Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1552-946/2019 

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00076-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K.,  

administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, D. K. firmos savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas 

n u s t a t ė :

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Tomas Dručiūnas 2019 m. birželio 12 d. D. K. firmos savininkui D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1052-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, D. K. firmoje (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 24 d. 11.50 val. leido nelegaliai dirbti darbuotojui – T. S., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos  teritorinio skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad T. S. anksčiau yra dirbęs jo firmoje, tačiau buvo atleistas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Kadangi paskutiniu metu T. S. alkoholio nebevartojo, jis prižadėjo priimti T. S. į ankstesnį darbą staliaus pareigoms. Susitarė su T. S. susitikti 2019 m. balandžio 24 d. apie 10.30 val. firmos patalpose, kad apsitarti dėl darbo sąlygų, atlyginimo dydžio, tačiau jis į susitikimą labai stipriai pavėlavo – atvyko tik apie 12.00 val. Nesulaukęs jo sutartu laiku, T. S. pradėjo dirbti, nors darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, taip pat apie darbuotojo įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Darbo sutartis su T. S. buvo sudaryta kitą dieną, taip pat apie jo įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Prašė atsižvelgti į tai, jog jo firmoje dirba šeši žmonės, darbo sutartis su darbuotoju buvo sudaryta kitą dieną ir skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.

Į teismo posėdį neatvyko administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta paties D. K. prisipažinimu teismo posėdžio metu bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Tomo Dručiūno 2019 m. birželio 12 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-2539-2018 (b. l. 4), kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; 2019 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktu (b. l. 4), kuriuo konstatuoti D. K., kaip darbdavio, padaryti pažeidimai - nustatytas asmuo – T. S., dirbęs nesudarius darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui; T. S. 2019 m. balandžio 24 d. paaiškinimu (b. l. 5), kuriame jis nurodė, kad vieną dieną dirbo D. K., su kuriuo tarėsi dėl darbo, firmoje staliaus pareigose, nesudarius darbo sutarties; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija (b. l. 7), iš kur nustatyta, kad T. S. darbo laikotarpio pradžia – 2019 m. balandžio 25 d.

Teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, laiko įrodytu, kad D. K., būdamas darbdaviu - D. K. firmos savininku, D. K. firmoje (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 24 d. 11.50 val. leido nelegaliai dirbti darbuotojui – T. S., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 

Šiais savo veiksmais D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teismo posėdžio metu prašė skirti jam mažesnę nei minimalaus dydžio nuobaudą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma valstybės prievartos priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015). 

D. K. nurodyti argumentai, kurie, anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo vertinimu nepagrindžia aukščiau paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų administracinėse bylose, kuriose buvo taikyta arba prašyta taikyti šią išimtinę įstatymo leidėjo, integruotą į ANK, normą. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą arba iš viso jos neskirti, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Kaip jau minėta, ANK 34 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Nagrinėjamu atveju, analizuojant administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad D. K. padarė administracinį nusižengimą, kurio pobūdis paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. D. K. prisipažino ir gailisi padaręs administracinį nusižengimą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis), šis nusižengimas nėra pakartotinis. Tačiau kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę charakterizuoti kaip išskirtinai teigiamą, nėra nei byloje, nei jas pateikė pata D. K..

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatytos aplinkybės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti argumentai nelaikyti išskirtinio pobūdžio, pagrindžiantys teisminę praktiką dėl neabejotinos įstatyme numatytos išimties taikymo.

Įvertinęs D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad šis nusižengimas nėra kartotinis, padarytas nusižengimas nesitęsė ilgą laiko tarpą, darbo sutartis su darbuotoju buvo sudaryta kitą dieną, taip pat Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, sudarius darbo sutartį, buvo pranešta apie darbuotojo įdarbinimą, bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą – baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 ir 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Pripažinti D. K. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo/ priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                  Arūnas Purvainis