Civilinė byla Nr. e2-3525-405/2021

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00165-2021-1    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 1 d.

Švenčionys

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,

sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams R. R., adv. G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Maisto gama“ ieškinį L. A. dėl darbo ginčo.

        Teismas 

n u s t a t ė :

        Ieškovė MB „Maisto gama“ ieškiniu prašo pakeisti L. A. atleidimo iš darbo MB „Maisto gama“ teisinį pagrindą iš LR DK 55 str. 1 d. į 58 str. 1 d. ir darbo santykių pabaigos datą iš 2020 m. lapkričio 12 d. į 2020 m. lapkričio 17 d. Teismui nusprendus, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai, ir priteisiant atsakovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, vidutinį darbo užmokestį priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d.

Ieškovės MB ,,Maisto gama“ atstovė R. R. teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. birželio 25 d. paaiškino, kad atsakovė ne kartą buvo pastebėta darbo vietoje neblaivi ir buvo paraginta išeiti iš darbo savo noru, nes įmonė netoleruoja darbo vietoje neblaivių darbuotojų. 2020 m. lapkričio 16 d. vakare atsakovė vėl buvo neblaivi darbo vietoje, buvo iškviesta apsauga, policija. Atsakovė buvo nuteista už tai, kad tą vakarą vairavo automobilį būdama neblaivi. Atsakovė iš darbo vietos išėjo nepasibaigus jos pamainai, darbe viską palikusi, nors turėjo dirbti iki 20 val. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. buvo gavusi atsakovės prašymą atleisti ją iš darbo savo noru nuo 2020 m. lapkričio 12 d., šį prašymą perdavė įmonės buhalterijos darbuotojams. Atsakovė 2020 m. lapkričio 13 d. jai paskambino ir paprašė, kad ji leistų jai padirbti iki 2020 m. lapkričio pabaigos, sakė, kad prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo perrašys. Ji (ieškovės atstovė) sutiko, kad atsakovė padirbtų, tačiau 2020 m. lapkričio 16 d. įvykus incidentui, nusprendė atsakovę atleisti iš darbo. Atsakovė naujo prašymo atleisti ją iš darbo neparašė, nes lapkričio 13–15 d. atsakovei buvo išeiginės, jos darbo diena buvo lapkričio 16 d. Apie atleidimą iš darbo atsakovei pranešti nepavyko, nes nuo lapkričio 17 d. negalėjo susisiekti su atsakove telefonu – daug kartų skambino atsakovei, bet ji neatsiliepė ir nepaskambino, darbdavį ignoruoja, iki šiol atsakovė negrąžinusi įmonės raktų. Su atsakove visada bendraudavo telefonu, susisiekti su atsakove ir pranešti apie atleidimą iš darbo kitais būdais nebandė. Su atsakove darbo sutartį nutraukė dėl to, kad atsakovė darbo vietoje buvo neblaivi, atsakovės girtumas buvo sunkus, ji į darbą neblaivi atvyko ne pirmą kartą. Atsakovė dėl to, kad buvo atleista iš darbo nuo 2020 m. lapkričio 12 d., kreipėsi į DGK. Ji (ieškovės atstovė) darbo ginčų komisijos posėdyje nedalyvavo dėl ligos. Darbo sutarties teismui negalėjo pateikti, nes atsakovė darbo sutartį pasiėmė. Darbo sutartys visada buvo laikomos darbo vietoje su kitais dokumentais, darbuotojams prieinamoje vietoje. Turi tik atsakovės prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Priimdama įsakymą atleisti atsakovę iš darbo nurodė, kad atleidžia atsakovę ne dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o darbuotojos prašymu, nes nenorėjo pabloginti atsakovės padėties, nenorėjo konfliktų, pagailėjo atsakovės. Tai, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. darbo vietoje buvo neblaivi, įrodyta atvykusio apsaugos darbuotojo parodymais, iškviestos policijos patikrinimu dėl atsakovės neblaivumo. Darbo vietos patalpos filmuojamos, 2020 m. lapkričio 16 d. pamatė per vaizdo kameras atsakovę ir kilo įtarimas, kad ji darbo vietoje neblaivi. Apie 12 val. paskambinus atsakovei ir paklausus, ar ji darbo vietoje neblaivi, atsakovė atsakė, kad ne. Vakare apie 17 val. jai (ieškovės atstovei) paskambino iš apsaugos bendrovės ir pasakė, kad atsakovė neblaivi, su ja sunku susikalbėti, todėl apsaugos darbuotojo prašė palaukti, kol iškvies į darbo vietą kitą darbuotoją. Apie tai, kad atsakovė nedarbinga, sužinojo iš darbo inspekcijos. Su ieškiniu dėl atleidimo pagrindo pakeitimo kreipėsi dėl to, kad darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi atsakovės prašymą, priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, mano, kad atsakovei, kuri neblaivi buvo darbe, neturėtų mokėti išmokų.

