Civilinė byla Nr. 2S-1642-881/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19441-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 128.11.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese. Nurodė, kad gavo antstolio D. B. 2014 m. gegužės 21 d. patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, dėl kurio ketina paduoti skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad įstatymas numato išankstinę ikiteisminę skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, kurios pareiškėja nesilaikė. Pareiškėja nurodė, kad ketina pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau nepateikė įrodymų, kad šiai dienai yra pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų antstoliui D. B., todėl darytina išvada, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones paduotas teismui nesilaikant CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja Ž. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį, priimti nagrinėti pareiškėjos 2014 m. birželio 6 d. skundą, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, išsiaiškinti, kodėl antstolis, pradėjęs išieškojimus iš pareiškėjos pensijos 2013 m. balandį, iki šiol pervedė SB „(duomenys neskelbtini)“ tik 156,43 Lt, įvertinti antstolio D. B. atsakymus į pareiškėjos 2014 m. gegužės 30 d. prašymo klausimus, išreikalauti antstolio 2014 m. birželio 6 d. patvarkyme paminėtą 2014 m. birželio 4 d. pranešimą ir nustatyti, kas jį parašė, informavęs antstolį, kad MB „Kilna“ negali atlikti ekspertizės, ir kas gavo pareiškėjos 2014 m. gegužės 30 d. registruotą laišką, išsiųstą adresu (duomenys neskelbtini), adresuotą MB „Kilna“, ir priimti teisingą sprendimą dėl antstolio D. B. veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, dėl antstolio 2014 m. gegužės 21 d. bei 2014 m. birželio 6 d. patvarkymų ir pareiškėjos bei bendrijos turto atžvilgiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai parašė, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, nes pareiškėja pateikė teismui būtent skundą dėl antstolio veiksmų, bet su prašymu – kol bus nagrinėjamas pareiškėjos 2014 m. birželio 6 d. (2014 m. gegužės 30 d.) skundas, išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nepagrįstai atsisakęs priimti pareiškėjos skundą, pirmosios instancijos teismas nenustatė arba nenorėjo nustatyti, kad antstolio D. B. 2014 m. gegužės 21 d. patvarkymas yra antstolio eilinis psichologinis smurtas pareiškėjos atžvilgiu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantė. Dėl šios priežasties apeliantės prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos) atsisakyta priimti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Atsisakymą priimti apeliantės prašymą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog savo prašyme apeliantė nurodė tik ketinanti pateikti skundą dėl antstolio veiksmų ir įrodymų, kad jau yra pateikusi antstoliui tokį skundą, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia teismo išvada yra pagrįsta ir atitinkanti CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Nors atskirajame skunde apeliantė teigia, kad jos paduotas prašymas turėjo būti kvalifikuotas kaip skundas dėl antstolio veiksmų, o ne prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nes pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (CPK 510 str. 2 d.), skundus dėl antstolio veiksmų, jei juos atsisako patenkinti, teismui persiunčia antstolis. Todėl apeliantės teismui pateiktas procesinis dokumentas teismo pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip prašymas CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau kadangi įrodymų, patvirtinančių skundo dėl antstolio veiksmų padavimą antstoliui, apeliantė nepateikė ir savo prašyme pati pripažino tik ketinanti pateikti tokį skundą, teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį prašymą, kaip paduotą nesilaikant CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokių prašymų padavimo tvarkos.
Dėl kitų atskirojo skundo reikalavimų ir argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos dalykas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė