Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-05-16][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1032-656-2023].docx
Bylos nr.: e2A-1032-656/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Indema" 302617512 atsakovas
MB "Vaivada ir Ko" 305479881 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės



                                                        Civilinė byla Nr. e2A-1032-656/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17991-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.18.3., 3.3.1.18.1.

(S)

 

  img1

    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                           N U T A R T I S  

                                L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U

                                       

                                                        2023 m. gegužės 16 d.

                                                                  Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), ir Jelenos Šiškinos, teismo  posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Indema apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo mažosios bendrijos (toliau – MB) „V.ir Koieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Indema, dėl skolos priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 250 Eur skolą už atliktus darbus; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys 2021 m. birželio 28 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7 (toliau – ir Sutartis) dėl (duomenys neskelbtini) „perimetrinės“ sienos susukimo Lmdp plokšte U732st9 (orientacinis kiekis 108 m.) bei laiptinių turėklų dalies uždengimo Lmdp plokšte H1137st9 (16 vnt., 58 m.), darbų kaina (sutarties 3.1. p.) – 4 500 Eur. Pagal Sutarties 2.1.3. p. ieškovas privalėjo visus darbus atlikti iki 2021 m. liepos 15 d. 2021 m. liepos 14 d. ieškovas su atsakovu pasirašė atliktų darbų aktą, kuriuo patvirtino, jog sutartinius įsipareigojimus atsakovui ieškovas įvykdė. Sutarties 3.2. p. nustatyta, kad likusią sumą, t. y. 2 250 Eur, atsakovas sumoka ieškovui per 3 darbo dienas, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. liepos 19 d. Tačiau iki šiol atsakovas minėtos pareigos neįvykdė.

2.       Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties; šalys susitarė žodžiu dėl darbų atlikimo tik už 2 250 Eur sumą; darbus ieškovas atliko, o atsakovas atsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus visiškai; Sutartyje nurodyta, jog atsakovą atstovauja direktorius R. V., tačiau R. V. parašo Sutartyje nėra. Tarp pirkėjo ir pardavėjo rekvizitų yra įrašas „suderinta Ž. N.“ ir jo parašas; atsakovas patikrino pas atsakovą saugomas sutartis ir nei ieškovo pateiktos sutarties, nei kitos sutarties, sudarytos su ieškovu nerado.

3.       Atsakovo įstatai ir išplėstinis su istorija išrašas iš juridinių asmenų registro patvirtina, jog tik R. V., būdamas vienasmeniu atsakovo vadovu (direktoriumi), turi teisę atstovauti atsakovą ir sudaryti sandorius. Sutartis nėra pasirašyta, įrašas „suderinta“ ir Ž. N. parašas nėra ir negali būti laikoma tarp dviejų juridinių asmenų sudaryta sutartimi, kadangi Ž. N. nebuvo atsakovo direktorius. Jeigu teismas laikys, jog įrašas „suderinta“ gali reikšti ir pasirašymą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 2.133 straipsnio 1 ir 6 dalies normomis, 2.136 straipsnio 1 dalimi, tai nepatvirtina ieškovo sudarytos sutarties ar susitarimo dėl kitokios (t. y. didesnės) darbų kainos, nei realiai šalys buvo susitarę. Atsakovas su ieškovu už atliktus darbus atsiskaitė visiškai.

 

II.                      Teismo sprendimo esmė

 

4.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 2 250 Eur skolą, pagal 2021 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 2 250 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovui iš atsakovo 1 301 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas ar abi šalys pasirašė 2021-06-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7 (Sutartis) bei ar susitarė dėl jos turinio. Tačiau vien dėl to, kad Sutartį ieškovo vardu pasirašė direktorius N. V.; o Sutarties tekste buvo Ž. N.  žyma „suderinta“, remdamasis liudytojų (buvusių UAB „Indema“ darbuotojų) Ž. N. ir E. G. liudijimais apie tai, kad buvo surašyta avansinė sąskaita už pusę darbų; visa darbų kaina buvo 4 500 Eur; direktoriaus parašo ant atliktų darbų akto nereikėjo; sprendė, jog nurodyta sandorio suma (4 500 Eur) sutampa.