Ieškovės atstovas adv. G. G. nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį ir prašo jį patenkinti. Akivaizdu, kad 2020 m. lapkričio 16 d. padarytas darbo drausmės pažeidimas buvo šiurkštus ir buvo išreikšta aiški darbdavio valia darbuotoją atleisti dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Šiuo atveju darbdavys kitokio sprendimo negalėjo priimti, nes, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. priimtą jau įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, atsakovei nustatytos 2,89 promilės. Atsakovė dirbo maitinimo įstaigoje, todėl toks atsakovės girtumas sukelia riziką apnuodyti žmones, sukelti įvairius įvykius, nes dirbama su degiomis medžiagomis, atsakovės neblaivumas darbo vietoje sukėlė realų pavojų ne tik žmonėms, bet ir pavojų įmonės geram vardui ir reputacijai. Atsakovės atleidimas nebuvo tinkamai įformintas, todėl teismui ir reiškiamas reikalavimas, kad, sprendžiant ginčą, būtų pakeistas atsakovės atleidimo iš darbo teisinis pagrindas iš DK 55 str. 1 d. į 58 str. 1 d. ir darbo santykių pabaiga perkelta iš 2020 m. lapkričio 12 d. į 2020 m. lapkričio 17 d. Pagal teismų praktiką, toks teisinio pagrindo pakeitimas galimas. Nebuvo prašyta atsakovės pasiaiškinti dėl to, kad nebuvo įprasta kontaktuoti ,,SMS“ žinutėmis ar el. laiškais – įmonės direktorė gyvena kitame mieste, todėl bendravimas vyko telefonu. Po 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovė ignoruoja ieškovės atstovės skambučius. Darbdavio kaltinimas, kad nebuvo pareikalauta atsakovės pasiaiškinimo, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, juo labiau, kai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika rodo, kad pasiaiškinimo nepaėmimas ar nepranešimas apie darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojai dingsta, nelaikoma darbuotojų teisių pažeidimu. Teismas turėtų vadovautis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu dėl atsakovės veiksmų, kuriame konstatuota, kad atsakovė savo veiką pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 16 d. buvo jos tėvo mirties metinės ir ji, būdama darbe, per pietus apie 12 val. viena, kai niekas nematė, išgėrė 150-200 g 32 laipsnių stiprumo trauktinės, darbe jautėsi gerai ir 19.20 val. sėdo į automobilį. Minėtais atsakovės paaiškinimais patvirtinama, kad atsakovė alkoholį vartojo darbo vietoje nuo 12 val. iki 19.20 val. ir tuo padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti, kad atsakovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nėra pagrindo ir dėl to prašoma pakeisti teisinį pagrindą iš DK 55 str. 1 d. į 58 str. 1 d. Į tesimą kreipėsi esant nepalankiam Panevėžio DGK 2021 m. vasario 17 d. sprendimui, kuriuo iš ieškovės buvo priteistos piniginės sumos, ir kilus ginčui dėl teisės. Tiek DGK dokumentuose, tiek atsakovė pati nurodžiusi, kad atsakovė buvo nedarbinga nuo 2020 m. lapkričio 19 d., atleista buvo 2020 m. lapkričio 17 d., o 2020 m. lapkričio 16 d. įvyko incidentas darbo vietoje, kai atsakovė buvo pastebėta neblaivi ir patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Tuo atveju, jeigu ieškinys nebus patenkintas, ieškovės įmonės darbuotojams atrodys, kad darbo vietoje būti neblaiviems ir dirbti apsvaigus nuo alkoholio yra nieko blogo ir toleruotina. Taip pat prašo pakeisti darbo santykių pabaigos datą – prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodytą paskutinę darbo dieną pakeisti į kitą dieną, ėjusią po dienos, kai buvo konstatuotas šiurkštus atsakovės darbo pareigų pažeidimas. Prašo nepriteisti vidutinio darbo užmokesčio pagal reglamentuotus nuostatus, nebent priteisti tik nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d., atsižvelgiant į tai, kad šalių darbo santykiai netruko net tris mėnesius, atsakovė pati norėjo išeiti iš darbo, taip pat į tai, kad darbo santykių nutraukimas buvo sąlygotas šiurkštaus atsakovės darbo pareigų pažeidimo per išbandomąjį laikotarpį. Prašo MB ,,Maisto gama“ priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė L. A. atsiliepime į ieškinį, kurį teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi prijungė prie bylos kaip rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir sutinka su Panevėžio DGK 2021 m. vasario 17 d. sprendimu. Ji buvo parašiusi prašymą atleisti ją iš darbo savo noru nuo 2020 m. lapkričio 12 d., tačiau jo nepateikė, kadangi, pranešusi darbdavei apie tai, kad nori išeiti iš darbo, buvo paprašyta padirbti ilgiau. Tuo metu jai teko ilgą laiką dirbti be poilsio dienų, nes sirgo bendradarbė, todėl darbdavė suteikė jai dvi poilsio dienas. Darbdavė surado jos sąsiuvinį, kuriame laikė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru, ir pasiėmė, vėliau tuo pasinaudodama. Apie tai, kad ji atleista iš darbo, sužinojo 2020 m. gruodžio 28 d., kai ,,Sodra“ pranešė, kad 2020 m. lapkričio 25 d. gautas pranešimas apie jos atleidimą iš darbo. Ji 2020 m. lapkričio 16 d. dirbo, o 2020 m. lapkričio 17–18 d. nedirbo, nes susitarė su kita darbuotoja, kad minėtomis dienomis dirbs ji, apie tai darbdavę informavus ,,SMS“ žinute. Nuo 2020 m. lapkričio 19 d. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Sužinojusi apie atleidimą, paskambino į Užimtumo tarnybą užsiregistruoti, tačiau atsakovei pranešė, kad darbdavė ją jau užregistravusi į Užimtumo tarnybos Ignalinos padalinį. Tuo atveju, jei darbdavė ją atleido 2020 m. lapkričio 12 d., turėjo atsiskaityti iš karto, o atsiskaitė tik 2020 m. gruodžio 9 d. Darbo sutarties pasirašyti darbdavė jai nebuvo pateikusi, ji iki šiol darbo sutarties neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo netenkinti ieškovės ieškinio, iš ieškovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Dėl atleidimo pagrindo pakeitimo.

