Baudžiamoji byla Nr. 1-83-963/2019

Proceso Nr. 1-04-6-00025-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7.; 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 2.3.2.1.3.1.

        (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2019 m. lapkričio 22 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Agnei Baranauskaitei, Saturninai Kazbaraitytei, Agnei Butkutei,

vertėjaujant Vidai Rimkienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui,

kaltinamajai V. P., jos gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Z. B.,

                viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

        V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, bedarbė, profesinio išsilavinimo, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje,

        UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini),  kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

V. P. kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros:

V. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore bei 2012-08-31 įsakymu Nr. P-01 paskirta kasininke, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14, vykdydama šarvuotų durų gamybos, plastikinių langų pardavimo, montavimo veiklą, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, bei siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį...“; 4 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“; 10 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda <...> apskaitos dokumentą..“, o būtent nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: PVM sąskaitų – faktūrų, mokėjimo dokumentų, apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tvarkė apskaitą iki 2015-06-01), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms I. R. ( tvarkė iki 2015-06-01), buhalterei L. V. (laikotarpiu nuo 2015-06-01 ), kurios laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14, nesuvokusios V. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų, mokėjimo dokumentų registruose 283 atvejais neužregistravo piniginių lėšų (pajamų) gavimo už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams iš viso už 195248,35 Eur (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM), tai yra:

- 2015 m. - 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM) iš jų:

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31 iš viso 3469,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 2866,94 Eur pajamų, 602,06 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-02-28 iš viso 4154,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3433,06 Eur pajamų, 720,94 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31 iš viso 6303,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 5209,09 Eur pajamų, 1093,91 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30 iš viso 3014,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 2490,91 Eur pajamų, 523,09 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31 iš viso 14296,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 11814,88 Eur pajamų, 2481,12 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 iš viso 16579,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 13701,65 Eur pajamų, 2877,35 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31 iš viso 16191,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 13380,99 Eur pajamų, 2810,01 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-08-31 iš viso 15904,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 13143,80 Eur pajamų, 2760,20 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30 iš viso 6815,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 5632,23 Eur pajamų, 1182,77 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 iš viso 13746,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 11360,33 Eur pajamų, 2385,67 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 iš viso 4737,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3914,88 Eur pajamų, 822,12 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 iš viso 1382,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 1142,15 Eur pajamų, 239,85 Eur pardavimo PVM;

- 2016 m. - 65669,00 Eur (54271,90 Eur pajamų, 11397,10 Eur pardavimo PVM) iš jų:

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 iš viso 2090,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 1727,27 Eur pajamų, 362,73 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-02-28 iš viso 4933,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 4076,86 Eur pajamų, 856,14 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 iš viso 3174,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 2623,14 Eur pajamų, 550,86 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 iš viso 4088,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3378,51 Eur pajamų, 709,49 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 iš viso 5137,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 4245,45 Eur pajamų, 891,55 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 iš viso 5743,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 4746,28 Eur pajamų, 996,72 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 iš viso 5554,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 4590,08 Eur pajamų, 963,92 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 iš viso 10730,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 8867,77 Eur pajamų, 1862,23 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-09-30 iš viso 8671,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 7166,12 Eur pajamų, 1504,88 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2016-10-31 iš viso 8749,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 7230,58 Eur pajamų, 1518,42 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2016-11-30 iš viso 2300,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 1900,83 Eur pajamų, 399,17 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31 iš viso 4500,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3719,01 Eur pajamų, 780,99 Eur pardavimo PVM;

- 2017 m. 01-07 mėn. – 22989,35 Eur (18999,46 Eur pajamų, 3989,89 Eur pardavimo PVM), iš jų:

- laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2011-01-31 iš viso 515,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 425,62 Eur pajamų, 89,38 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-28 iš viso 1148,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 948,76 Eur pajamų, 199,24 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31 viso 5830,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 4818,18 Eur pajamų, 1011,82 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30 iš viso 1780,35 Eur piniginių lėšų, iš jų 1471,37 Eur pajamų, 308,98 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31 iš viso 8700,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 7190,08 Eur pajamų, 1509,92 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-06-30 iš viso 4110,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3396,69 Eur pajamų, 713,31 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-07-31 iš viso 906,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 748,76 Eur pajamų, 157,24 Eur pardavimo PVM .

Be to, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2017-04-30 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 1180,00 Eur (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 iš viso 350,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 289,26 Eur pajamų, 60,74 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 iš viso 450,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 371,90 Eur pajamų, 78,10 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2016-10-31 iš viso 320,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 264,46 Eur pajamų, 55,54 Eur pardavimo PVM;

- laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30 iš viso 60,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 49,59 Eur pajamų, 10,41 Eur pardavimo PVM.

Be to, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 apskaitos registruose neužregistravo plastikinių langų įsigijimo ir piniginių lėšų už juos sumokėjimo sandorių.

Taip V. P., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. P. kaltinama tuo, jog siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

V. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14, tyčia, siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei – 40954,55 Eur mokesčių sumokėjimo, pažeidė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 16 dalį „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 19 dalį „Mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą...“, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;<...> 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”; 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“ 90 str. 1 d. reikalavimų, kurioje nurodyta, kad "už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 1153 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31, gaudama piniginių lėšų iš fizinių asmenų už plastikinių langų pardavimą, montavimą bei šarvuotų durų pagaminimą ir pardavimą, turėdama tikslą išvengti sumokėti pridėtinės vertės mokestį iš viso - 34090,87 Eur sumai, nepateikdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms I. R. ir L. V., nesuvokusioms jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, elektroniniu būdu pateiktose PVM deklaracijose 31 atvejų deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šių PVM deklaracijų 11 eilutėje „PVM apmokestinami duomenys“ iš viso 162337,48 Eur , PVM deklaracijų 29 eilutėje „21 proc. pardavimo PVM“ iš viso 34090,87 Eur bei PVM deklaracijų 36 eilutėje „ Mokėtinas į biužetą...PVM“ 34090,87 Eur, dėl to nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą - 34090,87 eurų.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. P., pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 53 str.1 d. kurioje nurodyta, kad „Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, turėdama tikslą išvengti sumokėti pelno mokestį už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31 iš viso 6863,68 Eur, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusias buhalteres I. R. ir L. V., nesuvokusias jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015- 2016 metų metinėse Pelno mokesčio deklaracijose, elektroniniu būdu pateiktose mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną:

- 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 88090,91 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 88090,91 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 88090,91 Eur apmokestinamojo pelno sumos;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 4404,55 Eur pelno mokesčio sumos, ir iki 2016-06-01 nesumokėjo 4404,55 Eur (88090,91 x 5%) pelno mokesčio;

- 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 55197,52 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 55197,52 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 49182,52 Eur apmokestinamojo pelno sumos;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 2459,13 Eur pelno mokesčio sumos, ir iki 2017-06-01 nesumokėjo 2459,13 Eur (49182,52 x 5%) pelno mokesčio.

Be to, 2015 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje, kurią pateikė Valstybės įmonei Registrų centrui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra 2015 metų Pelno (nuostolių) ataskaitos I. eilutėje „Pardavimo pajamos“ neįrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 pardavimo 88090,91 Eur pajamų; XI. eilutėje „Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ neįrašė 88090,91 Eur pelno; XII. eilutėje „Pelno mokestis“ nepriskaičiavo 4404,55 Eur pelno mokesčio.

Tokia savo veika V. P., siekdama išvengti sumokėti – 40954,55 Eur mokesčių valstybės biudžetui, Klaipėdos AVMI, VĮ „Registrų centras“  elektroniniu būdu pateiktose mokesčių deklaracijose, ataskaitose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, įrašė žinomai neteisingus duomenis.

 

        UAB „(duomenys neskelbtini)” kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros:

        UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės V. P., pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 str. 12 d. 1 p., atsakingo už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, einančios vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turinčios teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydama šarvuotų durų gamybos, plastikinių langų pardavimo, montavimo veiklą, Klaipėdos mieste, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 , veikiant per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusias: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tvarkė apskaitą iki 2015-06-01), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms I. R. ( tvarkė iki 2015-06-01), buhalterei L. V. (laikotarpiu nuo 2015-06-01 ), nesuvokusių jos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujančias pareigas einančios V. P.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą , o būtent:

        - pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį...“; 4 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“; 10 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda <...> apskaitos dokumentą..“, o būtent nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: PVM sąskaitų – faktūrų, mokėjimo dokumentų, apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tvarkė apskaitą iki 2015-06-01), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms I. R. ( tvarkė iki 2015-06-01), buhalterei L. V. (laikotarpiu nuo 2015-06-01 ), kurios laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14, nesuvokusios V. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų, mokėjimo dokumentų registruose 283 atvejais neužregistravo piniginių lėšų (pajamų) gavimo už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams iš viso už 195248,35 Eur (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM), tai yra:

        - 2015 m. - 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM) iš jų:

        - laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31 iš viso 3469,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 2866,94 Eur pajamų, 602,06 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-02-28 iš viso 4154,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3433,06 Eur pajamų, 720,94 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31 iš viso 6303,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 5209,09 Eur pajamų, 1093,91 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30 iš viso 3014,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 2490,91 Eur pajamų, 523,09 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31 iš viso 14296,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 11814,88 Eur pajamų, 2481,12 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 iš viso 16579,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 13701,65 Eur pajamų, 2877,35 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31 iš viso 16191,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 13380,99 Eur pajamų, 2810,01 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-08-31 iš viso 15904,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 13143,80 Eur pajamų, 2760,20 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30 iš viso 6815,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 5632,23 Eur pajamų, 1182,77 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 iš viso 13746,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 11360,33 Eur pajamų, 2385,67 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 iš viso 4737,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3914,88 Eur pajamų, 822,12 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 iš viso 1382,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 1142,15 Eur pajamų, 239,85 Eur pardavimo PVM;

        - 2016 m. - 65669,00 Eur (54271,90 Eur pajamų, 11397,10 Eur pardavimo PVM) iš jų:

        - laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 iš viso 2090,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 1727,27 Eur pajamų, 362,73 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-02-28 iš viso 4933,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 4076,86 Eur pajamų, 856,14 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 iš viso 3174,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 2623,14 Eur pajamų, 550,86 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 iš viso 4088,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3378,51 Eur pajamų, 709,49 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 iš viso 5137,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 4245,45 Eur pajamų, 891,55 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 iš viso 5743,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 4746,28 Eur pajamų, 996,72 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 iš viso 5554,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 4590,08 Eur pajamų, 963,92 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 iš viso 10730,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 8867,77 Eur pajamų, 1862,23 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-09-30 iš viso 8671,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 7166,12 Eur pajamų, 1504,88 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2016-10-31 iš viso 8749,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 7230,58 Eur pajamų, 1518,42 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2016-11-30 iš viso 2300,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 1900,83 Eur pajamų, 399,17 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31 iš viso 4500,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3719,01 Eur pajamų, 780,99 Eur pardavimo PVM;

        - 2017 m. 01-07 mėn. – 22989,35 Eur (18999,46 Eur pajamų, 3989,89 Eur pardavimo PVM),

 iš jų:

         - laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2011-01-31 iš viso 515,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 425,62 Eur pajamų, 89,38 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-28 iš viso 1148,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 948,76 Eur pajamų, 199,24 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31 viso 5830,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 4818,18 Eur pajamų, 1011,82 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30 iš viso 1780,35 Eur piniginių lėšų, iš jų 1471,37 Eur pajamų, 308,98 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31 iš viso 8700,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 7190,08 Eur pajamų, 1509,92 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-06-30 iš viso 4110,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3396,69 Eur pajamų, 713,31 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-07-31 iš viso 906,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 748,76 Eur pajamų, 157,24 Eur pardavimo PVM ;

        Be to, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2017-04-30 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 1180,00 Eur (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, tai yra:

        - laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 iš viso 350,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 289,26 Eur pajamų, 60,74 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 iš viso 450,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 371,90 Eur pajamų, 78,10 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2016-10-31 iš viso 320,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 264,46 Eur pajamų, 55,54 Eur pardavimo PVM;

        - laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30 iš viso 60,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 49,59 Eur pajamų, 10,41 Eur pardavimo PVM;

        Be to, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 apskaitos registruose neužregistravo plastikinių langų įsigijimo ir piniginių lėšų už juos sumokėjimo sandorių.

        Dėl 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

        

        Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama tuo, jog siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

        UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės V. P., pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 str. 12 d. 1 p., atsakingos už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, einančios vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turinčios teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, siekiant išvengti - 40954,55 Eur mokesčių sumokėjimo, tyčia, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

        pažeidė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 16 dalį „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 19 dalį „Mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą...“, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-7513 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;<...> 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”; 14 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“ 90 str. 1 d. reikalavimų, kurioje nurodyta, kad "už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 1153 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama vadovaujančias pareigas einančios V. P.) gaudama piniginių lėšų iš fizinių asmenų už plastikinių langų pardavimą, montavimą bei šarvuotų durų pagaminimą ir pardavimą, turėdama tikslą išvengti sumokėti pridėtinės vertės mokestį iš viso 34090,87 Eur sumai, nepateikdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms I. R., L. V., nesuvokusioms jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, elektroniniu būdu pateiktose PVM deklaracijose 31 atvejų deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šių PVM deklaracijų 11 eilutėje „PVM apmokestinami duomenys“ iš viso 162337,48 Eur , PVM deklaracijų 29 eilutėje „21 proc. pardavimo PVM“ , 34090,87 Eur bei PVM deklaracijų 36 eilutėje „ Mokėtinas į biudžetą...PVM“ 34090,87 Eur, dėl to nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą - 34090,87 eurų.

        UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama vadovaujančias pareigas einančios V. P.), pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 53 str.1 d. kurioje nurodyta, kad „Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, turėdama tikslą išvengti sumokėti pelno mokestį už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31 iš viso 6863,68 Eur, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei buhalteres I. R., L. V., nesuvokusias jos (V. P.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015- 2016 metų metinėse Pelno mokesčio deklaracijose, elektroniniu būdu pateiktose mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną:

        - 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 88090,91 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

        - 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 88090,91 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

        - 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 88090,91 Eur apmokestinamojo pelno sumos;

        - 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 4404,55 Eur pelno mokesčio sumos, ir iki 2016-06-01 nesumokėjo 4404,55 Eur (88090,91 x 5%) pelno mokesčio;

        - 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 55197,52 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

        - 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 55197,52 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

        - 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 49182,52 Eur apmokestinamojo pelno sumos;

        - 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo - 2459,13 Eur pelno mokesčio sumos, ir iki 2017-06-01 nesumokėjo - 2459,13 Eur (49182,52 x 5%) pelno mokesčio.

        Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujančias pareigas einanti direktorė V. P., laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31, siekė išvengti sumokėti - 40954,55 Eur mokesčių į Valstybės biudžetą.

 

Kaltinamoji V. P. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino, su civiliniu ieškiniu nesutiko. Atsisakė duoti parodymus.

Kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Alvydas Kvaščevičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės nepripažįsta, su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Atsisakė duoti parodymus.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Z. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pareiškė civilinį ieškinį 40954,55 eurų sumai, nes atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį tyrimą pateiktoje specialisto išvadoje konstatuoti mokesčių įstatymų pažeidimai, dėl ko buvo nesumokėti mokesčiai. 

Liudytoja A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausioji specialistė. Ji atliko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 rugpjūčio 14 d. Patikrintų dokumentų pagrindu pateikė 2018 m. balandžio 18 d. specialisto išvadą dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos. Atkreipė dėmesį, kad specialisto išvadoje yra padaryta klaida, kadangi yra nurodyti 2017 metai, o turi būti nurodyti 2018 metai. Ji gavo užduotį, pagal kurią atliko tyrimą, kurioje buvo nurodyti tokie skaičiai ir juos aprašė, tikrino. Tokiu būdu buvo pateikta išvada. Specialisto išvados 11 lape yra nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatyta duomenų, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo įsigijusi langų gaminių iš Lenkijos. Tokių duomenų nėra. Ji buvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pagal pateiktus perdavimo aktus jai buvo pateikta medžiaga. Specialisto išvados 2 lape yra nurodyti visi dokumentai, kurie buvo pateikti atlikti tyrimui. Segtuvas, kuriame buvo nurodyti pirkėjai, gal nebuvo įvardintas. Lentelėje, esančioje 23 priede, yra nurodyti visi pirkėjai, šie duomenys buvo paimti iš nešiojamo kompiuterio. Vėliau buvo surašyti trūkstami dokumentai ir buvo paprašyta tyrėjos juos pateikti. Perdavimo aktu buvo perduoti liudytojų apklausos dokumentai. Papildomais dokumentais ji įrodė, kad 2017 m. liepos 12 d. buvo pateikti papildomi dokumentai, kuriuose buvo nustatyti piniginių lėšų gavimai už langus, t. y. 4540 eurų. Buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Tyrimui atlikti buvo naudojamas kryžminis metodas. Ji vertino buhalterinės apskaitos dokumentus. Ji sulygino ikiteisminio tyrimo dokumentus su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių pateiktais dokumentais, pažeidimų nenustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ langai buvo pateikti dokumentai pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. penkias PVM sąskaitas faktūras panaudojo 114 vnt. PVC gaminių įsigijimui pagrįsti iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ langai. Pažymėjo, kad ji atliko dokumentinį tyrimą, remdamasi dokumentais, kurie buvo jai pateikti ir yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ji citavo liudytojus, kurie įsigijo paslaugas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Ji ėmė duomenis iš kovo 6 d. apžiūros protokolo ir sutikrino juos su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenimis. Pažymėjo, kad jeigu kasos išlaidų orderyje nėra numerio, vis tiek galima nustatyti, kad ūkinė operacija įvyko, kadangi yra pirkėjo parašas. Toks dokumentas oficialiai galiojantis. 

Liudytoja D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo vadybininke, salone darė šarvuotų durų ir plastikinių langų užsakymus. Juos perduodavo direktorei V. P., siuntė užsakymus į gamybą. Įmonė turėjo du salonus, Vingio g. ir Taikos pr. Vėliau liko vienas salonas Taikos pr. Ji dirbo Vingio g. salone, kuris užsidarė 2016 metų pabaigoje. Ji ofise būdavo viena. Kitame salone buvo kita vadybininkė. Ji dirbo septynias dienas per savaitę, nes dirbo kompiuteriu ir per atostogas. Iš pradžių dirbo stacionariu kompiuteriu, o kai jis sugedo, atvežė Toshiba nešiojamą kompiuterį. Tada ji paskambino T. L., kuris nuotoliniu būdu nemokamai įrašė į Toshiba kompiuterį langų programą LP1. Jos atlyginimas buvo minimalus. V. P. išmokėdavo jai pagal žiniaraščius darbo vietoje. Tuo laiku tenkino minimumas, švarus darbas, darbas jai patiko. Darbo valandos buvo nuo 10.00 val. iki 18.00 val., šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 14.00 val., kai ji būdavo ofise. Kai ateidavo klientas, užsisakydavo duris, užpildydavo sutartį. Vadovė atvykdavo kiekvieną dieną ir išsiveždavo užsakymus. Už langus buvo imamas avansas, daromi išmatavimai, sąmata. Vėliau klientui paskambinus, pasakydavo galutinę kainą, jeigu kaina tenkindavo, darydavo sutartį, imdavo avansą. Galutinis atsiskaitymas būdavo ne pas ją. Ji nežino, kaip galutinai atsiskaitydavo klientai. Kai avansą imdavo, jokio kvito neduodavo. Kvitą duodavo, jei klientas paprašydavo. T. 1, b. l. 84  - jai neiškilo klausimas, kodėl toks kvitas, t. y. be numerio, naudojo kvitus tokius, kokius duodavo direktorė. Pinigus atiduodavo V. P.. Įmonėje buvo nešiojamas kompiuteris, kuriame pildė informaciją tik ji. Informacija buvo apie šarvuotų durų užsakymus, plastikinių langų sutartis, išsiųsti langai užsakymui. Kompiuteryje yra suvesta visa reali įmonės veikla. Žurnaluose buvo langų išmatavimai. Dokumente (t. 1, b. l. 60-68) įrašai padaryti jos ranka. Šarvuotų durų perduoti užsakymai. (t. 1, b. l. 67-107). Taip pat ji pildė ataskaitas (t. 1, b. l. 71): Sutarties numeris, užsakovai, suma, avansas, montavimas, galutinis atsiskaitymas. Realiai gauti pinigai (t. 1, b. l. 72), t. y. pelnas. Įmonė šarvuotas duris gamino, langus užsakydavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie langus gamina Lenkijoje. Užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji siuntė elektroniniu paštu iš savo asmeninio pašto. Parodė, kad meistras P. T. gaudavo pinigus. Jis vienu metu ir su sūnumi dirbo. Į montavimą vyko meistras iš gamybinės bazės. Parodė, kad buvo kitų meistrų, kurie dirbo (duomenys neskelbtini), gamino duris. Tai buvo B. ir E.. (duomenys neskelbtini) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės patalpos. L. V. buvo buhalterė. J. S. buvo vadybininkė. T. 5, b. l. 53 -  kvitas yra pasirašytas V. P.. T. 5, b. l. 10  - nurodyta kam daryti langai. T. 5, b. l. 8  - nurodyta, kad paimta šeši vienetai, užsakė ir sumą paskaičiavo V. P.. Dėl šarvuotų durų parodė, kad V. P. pasiimdavo šarvuotų durų sutartis ir jas pati atiduodavo į gamybą. V. P. atostogų metu ji priimtas sutartis turėjo perduoti į gamybą. Dėl to sąsiuvinyje yra paišytos durys, tai jos priimti užsakymai. Sąsiuvinyje, kuriame tik langai, užsakymai priimti V. P.. Už kai kuriuos užsakymus buvo galima atsiskaityti lizingu. Ataskaitų dėl šarvuotų durų užsakymų ji nevedė, nes neturėjo tokios informacijos. Įmonė naudojo lankstinukus, dėjo reklamą laikraštyje. Tai darė V. P..

Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamosios sutuoktinis. Parodė, kad jo sutuoktinė yra sąžiningas geras žmogus. Ji, būdama vadove, atliko pareigas sąžiningai, todėl nesupranta, kodėl ji yra kaltinama. Pažymėjo, kad jis tokių pinigų, kaip nurodyta kaltinamajame akte, nėra matęs. Jie jokių mokslų nėra baigę, jų dukra dirba užsienyje, jie jokio nekilnojamo turto ar automobilių nėra įsigiję. Naudojasi vienu automobiliu. Pažymėjo, kad jų padėtis buvo tokia pati, kaip 2009-2019 metais. Jeigu būtų turėję asmeninių lėšų, būtų turėję jų ir šiai dienai. Šiuo metu jų padėtis pablogėjo, nes abu neturi darbo, abu registruoti Užimtumo tarnyboje, gyvena iš socialinių išmokų. Vadybininkę D. J. pažįsta seniai. Jis tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ūkvedžiu. Jo pareigos buvo prižiūrėti pagal panaudos sutartį nuomojamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko durų gamyba. Ten dingdavo elektra, reikėdavo taisyti rozetę, jungiklį, dingdavo vanduo, reikėdavo sniegą kasti. Su užsakymais jis nedirbo, tik kartais sutuoktinės prašymu kažką atlikdavo, t. y. kažką parveždavo, nuveždavo, bet tai buvo labai retai, kai reikėdavo pagelbėti darbuotojams. Kiek jam žinoma, įmonėje buvo parduotuvė, kurioje buvo priimami užsakymai. Jis nežino, kaip buvo duodami kvitai.

Liudytoja O. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamosios mama. Mažai ką žino apie dukters veiklą, nes per metus susitinka vieną kartą. Atsisakė duoti daugiau parodymų.

Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. P. yra jos draugė. Ji rado internete akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šabloną. Ruošė sutartį pagal tą šabloną, kuris buvo kažkiek pakoreguotas. Taip pat ji padėdavo V. P., atspausdindavo kažką, kai prireikdavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (t. 7, b. l. 3, 33-37).

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“  vadybininke puse etato, po pusę dienos. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ji priimdavo užsakymus, sudarydavo sutartis, kurias atiduodavo V. P., todėl nežino, kaip jos buvo toliau vykdomos. Su pinigais ji nedirbo. Turėjo tik telefoną, kompiuterio neturėjo. Klientų buvo mažai, kartais per tas keturias valandas, kurias ji būdavo ofise, neužeidavo nė vienas klientas. Klientus dėl langų nukreipdavo pas D. J.. Ji jokių brėžinių nepildė, sąrašų nevedė. Gal kada seniai kokį pinigų kvitą buvo išrašius, bet visi pinigai buvo perduodami buhalterei. Visus dokumentus išrašydavo V. P..

Liudytojas B. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jo buvusi darbdavė. Jis dirbo suvirintoju, darė šarvuotų durų metalinius karkasus. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jis su klientais nebendravo. V. P. duodavo jam užsakymų lapus, kuriuose būdavo matmenys, tada jis gamindavo karkasus. Jo atlyginimas buvo minimalus. V. P. išmokėdavo atlyginimą, jis pasirašydavo. Užsakymų buvo mažai. Žino, kad buvo užsakomi ir langai, tačiau (duomenys neskelbtini) jų negamino. Kartais matydavo, kad yra atvežti nauji langai. Jis pradirbo 12 metų. Iš pradžių buvo gerai, per mėnesį pagamindavo 15-20 durų. Galiausiai darbo sumažėjo.

Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo 2004-2017 metais staliumi surinkėju. Surinkdavo plokštę, duris. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jis durų neveždavo montuoti. Montuoti duris veždavo M. arba E. P., V. P. vyras. Pinigus paimdavo M.. Jis važiuodavo, tik kai reikėdavo pataisyti broką. Už broką papildomai nemokėdavo. V. P. duodavo užsakymus. Būdavo po 20 durų per mėnesį. Kasdien į darbą neidavo, žiemą darbo buvo mažai. Jei nebūdavo klientų, su juo neatsikaitydavo. Jis langų negamino, bet matė kieme langus. Nežino, iš kur buvo vežami langai. Jie gamino tik duris. Jo atlyginimas buvo 300 eurų per mėnesį.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo šarvuotų durų montuotoju. Vykdavo pas klientus. Užsakymų adresus jam duodavo V. P.. Jis duris montuodavo vienas. Klientai atsiskaitydavo su juo, jis išduodavo pinigų priėmimo kvitą, kurį atveždavo V. P.. Jis pats nieko nerašė. Gautus pinigus atiduodavo V. P.. Kvitas buvo iš dviejų lapelių, baltą jis atiduodavo V. P., geltoną – klientui. (t. 3, b. l 75). Tai nebuvo jo pagrindinis darbas. Šioje įmonėje jis buvo įdarbintas dviem valandoms per dieną. Dirbo 1-2 kartus per savaitę, nes užsakymų nebuvo daug. Kitų montuotojų jis nežino. V. P. jam mokėdavo grynais po 20 eurų už vienas įstatytas duris. Jis pasirašydavo tik ant žiniaraščių. Prisiminė, kad buvo matęs langą ceche, taip pat buvo matęs kitų darbininkų.

Liudytojas P. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. P. buvo jo direktorė. Šiuo metu su ja jokių santykių nėra. Jis dirbo langų montuotoju, užsakymų nepriminėjo. Vadybininke buvo D. J.. Direktorė užsakymų nepriiminėjo. Jam vadybininkė duodavo užsakymo adresą. Jis vienas montuodavo langus. Užsakovai atsikaitydavo su juo. Jis turėjo pajamų kvitus, kuriuos išduodavo klientams. Kvitai būdavo jau pasirašyti. Kas juos pasirašydavo, jis nežino. Jis nieko kvituose nepildė. Jam tik reikėjo kvitą paduoti klientui. Parodė, kad kvitą dažnai atveždavo direktorė arba paduodavo ofise. Grįžęs jis pinigus ir kvitus atiduodavo vadybininkei D. J. arba direktorei V. P.. Būdavo, kad klientai atsiskaitydavo ofise, tada jam pasakydavo, kad yra atsiskaityta, tada jis tik sumontuodavo langus. Jo apranga buvo nežymėta. Pas klientus jis vykdavo automobiliu „Fiat Ducato“ vyšninės spalvos, kuris taip pat buvo be skiriamųjų ženklų. Atvykęs pas klientus, jis darbo pažymėjimo nepateikdavo ir neprisistatydavo. Atlikęs užsakymą, grįždavo į (duomenys neskelbtini), išsikraudavo įrankius, pastatydavo automobilį. Su direktore jis atvykdavo į darbą. V. P. užrakindavo patalpas. Parodė, kad buvo kiti montuotojai, kurie duris statydavo, tačiau su jais nesusitikdavo. Įrankiai, medžiagos buvo firmos. Langus jis paimdavo iš (duomenys neskelbtini). Žino, kad langų įmonė negamino. Jam paskambindavo ir jis nuvykdavo. Taip būdavo 1 ar 2 kartus per mėnesį. Žiemą darbo nebuvo, nes nebuvo užsakymų, jis tada būdavo neapmokamose atostogose.

Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji turi buhalterinių įmonę, jos įmonė vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Paaiškino, kad ji dirbo savo ofise, kiekvieną mėnesį V. P. atveždavo jai dokumentus, taip jos bendradarbiavo. Paaiškino, kad ji vedė buhalteriją, pagal likučius darė nurašymus, užpajamuodavo gautus pinigus, nes pinigai buvo nešami į kasą, išrašyti kvitai, t. y. ji pajamuodavo fizinių asmenų atsiskaitymus. Pažymėjo, kad ji grynųjų pinigų nematė, ji dirbo tik su dokumentais. Vedė kasos knygą, vadovė pasirašydavo. Paaiškino, kad kai paslaugos buvo teikiamos lizingu, tada būdavo išrašoma sąskaita faktūra pirkėjui, jį pajamuodavo, kad atsiskaitoma per banką, o pirkėjas mokėdavo bankui, o bankas įmonei sumokėdavo iš karto. Nurodė, kad buvo pirkėjų registras. Taip pat kvitai buvo numeruoti eilės tvarka, numeris buvo įrašomas ranka, didėjančia seka. Kvito numerį sudarė įmonės numeris, suteiktas serijos numeris, paskui skaičiai eilės tvarka, kvitui numerį suteikdavo įmonės vadovė. Taip pat žiūrėdavo, koks kvito numeris paskutinis, derindavo, kad nebūtų vienodų numerių ar tarpų. Pažymėjo, kad ji dirbo tik su sąskaitomis, o sutarčių ji nežiūrėjo, nes tai nebuvo jos funkcija.

Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji 2016 m. rudenį užsisakė šarvuotas duris. Įmonės ofisas buvo Vingio gatvėje. Ji išsirinko duris, sumokėjo pinigus, t. y. 310 eurų grynaisiais iš karto visą sumą. Ofise ji gavo kažkokį dokumentą, gal sutartį, kurį ji vėliau perdavė pareigūnams. Po savaitės atėjo meistras ir įdėjo duris. Ofise buvo ne kaltinamoji, o kita moteris. Kaltinamąją ji mato pirmą kartą. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis (t. 2, b. l. 137).

Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji jai nematyta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma. Parodė, kad ji prieš dvejus metus nuėjo į Taikos pr. esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įsigijo langus, t. y. sudarė sutartį, sumokėjo avansą 100 eurų. Nurodė, kad Taikos pr. ofise buvo kita moteris, t. y. ne kaltinamoji. Likusią pinigų sumą sumokėjo jos sutuoktinis V. D. bute, kai buvo įstatyti langai, kitai moteriai. Ji neprisiminė, ar avanso sumai gavo kvitą. Nurodė, kad sutartyje dėl 380 eurų yra jos sutuoktinio parašas. Patvirtino, kad gavo tokį kvitą, sutartį ir sąmatą (t. 3, b. l. 52-55).

Liudytojas V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją matė, kai reikėjo perduoti pinigus už langus. Per pietus jis atvyko į butą, kuriame dėjo langus, darbininkai jam išdavė sąskaitą – faktūrą, taip pat buvo kaltinamoji V. P.. Sąskaitoje faktūroje buvo sumą, kurią buvo sutarę. Kai su juo susisiekė pareigūnai, jie atkreipė dėmesį į tai, kad ant sąskaitos faktūros nebuvo numerio.

Liudytojas V. A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji jam nematyta. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu Taikos pr., jis užsisakė langus. Sutartis buvo sudaryta 2017-06-06. (t. 3, b. l. 23-24) Jis sumokėjo 200 eurų avanso, gavo sutartį. Likusią 170 eurų sumą sumokėjo meistrui, kai buvo atliktas užsakymas. Ofise buvo ne kaltinamoji, o kita moteris.

Liudytoja D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai negirdėta. Parodė, kad ieškojo langų. Vėtrungės pasaže užėjo į ofisą. Ji su savimi turėjo brėžinį. Jai paskaičiavo viską, suma buvo prieinama ir ji užsisakė langus, sumokėjo 100 eurų avansą, kvito negavo. Jai pasakė laukti skambučio, kai padarys langus. Po 2-3 mėnesių jai paskambino, atvežė langus meistras. Kai meistras įmontavo langus, ji sumokėjo jam likusią sumą. Meistras nieko neišrašė. Avansą biure sumokėjo, sutartyje įrašyta, projektas nubrėžtas. Likusi suma buvo 570 eurų, iš viso 670 eurų. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis ir sąmata (t. 2, b. l. 164-165).

Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji jai nematyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai negirdėta. Parodė, kad jai reikėjo keisti langą. Ji išsikvietė įmonę, kad pakeistų langą. Įmonę susirado internetu, įmonės ofise ji nebuvo. Atvyko du vyrai, išsimatavo viską, po to atvyko įdėjo langą. Davė jai lapus, vyrai ir ji pasirašė, kad ji atsiskaitė. Darbai buvo padaryti tvarkingai, ji jokių pretenzijų neturi. Prisiminė, kad buvo davusi užstatą. Iš viso ji sumokėjo 400 eurų. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis, sąmatos (t. 3, b. l. 89-90, 91)

Liudytoja L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ėjo į Vingio g. užsisakyti duris. Ofise ją priėmė maloni moteris tamsaus gymio. Ji sumokėjo, gavo kvitą, kurį pasirašė V. P.. (t. 2, b. l.152). Kadangi durys buvo negerai įdėtos, antrą kartą atvyko vyras ir moteris. Patvarkė duris, ji vėl sumokėjo. Iš viso ji sumokėjo 440 eurų.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis Vingio g. teiravosi dėl langų kainos. Užsakymo nedarė, nes domėjosi ne sau. Vėliau jam paskambino ir pasakė kainą, pateikė sąmatą (t. 2, b. l. 174).

Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. projektavimo institute, (duomenys neskelbtini), pirko šarvuotas duris. Atėjo, išrinko duris, sutarė kainą, užsisakė ir pasirašė sutartį. Po poros savaičių įstatė duris. Kai duris montavo, jis atvyko, atsiskaitė su meistrais, gavo kvitą. Ar mokėjo avansą, neprisiminė. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis ir kvitas (t. 2, b. l. 128-129, 132-133).

Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Tilžės turguje pirko šarvuotas duris. Užsakymą priėmė vyras. Sutarė, kad atvyks, atliks matavimus, atveš katalogą. Po poros valandų atvyko vyras, išmatavo duris, turėjo katalogą, bet patarė nuvykti į buveinę, (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėti pavyzdžius. Nuvyko į ofisą, išsirinko duris, sutarė kainą, davė avansą. Parodė, kad buvo sudaryta sutartis, bet ji jos nematė. Likusius pinigus sumokėjo montuotojams, kurie atvyko dviese. Po dar buvo atvykęs vienas meistras padaryti apdailą. Kvitą ji gavo, buvo geltonas lapelis. (t. 3, b. l. 71, 72).

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Vingio g. ji užsisakė langus. Ją aptarnavo tamsi moteris, kuri jai patarė ir pasakė kainą. Ji gavo iš moters kasos aparato čekį. Sumokėjo 200 eurų. Ji čekio neišsaugojo. Dar pasirašė sutartį. Atėjo meistras, atliko matavimus. Ji meistrui sumokėjo dar 210 eurų. Ar meistras davė kvitą, neatsiminė. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis (t. 2, b. l. 94-96).

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pašto dėžėje rado skrajutę, pagal kurią Vingio g. užsisakė langą ir balkono duris. Užsakymą priėmė aukšta moteris tamsiais plaukais. Sudarė sutartį, ji sumokėjo avansą, jokio čekio negavo, buvo tik sutartis. Po mėnesio įdėjo langą ir duris. Jos nebuvo tuo metu, buvo tik 12 metų anūkas. Jis dar sumokėjo 110 eurų. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis (t. 3, b. l. 17-19).

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 gegužę tvarkė mirusio giminaičio butą. Atvyko į Klaipėdą, nusipirko laikraštį, paskambino pirmu pasitaikiusiu skelbimu. Nuvyko į ofisą, Taikos pr. Ją priėmė moteris. Padarė užsakymą, sumokėjo avansą 200 ar 230 eurų. Po kelių dienų atvyko meistras, atliko matavimus. Po trijų savaičių atvyko meistras montuoti langus. Jis jai davė sąskaitą, planus, ji turėjo sumokėti dar 700 eurų. Ji tą sumą sumokėjo ofise. Kvitą gavo.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad laikraštyje rado skelbimą. Sutartu laiku su meistru nuvažiavo į Dituvą. Jis priėmė užsakymą, išmatavo langus, padarė brėžinį, užpildė sutartį, pasakė apytiksliai kainą. Vyras pats pasirašė sutartį. Ji sumokėjo 240 eurų avansą. Likusią 200 eurų sumą sumokėjo Vingio g. moteriai, kuri išmušė kasos čekį. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis (t. 2, b. l. 16, 18).

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 vasarą užsisakė langus įmonėje pagal atsitiktinai pamatytą reklamą. Įmonė buvo projektavimo institute. Su moterimi sudarė sutartį, sumokėjo užstatą. Likusią sumą sumokėjo namuose, kai meistrai dėjo langus, atvyko V. P. paimti pinigus ir išduoti kvitą. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis (t. 2, b. l. 190-193).

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Vingio pasaže užsisakė langus. Su moterimi pasirašė sutartį. Jis sumokėjo 50 eurų avansą, likusią sumą sumokėjo meistrui, kai sumontavo langus. Jam išrašė lapą, tačiau jis to lapo nerado. Dar jam davė didelį lapą (t. 2, b. l. 110).

Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl langų skambino į kelias įmones, norėjo sužinoti kainą, tačiau nieko neužsakė, nes nebeprireikė. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis (t. 2, b. l. 105).

Liudytoja I. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos užsakymą priėmė kita moteris, ne kaltinamoji. Parodė, kad prieš 3-4 metus ji užsakė langus į sodo namelį. Įmonė buvo prie Vėtrungės. Moteris suvedė duomenis į kompiuterį, paskaičiavo. Suma buvo 500 eurų. Po dviejų savaičių meistras su padėjėju įstatė langus ir ji pinigus sumokėjo meistrui.

Liudytoja N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš 3-4 metus ji darė langus balkone. Telefonu paskambino į įmonę, atvyko meistras, pamatavo langus, paskaičiavo. Jai kaina tiko. Ji pasirašė kažkokius dokumentus, bet sutarties nerado. Galėjo būti, kad ji mokėjo avansą, o dėl čekių nieko negalėjo pasakyti. Prisiminė, kad abu kartus mokėjo meistrui. Meistras turėjo pagalbininką. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis, sąmata (t. 2, b. l. 77-80).

Liudytoja R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. Vingio pasaže, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė duris. Paskambino pagal skelbimą, atvyko žmogus, išmatavo viską. Po atvyko du darbininkai, pakeitė duris. Ji iš karto sumokėjo grynais pinigais. Ji paprašė išrašyti sąskaitą, bet ant jos nebuvo numerio, nors lapelis buvo firminis. Taip pat jai davė kvitą. Sutarties nebuvo. Neprisiminė, ar meistras pasirašė ant kvito pasirašė, bet kvitą jis užpildė prie jos. Patvirtino, kad tai jai išduotas kvitas (t. 2, b. l. 122).

Liudytojas J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vyko statybos, jam reikėjo durų. Internetu rado firmą. Parduotuvėje projektavimo institute jam patiko durys, pardavėja pasiūlė gerą kainą, jis iš karto išsirinko duris. Užsisakė duris, sumokėjo avansą 100 eurų. Po mėnesio pasiėmė duris, nes iš pradžių įvyko nesusipratimas, ne tokias duris padarė, kokių jis norėjo. Už tai jam sumažino kainą. Parodė, kad parduotuvėje buvo kita moteris, ne kaltinamoji. Atsiimdamas duris susitiko su kaltinamąja. Atsiimdamas duris sumokėjo likusią sumą. Iš viso jam reikėjo sumokėti 550 eurų, tačiau jam sumažino kainą 100 eurų, todėl jis atsiimdamas duris dar sumokėjo 350 eurų. Kvitą gavo iš kaltinamosios. Prisiminė, kad duris atsiėmė Stadiono g. Patvirtino, kad tai jo turėta sutartis (t. 3, b. l. 94).

Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš dvejus metus UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje projektavimo institute, užsisakė langus. Užsakymą priėmė kita moteris, ne kaltinamoji. Jis atėjo į ofisą, padarė užsakymą. Buvo padarytas orderis su matavimais. Jis sumokėjo avansą, moteris padavė orderį. Kai langai buvo padaryti, juos atvežė. Likusią pinigų sumą jis sumokėjo vairuotojui. Jam vairuotojas padavė kvitą. Langus jis statė pats. Patvirtino, kad tai jo turėti dokumentai (t. 2, b. l. 51-56).

Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią projektavimo institute, kreipėsi dėl langų. Jį priėmė D. J.. Pavardę žino iš sutarties (t. 2, b. l. 6, 8). Paliko 100 eurų užstatą. Gavo čekį. Po to atvažiavo meistras, padarė brėžinius. Vėliau dar atvyko du meistrai, įstatė langus. Jis atsiskaitė su meistrais. Meistrai jokio dokumento jam neišdavė. Iš viso sumokėjo 470 eurų.

Liudytoja E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji jai matyta. Parodė, kad Vingio pasaže ji užsisakė duris. Kaip suprato, kad ji bendravo su vadybininke, kuri jai parodė, duris, spalvas. Paliko avansą 100 eurų. Likusius pinigus atidavė darbininkui, kai jis atvyko ir pakeitė duris. Darbininkui ji padavė 350 eurų. Darbininkas jai padavė lapą, kurį ji pasirašė. Tai buvo priėmimo perdavimo aktas (t. 3, b. l. 63). Daugiau jokių dokumentų ji negavo.

Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė langus. Internetu susirado įmonę, paskambino, telefonu nurodė išmatavimus, kaina jam tiko. Nuvyko į projektavimo institutą, sumokėjo 100 eurų avansą, pasirašė sutartį su moterimi. Kai įstatė langus, jo sutuoktinė meistrui sumokėjo likusią pinigų sumą. Meistras jokio dokumento neišdavė.

Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad netoli Vėtrungės rado firmą, nuvyko su vyru į ofisą, sudarė sutartį dėl langų pirkimo, sumokėjo 100 eurų avansą. Kvito nedavė, davė tik sutartį. Po kiek laiko atvyko meistrai, įdėjo langą, sumokėjo galutinę sumą meistrui į rankas. Meistras jokio dokumento nedavė. Prisiminė, kad ofise ją aptarnavo aukšta tamsi moteris.

Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad laikraštyje rado įmonę, paskambino telefonu, bendravo su vyru, susakė visus duomenis. Atėjo vyras jos adresu, sudarė sutartį. Ji užsisakė langą. Kai sumokėjo, jai davė kažkokį lapelį. Mokėjo vyrui bute, kai įstatė langą.

Liudytojas S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ieškojo kuo pigesnių langų. Projektavimo institute jam pasiūlė langus, jis užsisakė, nes buvo pažadėta, kad per dvi savaites bus langai, bet langai buvo pagaminti anksčiau. Prieš tai jis susitiko su meistru, padarė išmatavimus. Jis sumokėjo avansą 200 ar 300 eurų, bet neprisiminė, kiek sumokėjo. Kai buvo padarytas visas darbas, jis sumokėjo likusią sumą. Jam kažkokį dokumentą išdavė, geltoną lapelį. (t. 2, b. l. 22, 24)

Liudytoja D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirko langus. Įmonę susirado internete, paskambino, atvyko meistras, išmatavo langus. Taip pat atvyko moteris, kuriai sumokėjo avansą. Likusią sumą jos vyras sumokėjo meistrui, kai langus įstatė. Ji turėjo sutartį. Kvitų negavo. Patvirtino, kad tai jos turėta sutartis (t. 3, b. l. 58-59).

Liudytojas S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš ketverius metus pirko langus Vingio pasaže. Jam kaina. Sumokėjo avansą, po langų įstatymo sumokėjo likusią dalį įmonėje. Gavo sutartį. (t. 2, b. l. 84-85). Kvito negavo. Avansą ir galutinį atsiskaitymą sumokėjo tai pačiai aukštai šviesių plaukų moteriai.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš trejus metus Vingio pasaže užsisakė langus, nes ją tenkino suma. Sumokėjo 50 eurų avansą. Moteriai, bet ne kaltinamajai. Jai davė sutartį su brėžiniais. (t. 3, b. l. 11-13). Galutinai atsiskaitė taip pat ofise, Vingio pasaže.

Liudytoja A. L. teisiamjo posėdžio metu parodė, kad Vingio centre užsisakė langą. Jos užsakymą priėmė moteris. Negalėjo nurodyti, ar ta moteris yra kaltinamoji. Dalį sumos ji sumokėjo iš karto. Po trijų savaičių pastatė langus. Negalėjo nurodyti, ar jai davė čekį, bet sutartį turėjo. Galutinai atsikaitė namuose taip pat moteriai, kai įstatė langą. Patvirtino, kad tai jos turėtas dokumentas (t. 2, b. l. 115).

Liudytojas F. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Vingio g. užsisakė langus. Ten pasirašė sutartį, davė avansą, gavo čekį. Kai viskas buvo padaryta, atsiskaitė galutinai su meistru Petru, kuris išrašė kvitą. Geltonas kvitas buvo, bet jis jo nesaugojo. Prisiminė, kad meistras turėjo pagalbininką. Patvirtino, kad tai jo turėta sutartis (t. 2, b. l. 66).

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rado skelbimą laikraštyje. Paskambino, atvyko du vyrai, pamatavo langą, liepė tris savaites laukti. Įmonės ofise ji sumokėjo avansą, jai išrašė kvitą. Kai pastatė langą, ji važiavo į ofisą Taikos pr. apmokėti likutį. Moteris, t. y. kaltinamoji, jai išrašė kvitą. Geltonas kvitas buvo. (t. 3, b. l. 30).

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Vingio g. užsisakė duris. Užsakymą priėmė aukšta moteris, bet ne kaltinamoji. Ji atėjo į ofisą, išsirinko duris, sudarė sutartį, sumokėjo avansą 200 ar 300 eurų, jai išrašė kasos orderį. Po dviejų savaičių paskambino meistras, pasakė, kad atvažiuos. Prisiminė, kad dar mokėjo meistrui 40 ar 60 eurų. Meistras lapelio neišdavė.

Liudytoja Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirko vieną langą. Atvyko meistras, pamatavo langą. Avansą ji mokėjo Vingio g. Galutinai atsiskaitė, kai įdėjo langą. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. (t. 3, b. l. 78).

Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis užsisakė langus prie Vėtrungės. Įmonę rado internetu. Susitarė, važiavo į ofisą, moteris išrašė sutartį, kvitą geltoną. Pirma sumokėjo avansą, likusius pinigus sumokėjo darbininkui. Meistrai buvo du. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 182).

Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Vingio centre užsakė duris mamai. Ofise buvo moteris. Prisiminė, kad kažkokį dokumentą pasirašė, nes jos nebuvo, kai dėjo duris. Ji mokėjo vieną kartą 350 eurų. Neprisiminė, ar gavo kokį dokumentą.

Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Vingio pasaže pirko duris. Parduotuvėje pasirašė sutartį, kurią užpildė darbuotoja ir kurią pateikė prie bylos. Už duris mokėjo per du kartus, 415 eurų už pačias duris ir 65 eurus už apdailą. Ar gavo čekį, neprisiminė. Patvirtino, kad tai jo turėtas kvitas (t. 3, b. l. 75)

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad du kartus matė kaltinamąją. Ją pažįsta tik iš matymo, jos vardo ir pavardės nežino. Parodė, kad projektavimo institute atrado šią firmą, užsisakė langą, užsakymą priėmė aukšta liekna moteris. Pats padarė išmatavimus. Įmonėje jam buvo išrašyta sąskaita faktūra. Iš pradžių sumokėjo avansą. Per porą savaičių langas buvo pagamintas. Kai langą įstatė, sumokėjo likusią sumos dalį kaltinamajai. Tai buvo prieš du metus, todėl dokumentų neišsaugojo.

Liudytojas M. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad internetu rado įmonę, užsisakė langus. Už kiek laiko atėjo vyras, išmatavo langus, išėjo. Sekančią dieną paskambino iš tos įmonės, pasakė ateiti, nes yra sąmata apskaičiuota. Jis nuėjo į Vingio pasažą. Buvo ant lapų nupiešti langai, paruošta sutartis. Jis sumokėjo 200 eurų ar 300 eurų, o gal 400 eurų avansą. Po dviejų savaičių atvežė langus, meistras juos įdėjo. Likusią sumos dalį jis sumokėjo meistrui. Neatsiminė, ar gavo čekį. Patvirtino, kad tai jo turėta sutartis (t. 2, b. l. 169)

Liudytojas P. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad stiklino balkoną. Viską užsisakė Taikos pr. prie Vėtrungės. Atėjo, pasakė problemą. Jam surašė dokumentus ir pasakė, kad tą pačią dieną arba kitą dieną ateis meistras ir pamatuos viską, o tada jau darys užsakymą. Sumokėjo avansą, o po visko sumokėjo likusią sumą. Sumokėjus avansą buvo išduotas kvitas. Taip pat kvitas buvo išduotas ir sumokėjus galutinę sumą, kai buvo atlikti visi darbai. Galutinė suma buvo sumokėta namuose meistrui, kai buvo baigti darbai. (t. 2, b. l. 45). Prisiminė, kad kartu su meistru buvo ir jaunas vyras, kuris jam padėjo. Prisiminė, kad į namus buvo atėjusi moteris, išrašė kvitą, bet pinigų pati neėmė. Ji pasakė, kai darbai bus atlikti, tada pinigus reikės sumokėti meistrui.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsigijo šarvuotas duris. Ofise buvo kažkokia moteris, gal pardavėja, gal sekretorė. Atvažiavo meistras, pamatavo ir atvežė duris. Meistrui sumokėjo vietoje po to, kai durys buvo įdėtos. Kiek sumokėjo, neprisiminė, kvitą gavo.

Liudytojas N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nežino. Parodė, kad sutuoktinė užsisakinėjo langus, o jis tik nuvežė pinigus, gal 280-300 eurų. Pinigus vežė į Vingio pasažą. Pinigus perdavė moteriai, gavo kasos orderį, išrašytą ranka, parvažiavo namo, orderį atidavė sutuoktinei.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji tik užsakė langus, o jos mama A. J. priėmė darbus ir atsiskaitė. Ji pasiskambino telefonu darbuotojai-vadybininkei, sutarė laiką, kada ji atvažiuos į ofisą Vingio g. Ji nuvažiavo į ofisą, padarė užsakymą, davė 100 eurų avansą, gavo geltoną kvitą ir davė mamos telefono numerį. Toliau visas bendravimas vyko su mama. Meistrai derino laiką su mama dėl matavimų, dėl darbų atlikimo, apdailos, lango montavimo. Mama galutinai atsiskaitė su meistrais. Parodė, kad ji su kaltinamąja prieš 17-18 metų dirbo kartu. Taip pat prisiminė, kad P. T. dirbo kartu prieš 17-18 metų. Mama buvo pasakiusi, kad P. T. buvo atvažiavęs. Parodė, kad kitus langus dėjo, dar kai ji dirbo, t. y. prieš 18 metų, tai tas pats darbuotojas buvo.

Liudytojas P. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus užsakė langus, sumokėjo avansą 100 eurų. Kai buvo meistras atvažiavęs išmatuoti langus, jis buvo. Pastatė langus, paskui jis sumokėjo visą sumą meistrui. Kai sumokėjo, meistras davė lapelį, dabar to lapelio neturi. Geltono lapelio nebuvo. Jau praėjo du metai. Parodė, kad jis neperskaitė savo parodymų protokolo (t 2, b.l. 38), jį pasirašė, nes jam liepė. 

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad

lapelį gavo iš meistro, bet jo neišsaugojo. Jie nevažiavo užsakymo daryti, sūnus užsakė ir sumokėjo avansą. Užsakė virtuvės langą, balkono duris ir langą. Langus atvežė greitai. Buvo du kartus tas pats žmogus.

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad netoli jo namų, Vingio pasaže esančiame ofise užsisakė lankus. Apie tą įmonę iš draugų girdėjo gerus atsiliepimus. Neprisiminė, kada tai buvo. Prisiminė, kad nuėjo į ofisą, ten buvo darbuotoja, jis užsisakė langus. Netrukus į namus atvyko meistras su specialia apranga, prisistatė, kad atvyko pagal užsakymą, atliko išmatavimus. Po to sulaukė skambučio, kad jau paskaičiuota sumą. Jis vėl nuėjo į tą ofisą, sutarė dėl kainos, paliko avansą. Sutartys buvo sudarytos jo vardu ir pavarde, jis jas pasirašė. Labai greitai pagamino langus, sudėjo. Po to jis dar kartą nuėjo į ofisą ir sumokėjo likusią sumą, gavo sutartį, bet kvito jam neišdavė, o sąskaitos faktūros jam nereikėjo, nes jis užsisakinėjo langus kaip fizinis asmuo. Jis įmonės pavadinimo nežinojo, bet suprato, kad jeigu yra ofisas, vadinasi tai yra įmonė.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2017-10-05 liudytoja apklausta J. G. parodė, kad 2017 metų liepos mėnesį atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ langų ir durų saloną, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantį projektavimo institute. Ten dėl lango ir durų užsakymo bendravo su įmonės vadybininke D. J.. D. J. pasakė pirminę lango ir durų kainą ir susitarė, kad atvyks meistrai išmatuoti lango ir durų, į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur norėjo keisti virtuvės langą ir duris. Atvyko du meistrai. Vienas jų matavo langą, kitas duris. 2017-07-11 kada jau buvo tikslūs lango ir durų išmatavimai atvyko į minėtą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ langų ir durų saloną, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pasirašyti sutarčių. Abi sutartis sudarė su įmonės vadybininke D. J.. Abi sutartis turi, gali pateikti jų originalus. 2017-07-11 sutartyje dėl lango galutinė atsiskaitymo suma buvo 220 Eur. D. J. paprašė palikti avansą. Avanso paliko 100 Eur. Pinigus padavė D. J.. Ši moteris  išdavė pinigų priėmimo kvitą 2017-07-12 pvc lango avansas 100 Eur be serijos ir numerio. Šį kvitą išsaugojusi turi, gali pateikti jo originalą. Po savaitės, kada tiksliai neprisimena atvyko meistras, jo kontaktinių ar anketinių duomenų neprisimena, atvežė langą, jį sumontavo ir atliko lango apdailą. Taip pat įstatė vidinę palangę. Likusią sumą už langą ir paslaugas 120 Eur atidavė šiam meistrui. Meistras buvo vidutinio ūgio, apie 45 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. Meistras pinigų paėmimą patvirtinančio kvito neišdavė. Kitas meistras atvežė duris, kiek prisimena tą pačią dieną kaip ir langą, kada tiksliai neprisimena, bet tai buvo liepos mėnesį. Už durų komplektaciją sutartyje numatyta atsiskaitymo suma 360 Eur ir dar 60 Eur už durų vidaus apdailą. Meistro kontaktinių ar anketinių duomenų neprisimena, bet tai buvo kitas meistras, ne tas, kuris dėjo langą. Kadangi reikėjo papildomų medžiagų, kurių meistras neturėjo, šis meistras atvyko padaryti apdailą 2017-08-01. Tada į  namus atvyko įmonės direktorė, kuri ragino durims apdailą dariusį meistrą, kad šis greičiau baigtų darbą. Šiai moteriai padavė 360 Eur už duris ir 60 Eur už durų apdailą. Ji namuose išrašė tris pinigų paėmimą patvirtinančius kvitus, du už duris ir vieną už langą, už tą sumą 120 Eur, kurią padavė langą montavusiam meistrui. Visų pinigų paėmimą patvirtinančius kvitus turi (2 t., b.l. 28-36).

        Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2017-11-06 liudytoju apklaustas R. J.parodė, kad 2016 metais rugsėjo mėnesį nusprendė pakeisti langus savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Rado skelbimą laikraštyje, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia PVC gaminių pardavimo paslaugas. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Paskambinęs dėl langų užsakymo bendravo su moterimi, su ta pačia su kuria ir sudarė sutartį. Moteris atsiuntė meistrą, kad šis išmatuotų langus. Kitą dieną pakvietė sudaryti sutarties į UAB „(duomenys neskelbtini)“ langų ir durų saloną, kuris buvo Vingio pasaže, pirmame aukšte. Sutartis buvo sudaryta 2016-09-27. Sutarties neišsaugojo. Visa atsiskaitymo suma už 3 plastikinius langus ir langų montavimo paslaugą buvo 470 Eur. Salone dirbusi moteris, su kuria sudarė sutartį paprašė palikti avansą, avanso paliko 100 Eur. Ar pinigų paėmimą patvirtinantis kvitas buvo išduotas, neprisimena. Pinigus padavė salone dirbusiai moteriai. Jos kontaktinių, anketinių duomenų neprisimena. Moteris buvo vidutinio amžiaus apie 50 metų, aukšta. Ši moteris nurodė likusią sumą už langus atiduoti meistrui, kai jis sumontuos langus. Kažkur po 2 savaičių  atvežė langus tas pats meistras, kuris ir buvo atvykęs jų išsimatuoti. Meistro kontaktinių, anketinių duomenų nežino. Likusius pinigus už langus 370 Eur atidavė meistrui. Ar pinigų paėmimą patvirtinantis kvitas buvo išduotas, neprisimena (3 t., b.l. 43-48).

 

Iš 2017-07-24 patikrinimo akto Nr. 04/12-1-22-6641-A1 nustatyta, kad 2017-07-24 buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio metu buvo paimta: 2016-2017 m. užrašų knygutė, 2015-2017 m. sąsiuvinis, 2016-2017 m. aplankas su užsakymais (t. 1, b.l. 40, 41).

Iš 2017-07-24 patikrinimo akto Nr. 04/12-1-22-6641-A2 nustatyta, kad 2017-07-24 buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio metu paimta: lapukai, kuriuose atlikti rankraštiniai įrašai su nurodytais adresais ir kiti įrašai, 28 lapai. (t. 1, b. l. 43, 44).

Iš 2017-08-07 patikrinimo akto Nr. 04/12-1-22-6641-A6 nustatyta, kad 2017-08-07 buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla šarvuotų durų gamyba ir pardavimas, taip pat parduoda langus. Paimta: įvairūs rankraštiniai užrašai su šarvuotų durų bei plastikinių langų užsakymais, nešiojamas kompiuteris, kuriame rasti šarvuotų durų bei plastikinių langų užsakymo lapai, sutartys su asmenų kontaktiniais duomenimis. (t. 1, b. l. 45).

Iš 2017-09-28 apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta 2017-09-28 paimto kompiuterio apžiūra. Atlikus analizę failai reikšmingi tyrimui, pažymėti žymomis „Durys“, „Koreguotos sąmatos“, „Lauko durų užsakymai“, „Sergejus“, „Sutartys“, „Ataskaitos“, „Atlyginimai“, „Gaminami iš programos“, „Keitimai, remontai“, „Tiekimas“ perrašyti į kompaktinį diską. (t. 1, b. l. 55-56).

Iš 2017-12-14 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2017-12-14 atlikta paimtų laisvos formos  užrašų, sąsiuvinių  apžiūra, padarytos jų kopijos (pasirinktinai). Apžiūros atlikimo eiga l. Užrašų knygutė - viršelis baltos spalvos, raudonais, mėlynais, juodais ornamentais. Užrašas „užrašų spalvos, knygų klubas“. Peržiūrėjus knygutėje darytus įrašus vertinama, kad tai asmeniniai užrašai nesusiję su ikiteisminiu tyrimu. Knygutės 19-22 lape padaryti durų ir langų brėžiniai, išmatavimai, naudojama medžiaga, spalva, apdailos darbai. Nurodoma data. Nenurodyti kontaktai ar kliento duomenys. 21 lape prie trijų langų brėžinių nurodytas adresas ir kontaktinis telefonas. Padaryta 19-21 lapo kopijos. 2.Sąsiuvinis, kurio viršelyje Koliziejaus nuotrauka bei užrašas „HISTORY Colosseum in Rome, Italy“. Sudarytas ir 92 lapų. Nuo 1 iki 51 lapo fiksuoti, laikotarpio 2015-01-26 iki 2017-07-23 plastikinių langų užsakymai. Lango brėžinys, matmenys, užrašas „užsakyta“, bei skaičiai 50426- 10,50503-10 ir t.t.. Lapo paraštėje užrašyti skaičiai. Nenurodyta klientų kontaktų, adresų. Patikrinus skaičius 50426-10 su skaičiais nurodytais sutartyje grafoje „užsakymas“ tikėtina, kad tai užsakymo numeriai, kuriems nebuvo surašomos „sutartys- užsakymai“ bei neišrašomi pinigų gavimo dokumentai. Sutarčių, kurių numeriai nurodyti prie brėžinio, tarp buhalterinės apskaitos dokumentų nerasta. Padaryta pasirinktinai 3 lapų kopijos. 3.Mėlynos spalvos aplankas. Numeruotas 24 lapai. Įsegtos 4 sutartys, brėžiniai priimtų užsakymų 2017-08-11 d. 16-19 lape užrašai, neturintys tyrimui reikšmės. 20 lapas 2016-07-12 sutartis su užsakove S. K.. Patikrinus buhalterinės apskaitos dokumentus, rasti pinigų priėmimo kvitai, pagrindžiantys S. K. apmokėjimą už plastikinius langus. 4- Laisvos formos, įvairių lapų formato užrašai neturintis tyrimui reikšmės. 28 lapai. (t. 1, b. l. 57-66).

Iš 2018-03-06 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2018-03-06 apžiūrėtas DVD diskas, į kurį buvo perkelta informacija iš kompiuterio, paimto UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje. Padaryta kopija DVD diske esančių programų ir žymų. Iš aplanko „Pardavimo ataskaitos“ atspausdinti visi dokumentai bei prijungti prie apžiūros protokolo. Apžiūros atlikimo eiga atidarius DVD diską, padaryta kopija visų esančių programų ir žymų. Žyma „PARDAVIMŲ ATASKAITOS“ pažymėti failai, laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2017-07- 19, su suvestiniais duomenimis apie langų užsakymą: sutarties data, sutarties numeris, užsakovo adresas arba nuoroda V. (skaičius) vnt., gaminio kaina numatyta sutartyje, gautas avansas iš kliento, gautos pajamos už montavimo paslaugą, bei grafoje „pirkimas“ kiek buvo sumokėta gaminio pardavėjui (įmonei) už įsigytą pagamintą langą. Grafa užpildyta skaičiais mėlyna spalva, yra nurodytos pinigų sumos likusios įmonei nuo atlikto užsakymo. Kiekvieno mėnesio vadybininkės D. J. daryta „pardavimų ataskaita“ atspausdinta, bei pridėta prie apžiūros protokolo. (t. 1, b. l. 67-101).

2017-05-31 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. M. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 570 eurų. Sutartis pasirašyta J. M.. (t. 2, b. l. 6-8).

  2017-05-31 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 290 eurų. Sutartis pasirašyta V. P.. (t. 2, b. l. 12-13).

2017-06-02 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 290 eurų. Sutartis pasirašyta V. P.. (t. 2, b. l. 12-13).

2016-03-21 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. K. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 240 eurų. Iš viso darbų sąmata 640 eurų. Sutartis pasirašyta J. K.. (t. 2, b. l. 19-20).

2016-09-05 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. R. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 2030 eurų. Sutartis pasirašyta S. R.. (t. 2, b. l. 24-25).

2017-03-22 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. S. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 600 eurų. Sutartis nepasirašyta S. R.. (t. 2, b. l. 39-40).

2017-07-19 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. Č. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 870 eurų. Sutartis pasirašyta P. Č.. (t. 2, b. l. 44-47).

2017-07-19 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. Č. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 870 eurų. Sutartis pasirašyta P. Č.. (t. 2, b. l. 44-47).

2017-07-13 pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad V. M. sumokėjo 300 eurų avansą, 2017-07-25 pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad V. M. sumokėjo 620 eurų. Abu pinigų priėmimo kvitus pasirašė V. M.. (t. 2, b. l. 51-56).

2016-07-04 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. V. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 580 eurų. Sutartis nepasirašyta M. V.. (t. 2, b. l. 60-63).

2016-04-12 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir F. K. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 1100 eurų. Sutartis nepasirašyta F. K.. (t. 2, b. l. 67-68).

2017-05-26 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. N. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 480 eurų. Sutartis nepasirašyta I. N., tačiau PVC gaminių sąmata pasirašyta. (t. 2, b. l. 72-73).

2017-03-31 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. K. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 440 eurų. Sutartis nepasirašyta N. K.. (t. 2, b. l. 77-78).

2017-06-15 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. K. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 820 eurų. Sutartis nepasirašyta N. K.. (t. 2, b. l. 79-80).

2016-10-21 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 50 eurų. Iš viso darbų sąmata 410 eurų. Sutartis pasirašyta S. M.. (t. 2, b. l. 84-85).

2016-10-07 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 1290 eurų. Sutartis nepasirašyta S. M.. (t. 2, b. l. 88-89).

2016-09-08 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 410 eurų. Sutartis pasirašyta A. J.. (t. 2, b. l. 94-96).

2016-02-26 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 350 eurų. Sutartis nepasirašyta J. R.. (t. 2, b. l. 100-101).

2016-08-11 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. B. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 470 eurų. Sutartis nepasirašyta I. B.. (t. 2, b. l. 105-106).

2016-09-20 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 50 eurų. Iš viso darbų sąmata 200 eurų. Sutartis nepasirašyta A. K.. (t. 2, b. l. 110-111).

2016-09-23 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 50 eurų. Iš viso darbų sąmata 350 eurų. Sutartis nepasirašyta A. L.. (t. 2, b. l. 115-117).

2016-11-02 sutartyje-užsakyme tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. L. nurodyta, kad iš viso darbų sąmata 350 eurų. Sutartis nepasirašyta R. L.. (t. 2, b. l. 123).

2017-01-13 sutartyje-užsakyme tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D. nurodyta, kad iš viso darbų sąmata 320 eurų. Sutartis nepasirašyta S. D.. (t. 2, b. l. 128). Pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad S. D. sumokėjo 320 eurų. Pinigų priėmimo kvitas pasirašytas S. D.. (t. 2, b. l. 133).

2016-10-31 sutartyje-užsakyme tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. B. nurodyta, kad iš viso darbų sąmata 320 eurų. Sutartis nepasirašyta I. B.. (t. 2, b. l. 137).

2016-05-23 sutartyje-užsakyme tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. P. nurodyta, kad iš viso darbų sąmata 350 eurų. Sutartis nepasirašyta G. P.. (t. 2, b. l. 142).

2016-10-11 sutartyje-užsakyme tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D. nurodyta, kad iš viso darbų sąmata 440 eurų. Sutartis nepasirašyta L. D.. (t. 2, b. l. 152).

2016-08-31 sutartyje-užsakyme tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. S. nurodyta, kad iš viso darbų sąmata 310 eurų. Sutartis nepasirašyta J. S.. (t. 2, b. l. 159).

2017-07-03 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. A. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 670 eurų. Sutartis pasirašyta D. A.. (t. 2, b. l. 164-165).

2016-05-05 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. U. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 960 eurų. Sutartis nepasirašyta M. U.. (t. 2, b. l. 169-170).

2016-12-10 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 1550 eurų. Sutartis nepasirašyta A. B.. (t. 2, b. l. 179-180).

2017-02-20 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. T. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 560 eurų. Sutartis pasirašyta A. T.. (t. 2, b. l. 184-185).

2017-07-24 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. K. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 730 eurų. Sutartis pasirašyta I. K.. (t. 2, b. l. 190-191). 2017-07-14 pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad I. K. sumokėjo 200 eurų. 2017-08-04 pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad I. K. sumokėjo 530 eurų. Abu pinigų priėmimo kvitai pasirašyti I. K.. (t. 2, b. l. 192, 193).

2017-04-28 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 0 eurų. Iš viso darbų sąmata 250 eurų. Sutartis nepasirašyta A. S.. (t. 3, b. l. 4-7).

2016-07-14 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. K. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 50 eurų. Iš viso darbų sąmata 280 eurų. Sutartis nepasirašyta J. K.. (t. 3, b. l. 11-13).

2016-08-01 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 310 eurų. Sutartis nepasirašyta A. J.. (t. 3, b. l. 17-19).

2017-06-06 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. A. B. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 200 eurų. Iš viso darbų sąmata 370 eurų. Sutartis nepasirašyta V. A. B.. (t. 3, b. l. 23-24).

2017-06-16 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. S. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 145 eurų. Sutartis pasirašyta J. S.. (t. 3, b. l. 34-35).

2017-03-28 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. R. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 300 eurų. Iš viso darbų sąmata 740 eurų. Sutartis nepasirašyta A. R.. (t. 3, b. l. 40-41).

2017-07-19 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. D. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 480 eurų. Sutartis pasirašyta A. D.. (t. 3, b. l. 54-55). 2017-07-19 pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad V. D. sumokėjo 100 eurų avansą, 2017-08-02 pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad V. D. sumokėjo 380 eurų. Abu pinigų priėmimo kvitus pasirašė V. D.. (t. 3, b. l. 52-53).

2016-12-16 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. A. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 720 eurų. Sutartis nepasirašyta D. A.. (t. 3, b. l. 59-60).

2017-04-05 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. G. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 720 eurų. Sutartis nepasirašyta D. G.. (t. 3, b. l. 59-60).

2016-08-02 sutartyje-užsakyme tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. M. nurodyta, kad iš viso darbų sąmata 450 eurų. Sutartis nepasirašyta E. M.. (t. 3, b. l. 64).

2017-03-16 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 230 eurų. Iš viso darbų sąmata 930 eurų. Sutartis nepasirašyta R. J.. (t. 3, b. l. 67-68).

2016-10-21 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Š. nurodyta, kad iš viso darbų sąmata 475 eurų. Sutartis nepasirašyta R. Š.. (t. 3, b. l. 76). Pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad R. Š. sumokėjo 415 eurų. Pinigų priėmimo kvitas pasirašytas R. Š.. (t. 3, b. l. 75).

2017-04-18 sutartyje-užsakyme tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. P. nurodyta, kad iš viso darbų sąmata 450 eurų. Sutartis nepasirašyta K. P.. (t. 3, b. l. 85).