6.       Teismas sprendė, jog Sutartis nebūtinai turėjo būti pasirašyta atsakovo vadovo, ji buvo pasirašyta Ž. N.. Remdamasis Sutarties 3.1 bei 1 punktais, įvykių seka: 2021-06-28 Sutartimi; 2021-06-28 ieškovo direktoriaus pasirašyta sąskaita-faktūra Nr. 7, kurioje nurodyta darbų kaina 2 250 Eur; 2021-06-28 mokėjimo nurodymu Nr. 23545, 2021-07-14 tarp ieškovo direktoriaus ir atsakovo darbų vadovo E. G. bei statybos direktoriaus Ž. N. pasirašytais atliktų darbų aktais sprendė, kad darbai buvo atlikti; pateikta 2021-08-09 atsakovo statybos darbuotojo E. G. ir statybos direktorius T. P. pasirašyta (antroji) sąskaita-faktūra Nr. 9, kurioje nurodyta, kad atliktų (neapmokėtų) darbų kaina 2 250 Eur, 2022-03-09 sąskaita-faktūra Nr. 2, kurioje nurodyta visa darbų suma – 4 500 Eur.

7.       Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl kitos darbų sumos. Nėra tikėtina situacija, jog sutartis Ž. N. buvo pasirašyta be atsakovo vadovo sutikimo, o sutarties sąlygos, be kita ko, pinigų pervedimas ieškovui, buvo toliau vykdomos nesant atsakovo vadovo sutikimo. Atsakovas yra atsakingas už Ž. N. ir kitų sutartį vykdžiusių atsakovo darbuotojų veiksmus. Labiau tikėtina, kad Ž. N., kuris tuo metu buvo atsakovo komercijos vadovas, buvo atsakingas už sutarties vykdymą, todėl ir sutarties sąlygas ieškovas derino su juo, o ne su direktoriumi R.V..

8.       Atsakovo pateiktą 2022-09-30 Skolų apyvartų pažymą (2021-01-01 – 2022-09-06), kurioje nurodyta, kad atsiskaityta su ieškovu dėl 2 250 Eur pagal Sutartį, teismasvertino kritiškai, nes tai atsakovo buhalterės pateiktas dokumentas, kuris gali parodyti tik avansinį atsiskaitymą ieškovui pagal Sutarties 3.2 punktą. Dėl šio punkto įvykdymo, taip pat dėl Sutartyje sulygtų darbų vykdymo, byloje ginčas nekilo. NV-7 sąskaitoje nurodyta, kad ji „išankstinė“, todėl teismas priėjo prie išvados, jog išankstinėje sąskaitoje-faktūroje nurodyta 2 250 Eur suma už darbus buvo tik avansui pagal Sutarties 3.2 punktą, sumokėti, bet ne visos 4 500 Eur sumos sumokėjimui.

9.       Teismas remdamasis Sutartimi ir atliktų darbų aktais sprendė, jog darbai buvo atlikti ir priimti, byloje pateiktos kitos sąskaitos-faktūros (2022-03-09 ir 2022-08-16), kuriose yra nurodyta visa darbų suma – 4 500 Eur. Šalys nesusitarė dėl kitos darbų kainos, savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino Sutarties vykdymą, teismas priėjo prie išvados, kad šalys vykdė nurodytas Sutarties sąlygas ir tai įrodo konkretaus šalių susitarimo, numatyto Sutarties 3.2 punkte, buvimą.

10.       Teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su CK 2.133 straipsnio 1 ir 6 dalimis, pažymėdamas, jog CK 2.133  straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Ž. N. savo elgesiu davė rimtą pagrindą manyti, kad jis turėjo teisę pasirašyti sutartį. Teismas atmetė Atsakovo argumentus dėl CK 2.136 straipsnio 1 dalies taikymo, pažymėdamas, jog atsakovo vadovas pritarė sutarties sudarymui ir sutartyje nustatyti veiksmai atsakovo buvo vykdomi žinant jo vadovui ir turint tam pritarimą.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

 

11.       Atsakovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė 2023-02-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atsakovui atmesti visiškai.

12.       Atsakovas nurodė, kad gavęs ieškinį, patikrino turimas sutartis ir jokios rašytinės sutarties su Ieškovu nerado, nerado ir atliktų darbų aktų, tik 2021-08-09 sąskaitą faktūrą, kurioje aiškiai nurodyta atliktų darbų vertė – 2.250 Eur. Todėl byloje esantys rašytiniai įrodymai: ieškovo pateikta išankstinė sąskaita faktūra 2021-06-28 Nr. 7, suma 2.250 Eur, atsakovo 2021-06-28 mokėjimas 2.250 Eur nurodant, kad mokama pagal išankstinę sąskaitą NV Nr. 7, ieškovo išrašyta sąskaita faktūra (jau ne išankstinė) 2021-08-09 Nr. 9 2.250 Eur sumai, patvirtinta statybos darbų vadovo E. G. ir Statybos direktoriaus T.P., ieškovo pažyma, patvirtina, jog šalys susitarė, ieškovas atliko, o atsakovas priėmė darbus už 2.250 Eur sumą. Jeigu tarp šalių būtų sudaryta Sutartis ir susitarta dėl darbų atlikimo už 4.500 Eur sumą, šalys būtų sudarę atsakovo naudojamą Sutarties formą, kuri skelbiama viešai, atsakovo interneto svetainėje www.indema.lt (https://indema.lt/kokybe/,

13.       Apeliantas nurodė, kad 2022-03-18 ieškovo elektroninis laiškas su skenuota Sutartimi, siunčiama atsakovui, patvirtina, jog dar 2022-03-18 Sutartyje netgi nėra Ž.N. įrašo „suderinta“, kas reiškia, jog ieškovas atgaline data su jau buvusiais UAB „Indema“ darbuotojais sukūrė Sutartį ir jos tekstą, atliktų darbų aktą ir suklastojęs atitinkamus dokumentus, juos pateikė teismui. Ž.N. nebuvo nei atsakovo direktorius, nei akcininkas, jis neturėjo teisės nei sudaryti Sutarties, nei priimti galutinį sprendimą dėl Darbų (Sutarties) kainos.

14.       Ieškovo pateikta 2022-03-09 sąskaita Nr. 2, kurioje nurodyta suma skaičiais 4.500, o suma žodžiais 2.500 (būtent toks ir buvo susitarimas dėl darbų kainos). Kitoje Ieškovo pateiktoje sąskaitoje 2022-08-16 Nr. 10 jau suma skaičiais 4.500, o suma žodžiais 5.200 Eur, kas nepatvirtina, jog šalys susitarė dėl darbų atlikimo už 4.500, kadangi visose Ieškovo pateiktose sąskaitose faktūrose skiriasi tiek darbų mato vienetai, tiek darbų kaina, todėl atsakovo pateikti įrodymai ir veiksmų seka patvirtina, jog šalys žodžiu susitarė dėl darbų kainos – 2.250 Eur.

15.       Tarp šalių susiklostė ne pirkimo-pardavimo santykiai ir ne santykiai mažmeninėje prekyboje, su kasininku ar bet kokie kiti panašūs, todėl CK 2.133 straipsnio 2 dalis tarp šalių susiklosčius statybos rangos santykiams netaikytina apskritai. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė aiškintina taip, kad atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos: asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), o trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, ir pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų ir jo sudarytas sandoris galios (CK 2.133 straipsnio 9 dalis)

16.       Sutartyje, kurią pateikė ieškovas, nurodyta, kad Sutartis turi būti sudaryta ir pasirašyta atsakovo UAB „Indema“ direktoriaus R.V., kas reiškia, jog ieškovui buvo žinoma ir aišku, jog Ž. N. nėra paskirtas UAB „Indema“ atstovu. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovo vardu veikė Ž.N. kaip įgaliotas asmuo.