Iš ieškovės MB „Maisto gama“ VSDFV pateiktų pranešimų nustatyta, kad atsakovė

L. A. nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutarties pagrindu dirbo MB „Maisto gama“ virėja-pardavėja, darbo sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. lapkričio 12 d. LR DK 55 str. 1 d. numatytu pagrindu. Atsakovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2021 m. vasario 17 d. sprendimu (darbo byla Nr. APS-111-618/2021) atsakovės prašymą patenkino – pripažino atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, nusprendė, kad darbo sutartis su L. A. nutraukiama darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.), atsakovei iš MB „Maisto gama“ priteisė 700 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir po 30,67 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant penkių darbo dienų per savaitę grafiką, nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Ieškovė su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, prašo pakeisti atsakovės atleidimo iš darbo MB „Maisto gama“ teisinį pagrindą iš DK 55 str. 1 d. į 58 str. 1 d., taip pat pakeisti darbo santykių pabaigos datą iš 2020 m. lapkričio 12 d. į lapkričio 17 d. Prašymą pakeisti atleidimo pagrindą ieškovė motyvuoja tuo, kad atsakovė 2020 n. lapkričio 16 d. darbo vietoje buvo neblaivi ir tuo šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Atsakovė į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepime į ieškinį, kurį teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi prijungė prie bylos kaip rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. nesutikimo su ieškinio reikalavimu dėl atleidimo pagrindo pakeitimo motyvų nenurodė.

LR DK 58 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str. 2 d. 1 p.). Pagal šio straipsnio 3 d. 2 p., šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas darbuotojo pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas.

Nagrinėjamu atveju darbdavys, prašydamas pakeisti atsakovės atleidimo pagrindą į DK 58 str. 1 d., privalo įrodyti nurodomo atleidimo pagrindo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013, 2018 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

Kaip minėta, atsakovė į teismo posėdį neatvyko, rašytiniuose paaiškinimuose neišreiškė savo pozicijos dėl darbdavio nurodomos aplinkybės, kad ji 2020 m. lapkričio 16 d. darbe buvo neblaivi, tačiau iš Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 17 d. sprendime konstatuotų aplinkybių nustatyta, kad atsakovė neginčija, kad ji 2020 m. lapkričio 16 d. darbo dienos pabaigoje buvo neblaivi.

 DK 58 str. 5 d. įtvirtinta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Byloje darbdavys, prašydamas pakeisti atsakovės atleidimo pagrindą iš darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių į atleidimą darbdavio iniciatyva už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, nepagrindė, kad už darbo pareigų pažeidimą buvo pagrindo atleisti atsakovę iš darbo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuriuose darbdavio ar kitais objektyviais duomenimis būtų užfiksuota, kad atsakovė darbo vietoje buvo neblaivi, ir iš kurių būtų galima spręsti, kad pažeidimas sukėlė darbdaviui sunkių neigiamų padarinių, pakenkė darbdavio reputacijai ar pan. Iš ieškovės atstovės

R. R. paaiškinimų nustatyta, kad ji 2020 m. lapkričio 16 d. apie 12 val. matė atsakovę per vaizdo stebėjimo kameras, bendravo su atsakove telefonu, ir nors jai, kaip nurodė, buvo kilę įtarimų dėl atsakovės blaivumo, pakalbėjusi su atsakove jokių priemonių nesiėmė, nei iš karto, nei vėliau nenuvyko į atsakovės darbo vietą patikrinti ir nestebėjo per vaizdo kameras, ar atsakovė tinkamai atlieka savo darbo pareigas. Ieškovė ieškinį grindžia UAB „Apsaugos komanda“ darbuotojo Švenčionių skyriaus vadovui rašytu tarnybiniu pranešimu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, kad minėtas tarnybinis pranešimas surašytas ne iš karto po įvykio, o tik 2021 m. sausio 26 d., jame tik bendrais bruožais nurodyta, kad darbuotoja darbo vietoje neblaivi, be to, skirtingai nei nurodo ieškovės atstovė (kad apsaugos darbuotojas apie neblaivią darbuotoją jai pranešė telefonu 17 val.), tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apsaugos darbuotojas iškvietimą iš MB „Maisto gama“ gavo 18.22 val. ir tuomet nuėjo į bendrovės patalpas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamajame įsakyme, kuriuo atsakovė nuteista pagal LR BK 2811 str. 1 d., konstatuota, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. apie 19.20 val. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, teismo baudžiamajame įsakyme nurodytas promilių kiekis buvo nustatytas atsakovei važiuojant iš darbo į namus, nėra duomenų apie tai, kad tokio paties apsvaigimo laipsnio ji buvo ir darbo vietoje.  Iš minėtuose dokumentuose esančių duomenų nėra galimybių nustatyti atsakovės padaryto darbo pareigų pažeidimo trukmę, atsakovės apsvaigimo laipsnį būnant darbo vietoje, nei vienu iš minėtų dokumentų nepatvirtinama, kad dėl pažeidimo darbdavei atsirado neigiamų padarinių, todėl vertinama, kad objektyvių duomenų apie pažeidimą byloje nėra. Ieškovė teigdama, kad buvo pagrindo atleisti atsakovę pagal DK 58 str. 1 d., nepateikė įrodymų ir apie tai, kad atsakovė iki pažeidimo padarymo būtų netinkamai atlikusi savo darbo pareigas ar kad darbdavys būtų reiškęs atsakovei priekaištų dėl jos elgesio. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė ne pirmą kartą darbe buvo neblaivi, tačiau, kaip minėta, tokių įrodymų teismui nepateikė.

Vadovaujantis DK 58 str. 4 d., darbdavys, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Byloje nustatyta, kad ieškovė nepareikalavo atsakovės paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo, nurodė, kad nepavyko su atsakove susisiekti telefonu. Taip pat ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad pasiaiškinimo iš darbuotojo nepaėmimas, kai darbuotojai dingsta, nelaikoma darbuotojų teisių pažeidimu. Pažymėtina, kad ieškovė tik bandė susisiekti su atsakove telefonu, raštu iš atsakovės paaiškinimo nepareikalavo. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vien tik darbuotojo paaiškinimo nepareikalavimu negali būti grindžiamas atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pakeisti atleidimo pagrindą, nesant darbuotojos paaiškinimo apie padarytą pažeidimą apribojama galimybė vertinti pažeidimo subjektyviuosius požymius.

Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 str. 4 d.) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (LAT 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 p.). Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (LAT 2018-02-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 p.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė (CPK 12, 178 str.), kad atsakovės atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė jos padarytam darbo pareigų pažeidimui.

Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pakeisti atleidimo pagrindą, atsižvelgiama ir į darbdavio valią priimant įsakymą dėl atsakovės atleidimo. Darbdavys savo valią išreiškė raštu, priimdamas įsakymą dėl atleidimo, duomenys apie atsakovės atleidimą iš darbo atsakovės prašymu perduoti Sodrai. Pažymėtina, kad duomenys perduoti tik 2020 m. lapkričio 24 d., todėl vertinama, kad iki to laiko nebuvo pasikeitusi darbdavio valia atleisti atsakovę iš darbo jos prašymu. Taip pat iš byloje gautų duomenų nenustatyta, kad darbdavys ketino imtis griežtų priemonių dėl atsakovės darbo pareigų pažeidimo – ieškovės atstovės teigimu, apie 12 val. per vaizdo stebėjimo kameras pamačiusi atsakovę ir kilus įtarimui, kad atsakovė gali būti neblaivi, nesiėmė jokių priemonių, t. y. neatvyko į atsakovės darbo vietą tam, kad įsitikintų, ar darbuotoja tinkamai atlieka savo pareigas ir, esant pagrindui, nušalintų darbuotoją nuo darbo, daugiau su atsakove nesusisiekė, gavusi pranešimą apie tai, kad darbuotoja neblaivi, į darbo vietą taip pat nenuvyko, nuo darbo atsakovės nenušalino, o, ieškovės teigimu, kitą dieną priėmė įsakymą atleisti darbuotoją iš darbo jos prašymu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nebuvo darbdavio valios atleisti atsakovę iš darbo dėl darbo pareigų pažeidimo. 

Visų nustatytų aplinkybių pagrindu galima vertinti, kad darbdavys, atleisdamas atsakovę iš darbo jos prašymu, išreiškė tuo metu buvusią darbdavio valią. Juo labiau, kad teismo posėdyje MB „Maisto gama“ atstovė nurodė, kad, nenorėdama konfliktų, gailėdama atsakovės, nusprendė atleisti atsakovę jos prašymu, ir tik tuomet, kai atsakovė dėl atleidimo pateikė skundą darbo ginčų komisijai, nusprendė, kad reikėjo atsakovę atleisti kitu pagrindu – dėl atsakovės kaltės. Be to, darbdavys yra verslininkas, stipresnioji šalis darbo santykiuose, įstatymas įpareigoja darbdavį laikytis įstatymų, todėl darbdavys atsakingas už tinkamą darbo santykių, tame tarpe ir darbo sutarties nutraukimo įforminimą.

