Administracinė byla Nr. A-302-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03113-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.6.1.4; 11.7; 11.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. R., S. R., R. R., B. R., A. R. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. R., S. R., R. R., B. R. ir A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. P. dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai E. R., S. R., R. R., B. R., A. R. teismo prašė:

1) panaikinti Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 77-13213 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“ (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo už žemę, kurios negalima grąžinti natūra, kompensuojant ekvivalentine natūra, perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės plotą, jį padidinant 100 procentų, t. y. 1,34 ha žemės (0,81 ha žemės plotą, kurio projektinis sklypo Nr. 1324, suprojektuotą Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-2046 ir 0,53 ha žemės plotą, kurio projektinis sklypo Nr. 1348-1, ir kuris NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-16 „Dėl Tauragės raj. savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo bei projekto rengimo terminų nustatymo“ 2 priede Tauragės apskrities Tauragės raj. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštyje skelbiamas kaip laisvos žemės fondo plotas);

3) priteisti iš atsakovo 1 503,74 Eur turtinės ir 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad Tauragės apskrities 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 77-7679 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 14,34 ha žemės ir 0,32 ha miško. Už negrąžintą 0,69 ha žemės nustatyta 747 Lt piniginė kompensacija. Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2002 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1435 „Dėl 2000 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės viršininko administracijos pažymos Nr. 694 priimtos P. R. panaikinimo, 2000 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 77-7679, 2000 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1620 ir 2000 m. spalio 23 d. Nr. 2073 įsakymų dalinio pakeitimo“ Tauragės apskrities 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 77-7679 1.3 punktas buvo pakeistas ir nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,69 ha žemės bus atkurtos, piliečiui pasirinkus kompensavimo būdą. 2014 metų pavasarį pareiškėjai sužinojo, kad natūrinėje A. R. iki žemės nacionalizacijos priklausiusio 10,38 ha žemės sklypo vietoje gali būti laisvos žemės, kurią ruošiamasi perduoti kitiems naudotojams. 2014 m. balandžio 22 d. P. R. įpėdiniai pateikė prašymą dėl 0,69 ha žemės grąžinimo natūra. Kartu su 2014 m. gegužės 30 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2008 m. vasario 29 d. pažyma apie valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertę ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-970 2014 m. birželio 3 d. paštu buvo gautas ginčijamas Sprendimas. Pareiškėjai teigė, kad pastarasis Sprendimas pažeidžia P. R. įpėdinių teises, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatų. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R. turėjo būti priimtas per 6 mėnesius, pasibaigus teisminiams procesams, kurių metu buvo ginčijamas 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 77-7679 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“ teisėtumas. P. R. įpėdinių valia dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo buvo pareikšta dar 2000 m. rugpjūčio 29 d. įpėdinės R. R. prašyme, kas atitiko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad apie posėdį, kuriame buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjai nebuvo informuoti.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad Tauragės apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 77-7679 buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiajam P. R. grąžinant natūra 14,34 ha žemės ir 0,32 ha miško penkiuose žemės sklypuose. Minėtu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 300-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 6,66 ha), grąžinant natūra buvusio savininko A. R. turėto žemės sklypo Nr. 41 žemėnaudos ribose. Suformuoto grąžintino natūra žemės sklypo Nr. 300-1 ribos nesutapo su buvusio savininko valdyto žemės sklypo Nr. 41 ribomis, bet nesutapimas neviršijo 40 procentų turėtos žemės valdos. Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1623 1 punktu patvirtintas Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas pagal 18 priedą. Buvusio žemės savininko A. R. nuosavybės teise valdyto 0,69 ha žemės sklypo Nr. 29 (buvusio Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini) kaime) žemė priskirta valstybės išperkamai žemei (plano eksplikacijoje kodas 12-2-1 namų valdų (sodybos) ir individualiai statybai suteikta žemė). Pareiškėjai Tauragės apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 77-7679 ginčijo, tačiau Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu jis pripažintas teisėtu. Pareiškėjai šioje byloje prašo grąžintiną žemės sklypą padidinti, tačiau žemės sklypo padidinimo klausimas jau buvo išspręstas nurodytu teismo sprendimu. Nurodė, kad nors terminas pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo jau buvo pasibaigęs, Tauragės apskrities viršininko administracija registruotais laiškais kvietė pareiškėjus į 2007 m. spalio 4 d. posėdį, kuriame buvo svarstomas nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimo klausimas, tačiau P. R. įpėdiniai neatvyko ir valios raštu nepareiškė. Pastarajame susirinkime buvo nuspręsta už 0,69 ha žemės kompensuoti pinigais. 2000 m. rugpjūčio 29 d. prašyme R. R. nenurodė, kurioje kadastro vietovėje pageidauja susigrąžinti žemę. Prašymas pateiktas tik R. R. vardu, įgaliojimas veikti kitų įpėdinių vardu nepateiktas. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės ūkio departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. 3-3558 „Dėl atlyginimo būdo parinkimo“ ir Tauragės apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V-2231 kopija pareiškėjams buvo išsiųsti registruotais laiškais ir jie informuoti apie nurodyto įsakymo apskundimo tvarką. Tokie dokumentai buvo įteikti pareiškėjams S. R. ir A. R., o pareiškėja E. R. laiško neatsiėmė. Kadangi pareiškėja E. R. nėra pateikusi dokumento, kad laiško neatsiėmė dėl svarbių priežasčių, ji buvo informuota tinkamai. Pareiškėjams R. R. ir B. R. siųsti Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės ūkio departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. 3-3558 „Dėl atlyginimo būdo parinkimo“ ir Tauragės apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V-2231 kopija įteikti tinkamai. Kadangi pareiškėjai vengė atvykti ir pareikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, Tauragės apskrities viršininko 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-493 pagrįstai priimtas Tauragės apskrities viršininko 2008 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. 77-13213 dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. R. už 0,69 ha valstybės išperkamos žemės atlyginant pinigais. Pareiškėja R. R. neskundė rašto, kuriuo jai buvo atsakyta į 2000 m. rugpjūčio 25 d. prašymą. Pareiškėjai neskundė ir Tauragės apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V-2231 pagrindu priimto sprendimo, kuriuo buvo parinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, be to vengė pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tauragės apskrities viršininko administracija ir NŽT veikė pagal įstatymus. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-266 1.2 punktu patvirtintas 3 priedas „Tauragės apskrities Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės (LVŽ) plotų (ha) žiniaraštis“, kuriame nurodyta, jog asmeninio ūkio teritorijoje nustatytas 1,00 ha laisvos žemės plotas Nr. 251, o NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-16 1.2 punktu patvirtintas 2 priedas „Tauragės apskrities Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės (LVŽ) plotų (ha) žiniaraštis“, kuriame nurodyta, kad asmeninio ūkio teritorijoje nustatytas 0,60 ha laisvos žemės sklypas Nr. 1348-1.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies. Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 77-13213 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“ panaikino. Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, pareiškėjams perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,69 ha žemės sklypą. Kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir konstatavo, kad kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žemės sklypas, į kurį atkurti nuosavybės teises natūra pageidavo mirusio P. R. įpėdiniai, buvo užimtas namų valdų (sodybos) ir individualiai statybai suteikta žeme, tokia žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai.

Teismas taip pat vadovavosi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalimi ir 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei, todėl nuosavybės teisės nebegalėjo būti atkuriamos P. R. pageidautu būdu, t. y. natūra, todėl turėjo būti pasirinktas kitas nuosavybės teisių atkūrimo būdas.

Teismas pažymėjo, jog į bylą pateiktas 2000 m. rugpjūčio 25 d. R. R. prašymas, adresuotas Tauragės rajono Žemėtvarkos skyriaus viršininkui, iš kurio turinio matyti, jog jame buvo išreikšta mirusio P. R. įpėdinės valia dėl perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kito žemės sklypo, kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę; Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2000 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 616 nurodyta, kad 0,69 ha žemės grąžinti natūra negalima, kadangi teritorija yra užstatyta, pažymėta, kad prašymas suformuoti lygiavertį žemės sklypą už negrąžinamą žemę netenkinamas. Teismas vertino, jog nors Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2000 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 616, kuriame buvo išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, nebuvo ginčijamas, tai nepaneigia aplinkybės, kad kitas nuosavybės teisių atkūrimo būdas P. R. įpėdinių buvo pasirinktas iki 2003 m. balandžio 1 d., todėl ginčijamas Sprendimas, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, atlyginant pinigais, laikytinas neteisėtu. Pareiškėjai pagrįstai nurodė, jog jie privalėjo būti informuoti apie Sprendimo priėmimo vietą ir laiką (Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ši įstatyme numatyta pareiga yra sietina su piliečio teise žinoti apie priimamą sprendimą bei galimybe šį sprendimą savalaikiai ginčyti teisme.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų, kad jiems perduotinas žemės sklypas turėtų būti didinamas 100 procentų, teismas nurodė, kad kadangi nustatyta, jog žemės sklypas, į kurį pretendavo mirusio P. R. įpėdiniai, yra užimtas namų valdų (sodybos) ir individualiai statybai suteikta žeme, vertintina, jog pareiškėjai nėra priskirtini asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje, kategorijai, todėl jie turi teisę tik į 0,69 ha ploto lygiaverčio žemės sklypo suteikimą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pageidaujamą gauti nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą pareiškėjai įvardino tik 2014 m. lapkričio 27 d. Kadangi NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl 2014 m. Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ priimtas 2014 m. lapkričio 26 d., darytina išvada, kad pareiškėjai negali pretenduoti į šiuo projektu suprojektuotus žemės sklypus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Tauragės apskrities Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės yra. Pareiškėjai yra nurodę, jog pageidauja, kad jiems būtų suteiktas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-16 1.2 punktu patvirtintame 2 priede „Tauragės apskrities Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės (LVŽ) plotų (ha) žiniaraštis“ nurodytas 0,60 ha žemės sklypas Nr. 1348-1. Kadangi Sprendimas, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, atlyginant pinigais, laikytinas neteisėtu, atsakovas įpareigotinas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, pareiškėjams perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,69 ha žemės sklypą.

Pasisakydamas dėl žalos, kurią pareiškėjai kildina iš Tauragės apskrities pareigūnų veiksmų, teigdami, jog dėl nuo 2003 m. kovo 12 d. užsitęsusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso pareiškėjams nebuvo perduotas teisėtai jiems priklausantis turtas, iš kurio jie galėjo gauti pajamų, dėl ko pablogėjo sveikata, patirti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, priteisimo, teismas nurodė, kad nors apie ginčo sprendimą pareiškėjai nebuvo informuoti, byloje esantis Tauragės apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. V-22.31 patvirtina, jog juo buvo nuspręsta parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą už 0,69 ha valstybės išperkamą žemę kompensuojant pinigais. Pareiškėjams jų gyvenamosios vietos adresais buvo siunčiami pranešimai apie 2007 m. spalio 4 d. posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas, kokiu būdu turėtų būti atlyginama už P. R. nuosavybės teise priklausiusią žemę, siųstas ir Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. 3-3558 su Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2231 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atlyginimo būdo parinkimo P. R. Tauragės rajone“, tačiau pareiškėjai jų neatsiėmė. Be byloje esančio 2000 m. rugpjūčio 25 d. R. R. prašymo Tauragės rajono Žemėtvarkos skyriaus viršininkui, kitų įrodymų, jog siekdami tinkamai įgyvendinti savo teises, pareiškėjai būtų pakankamai aktyvūs ir rūpestingi, byloje nėra. Nenustatyta, kad pareiškėjai reiškė pretenzijas ar kreipėsi į teismą dėl to, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę nėra priimamas. Pageidaujamą gauti nuosavybėn žemės sklypą pareiškėjai įvardino tik 2014 m. lapkričio 27 d. Ginčijamu Sprendimu kompensavimo už valstybės išperkamą žemę klausimas buvo išspręstas vienu iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytų būdų, o teisę ginčyti šį Sprendimą pareiškėjai realizavo visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Tauragės apskrities pareigūnų veiksmais žala pareiškėjams nebuvo padaryta. Nenustačius vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti, reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo netenkintas.

III.

Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir visa apimtimi patenkinti pareiškėjų prašymą: panaikinti Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. Nr. 77-13213 sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“; įpareigoti atsakovą priimti sprendimą padidinti 100 proc. lygiaverčio sklypo, perduodamo vietoje asmeniniu ūkiu užimtos 0,65 ha teritorijos plotą ir iš viso perduoti neatlygintinai 1,34 ha; įpareigoti atsakovą per 3 mėn. laikotarpį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priimti sprendimą neatlygintinai perduoti P. R. vardu iš viso 1,34 ha  žemės plotą, tai yra – 0,81 ha žemės plotą, kurio projektinis sklypo Nr. 1324, suprojektuotą Tauragės raj. (duomenys neskelbtini) sen. Žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Tauragės ir Pagėgių sk. vedėjo įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-2046 ir 0,53 ha žemės plotą, esantį sklype Nr. 1348-1, kuris Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-16 „Dėl Tauragės raj. savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo bei projekto rengimo terminų nustatymo“ 2 priede „Tauragės apskrities Tauragės raj. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės (LVŽ) plotų žiniaraštyje“ skelbiamas kaip laisvos žemės fondo plotas; priteisti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą 1 503,74 Eur ir neturtinę žalą 579,24 Eur.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Nesutinka su teismo išvada dėl reikalavimo 100 proc. padidinti lygiaverčio sklypo plotą ir iš viso perduoti neatlygintinai 1,34 ha. Tokia išvada prieita neišnagrinėjus visų aplinkybių ir įrodymų, yra nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga, pažeidžia pareiškėjų teises. Remiasi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi, teigia, jog įstatyme numatyta prievolė (ne galimybė) padidinti perduodamo sklypo plotą. Teismui pateiktas 2015 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 34VĮ-(34VĮ-(14.34.2.)-16) įrodo pakankamai didelį šiuo metu esantį laisvos valstybinės žemės (toliau – ir LVŽ) plotą.

2) Dėl įpareigojimo per 3 mėnesių laikotarpį neatlygintinai perduoti P. R. vardu iš viso 1,34 ha žemės plotą, esantį LVŽ plotuose N r. 1324, Nr. 1348-1, nurodo, jog teismo teiginys, kad pageidaujamą gauti nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą pareiškėjai įvardijo tik 2014 m. lapkričio 27 d., prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Taip pat nesutinka, kad žemėtvarkos projektą patvirtinus 2014 m. lapkričio 26 d. pareiškėjai negali pretenduoti  į juo suprojektuotus žemės sklypus. Remdamiesi Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, teigia, kad P. P. suprojektuotas nuomai sklypas Nr. 1324 tebėra LVŽ fondo žemė. Teismo posėdyje atsakovo atstovas sutiko, kad sklypas Nr. 1324 gali būti perduotas nuosavybėn P. R. vardu. Remdamiesi Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu teigia, jog atsakovas, žinodamas P. R. įpėdinių pageidavimą natūrinėje vietoje esančius plotus kaip lygiaverčius, 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu suprojektuodamas nuomai P. P. skl. Nr. 1324 (0,81 ha) pažeidė minėtoje įstatymo nuostatoje numatytą eiliškumą. P. P. į procesą įtrauktas neteisėtai. Teismas neįvertino bylos aplinkybių visumos, atsakovo neteisėtų veiksmų, daromų nuo 2000 metų P. R. įpėdinių atžvilgiu ir nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą nustatyti atsakovui įpareigojimą dėl nuosavybės atkūrimo termino ir žemės sklypų vietos. Teismui nepriėmus įpareigojimo perduoti pareiškėjams prašomus sklypus, šiuo metu esantys laisvos žemės plotai bus suprojektuoti nuomai ir laikantis skundžiamo teismo sprendimo išvadų, pareiškėjai nebegalės jų įgyti. Vertinant atsakovo veiksmų istoriją, P. R. įpėdiniams nebebus galimybių teisingai atkurti nuosavybės teises, kurias garantavo valstybė, priimdama Atkūrimo įstatymą.

3) Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos žalai pripažinti, priešinga teismo išvada  nepagrįsta, nenustatytos ir neištirtos aplinkybės, įrodymai. Tauragės apskrities pareigūnai neteisėtais veiksmais nuo 2000 m. vilkino ir trukdė teisingai atkurti nuosavybės teises P. R. vardu, neveikė taip, kaip reikalauja įstatymai. Argumentas, jog pareiškėjai nebuvo pakankamai aktyvūs ir rūpestingi, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo dalį panaikinti arba pakeisti.

Nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl Sprendimo panaikinimo ir NŽT įpareigojimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Nurodo, jog P. R. nuosavybės teisės į turėtos 0,69 ha žemės grąžinant natūra neatkurtos, nes ji yra valstybės išperkama. Remiasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (21 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi nuo 2002 m. spalio 25 d. iki 2012 m. sausio 31 d.) ir nurodo, jog pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą mirusiojo P. R. turtą ir turtines teises paveldėjo visi pareiškėjai lygiomis dalimis. Todėl pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo turėjo visi pareiškėjai arba vienas iš pareiškėjų, turėdamas notariškai patvirtintą kitų pareiškėjų įgaliojimą. Pareiškėja R. R. 2000 m. rugpjūčio 25 d. prašyme, nurodė, jeigu trūkstamos žemės plotas negali būti sugrąžintas tame pačiame plote, tai grąžinti trūkstamą plotą laisvame fonde. Prašymą pasirašė viena pareiškėja R. R. ir nepateikė notariškai patvirtinto įgaliojimo, kad ji galėjo veikti kitų pareiškėjų vardu, tad nėra pagrindo panaikinti Sprendimo visa apimtimi. Teismas nepagrįstai įpareigojo NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės pareiškėjams perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,69 ha žemes sklypą, nes už turėtos 0,69 ha valstybės išperkamos žemės atkuriant nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį, o ne lygiaplotį žemės sklypą, jo dydis gali būti ne 0,69 ha.

Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus:

1) Norminiai teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nenustatė institucijoms, nagrinėjančioms piliečių prašymus dėl nuosavybes teisių atkūrimo, pareigos reikalauti mirusio asmens, kuris laiku buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, turtinių teisių perėmėjų notariškai patvirtintų dokumentų apie perimamo turto padalijimą ar notariškai patvirtintų įgaliojimų, reglamentuojančių santykius tarp įpėdinių. Atsakovas turėjo turto savininko P. R. 1991 m. lapkričio 10 d. prašymą grąžinti žemę ir pareiškėjo mirties liudijimą, pirmos eilės įpėdinės dukros R. R. 2000 m. rugpjūčio 25 d. prašymą trūkstamą žemės plotą grąžinti laisvame fonde, t. y. kompensuoti lygiaverčiu plotu, R. R. gimimo liudijimo kopiją ir žinojo, kad ji yra P. R. dukra, tad turėjo pareigą atkurti nuosavybės teises P. R. vardu, perduodant lygiavertį žemės plotą už visą negrąžintą natūra 0,69 ha plotą, tad teismas Sprendimą panaikino pagrįstai.

2) Pareiškėjų prašomas perduoti suprojektuotas sklypas Nr. 1384 suprojektuotas vietoje buvusių sklypų 251, 252, yra buvusioje natūrinėje teritorijoje, todėl teismui neturėtų kilti abejonių dėl jo lygiavertiškumo negrąžintam plotui. Tai patvirtina Žemės ištyrimo žiniaraštis Nr. 42.

3) Ginčijamame Sprendime už 0,69 ha žemę paskirta 747 Lt piniginė kompensacija, tokia pati kaip ir buvo paskirta ankstesniame 2000 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės apskrities sprendime. Cituoja Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, teigia, jog vadovaujantis protingumo kriterijumi, Sprendimu paskirta piniginė kompensacija negalėjo atitikti realios išperkamo turto vertės, buvusios 2000 m. rugpjūčio 31 d., todėl yra neteisinga ir neteisėta, tai savarankiškas Sprendimo panaikinimo pagrindas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. Nr. 77-13213 sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“ teisėtumo.

Dėl Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. Nr. 77-13213 sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“ panaikinimo ir įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų ar yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai.

Byloje esantys įrodymai (t. I, b. l. 53–56) patvirtina, jog žemės sklypas, į kurį atkurti nuosavybės teises natūra pageidavo mirusio P. R. įpėdiniai, buvo užimtas namų valdų (sodybos) ir individualiai statybai suteikta žeme, todėl tokia žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai.