17.       Teismo išvada, jog atsakovo vadovas pritarė Sutarties sudarymui ir Sutartyje nustatyti veiksmai Atsakovo buvo vykdomi žinant jo vadovui ir turint tam pritarimą, pagrįsti prielaidomis. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio vadovo žinojimą ar pritarimą Sutarčiai. Atsakovas labai aiškiai nuo pat pradžių atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šalių susitarimas buvo dėl darbų atlikimo už 2.250 Eur sumą, šiai darbų kainai Atsakovas pritarė, ją Ieškovui už atliktus darbus ir sumokėjo.

18.       Nors liudytojas Ž. N. aiškiai nurodė, jog jis neturėjo teisės pasirašyti Sutarties, tačiau teismas sprendė, jog Ž. N. parašas „suderinta“, reiškia, jog Sutartis sudaryta ir patvirtinta tinkamo (įgaliojimus turinčio) atstovo. Teismas Atsakovo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu išsakytus argumentus, juos patvirtinančius įrodymus atmetė (dėl prieštaravimų, akivaizdžiai suklastotos, neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis tariamai Ž. N. suderintos Sutarties, Atsakovo naudojamos Sutarties formos ir kitų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų), tačiau motyvų, dėl kurių įrodymai atmetami, nenurodė, todėl pažeidė teismo pareigą motyvuoti sprendimą.

19.       Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime pagrįstai nurodė, kad jo vertinimu, nėra tikėtina situacija, jog sutartis Ž. N. buvo pasirašyta be atsakovo vadovo sutikimo, o sutarties sąlygos, be kita ko, pinigų pervedimas ieškovui, buvo toliau vykdomos nesant atsakovo vadovo sutikimo. Be to, atsakovas yra atsakingas už Ž. N. ir kitų sutartį vykdžiusių atsakovo darbuotojų veiksmus. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad Ž. N., kuris tuo metu buvo atsakovo komercijos vadovas, buvo atsakingas už sutarties vykdymą, todėl ir sutarties sąlygas ieškovas derino su juo, o ne su direktoriumi R.V..

20.       Iš bylos duomenų visumos teismas pagrįstai vertino, kad Ž. N. savo elgesiu davė rimtą pagrindą manyti, kad jis turėjo teisę pasirašyti sutartį. Beje, Ž. N. apklausa teismo posėdyje patvirtina šią teismo poziciją.

21.       Teismas pagrįstai rėmėsi CK 2.136 straipsnio 1 dalimi atsižvelgiant į bylos duomenis, faktą, kad atsakovo vadovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie pagrįstų jo nesutikimą su sutartimi, teismas vertina, kad atsakovo vadovas pritarė sutarties sudarymui ir sutartyje nustatyti veiksmai atsakovo buvo vykdomi žinant jo vadovui ir turint tam pritarimą.

22.       Nors apeliantas teigė, kad byloje pateikta tik viena sąskaita-faktūra Nr. 9 2250 Eur sumai, byloje pateiktos kitos sąskaitos-faktūros (2022-03-09 ir 2022-08-16), kuriose yra nurodyta visa darbų suma – 4 500 Eur.

23.        Apeliantas ieškinį ginčija ne tuo pagrindu, kad jai trūksta dokumentų, o, kad atlikti darbai nebuvo užsakyti, tačiau iki ieškinio padavimo, apeliantas nėra pareiškęs nei vienos pastabos ar pretenzijos, kad jai trūksta iš ieškovo pusės mokestinių dokumentų apmokėjimui už darbus atlikti.

24.       Apelianto nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad neneigdama ir neginčydama, jog darbai nurodyti 2021-07-14 atliktų darbų akte atlikti bei, kad juos priėmė apeliantės atstovai, atsisako padengti skolą ieškovei. Teismo posėdžio metu apklausti tuometiniai apelianto darbuotojai patvirtino, kad susitarimas buvo 4500 Eur sumai, jog ieškovas darbus minėtai sumai atliko, jokių pretenzijų dėl ieškovo atliktų darbų kokybės apeliantas iš savo užsakovų negavo.

25.        Sutarties 3.2 punkte aiškiai nurodyta, kad likusi suma už darbus ieškovui sumokama tik gavus atliktus darbus, per 3 darbo dienas. Nustatyta, kad 2021-07-14 atliktų darbų aktu atsakovas priėmė darbus, nereiškė dėl jų pretenzijų, tačiau pagal sutartį nesumokėjo per 3 darbo dienas ieškovui likusios sumos. Ieškovas negavo šios sumos taip pat ir po 2 (2022-03-09 ir 2022-08-16) ieškovo vadovo pasirašytų sąskaitų-faktūrų pateikimo atsakovui bei iki ieškinio pateikimo. Todėl darbų priėmimo faktas nėra sietinas su šalių visišku atsiskaitymu vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio.

28.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovo darbuotojai, pasirašydami Sutartį, sukelė atsakovui sandorio sudarymo pasekmes. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007, 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011).

29.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai) sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

30.       Nagrinėjamoje byloje atstovaujamasis (atsakovas) patvirtino atstovo sudarytą sandorį, apmokėdamas už dalį atliktų darbų, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas ieškovas turėjo rimtą pagrindą manyti, jog Sutartį pasirašo su tinkamai ieškovo vardu veikiančiu asmeniu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, Ž. N. savo elgesiu davė rimtą pagrindą manyti, kad jis turėjo teisę pasirašyti sutartį. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl CK 2.136 straipsnio 1 dalies taikymo, pažymėdamas, jog atsakovo vadovas pritarė sutarties sudarymui ir sutartyje nustatyti veiksmai atsakovo buvo vykdomi žinant jo vadovui ir turint tam pritarimą.

31.       Ieškovas nurodė faktines aplinkybes, kad N.V. ne kartą vykdė atsakovo teikiamus užsakymus, dar kai N.V. dirbo pagal verslo liudijimą. Apeliantas už atliktus darbus visada vėluodavo atsiskaityti, todėl ir dėl ginčijamų darbų apelianto vėlavimo atsiskaityti nesureikšmino. Nurodė, kad dėl šio užsakymo atsakovo statybos direktorius Ž.N. paskambino, kad reikia padaryti darbus, sporto salę (duomenys neskelbtini), t.y. apkalti sienas plokšte ir padaryti jų patalpų visų laiptinių turėklus. Ž. N. tuo metu buvo vienas iš UAB „Indema“ vadovų bei akcininkas, tai pat buvo atsakingas už minėtą projektą, todėl visus reikalus tvarkė su juo, o ne su atsakovo direktoriumi R.V..

32.       Apeliantas faktiškai laikosi pozicijos, kad jo darbuotojai darbų vadovas E.G. ir statybos direktorius Ž. N., be apelianto  sutikimo užsakė pas ieškovą (tame pačiame objekte) tik pusę darbų ir juos priėmė. Todėl pirmosios instancijos teismas, sprendime pagrįstai nurodė, kad, nėra tikėtina situacija, jog sutartis Ž. N. buvo pasirašyta be atsakovo vadovo sutikimo, o sutarties sąlygos, pinigų pervedimas ieškovui, buvo toliau vykdomos nesant atsakovo vadovo sutikimo. Be to, atsakovas yra atsakingas už Ž. N. ir kitų sutartį vykdžiusių atsakovo darbuotojų veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, kad Ž. N., kuris tuo metu buvo atsakovo statybos (komercijos) vadovas, buvo atsakingas už sutarties vykdymą, todėl ir sutarties sąlygas ieškovas derino su juo, o ne su direktoriumi R. V.. Be to, apklaustas liudytoju Ž. N. parodė, kad jis vedė derybas, pristatė situaciją tuometiniam direktoriui R. V., prisimena darbų kainą ir pobūdį, darbų galimą pabaigos datą, kas buvo atsakingas už darbų priėmimą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

33.       Atsakovas rėmėsi CK 2.133 straipsnio 1 ir 6 dalimis, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad iš bylos duomenų visumos teismas vertina, kad Ž. N. savo elgesiu davė rimtą pagrindą manyti, kad jis turėjo teisę pasirašyti sutartį. Ž. N. apklausa teismo posėdyje patvirtina šią teismo poziciją.

34.        CK 2.136 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovo vadovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie pagrįstų jo nesutikimą su sutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo vadovas pritarė sutarties sudarymui ir sutartyje nustatyti veiksmai atsakovo buvo vykdomi žinant jo vadovui ir turint tam pritarimą. 

35.       Byloje nustatyta aplinkybė, kad 2021-06-28 ieškovės išrašytą išankstinę sąskaitą NV Nr.7 2250 Eur sumai apeliantė apmokėjo tą pačią dieną, t.y. faktiškai įvykdė 2021 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr.7 3.2. p., kuriame nustatyta, kad „pirkėjas sumoka 2250 eurų avansą 50 proc. 3.1.punkte nurodytos sumos šios sutarties pasirašymo dieną“. Šis faktas patvirtina, kad apeliantė savo veiksmais patvirtino minėtos sutarties vykdymą.

36.       Ieškovo vadovas N.V. teigia, kad 2021-02-28 išrašęs išankstinę sąskaitą NV Nr.7, manė, kad to pakanka ir apeliantas nereikalavo, kad šiai sumai reikia pateikti dar kitą sąskaitą faktūrą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad 2021-08-09 ieškovės pateikta apeliantei sąskaita faktūra NV Nr.9 yra išankstinė už dar neapmokėtus darbus. Logiška ieškovo pozicija pagal kurią, jei ieškovė, 2021-02-28 išankstinę sąskaitą NV Nr.7 apmokėjus apeliantei, būtų išrašiusi sąskaitą faktūra, ji turėtų numerį 8, nes ieškovė sąskaitas žymi aritmetine tvarka. Apeliantės atstovas M. Z. ieškovo vadovui N. V. žodžiu nurodė, tam, kad apeliantė apmokėtų, reikia, jog ieškovė išrašytų bendrą sąskaitą – faktūrą už visus atliktus darbus. Tai M. Z. patvirtino 2022-03-09 el. laišku. 2022-03-18 ieškovė minėtam apeliantės atstovui išsiuntė el. laišką su sutartimi Sutartimi ir sąskaita faktūra 4500 Eur sumai.

37.       Be to, ieškovo 2022-08-20 registruotu laišku išsiųstas prašymas, pridedant sąskaitą faktūrą 4500 Eur sumai, sutartį Nr.7, atliktų darbų aktą, apmokėtą išankstinę sąskaitą. Apeliantas 2021-06-28 pavedime nurodo jo pagrindą – “NV Nr.7”, tačiau apelianto pateiktoje skolų apyvartoje prie 2021-06-28 pavedimo šis pagrindas nenurodytas, apskritai nenurodyta kokiu teisiniu pagrindu mokėta. Sutiktina su ieškovu, kad tarp sąskaitos Nr.9 ir 2021-06-28 pavedimo jokio teisinio ryšio nėra. Byloje yra 2022-10-01 el. laiškas iš el. pašto: saskaitos@indema.lt – “Sveiki, dėkojame. Sąskaitą gavome”. Apelianto buhalterija skolų apyvartoje nurodo, kad sąskaita Nr.9 buvo apmokėta 2021-08-24. Logiška ieškovo pozicija, kad  2022-10-01 el. laiškas patvirtina, kad apeliantas turėjo ir kitą ieškovo išrašytą ir apelianto neapmokėtą sąskaitą.

38.       Apeliantas teigė, kad 2021-08-09 ieškovas pateikė atsakovui sąskaitą faktūrą NV Nr. 9, tačiau nenurodo, kad ši sąskaita pateikta už likusius neapmokėtus darbus 2250,00 sumai. Minėta sąskaita el. laiškais pateikta apeliantei 2021-08-09 ir 2021-08-19. 2021-08-19 ir 2021-10-07 apeliantei taip pat priminta dėl neapmokėtų darbų.

39.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo argumentais, kad byloje pateikta tik viena sąskaita-faktūra Nr. 9 2250 Eur sumai, nes, kaip minėta, byloje pateiktos kitos sąskaitos-faktūros (2022-03-09 ir 2022-08-16), kuriose yra nurodyta visa darbų suma – 4 500 Eur.

40.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo pateiktą 2022 m. rugsėjo 30 d. Skolų apyvartų pažymą (2021-01-01 – 2022-09-06), kurioje nurodyta, kad atsiskaityta su ieškovu dėl 2 250 Eur pagal Sutartį, vertino kritiškai, nes tai atsakovo buhalterės pateiktas dokumentas, kuris gali parodyti tik avansinį atsiskaitymą ieškovui pagal Sutarties 3.2 punktą. Byloje pateiktas 2021 m. birželio 28 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 23545, iš kurio nustatyta, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 2 250 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „NV nr. 7“ (pagal 2021-06-28 sąskaitą-faktūrą). Šioje minėtoje sąskaitoje faktūroje yra aiškiai nurodyta, kad ji „išankstinė“. Taigi pagrįsta išvada, kad išankstinėje sąskaitoje-faktūroje nurodyta 2 250 Eur suma už darbus buvo tik avansui pagal Sutarties 3.2 punktą, sumokėti, bet ne visos 4 500 Eur sumos sumokėjimui. Kaip minėta, vėliau ieškovas išrašė atsakovui kelias sąskaitas-faktūras, kurioje nurodyta likusi nepadengta 2 250 Eur suma, bei paskutines dvi (2022-03-09 ir 2022-08-16) ieškovo vadovo pasirašytas sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta galutinė 4 500 Eur suma. Aplinkybė, kad ieškovas, nebūdamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, atliktų darbų akte nurodė sumą su pridėtinės vertės mokesčiu, neturi teisinės reikšmės byloje, nes šalys susitarė dėl darbų kainos.

41.       Apeliantas į ieškinį atsikerta teigdamas, kad atlikti darbai nebuvo užsakyti, tačiau neneigia faktinio darbų atlikimo fakto ir darbų apimties, padavimo. Apeliantas iki teismo bylos iškėlimo  nereiškė pretenzijų, kad jam trūksta iš ieškovės pusės mokestinių dokumentų apmokėjimui už darbus atlikti. Teismo posėdžio metu apklausti tuometiniai apeliantės darbuotojai patvirtino, kad susitarimas buvo 4500 Eur sumai, jog ieškovė darbus minėtai sumai atliko, jokių pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės apeliantė iš savo užsakovų negavo.

42.       Atsakovo teiginys, kad visus ieškovo atliktus darbus atsakovas priėmė ir už juos atsiskaitė, todėl atsakovas nėra skolingas ieškovui, prieštarauja kitoms bylos aplinkybėms. Sutarties 3.2 punkte aiškiai nurodyta, kad likusi suma už darbus ieškovui sumokama tik gavus atliktus darbus, per 3 darbo dienas. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 14 d. atliktų darbų aktu atsakovas priėmė darbus, nereiškė dėl jų pretenzijų, tačiau pagal sutartį nesumokėjo per 3 darbo dienas ieškovui likusios sumos. Ieškovas negavo šios sumos taip pat ir po dviejų (2022-03-09 ir 2022-08-16) ieškovo vadovo pasirašytų sąskaitų-faktūrų pateikimo atsakovui bei iki ieškinio pateikimo. Todėl darbų priėmimo faktas nėra sietinas su šalių visišku atsiskaitymu vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu.

43.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis,7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

44.       Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

45.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o atsakovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47.       Ieškovas patyrė 980 Eur teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų, kurios apeliacinį skundą atmetus ieškovui priteisiamos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

netenkinti apelianto UAB „Indema” apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo UAB „Indema” (j.a.k. 302617512) priteisti ieškovui MB „V. ir Ko” (j.a.k. 305479881) apeliacinės instancijos teisme patirtas 980 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                Jelena Šiškina

                                        

Andrius Ignotas

 

Alvydas Barkauskas