Byloje nustatyta, kad darbdavys darbo sutartį su atsakove DK 55 str. 1 d. numatytu pagrindu nutraukė ne dėl apsirikimo ar suklydimo, kurį galėjo nulemti darbuotojo veiksmai ar kitos priežastys, pakeisti atleidimo pagrindą prašo ne dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurių negalėjo žinoti priimdamas šį įsakymą, taip pat darbdavys neįrodė, kad atsakovės atleidimas dėl jos kaltės būtų proporcinga priemonė, todėl ieškinio reikalavimas pakeisti atleidimo pagrindą iš DK 55 str. 1 d. į 58 str. 1 d. ir atleidimo datą į lapkričio 17 d. netenkinamas.

Dėl atleidimo iš darbo DK 55 str. 1 d. numatytu pagrindu datos perkėlimo.

Byloje iš ieškovės atstovų paaiškinimų, atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, atsakovės 2020 m. spalio 27 d. prašymo, kuriuo ji prašo atleisti ją iš darbo savo noru nuo 2020 m. lapkričio 12 d., nustatyta, kad atsakovė raštu išreiškė savo valią nutraukti darbo sutartį su ieškove nuo 2020 m. lapkričio 12 d. Taip pat nustatyta, kad darbo sutartis 2020 m. lapkričio 12 d. nebuvo nutraukta – darbdavys su darbuotoja susitarė dėl darbo santykių tęsimo iki 2020 m. gruodžio 1 d. Atsakovė L. A. dirbo 2020 m. lapkričio 16 d., rašytiniuose paaiškinimuose dėl ieškinio atsakovė nurodė, kad lapkričio 17 ir 18 d. ji darbe nebuvo, nes susikeitė su kita darbuotoja ir apie tai pranešė įmonės savininkei, nuo 2020 m. lapkričio 19 d. ji buvo nedarbinga. Aplinkybė, kad atsakovė nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. sausio 5 d. buvo nedarbinga, patvirtinama medicininiais dokumentais. 

Darbdavys, nutraukdamas su atsakove darbo sutartį DK 55 str. 1 d. numatytu pagrindu, atleido darbuotoją nurodydamas atgalinę datą – 2020 m. lapkričio 12 d., nors po 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovė dirbo, to neginčija ir pats darbdavys. 

Kasacinio teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos (LAT 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

Atsakovė, kaip minėta, buvo išreiškusi savo valią nutraukti su ieškove darbo santykius nuo 2020 m. lapkričio 12 d. Darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 17 d. sprendime konstatuota, kad ieškovė prašyme dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nurodė ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 27 d. buvo parašiusi prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2020 m. lapkričio 12 d., 2020 m. spalio 31 d. atvyko įmonės savininkė ir paprašė dirbti iki 2020 m. gruodžio 1 d., ji sutiko. Atsakovė į teismo posėdžius neatvyko ir nedavė paaiškinimų dėl darbo santykių nutraukimo, todėl, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes remiamasi darbo ginčų komisijai ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad atsakovė pageidavo nutraukti darbo sutartį su ieškove patvirtinama ir ieškovės teismui pateiktu atsakovės 2020 m. spalio 27 d. prašymu atleisti ją iš darbo savo noru. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šio prašymo ieškovei neperdavė, nes darbdavė paprašė ją padirbti ilgiau, tačiau neginčijo, kad buvo jos valia nutraukti darbo santykius. Aplinkybę, kad atsakovė pageidavo išeiti iš darbo nuo 2020 m. lapkričio 12 d., bet vėliau šalys žodžiu susitarė atidėti sutarties nutraukimo terminą iki 2020 m. gruodžio 1 d., patvirtino ir ieškovė.