2016-06-20 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. B. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 100 eurų. Iš viso darbų sąmata 420 eurų. Sutartis nepasirašyta R. B.. 2016-06-21 sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. B. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sutarties pasirašymo dieną sumokėti rangovui 0 eurų. Iš viso darbų sąmata 400 eurų. Sutartis nepasirašyta R. B. (t. 3, b. l. 89-92).

2017-06-27 sutartyje-užsakyme tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. L. nurodyta, kad užsakovas sumokėjo 100 eurų avansą. Iš viso darbų sąmata 500 eurų. Sutartis nepasirašyta J. L.. (t. 3, b. l. 95).

2018-01-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko bankiniu pavedimu, įsiskolinimų nėra. (t. 3, b. l. 98-101).

2018-01-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko bankiniu pavedimu, įsiskolinimų nėra. (t. 3, b. l. 103-107).

2018-01-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje nurodyti pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31. (t. 3, b. l. 109-117).

2018-02-05 UAB „Etna“ pateiktoje informacijoje nurodyti pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31. (t. 3, b. l. 119-159).

2018-09-10 apžiūros protokole užfiksuota D. V. savanoriškai pateikto nešiojamojo kompiuterio Acer, USB atmintinės Adata C003, pagal reikalavimą paimto mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy S3 NEO apžiūra, kurios metu tyrimui reikšmingi failai buvo perrašyti į kompaktinį diską bei atspausdinti (t. 7, b. l. 14-32).

2018-07-05 apžiūros protokole užfiksuota mobiliųjų telefonų Huawei U8655-1 ir iPhone A1586, paimtų iš V. P. apžiūra. Apžiūros atlikimo eiga: mobilaus ryšio telefonas Huavvei U8655-1, IMEI kodas (duomenys neskelbtini) prijungtas prie FNTT Klaipėdos apygardos valdybos žinioje esančio kompiuterio naudojant USB sąsają. Kompiuteryje paleista programa MobilEdit. Naudojant šią programą nuskaityti telefone saugomi duomenys, kurie išsaugoti programos automatizuotai kuriamoje ataskaitoje. Ataskaita išsaugota faile „04-6-00025-17 Nrl_Huawei.xls“, kuris įrašytas į DVD diską. Mobilaus ryšio telefonas iPhone A1586, IMEI kodas (duomenys neskelbtini) prijungtas prie kompiuterio, ir naudojant programą iTunes, sukurta telefone saugomų duomenų kopija, kuri išsaugota kataloge „a66253f816a0dblbf642cl6ce3d7682a5e6cf25d“. Duomenų kopijos analizė atlikta naudojant programą „UFED Physical Analyzer 7“. Analizės rezultatai išsaugoti kataloge „Nr2_iPhoneA1586“ (su pakatalogiais) HTML, XLSX ir UFDR formatais. Taip pat į minėtą katalogą įrašyta programa „UFEDReader“, skirta UFDR formatu įrašytų duomenų peržiūrai. Katalogas „Nr2_iPhoneA1586“ įrašytas į DVD diską. Katalogas „Nr2_iPhoneA1586“. (t. 8, b. l. 25).

2018-07-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefono iPhone A1586 apžiūra. Apžiūros atlikimo eiga: iš voko išimamas DVD diskas ant kurio užrašyta: „Huawei U8655 ir IPhone A1586, paimti per kratą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apžiūros duomenys“. Diskas įstatomas į darbinės stoties HP Compaq Pro 4300 SFF diskų skaitytuvą. Atsidariusiame lange matomas failas „4-6-00025-17 Nrl_Huawei.xls“ ir folderis „Nr2_iPhoneA1586“. Atidaromas folderis „Nr2_iPhoneA1586“. Šiame folderyje matomas programos Reader 7.7.0.93 vykdomasis failas „UFEDReader.exe“. Paspaudus vykdomąjį failą įsijungia programa Reader 7.7.0.93, kurioje yra mobiliojo telefono iPhone A1586 informacija. Į šią informaciją, be kita ko, įeina: SMS žinučių susirašinėjimai, išmaniųjų programėlių Viber, Messenger susirašinėjimai, nuotraukos ir kt. Peržiūrėjus nuotraukas, nustatyta, kad jas sudaro tik asmeninio pobūdžio nuotraukos, tarp jų nepastebėta tyrimui reikšmingos informacijos. Peržiūrėjus išmaniųjų bendravimo programėlių Messenger ir Viber susirašinėjimus pastebėta, kad vienas susirašinėjimas vyksta tarp dvejų dalyvių „I. P.“ ir „V. P.“. Šių dvejų dalyvių susirašinėjimo laikotarpio intervalas yra nuo 2017.08.14 iki 2018.07.02. Peržiurėjus visą intervalą tarp minėtų dalyvių, nustatyta, kad dalyviai „I. P.“ ir „V. P.“ susirašinėja asmeninėmis - bendro pobūdžio temomis, tyrimui reikšmingo susirašinėjimo neaptinkama. Peržiūrimi kitų dalyvių susirašinėjimai su dalyviu „V. P.“, tačiau tyrimui reikšmingos informacijos neaptinkama. Sektoriuje „Chats“ aptinkamas dalyvių „V. P.“ ir „D. V.“ susirašinėjimas: 2018.06.28 06.29 val. rašo V. P. – „Birželio 11 15 19 27 28“ 2018.06.28 06.32 val. rašo D. V. – „nu uzmesk aki, ar tik?“, 2018.06.28 06.33 val. D. V. siunčia failą formatu „word“, kuris vadinasi „(duomenys neskelbtini) akcijų sutartis...“. Šio failo turinio nuskaityti nepavyksta. Toliau susirašinėjimas vyksta 2018.07.04 bendro pobūdžio buitinėmis temomis. Padaroma susirašinėjimo kopija ir spalvotu pobūdžiu atspausdinama, ant kopijos rašikliu užrašoma „Priedas Nr. 1“, kopija patvirtinama ir pasirašoma. (t. 8, b. l. 26-27).

2018-07-17 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefono Huawei U8655 apžiūra. Naudingos informacijos neaptikta. (t. 8, b. l. 30).

2018-08-30 apžiūros protokole užfiksuota nešiojamojo kompiuterio MacBook Pro, ASUS S500C, USB atmintinės Adata C905, USB atmintinės Dorma, USB atmintinės Kingston DTGE9 apžiūra. Atvaizdžiuose saugomos informacijos analizė atlikta naudojant programą AccessData FTK. 

Analizės metu nustatyta:

1) Atvaizdyje „Nr4_ASUS_S500C“ loginiame dalmenyje Nr. 4, (pradžia2312192 sektoriuje, ilgis 930587260 sektorių), kataloge „Users/Evaldas/Downloads“ rasti failai „Akcininku sarasas - (duomenys neskelbtini) -05.20.doc“ (MD5 kontrolinė suma 367312538c35c58669c714e350d5d334, programos identifikatorius 404873) ir „Akcininku sarasas - (duomenys neskelbtini) -06.01.pdf1 (MD5 kontrolinė suma b98e981da3b52e966997af650878b438, programos identifikatorius 416172).

2) Failas „Akcininku sarasas - (duomenys neskelbtini) -05.20.doc“ diske sukurtas 2018-07-02 23:44:16. Pagal dokumento metaduomenis nustatyta, kad dokumentas paskutinį kartą modifikuotas 2018-07-02 d. 15 val. 22 min, paskutinį modifikavimą atliko vartotojas „Lara“. Faile „wd25B6.tmp“ (MD5- 532d2fd63ddce6a339c768a8c8921e9e, ID 302398) rasta informacija, kad failas „Akcininku sarasas - (duomenys neskelbtini) -05.20.doc“ išsaugotas radimo vietoje naudojant interneto naršykle „Chrome“. Saugumo faile „Zone.Identifier“ (MD5-310b055bead24f8994376d20d6B3279, ID 4044874 ) rasta informacija, kad failas parsisiųstas iš internetinio pašto puslapio https://mail.inbox.lt. Atlikus išsaugotos internetinių naršyklių istorijos analizę, nustatyta, kad naudojanti interneto naršykle „Chrome“ internetinio pašto aptarnavimo puslapis buvo peržiūrimas nuo 2018-07-02 d. 23:46 val. iki 2018-07-03 val. 00:15 vai. Pažymėtina, kad tuo pačiu metu naršyklė buvo naudojama ir „Incognito“ režimu (failas „5d696d521de238c3.customDestinations-ms“, MD5-337e87b8e21al45cfl444ebe08f2031f, ID 347773). Esant įjungtam „Incognito“ režimui, interneto veiksmų istorija nėra saugoma.

3) Failas „Akcininku sarasas - (duomenys neskelbtini) -06.01.pdf“ diske sukurtas 2018-07-02 23:56:36. Dokumento metaduomenys kuriant PDF failą neišsaugoti. Faile „wd6DA9.tmp“ rasta informacija, kad failas „Akcininku sarasas - (duomenys neskelbtini) -06.01.pdf.doc“ išsaugotas radimo vietoje naudojant interneto naršykle „Chrome“. Saugumo faile „Zone.Identifier“ (MD5- bad5596ba8aleee0674b63625e6896be, ID 416173) rasta informacija, kad failas parsisiųstas iš internetinio pašto puslapio https://mail.inbox.lt. Atlikus išsaugotos internetinių naršyklių istorijos analizę, nustatyta, kad failas išsaugotas kompiuteryje 2018-07-02 d. 23:56 val.

4) Programos „Chrome“ internetinio naršymo istorija saugoma faile „History“ (MD5- 0cl85a564cca406d049248bl3d05be25, ID- 333614). Išlikusi naršymo istorija išsaugota faile „Interneto istorija.xlsx“.

Protokole paminėti failai pažymėti programos žymomis, ir įtraukti į automatizuotai formuojamą analizės ataskaitą. Ataskaita, kartu minimais failais, taip pat failas „Interneto istorija.xlsx“ įrašyti į kompaktinį diską, kuris pridedamas prie apžiūros protokolo. (t. 8, b. l. 32-33).

2018-04-18 specialistas atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimą, pateikė Specialisto išvadą Nr. 04/12-2-15-4307. Specialisto išvadoje pateikti atsakymai į užduoptyje suformuluotus klausimus.

1. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tiriamuoju laikotarpiu, yra apskaitytos visos bendrovėje vykdytos ūkinės, finansinės operacijos?

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31 283 atvejais gavo 212565,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 195248,35 Eur (212565,00 Eur – 17316,65 Eur) (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų (pajamų) gavimo ūkinių operacijų už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams, tai yra: 2015 m. - 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM), 2016 m. - 65669,00 Eur (54271,90 Eur pajamų, 11397,10 Eur pardavimo PVM), 2017 m. 01-07 mėn. – 22989,35 Eur (18999,46 Eur pajamų, 3989,89 Eur pardavimo PVM) (detaliau tiriamojoje dalyje).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 parodymų duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2016-05-01 iki 2017-04-30 gavo iš viso 1575,00 Eur piniginių lėšų iš 4 fizinių asmenų už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2016-05-01 iki 2017-04-30 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 1180,00 Eur (1575,00 Eur – 395,00 Eur) (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, tai yra: 2016 m. 1120,00 Eur (925,62 Eur pajamų, 194,38 Eur pardavimo PVM), 2017 m. 04 mėn. 60,00 Eur (49,59 Eur pajamų, 10,41 Eur pardavimo PVM) (detaliau tiriamojoje dalyje).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 medžiagoje duomenis) nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31 283 atvejais gavo 212565,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams ir gavo iš viso 1575,00 Eur piniginių lėšų už šarvuotų durų pardavimą ir montavimą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 195248,35 Eur (212565,00 Eur – 17316,65,00 Eur) (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų (pajamų) gavimo ūkinių operacijų už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams bei pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 1180,00 Eur (1575,00 Eur – 395,00 Eur) (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužregistravo apskaitos registruose iš viso 196428,35 Eur (195248,35 Eur + 1180,00 Eur) (162337,48 Eur pajamų, 34090,87 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų, iš jų: 2015 m. - 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM), 2016 m. - 66789,00 Eur (55197,52 Eur pajamų, 11591,48 Eur pardavimo PVM), 2017 m. 01-07 mėn. – 23049,35 Eur (19049,05 Eur pajamų, 4000,30 Eur pardavimo PVM).

2. Ar, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-07, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jeigu ne, tai kokie teisės aktai buvo pažeisti? Ar dėl šių teisės aktų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 2 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą”, 21 dalį “ Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 medžiagoje duomenis) nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31 283 atvejais gavo 212565,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams ir gavo iš viso 1575,00 Eur piniginių lėšų už šarvuotų durų pardavimą ir montavimą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 195248,35 Eur (212565,00 Eur – 17316,65,00 Eur) (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų (pajamų) gavimo ūkinių operacijų už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams bei pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 1180,00 Eur (1575,00 Eur – 395,00 Eur) (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, tai yra iš viso 196428,35 Eur (195248,35 Eur + 1180,00 Eur) (162337,48 Eur pajamų, 34090,87 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų, iš jų: 2015 m. - 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM), 2016 m. - 66789,00 Eur (55197,52 Eur pajamų, 11591,48 Eur pardavimo PVM), 2017 m. 01-07 mėn. – 23049,35 Eur (19049,05 Eur pajamų, 4000,30 Eur pardavimo PVM), todėl negalima nustatyti, kur panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 196428,35 Eur (195248,35 Eur + 1180,00 Eur) piniginės lėšos;

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 vykdė PVC gaminių ir jų priedų iš ūkio subjektų įsigijimo sandorius nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, už nenustatytą pinigų sumą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė prekių įsigijimo sandorių nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, už nenustatytą pinigų sumą ir nepagrindė piniginių lėšų sumokėjimo nenustatytiems asmenims, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“; 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“;10 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda <...> apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita)“;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo iš viso 196428,35 Eur (195248,35 Eur + 1180,00 Eur) (162337,48 Eur pajamų, 34090,87 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų, iš jų: 2015 m. - 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM), 2016 m. - 66789,00 Eur (55197,52 Eur pajamų, 11591,48 Eur pardavimo PVM), 2017 m. 01-07 mėn. – 23049,35 Eur (19049,05 Eur pajamų, 4000,30 Eur pardavimo PVM);

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 apskaitos registruose neužregistravo prekių įsigijimo sandorių iš nenustatytų asmenų ir piniginių lėšų sumokėjimo, nenustatytiems asmenims, už nenustatytą pinigų sumą.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įgaliotai institucijai, pateiktose deklaracijose arba ataskaitose, teisingai deklaravo duomenis apie pajamas ir pelną, mokėtiną (grąžintiną) PVM? Ar teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius, mokamus į valstybės biudžetą ar kitoms įgaliotoms institucijoms? Jeigu deklaruoti duomenys neteisingi, tai kiek ir kokių mokesčių, dėl to nesumokėta?