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalis nustato būdus, kuriais atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Konkretų būdą turi pasirinkti pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka apskrities viršininko administracija.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. Nr. 77-13213 sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, atlyginant pinigais, buvo priimtas, neatsižvelgus į 2000 m. rugpjūčio 25 d. R. R. prašymą (I t., b. l. 6), adresuotą Tauragės rajono Žemėtvarkos skyriaus viršininkui, kuriame buvo išreikšta mirusio P. R. įpėdinės valia dėl perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kito žemės sklypo, kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę. Pažymėtina, kad minėtu R. R. prašymu išreikšta P. R. įpėdinės valia dėl kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo buvo pareikšta iki 2003 m. balandžio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo kopijos (I t., b. l. 132) matyti, jog P. R., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą jo įpėdiniai - sutuoktinė S. R. ir vaikai A. R., E. R., R. R. ir B. R. – paveldėjo lygiomis dalimis, po 1/5 dalį. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. R. 2000 m. rugpjūčio 25 d. prašymu išreiškė visų P. R. įpėdinių valią ir minėtą prašymą pateikė atstovaudama visų jų interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005), be to, šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Įvertinusi bylos faktinius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad valią dėl perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kito sklypo išreiškė tik vienas iš pareiškėjų, t. y. R. R., o priimdama ginčijamą sprendimą institucija šių aplinkybių nevertino, todėl kaip neteisėta naikintina ginčijamo Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. Nr. 77-13213 sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“ dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo R. R..

Įvertinus aplinkybę, kad kiti pareiškėjai buvo informuoti apie posėdį dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo bei apie posėdžio metu priimtą sprendimą, siunčiant pranešimus, rašto ir įsakymo kopijas (I t., b. l. 60-61, 65-66, 174-182) buvo informuoti, savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo jie nepareiškė, laikytina, kad ginčijamas Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. Nr. 77-13213 sprendimas kitų pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, pareiškėjams perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,69 ha žemės sklypą.

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Įvertinusi šią teisės normą ir aukščiau minėtą aplinkybę dėl ginčijamo Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. Nr. 77-13213 sprendimo dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo R. R. panaikinimo, teisėjų kolegija nusprendžia įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, pareiškėjai R. R. perduodant neatlygintinai nuosavybėn jos kaip P. R. įpėdinės daliai tenkantį lygiavertį žemės sklypą.

Dėl reikalavimo 100 proc. padidinti lygiaverčio sklypo plotą

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, kurioje, pasak pareiškėjų, numatyta prievolė padidinti perduodamo sklypo plotą.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad prie vienkiemių ir 1940-1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių-karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje pirmiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu ir padaryta išvada, kad pareiškėjai nėra priskirtini asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įstatymo 10 straipsnyje, kategorijai, nes bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytas aplinkybes ir pareiškėjų teisę į jiems perduotino žemės sklypo didinimą, todėl su tuo susiję pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atmetus aukščiau paminėtus apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjams perduotino sklypo didinimo, kaip nepagrįsti atmestini ir pareiškėjų reikalavimai dėl padidinto sklypo jiems suteikimo.

Dėl P. P. įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu

Įvertinusi aplinkybę, kad pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jie pretenduoja į tą patį žemės plotą, kuriame P. P. yra suprojektuotas nuomai žemės sklypas, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiuoju suinteresuotu asmeniu P. P. į bylos procesą buvo įtrauktas pagrįstai, nes bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl su tuo susiję pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-642-858/2015).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl žalos atlyginimo pareiškėjams ir daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad dėl atsakovo galimai netinkamai atliktų funkcijų (byloje nėra duomenų apie pareiškėjų informavimą dėl ginčijamo sprendimo priėmimo), pareiškėjai patyrė žalą, o nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (nesant vienos iš privalomų sąlygų, dėl kitų pasisakyti netikslinga) – konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė nekyla, todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl žalos atlyginimo atmestini.

Remdamasi išdėstytais argumentais, atsižvelgdama į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. R., S. R., R. R., B. R., A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. Nr. 77-13213 sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo R. R. panaikinti.

Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įpareigoti priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, pareiškėjai R. R. perduodant neatlygintinai nuosavybėn jos kaip P. R. įpėdinės daliai tenkantį lygiavertį žemės sklypą.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.