Nustatyta, kad atsakovė buvo išreiškusi savo valią nutraukti darbo santykius su ieškove, teismas vertina, kad ši valia buvo susiformavusi be neteisėtos įtakos, nes atsakovė tokių aplinkybių nenurodė nei darbo ginčų komisijai nagrinėjant jos prašymą, nei teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (atsiliepime). Priešingai, atsakovė nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo data buvo perkelta darbdavės prašymu. DK 55 str. 1 d. nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, tačiau neapibrėžtas tokio pareiškimo turinys. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, be to, kad pareiškimas nutraukti darbo sutartį darbdaviui turi būti pateiktas raštu, turi būti nurodoma jo surašymo ir pageidaujama atleidimo datą, taip pat ir kitos aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu jis siekia būti atleistas (LAT 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009). Atsakovė valią nutraukti darbo sutartį ir nutraukimo priežastį (savo noru) išreiškė raštu, rašytiniame prašyme nurodė pageidaujamą atleidimo iš darbo datą, todėl darbo santykių šalių žodinis susitarimas perkelti atleidimo datą negali būti vertinamas netinkama darbuotojos valios išraiška. Šalys susitarė dėl darbo santykių nutraukimo nuo 2020 m. gruodžio 1 d., todėl atsakovės atleidimo data perkeliama į 2020 m. gruodžio 1 d.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad darbuotojo atleidimo iš darbo datos nukėlimu užtikrinamas darbo vietos, pareigų ir socialinių garantijų išsaugojimas tam tikrą laiką, tačiau darbo sutarties nutraukimo datos nukėlimas nekeičia darbo sutarties nutraukimo pagrindo, jo egzistavimo ar teisėtumo, todėl nukėlus darbo sutarties nutraukimo terminą, negali būti taikomi kiti darbuotojo teisių gynimo būdai, pvz., pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į ankstesnį darbą, priteisti darbo užmokesčio sumą už priverstinę pravaikštą ar kompensaciją, kadangi nelaikytina, kad pats atleidimo pagrindas iš darbo yra neteisėtas ir todėl negalimi taikyti su tuo susiję teisių gynimo būdai (KAT 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1393-638/2019).

Nustatyta, kad atsakovė nuo 2020 m. lapkričio 19 d. buvo laikinai nedarbinga, todėl darbo užmokesčio negavo laikotarpiu nuo darbdavio įsakyme nurodytos atleidimo iš darbo dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki 2020 m. lapkričio 18 d. (imtinai). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtu laikotarpiu atsakovė dirbo 2020 m. lapkričio 12 ir 16 d., todėl, perkėlus atsakovės atleidimo datą nuo 2020 m. gruodžio 1 d., lieka atsakovei neišmokėtas darbo užmokestis už dvi darbo dienas. Iš ieškovės pateikto vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio paskaičiavimo nustatyta, kad atsakovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 43,81 Eur, todėl už dvi darbo dienas atsakovei priteisiamas 86,36 Eur dydžio (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) atsakovė buvo nedarbinga. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į įstatymų nuostatas, darbdavys atsakovei turėjo sumokėti ligos išmoką už 2020 m. lapkričio 19 ir 20 d. Ieškovė nepateikė duomenų apie įmonėje nustatytą ligos išmokos dydį, todėl atsakovei priteisiama 100 procentų dydžio ligos išmoka – 86,36 Eur (neatskaičius mokesčių) (2 k. d.x43,18 Eur). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteisiama 172,72 Eur dydžio atsakovei neišmokėta suma. Atsakovei ligos išmoka už likusį laikino nedarbingumo laikotarpį (iki atleidimo datos), esant pagrindui, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau pagrindiniai ieškovės reikalavimai nepatenkinti, be to, sprendimu teismas ištaisė ieškovės netinkamą darbo santykių nutraukimo įforminimą, nenustatyta, kad atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl vertinama, kad priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vadovaudamasis LR CPK 410-418, 260, 268, 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

        MB „Maisto gama“ ieškinį patenkinti iš dalies.

        Perkelti L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atleidimo iš MB „Maisto gama“ (įmonės kodas 304466977) datą iš 2020 m. lapkričio 12 d. ir laikyti, kad L. A. atleista iš darbo nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

        Įpareigoti MB „Maisto gama“ vadovą informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie L. A. atleidimo iš darbo datos perkėlimą.

        Išieškoti iš MB „Maisto gama“ L. A. 86,36 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir 86,36 Eur (neatskaičius mokesčių) ligos išmokos, iš viso – 172,72 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 72 ct).

        (Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 17 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-111-618/2021 netenka galios.)

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja                                                                                       Nijolė Lisauskienė