Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-587-1108/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00263-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d. 

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

sekretoriaujant Irenai Laurutėnienei,

dalyvaujant užsieniečiui R. J. I.,

vertėjui Z. E. O.,

nedalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo R. J. I. (toliau – ir pareiškėjo) įgalioto atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S1824 dalies panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas pareiškėjo atstovo skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S1824 dalį dėl R. J. I. laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Rashed J. I. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pareiškėjų atstovas skunde nurodė, kad 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti užsienietį R. J. I. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimai dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad apeliantas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Pareiškėjas su sprendimu dalyje dėl jo apgyvendinimo sąlygų nesutinka. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar UTPĮ 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienieti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (UTPĮ 115 str.). Skunde pažymima, kad šiuo metu pareiškėjas R. J. I. nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai manoma, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Rashed J. I. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kuri iki šiol nėra atšaukta, todėl užsieniečių atžvilgiu yra taikomos minėtame UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UTPĮ 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką – kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su savo šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų bei pristatyti į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21M15839, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą, pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris skundą išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-2362, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šie sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – sutrumpino pareiškėjui nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 25 d., galutinis sprendimas dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai teigiama, jog pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemone, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, iš ko spręstina, kad pareiškėjo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis nebendradarbiavo, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. 2021 m. liepos 31 d. R. J. I. su žmona ir vaikais bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką, tačiau buvo sulaikyti ir grąžinti į Lietuvą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo įsitikinimu, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Dėl paminėtų motyvų, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Vadovaujantis išdėstytu, atsiliepime daroma išvada, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiomis UTPĮ nuostatomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, dar daugiau – jis turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, taigi, byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad jo teisės būtų pernelyg suvaržomos. Apibendrinus išdėstytą informaciją, atsiliepime nurodoma, jog Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą, o pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

R. J. I. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad turi tris vaikus – vieną 10 metų ir 14 metų dvynukus, vaikai dažnai serga, turi negalią, gauna medikamentus. Jis prašė suteikti judėjimo laisvę galvodamas apie vaikų poreikius bei jų interesus – tai įgalintų užtikrinti geresnį gydymą vaikams. Sunki situacija šeimoje trunka jau beveik metus, visa šeima gyvena viename kambaryje, žmonai judėjimo laisvė nesuteikta, žmonos vardu yra parengtas skundas, sprendimas dar nepriimtas.

Migracijos departamento atstovas į posėdį neatvyko, atsiliepime pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog atsakovas savo atsiliepime išdėstytą poziciją dėl užsieniečio skundo palaiko ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos UTPĮ X2 skyriaus nuostatos.

Byloje nustatyta, kad užsienietis, prisistatantis Irako Respublikos piliečiu R. J. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Sienos kirtimo metu užsieniečio tapatybė nebuvo nustatyta, kadangi jis neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jo tapatybę, tokio dokumento nepateikė ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietis buvo užregistruotos 2021 m. rugpjūčio 25 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21M15839, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2362 pareiškėjo skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m balandžio 5 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą – sutrumpino pareiškėjui nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė teismo 2022 m balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą įleisti pareiškėją R. J. I. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti asmenį UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tokio dokumento nepateikė ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, užsienietis nebendradarbiauja, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, tyrimo metu nenustatytos realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. 2021 m. liepos 31 d. R. J. I. su žmona ir vaikais bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką, tačiau buvo sulaikyti ir grąžinti į Lietuvą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 1408 straipsnio 5 dalis). UTPĮ 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą UTPĮ 113 straipsnio prasme, bet UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).

Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17).

Įvertinus tai, kad užsienietis R. J. I. neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, 2021 m. liepos 31 d. R. J. I. su žmona ir vaikais bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką, tačiau buvo sulaikyti ir grąžinti į Lietuvą, užsieniečio kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

Byloje nenustatyta, kad užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises ar laisves. Užsienietis R. J. I. neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti pasislėpti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsieniečio apgyvendinimo vietoje yra sudarytos užsieniečių teisę į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką užtikrinančios tinkamos gyvenimo sąlygos. Nors R. J. I. nurodė, kad jo vaikai turi sveikatos problemų, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad apgyvendinimo vietoje vaikai gauna reikiamą gydymą.

Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pareiškėjo nusiskundimai dėl gyvenimo sąlygų, gydymo, judėjimo galimybių atspindi natūralius nepatogumus, kuriuos sukelia neteisėtas atvykimas į užsienio valstybę. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, skunde išreikštas užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas minėtoje dalyje paliktinas galioti.

Vadovaudamasis UTPĮ 1408 straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti užsieniečio R. J. I. įgalioto atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S1824 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė