Byla Nr. 1S-49-928/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30726-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 81/04-1293 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. 2020 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 11 d.

3.       Komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 81/04-1293 buvo nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 2 metų 9 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2022 m. lapkričio 24 d.). Komisija įvertino tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, jis įvykdė Komisijos rekomenduotas priemones, darbinė motyvacija yra teigiama, turės kur gyventi ir dirbti, įstaigoje alkoholio vartojimas nefiksuotas, mokosi, įgijo specialybes, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, per bausmės atlikimo laikotarpį buvo 8 kartus paskatintas. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad visuma reikšmingų aplinkybių sudaro pagrindą tikėti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. Nr. 81/04-1293 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas motyvavo tuo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

5.       Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Dainius Gudas skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir patvirtinti 2022 m. lapkričio 24 d. Komisijos nutarimą Nr. Nr. 81/04-1293 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde akcentuoja, kad teismas apsiribojo tik formaliai motyvais, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų jį toliau sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tokiu būdu bus pažeistas teisingumo principas, o nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Mano, kad geriausiai nuteistąjį charakterizuoja Komisija, kuri jau ne kartą sprendė lygtinio paleidimo klausimą ir šiuo atveju priėmė teigiamą sprendimą nuteistojo R. K. naudai. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai ir dinaminiai balai, tačiau jie mažėja ir liko vien tik statiniai, kurie nebegali sumažėti.

5.2.                      Atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos – tai sąlyginio atleidimo nuo bausmės rūšis, kai nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo tam tikros likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nustatant bandomąjį laikotarpį bei tam tikrus elgesio apribojimus. Laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai įrodė, kad alternatyvios priemonės yra efektyvesnės nei laisvės atėmimas. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, bet atvirkščiai, įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Be to, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijose Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ antrajame skirsnyje „Bendrieji principai“ rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo. Lygtinio paleidimo institutu laikoma, kad ši priemonė padeda nuteistiesiems integruotis į visuomenę.

5.3.                      Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis 8 kartus skatintas, jo darbinė motyvacija teigiama, dalyvavo daugybėje socialinės reabilitacijos programų, įgyvendino plane numatytas rekomendacijas, savo praeities klaidas pilnai suprato, padarė išvadas, pasižada daugiau nebenusikalsti, Komisija jokių priekaištų nuteistajam neturi.

6.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundas atmetamas

7.       Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BVK redakcija, tačiau lygtinį paleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės nepasikeitė, todėl nagrinėjant nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. iki 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcijos, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., t. y., redakcija galiojusi Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“.

8.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą R. K. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir/ar jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ar akivaizdi pažanga ją mažinant. R. K. priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupei, o jo elgesys bei mąstysena bausmės atlikimo metu dar neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, kad abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. 2022 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolo Nr. 81/04-1287 duomenys patvirtina, kad vienas iš keturių balsavusių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

10.       Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir pateiktame skunde, teisėjų kolegijai nekelia. Nuteistasis R. K. bausmės atlikimo metu nusprendė tęsti mokslus, 7 klasę baigė Lukiškių tardymo izoliatoriuje, 8 klasę Kauno tardymo izoliatoriuje, 9 ir 10 klases baigė Kybartų pataisos namuose, 11 klasę Marijampolės pataisos namuose, šiais mokslo metais mokosi 12 klasėje, įgijo dažytojo – tinkuotojo, suvirintojo kvalifikacijas. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, norėtų įsidarbinti, atliko keletą gerbūvio darbų, lygtinio paleidimo atveju turės galimybę įsidarbinti, pateikta tai patvirtinanti pažyma. Be to, pilnai įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra aktyvus pataisos namuose organizuojamuose pozityvaus užimtumo priemonėse (rankų lenkimo varžybos, smiginio varžybos, šaškių žaidimo turnyras), taip pat dalyvavo įvairiose programose (Sveiko gyvenimo būdo, Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo, Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas, Kompiuterinio raštingumo, Pozityvaus bendravimo). Per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį 8 kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų. Visi šie teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo teigiamus R. K. asmenybės pokyčius. Aptartos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistąjį, leidžia spęsti, kad bausmė teigiamai veikia nuteistojo elgesį, tačiau tuo pačiu pabrėžtina, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį apibūdinančių duomenų. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, vis dar nėra pakankama R. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11.       Socialinio tyrimo išvados duomenimis 2022 m. spalio 14 d. nuteistajam R. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika R. K. buvo nustatyta ir pirminio vertinimo atlikto dar 2020 m. kovo 27 d. metu. Be to, ta pati vidutinė rizika sekė ir tarpinių vertinimų metu, t. y. 2021 m. kovo 22 d., 2022 m. vasario 23 d. metu. Tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį nebuvo maksimalios. Tuo tarpu neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

12.       Priešingai nuteistojo gynėjo skundo argumentams, nuteistajam vis dar nustatyta eilė dinaminių (oficialaus darbo stoka; apsunkinta finansinė padėtis; netinkamas gyvenimo būdas ir draugų įtaka; problemų sprendimo lankstumo stoka) ir tik vienas statinis kriminogeninis veiksnys (nusikaltimai sunkėja). Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su R. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Specialistas, vertindamas nuteistojo nuostatas, socialinio tyrimo išvadoje pažymėjo, kad nuteistasis savo nusikalstamą elgesį linkęs menkinti, perkelti aplinkai, kaltinti teisėsaugą, ir tik nuteistojo nuostatų keitimas padėtų mažinti jo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, yra kontroliuojančio elgesio epizodas – asmuo jėga įsibrovė į kito žmogaus butą, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Alkoholio poveikyje linkęs elgtis agresyviai, impulsyviai, greitai praranda savitvardą, kas sąlygojo smurtinį nusikaltimą. Analizuodamas problemas, turėjusias įtakos jo smurtiniam elgesiui, nuteistasis prioritetinį vaidmenį skiria aplinkybėms, bet ne esminei problemai – apsvaigimui nuo alkoholio, kuri susiklosčius nepalankioms sąlygoms gali pasikartoti. Nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos (impulsyvumas, agresyvus elgesys) įtakoja nusikalstamą jo elgesį ir yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio rizika. Taigi duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio.

13.       Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis nuteistajam nustatomų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių yra dinaminiai, todėl R. K. toliau vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą socialinės reabilitacijos planą, minėtus dinaminius veiksnius vis dar gali eliminuoti.

14.       Socialinio tyrimo išvada taip pat liudija, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 24778,69 Eur sumą, į šią sumą įskaičiuotas ir priteistas vaikų išlaikymo įsiskolinimas 6613,48 Eur suma. Nuteistasis nemoka jam priteistų ieškinių bei vaiko išlaikymo įsiskolinimo. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis turi nesumokėjęs 1219 Eur administracinių baudų. Pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, pastovaus pajamų šaltinio neturi, nuteistąjį finansiškai remia artimieji, jis pastoviai iš jų gauna pinigines perlaidas, todėl yra priklausomas nuo artimųjų finansinės paramos. Nors byloje yra duomenų apie darbo vietos suteikimą jam išėjus iš pataisos namų, tačiau tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, bus orientuotas kuo didesnę dalį gaunamų pajamų skirti skolų eliminavimui. Juolab, kad Sodros duomenimis, nuteistasis niekada nėra dirbęs. Todėl pritartina Socialinio tyrimo išvadoje nurodytam teiginiui, kad R. K. lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti jo tolesnį integracijos į visuomenę procesą.

15.       Pritariant apylinkės teismo motyvams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis Lietuvoje teistas du kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už aštuonių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe už labai sunkių bei nesunkių nusikaltimų padarymą. Yra duomenų, jog atitinkamus nusikaltimus darė veikdamas bendrininkų grupėje. Iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį jis buvo charakterizuojamas neigiamai, sistemingai daręs administracinius nusižengimus. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad R. K. penkis kartus teistas užsienyje (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą nuteistas būdamas 18 metų amžiaus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai, kaip ir nusikalstamų veikų sunkumas, jų skaičius ir pobūdis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys bei buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

16.       Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu pastebima, jog nuteistasis nėra linkęs elgtis išimtinai tik pagal nustatytus reikalavimus. Nors nuteistasis buvo aštuonis kartus skatintas, tačiau jis keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų (nurodymų nevykdymas, uždraustų daiktų turėjimas, mobilaus ryšio telefono ir SIM kortelės turėjimas), už ką du kartus buvo baustas drausmine tvarka, kitus du kartus nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu. Šios aplinkybės neleidžia teigti, jog apelianto elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina apelianto nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad R. K., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. K. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, vis dar yra pakankamai didelė (likusi neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. lapkričio 24 d.) – 2 (du) metai 9 (devyni) mėnesiai ir 18 (aštuoniolika) dienų, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. K. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18.       Visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

19.       Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjo skunde minimame teisės akte - Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

20.       Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis R. K. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo gynėjo skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                    Algirdas Giedraitis

Odeta Gruodienė

Jurga Vasiliauskienė