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio - gruodžio mėn., 2016 m. sausio – gruodžio mėn., 2017 m. sausio - liepos mėn. PVM deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 162337,48 Eur PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 34090,87 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 34090,87 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).   UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751:

- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks”;

- 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, tai yra, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2015-01-01 iki 2017-07-31 gavo iš viso 196428,35 Eur (195248,35 Eur + 1180,00 Eur) piniginių lėšų (162337,48 Eur pajamų, 34090,87 Eur pardavimo PVM) už PVC gaminių, šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, tai iš viso nuo 162337,48 Eur pardavimo pajamų mokesčių administratoriui pateiktose 2015 m. sausio - gruodžio mėn., 2016 m. sausio - gruodžio mėn., 2017 m. sausio - liepos mėn. PVM deklaracijose nepriskaičiavo ir nedeklaravo 34090,87 Eur pardavimo PVM (162337,48 X 21 proc.);

- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, tai yra neapskaičiavo ir nesumokėjo 34090,87 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 34090,87 Eur (2015 m. 01-12 mėn. – 18499,09 Eur, 2016 m. 01-12 mėn. – 11591,48 Eur, 2017 m. 01-07 mėn. – 4000,30 Eur) nuostolį.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiais: nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 gavo 88090,91 Eur pajamų (106590,00 Eur – 18499,09 Eur PVM), nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 gavo 55197,52 Eur pajamų (66789,00 Eur –11591,48 Eur PVM) už PVC gaminių, šarvuotų durų, montavimo paslaugų pardavimą, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai 2015 m., 2016 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, iš jų:

- 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 88090,91 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 88090,91 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 88090,91 Eur apmokestinamojo pelno sumos;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 4404,55 Eur pelno mokesčio sumos, ir iki 2016-06-01 nesumokėjo 4404,55 Eur (88090,91 x 5%) pelno mokesčio;

- 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 55197,52 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 55197,52 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 49182,52 Eur apmokestinamojo pelno sumos;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 2459,13 Eur pelno mokesčio sumos, ir iki 2017-06-01 nesumokėjo 2459,13 Eur (49182,52 x 5%) pelno mokesčio, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

  - 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“;

  - 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“.

 Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 gavo 88090,91 Eur pajamų (106590,00 Eur – 18499,09 Eur PVM) už PVC gaminių, montavimo paslaugų pardavimą, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai 2015 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje, kurią pateikė Valstybės įmonei Registrų centrui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra 2015 metų Pelno (nuostolių) ataskaitos I. eilutėje „Pardavimo pajamos“ neįrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 pardavimo 88090,91 Eur pajamų; XI. eilutėje „Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ neįrašė 88090,91 Eur pelno; XII. eilutėje „Pelno mokestis“ nepriskaičiavo 4404,55 Eur (88090,91 x 5%) pelno mokesčio, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“.

 Papildomai nustatyta:

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31 gavo 19049,05 Eur pajamų (23049,35 Eur – 4000,30 Eur PVM) už PVC gaminių, šarvuotų durų, montavimo paslaugų pardavimą, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 m. (forma PLN204) turi deklaruoti už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31 gautas 19049,05 Eur (23049,35 Eur – 4000,30 Eur PVM) pajamas bei nuo gautų 19049,05 Eur pajamų turi sumokėti į valstybės biudžetą 952,45 Eur (19049,05 Eur x 5 %) pelno mokesčio.

Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 metus turi pateikti iki 2018-06-01.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada <...> per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“; (pagal 24 straipsnio 1 dalį „Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos“), tai yra nepateikė finansinių ataskaitų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 VĮ „Registrų centras“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių iš viso 40954,55 Eur, iš jų:

- 6863,68 Eur pelno mokesčio (2015 m. – 4404,55 Eur, 2016 m. – 2459,13 Eur);

- 34090,87 Eur PVM (2015 m.– 18499,09 Eur, 2016 m. – 11591,48 Eur, 2017 m. 01-07 mėn. – 4000,30 Eur), todėl valstybės biudžetui padarė 40954,55 Eur nuostolį. (t. 4, b. l. 102- 123, priedai  t. 4, b. l. 124-190, t. 5, b. l. 1-162).

 

Šioje baudžiamojoje byloje V. P. buvo kaltinama tuo, kad eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y.: V. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų – faktūrų, mokėjimo dokumentų, apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms I. R., buhalterei L. V., kurios laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14, nesuvokusios V. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų, mokėjimo dokumentų registruose 283 atvejais neužregistravo piniginių lėšų (pajamų) gavimo PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams iš viso už 195248,35 Eur (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM); be to laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2017-04-30 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 1180,00 Eur (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, be to, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 apskaitos registruose neužregistravo plastikinių langų įsigijimo ir piniginių lėšų už juos sumokėjimo sandorių. Be to, V. P. buvo kaltinama tuo, kad, siekdama išvengti sumokėti – 40954,55 Eur mokesčių valstybės biudžetui, Klaipėdos AVMI, VĮ „Registrų centras“ elektroniniu būdu pateiktose mokesčių deklaracijose, ataskaitose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, įrašė žinomai neteisingus duomenis.

UAB “ (duomenys neskelbtini)”, atstovaujama direktorės V. P., buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. V. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų – faktūrų, mokėjimo dokumentų, apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms I. R., buhalterei L. V., kurios laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14, nesuvokusios V. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų, mokėjimo dokumentų registruose 283 atvejais neužregistravo piniginių lėšų (pajamų) gavimo PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams iš viso už 195248,35 Eur (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM); be to laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2017-04-30 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 1180,00 Eur (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, be to, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 apskaitos registruose neužregistravo plastikinių langų įsigijimo ir piniginių lėšų už juos sumokėjimo sandorių. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujančias pareigas einanti direktorė V. P., laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31, siekdama išvengti sumokėti – 40954,55 Eur mokesčių į Valstybės biudžetą, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.

Minėtais veiksmais V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamos pažeidusios Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 10 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 16 dalį, 19 dalį, 40 straipsnį, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, 90 straipsnio 1 dalies nuostatą, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, 53 straipsnio 1 dalį.

V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti kaltinimai grindžiami liudytojų duotais parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais buhalteriniais dokumentais, patikrinimų metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose paimto kompiuterio Toshiba ser. Nr. XC359762Q ir USB licenzinio rakto „Hasp“ esama informacija, 2018-04-18 specialisto išvada Nr. 04/12-2-15-4307 (toliau – 2018-04-18 specialisto išvada).

2018-04-18 specialisto išvadoje nurodyta, kad:

1) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31 283 atvejais gavo 212565,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 195248,35 Eur (212565,00 Eur – 17316,65 Eur) (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų (pajamų) gavimo ūkinių operacijų už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams, tai yra: 2015 m. – 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM), 2016 m. – 65669,00 Eur (54271,90 Eur pajamų, 11397,10 Eur pardavimo PVM), 2017 m. 01-07 mėn. – 22989,35 Eur (18999,46 Eur pajamų, 3989,89 Eur pardavimo PVM) (detaliau tiriamojoje dalyje). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 parodymų duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2016-05-01 iki 2017-04-30 gavo iš viso 1575,00 Eur piniginių lėšų iš 4 fizinių asmenų už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2016-05-01 iki 2017-04-30 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 1180,00 Eur (1575,00 Eur – 395,00 Eur) (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, tai yra: 2016 m. 1120,00 Eur (925,62 Eur pajamų, 194,38 Eur pardavimo PVM), 2017 m. 04 mėn. 60,00 Eur (49,59 Eur pajamų, 10,41 Eur pardavimo PVM) (detaliau tiriamojoje dalyje). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 medžiagoje duomenis) nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31 283 atvejais gavo 212565,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams ir gavo iš viso 1575,00 Eur piniginių lėšų už šarvuotų durų pardavimą ir montavimą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 195248,35 Eur (212565,00 Eur – 17316,65,00 Eur) (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų (pajamų) gavimo ūkinių operacijų už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams bei pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 1180,00 Eur (1575,00 Eur – 395,00 Eur) (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužregistravo apskaitos registruose iš viso 196428,35 Eur (195248,35 Eur + 1180,00 Eur) (162337,48 Eur pajamų, 34090,87 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų, iš jų: 2015 m. – 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM), 2016 m. – 66789,00 Eur (55197,52 Eur pajamų, 11591,48 Eur pardavimo PVM), 2017 m. 01-07 mėn. – 23049,35 Eur (19049,05 Eur pajamų, 4000,30 Eur pardavimo PVM).

2) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 2 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą”, 21 dalį “ Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 medžiagoje duomenis) nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31 283 atvejais gavo 212565,00 Eur piniginių lėšų (pajamų) už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams ir gavo iš viso 1575,00 Eur piniginių lėšų už šarvuotų durų pardavimą ir montavimą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 195248,35 Eur (212565,00 Eur – 17316,65,00 Eur) (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų (pajamų) gavimo ūkinių operacijų už PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams bei pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 1180,00 Eur (1575,00 Eur – 395,00 Eur) (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, tai yra iš viso 196428,35 Eur (195248,35 Eur + 1180,00 Eur) (162337,48 Eur pajamų, 34090,87 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų, iš jų: 2015 m. – 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM), 2016 m. – 66789,00 Eur (55197,52 Eur pajamų, 11591,48 Eur pardavimo PVM), 2017 m. 01-07 mėn. – 23049,35 Eur (19049,05 Eur pajamų, 4000,30 Eur pardavimo PVM), todėl negalima nustatyti, kur panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 196428,35 Eur (195248,35 Eur + 1180,00 Eur) piniginės lėšos;

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 vykdė PVC gaminių ir jų priedų iš ūkio subjektų įsigijimo sandorius nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, už nenustatytą pinigų sumą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė prekių įsigijimo sandorių nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, už nenustatytą pinigų sumą ir nepagrindė piniginių lėšų sumokėjimo nenustatytiems asmenims, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų; 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 10, 16 punkto reikalavimų;

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo iš viso 196428,35 Eur (195248,35 Eur + 1180,00 Eur) (162337,48 Eur pajamų, 34090,87 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų, iš jų: 2015 m. – 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM), 2016 m. – 66789,00 Eur (55197,52 Eur pajamų, 11591,48 Eur pardavimo PVM), 2017 m. 01-07 mėn. – 23049,35 Eur (19049,05 Eur pajamų, 4000,30 Eur pardavimo PVM);

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 apskaitos registruose neužregistravo prekių įsigijimo sandorių iš nenustatytų asmenų ir piniginių lėšų sumokėjimo, nenustatytiems asmenims, už nenustatytą pinigų sumą.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3) Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio – gruodžio mėn., 2016 m. sausio – gruodžio mėn., 2017 m. sausio – liepos mėn. PVM deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 162337,48 Eur PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 34090,87 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 34090,87 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).   UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751:

- 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tai yra, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2015-01-01 iki 2017-07-31 gavo iš viso 196428,35 Eur (195248,35 Eur + 1180,00 Eur) piniginių lėšų (162337,48 Eur pajamų, 34090,87 Eur pardavimo PVM) už PVC gaminių, šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, tai iš viso nuo 162337,48 Eur pardavimo pajamų mokesčių administratoriui pateiktose 2015 m. sausio – gruodžio mėn., 2016 m. sausio – gruodžio mėn., 2017 m. sausio – liepos mėn. PVM deklaracijose nepriskaičiavo ir nedeklaravo 34090,87 Eur pardavimo PVM (162337,48 X 21 proc.);

- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, tai yra neapskaičiavo ir nesumokėjo 34090,87 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 34090,87 Eur (2015 m. 01-12 mėn. – 18499,09 Eur, 2016 m. 01-12 mėn. – 11591,48 Eur, 2017 m. 01-07 mėn. – 4000,30 Eur) nuostolį.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiais: nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 gavo 88090,91 Eur pajamų (106590,00 Eur – 18499,09 Eur PVM), nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 gavo 55197,52 Eur pajamų (66789,00 Eur –11591,48 Eur PVM) už PVC gaminių, šarvuotų durų, montavimo paslaugų pardavimą, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai 2015 m., 2016 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, iš jų:

- 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 88090,91 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 88090,91 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 88090,91 Eur apmokestinamojo pelno sumos;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 4404,55 Eur pelno mokesčio sumos, ir iki 2016-06-01 nesumokėjo 4404,55 Eur (88090,91 x 5%) pelno mokesčio;

- 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 55197,52 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 55197,52 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 49182,52 Eur apmokestinamojo pelno sumos;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 2459,13 Eur pelno mokesčio sumos, ir iki 2017-06-01 nesumokėjo 2459,13 Eur (49182,52 x 5%) pelno mokesčio, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

  - 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“;

          - 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“.

         Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00025-17 duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 gavo 88090,91 Eur pajamų (106590,00 Eur – 18499,09 Eur PVM) už PVC gaminių, montavimo paslaugų pardavimą, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai 2015 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje, kurią pateikė Valstybės įmonei Registrų centrui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra 2015 metų Pelno (nuostolių) ataskaitos I. Eilutėje „Pardavimo pajamos“ neįrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 pardavimo 88090,91 Eur pajamų; XI. Eilutėje „Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ neįrašė 88090,91 Eur pelno; XII. Eilutėje „Pelno mokestis“ nepriskaičiavo 4404,55 Eur (88090,91 x 5%) pelno mokesčio, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Papildomai specialisto išvadoje nustatyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių iš viso 40954,55 Eur, iš jų: 6863,68 Eur pelno mokesčio (2015 m. – 4404,55 Eur, 2016 m. – 2459,13 Eur); 34090,87 Eur PVM (2015 m.– 18499,09 Eur, 2016 m. – 11591,48 Eur, 2017 m. 01-07 mėn. – 4000,30 Eur), todėl valstybės biudžetui padarė 40954,55 Eur nuostolį. (t. 4, b. l. 102- 123, priedai  t. 4, b. l. 124-190, t. 5, b. l. 1-162).

Specialisto išvadai patikslinti teisiamajame posėdyje buvo apklausta specialisto išvadą surašiusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausioji specialistė A. Š., kuri patvirtino specialisto išvadoje išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad ji atliko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 rugpjūčio 14 d. Patikrintų dokumentų pagrindu pateikė 2018 m. balandžio 18 d. specialisto išvadą dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos. Ji gavo užduotį, pagal kurią atliko tyrimą, kurioje buvo nurodyti tokie skaičiai ir juos aprašė, tikrino. Tokiu būdu buvo pateikta išvada. Specialisto išvados 11 lape yra nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatyta duomenų, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 buvo įsigijusi langų gaminių iš Lenkijos. Tokių duomenų nėra. Ji buvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pagal pateiktus perdavimo aktus jai buvo pateikta medžiaga, Specialisto išvados 2 lape yra nurodyti visi dokumentai, kurie buvo pateikti atlikti tyrimui. Segtuvas, kuriame buvo nurodyti pirkėjai, gal nebuvo įvardintas. Lentelėje, esančioje 23 priede, yra nurodyti visi pirkėjai, šie duomenys buvo paimti iš nešiojamo kompiuterio. Vėliau buvo surašyti trūkstami dokumentai ir buvo paprašyta tyrėjos juos pateikti. Perdavimo aktu buvo perduoti liudytojų apklausos dokumentai. Papildomais dokumentais ji įrodė, kad 2017-07-12 buvo pateikti papildomi dokumentai, kuriuose buvo nustatyti piniginių lėšų gavimai už langus, t. y. 4540 eurų. Buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Tyrimo buvo naudojamas kryžminis metodas. Ji vertino buhalterinės apskaitos dokumentus. Ji sulygino ikiteisminio tyrimo dokumentus su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių pateiktais dokumentais, pažeidimų nenustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ langai buvo pateikti dokumentai pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 penkias PVM sąskaitas faktūras panaudojo 114 vnt. PVC gaminių įsigijimui pagrįsti iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ langai. Pažymėjo, kad ji atliko dokumentinį tyrimą, t.y. ji rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ji ėmė duomenis iš kovo 6 d. apžiūros protokolo ir sutikrino juos su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenimis. Pažymėjo, kad jeigu ant pinigų priėmimo kvito nėra numerio, vis tiek galima nustatyti, kad ūkinė operacija įvyko, kadangi yra pirkėjo parašas. Toks dokumentas oficialiai galiojantis ir yra priimtinas.

Kaltinamoji V. P. kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Alvydas Kvaščevičius kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus.

Įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose gali būti jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių, tačiau klausimas dėl jų kaltės (nekaltumo) nagrinėjimas šioje proceso stadijoje yra negalimas, kadangi šioje baudžiamojoje byloje buvo surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, o nustatytų pažeidimų teismas savo iniciatyva ištaisyti negali.

 

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, BPK 2, 164 straipsnius ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, kad prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir (arba) vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų. Prokuroras, gindamas dėl nusikalstamos veikos pažeistas asmens, visuomenės ar valstybės teises bei teisėtus interesus, privalo baudžiamosiose bylose palaikydamas valstybinį kaltinimą veiksmingai įgyvendinti šią savo konstitucinę priedermę, nes valstybinio kaltinimo palaikymas yra valstybės funkcija, kuri įgyvendinama tik per prokurorus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, be kita ko, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), be kita ko, prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

Kaltinamajame akte suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais, byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys (BPK 219 straipsnio 2 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-415-677/2016). Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje. Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354/2008, 2K-250/2009). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko ir tai lėmė neteisėto, o kartu ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kt. (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas)) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-44-303/2017).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nurodytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju V. P. pateiktame kaltinime, aprašant jos padarytą nusikalstamą veiką, buvo nurodyta, jog V. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14, nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų – faktūrų, mokėjimo dokumentų, apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms, nesuvokusios V. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dėl ko jos neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų, mokėjimo dokumentų registruose 283 atvejais neužregistravo piniginių lėšų (pajamų) gavimo PVC gaminių ir montavimo paslaugų pardavimus ūkio subjektams iš viso už 195248,35 Eur (161362,27 Eur pajamų, 33886,08 Eur pardavimo PVM); laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2017-04-30 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 1180,00 Eur (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą, be to, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 apskaitos registruose neužregistravo plastikinių langų įsigijimo ir piniginių lėšų už juos sumokėjimo sandorių. Taip pat, V. P. pateiktame kaltinime, aprašant jos padarytą nusikalstamą veiką, buvo nurodyta, jog ji siekdama išvengti sumokėti – 40954,55 Eur mokesčių valstybės biudžetui, Klaipėdos AVMI, VĮ „Registrų centras“ elektroniniu būdu pateiktose mokesčių deklaracijose, ataskaitose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, įrašė žinomai neteisingus duomenis. Kadangi nurodytu laikotarpiu V. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, todėl tokie patys kaltinimai buvo pareikšti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš nurodytos kaltinimo formuluotės matyti, jog pats kaltinimas suformuluotas itin abstrakčiai ir nėra detalizuotos įrodinėjimui bei gynybai reikšmingos aplinkybės. Vienas iš svarbių kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnio 3 dalyje, yra nusikalstamos veikos aprašymas – padarymo laikas, būdas. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju kaltinime V. P. buvo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms ji nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų – faktūrų, mokėjimo dokumentų, dėl ko mokėjimo dokumentų registruose nebuvo užregistruoti 283 piniginių lėšų (pajamų) gavimo už PVC gaminių ir montavimo paslaugas pardavimą ūkio subjektams atvejai. Be to, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2017-04-30 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais buvo nepagrįsta ir į apskaitą neįtraukta iš viso 1180,00 Eur (975,21 Eur pajamų, 204,79 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų gavimo už šarvuotų durų ir montavimo paslaugų pardavimą. Taip pat V. P. pateiktame kaltinime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 apskaitos registruose neužregistravo plastikinių langų įsigijimo ir piniginių lėšų už juos sumokėjimo sandorių. Toliau pateiktame kaltinime yra detalizuojama, nurodant kiek per vieną mėnesį nebuvo užregistruota pajamų: “2015 m. - 106590,00 Eur (88090,91 Eur pajamų, 18499,09 Eur pardavimo PVM) iš jų: - laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31 iš viso 3469,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 2866,94 Eur pajamų, 602,06 Eur pardavimo PVM; laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-02-28 iš viso 4154,00 Eur piniginių lėšų, iš jų 3433,06 Eur pajamų, 720,94 Eur pardavimo PVM;“ ir t.t. Kaip matyti, pateiktame kaltinime nėra nurodyti konkretūs atvejai - kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis buvo parduoti ir sumontuoti PVC gaminiai bei šarvuotos durys, yra tik nurodyta tik laikotarpis ir piniginių lėšų gauta suma. Nesant konkrečių duomenų  (užsakovo konkretūs duomenys, adresas, darbų užsakymo ar atlikimo data, šio asmens sumokėta suma) apie buvusius PVC gaminių ir šarvuotų durų pardavimus, yra labai apsunkinta gynyba. O dėl laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 plastikinių langų įsigijimo ir piniginių lėšų už juos sumokėjimo sandorių – iš viso nieko nėra sukonkretizuota – nei kiek plastikinių langų įsigijo, nei iš ko įsigijo, nei už kokią sumą įsigijo. Tokia abstrakti kaltinimo formuluotė užkerta kelią tinkamai įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą, kadangi pagal suformuluotą kaltinimą negalima tiksliai nustatyti, ar būtent tas asmuo užsakė tuos PVC gaminius ar šarvuotas duris, ar jis sumokėjo ir kiek sumokėjo ir kokia jo sumokėta suma nebuvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime yra nurodyti 283 atvejai, kai neužregistruota PVC gaminių ir montavimo paslaugų ūkio subjektams, tačiau 2018-04-18 specialisto išvados prieduose yra nurodyta, kad per 2015 metus buvo 373 užsakymai, 2016 metus -242 užsakymai, 2017 metus -72 užsakymai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad net ir esant nurodytiems 283 atvejams, kai neužregistruota PVC gaminių ir montavimo paslaugų ūkio subjektams, bet ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ir į apklaustinų asmenų teisiamajame posėdyje sąrašą buvo įtraukti tik 55 asmenys. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje liudytojais buvo apklausti 48 asmenys. 32 liudytojai parodė, kad mokėjo avansą. 8 liudytojai parodė, kad mokėjo vieną kartą. 18 liudytojų parodė, kad sumokėję gavo kvitą/čekį/geltoną lapelį. 3 liudytojai parodė, kad sumokėję pinigus, kvito negavo. Be to, iš apklaustų liudytojų, su liudytojai - A. B. ir I. B., nurodė, kad jie nepirko langų, tik pasidomėjo langų kainomis, tačiau užsakymų nedarė. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog šie liudytojai buvo nurodyti apklaustinų asmenų sąraše, tačiau akivaizdu, kad šių liudytojų parodymai su kaltinimu negali būti susiję, nes jie langų neužsisakė. Kita vertus, šie liudytojai specialisto išvadoje nurodyti kaip užsisakę langus ir jų užsakymų sumos įtrauktos į patikrinimo aktą kaip įvykę sandoriai, nuo tų sumų paskaičiuoti mokėtini mokesčiai, nors jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo mokėti.

Be to, iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad nei vieno liudytojo parodymai nėra kaltinantys, tuo labiau, kad liudytojai tvirtina neprisimenantys V. P., o nurodė, kad ofise juos aptarnavo kita moteris, apklausiami nurodė, jog V. P. nėra jiems matyta. Tik 3 liudytojai prisiminė matę kaltinamąją. Savaime vien nurodymas, kad kaltinamoji nėra matyta asmenims, užsisakiusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ langus ar duris, nepaneigia jos kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, tačiau taip pat tokių liudytojų parodymai negali būti laikomi duomenimis, vienareikšmiškai ir be abejonių patvirtinančiais V. P. kaltę.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš pagrindinių duomenų, kuo remiantis buvo atlikta 2018-04-18 specialisto išvada, yra patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje paimtame kompiuteryje Toshiba ser. Nr. XC359762Q ir USB licenziniame rakte „Hasp“ esama informacija – liudytojos D. J., dirbusios vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, vesta užsakymų, atliktų darbų apskaita. Byloje nėra pateikta duomenų, kad tokią gaunamų ir įvykdytų užsakymų apskaitą D. J. vedė direktorės V. P. nurodymu, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ši suvesta informacija yra patikima teisinga, nes kaip jau minėta, byloje nebuvo apklausti visi toje D. J. apskaitoje nurodyti asmenys, nebuvo sutikrinta jos apskaitoje nurodyti duomenys (užsakovas, užsakyti ir atlikti darbai, data, sumokėta suma). Taip pat nėra pateikta pagrįstų duomenų, ką reiškia įrašas „V.“ (jis nurodytas 440 kartų).

Papildomai pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti 1 liudytojo, apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymai bei vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti 1 liudytojo, apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymai. Liudytoja J. G. parodė, kad ji sumokėjo avansą ir kvitą gavo (t. 2, b. l. 28), o liudytojas R. J. parodė, kad sumokėjo avansą, tačiau neprisiminė, ar gavo kvitą (t. 3, 45). Taigi akivaizdu, jog byloje esantys duomenys nedetalizuoto kaltinimo visa apimtimi nepatvirtina. Tuo labiau, negalima pamiršti, kad apklausti buvo ne visi asmenys, kurie laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė langus ar duris ir neva kurių sumokėtas sumas V. P. neapskaitė. Galima preziumuoti, jog apklausus visus asmenis, t. y. iš 283 likusius 235 asmenis, gali išaiškėti daugiau atvejų, kai langai nebuvo užsakyti, tačiau šie neįvykę sandoriai buvo įtraukti į specialisto išvadą ir jų užsakymų sumos įtrauktos į patikrinimo aktą kaip įvykę sandoriai, nuo tų sumų paskaičiuoti mokėtini mokesčiai, nors jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo mokėti. Taigi savo ruožtu kaltinamasis aktas, kuriame kaltinimas suformuluotas ydingai, nedetalizuojant kiekvieno atvejo, lėmė ir įrodinėjimo ydingumą, nes nebuvo apklausti visi asmenys laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai užsisakę langus ar duris. Išsami visų, o ne mažos dalies liudytojų apklausa, galimai būtų galėjusi atskleisti ir daugiau atvejų, kada užsakymai buvo įvykti, o kada – ne, o tai galėtų paneigti arba patvirtinti V. P. kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, bei apie žinomai neteisingų duomenų siekiant išvengti mokesčių sumokėjimą, įrašymą į deklaracijas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Taigi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Tokia teismų praktika suponuoja išvadą, kad asmens kaltė turi būti įrodyta dėl kiekvieno konkretaus nusikalstamos veikos epizodo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaltinime neišskyrus kiekvieno atvejo ir nenurodžius tiksliai, kada kas ir ką užsakė, kada atsiskaitė, V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė buvo įrodinėjama bendrai ir tiksliai nenurodant kiekvieno užsakymo duomenų (užsakovo pavadinimo, kas buvo užsakyta, datos, sumos), kaltinimo formuluotės buvo surašytos nesuprantamai, nekonkretizuotos V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotos veikos ir jų požymiai.

Teismas savo iniciatyva negali svarstyti kaltinime nenurodytų aplinkybių nepažeisdamas nagrinėjimo teisme ribų. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme, nes kaltinamajam turi būti įteiktas tinkamas pranešimas apie įtarimą, kaltinamasis turi būti apklaustas pagal pareikštą kaltinimą ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, kaltinamajame akte pateikiama formuluotė negali kaltinamajam tapti staigmena. BPK 44 straipsnis numato, kad suformuojant principines asmens teisių apsaugos nuostatas baudžiamojo proceso metu, numatyta, jog kiekvienas dėl nusikalstamos veikos įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo (įtarimo) pobūdį bei pagrindą, duota pakankamai laiko ir sudarytos sąlygos pasirengti gynybai.

Šie aukščiau paminėti pažeidimai, nekonkretus kaltinimas, trukdo išnagrinėjus bylą teisme priimti nuosprendį, atitinkantį baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes jame nenurodytos svarbios kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės bei trūksta duomenų, pagrindžiančių dalį kaltinimo, ir tai trukdo išnagrinėjus bylą teisme priimti nuosprendį, todėl byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, tinkamam kaltinamojo akto surašymui.

   Dėl paminėtų aplinkybių baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

 

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

                baudžiamąją bylą, kurioje V. P. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui, ikiteisminiam tyrimui papildyti, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant trijų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

        Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja         Rasa Stonkuvienė