Nuorašas tikras
Nr. 1S-371-209/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.4.; 2.12.4.
(S)

VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013
m. gegužės 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjas Stasys Lemežis,
sekretoriaujant Ilonai Lonskai,
teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ (duomenys
neskelbtini) atstovės V. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.
balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovo P.
N. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros
Antrojo skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
n u s t a t ė :
2013 m. kovo
25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo
gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo
dėl galimai viešo tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo ar kurstymo
diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lenkų tautybės.
Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. kovo 12 d. interneto tinklapyje (duomenys
neskelbtini) publikuotas straipsnis, kurio pavadinimas „Ant Tauro kalno šventę
patriotai nepagailėjo mero A. Zuoko“, kuriame nurodyta informacija, jog 2013 m.
kovo 11 d. Vilniuje, buvusiuose Profsąjungų rūmuose, vyko koncertas, kurio metu
žurnalisto kalbintas motociklininkų klubą (duomenys neskelbtini) atstovaujantis
organizatorius juokavo, jog į kitais metais vyksiantį patriotų koncertą
nemokamai praleis tuos, kas atsineš bent po vieną lentelę su lenkišku gatvės
pavadinimu. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo pasisakymu viešai tyčiojamasi,
niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai
priklausantį asmenį dėl lenkų tautybės. Taip pat nurodo, kad galimai kurstoma
padaryti administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK
503 straipsnį.
Vilniaus
apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus
prokuroro 2013 m. kovo 28 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3
straipsnio 1 dalies 1 punktu ir BPK 168 straipsniu, atsisakyta pradėti
ikiteisminį tyrimą. Prokuroras, išnagrinėjęs gautą pareiškėjo prašymą,
pažymėjo, kad dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pradėti
ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos 170 straipsnio 2 dalį, taip pat
nėra įžiūrimi požymiai priešingos teisei veikos, numatytos ATPK 503
straipsnyje.
Vilniaus
miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė VšĮ (duomenys
neskelbtini) atstovo P. N. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus
apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 28 d. nutarimo
atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Skundu VšĮ (duomenys
neskelbtini) atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.
balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti VšĮ (duomenys
neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės
prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 28 d. nutarimo atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Skunde
teigiama, kad apylinkės teismas klaidingai ir siaurai aiškina Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencijos)
nuostatas, kryptingai interpretuoja nacionalinius teisės aktus ir Europos
žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktiką. Žemesnysis teismas, pareiškėjos
manymu, neatsižvelgė į EŽTT formuojamą praktiką, kuri patvirtina, kad
pasisakymo satyriškumas ar juoko forma nėra tinkamas pateisinimas. Nurodoma,
kad motociklininkų klubo (duomenys neskelbtini) atstovo pasisakymas, kuris (duomenys
neskelbtini) interpretuotas kaip juokas, gali sukelti atitinkamą visuomenės
reakciją, tikėtina, kad kovo 11-osios koncerto (duomenys neskelbtini) dalyviai
tokį pasisakymą vertins kaip pasiūlymą ir kitais metais į kasmet vyksiantį
koncertą atneš lentelę su lenkišku gatvės pavadinimu, savavališkai, pažeidžiant
tiek privačių asmenų nuosavybę, tiek viešąją tvarką, jas nukabinę nuo namų.
Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai ir aplaidžiai vertino šį pasisakymą
ir visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos dabartinę politinę ir socialinę
padėtį – žiniasklaidoje pastaruoju metu itin aršiai analizuojami Lietuvos ir
Lenkijos santykiai, o tame tarpe ir lenkų tautinės mažumos teisės Lietuvoje. Valstybė
ir jos vardu veikiančios teisėsaugos institucijos bei teismai negali ignoruoti
viešai reiškiamų pasisakymų, kurie kursto padaryti administracinės teisės
pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 503 straipsnyje. Tokie
pasisakymai, pareiškėjos manymu, vienareikšmiškai atitinka Lietuvos Respublikos
170 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį – motociklininkų klubo (duomenys
neskelbtini) atstovas viešai skatino neapykantą lenkų tautinės mažumos
atžvilgiu ir skatino savavališkai nuplėšti gatvių lenteles nuo jų namų, t.y.
padaryti administracinį teisės pažeidimą. Skunde pažymima, kad būtent (duomenys
neskelbtini) žurnalistas L. K. straipsnyje pateiktą motociklininkų klubą (duomenys
neskelbtini) atstovaujančio organizatoriaus pasisakymą vertino kaip juoką.
Neatlikus būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, t.y. neapklausus žurnalisto ir
šio klubo atstovo, neįmanoma nustatyti šio pasisakymo rimtumo. Kita vertus, net
ir nustačius šio pasisakymo galimą satyrinį pobūdį, atsižvelgus į EŽTT
praktiką, tai nepanaikina tokio pasisakymo neteisėtumo ir keliamos grėsmės.
Skunde pažymima, kad BK 170 straipsnio 2 dalis nenumato, kad veika turi būti
pakartotinė, priešingai – nusikalstamos veikos sudėčiai užtenka vienkartinio
veiksmo, neatsižvelgiant net į tokių veiksmų padarinius. Pabrėžiama, kad
atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir jokių ikiteisminių veiksmų
neatlikimas sąlygoja, kad asmenys jaučiasi nebaudžiami, o valstybė sąmoningai neužtikrina
galimų nusikalstamų veikų prevencijos. Toks institucijų pasyvumas prieštarauja
ir 2008 m. lapkričio 28 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimo 2008/913/TVR „Dėl
kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis
baudžiamosios teisės priemonėmis“ 1 straipsnio 1 daliai, kuri numato, kad
kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už tokias
tyčines veikas: a) viešą smurto ar neapykantos, nukreiptos prieš asmenų grupę,
apibūdinamą pagal rasę, odos spalvą, religiją, kilmę ar tautinę arba etninę
kilmę, ar tokiai grupei priklausantį asmenį, kurstymą. Skunde akcentuojama ir
Lietuvos teismų formuojama praktika, aiškinant BK 170 straipsnyje įtvirtintą
nuostatą. Pareiškėjas teigia, kad straipsnyje aiškiai yra nurodyta, kad asmuo
ne tik kurstė nesantaiką tautybės pagrindu ir kurstė diskriminuoti bei padaryti
teisės pažeidimą lenkiškos tautybės asmenų atžvilgiu, bet ir skatino atlikti
tokius veiksmus, žadėdamas nemokamą įėjimą į koncertą. Pabrėžia ir tai, kad
kasmetinius koncertus „Tėvynei“ organizuoja patriotiniai judėjimai, kurie ne
kartą išreiškė diskriminacinius šūkius ir idėjas. Skunde daroma išvada, kad tik
ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visų būtinų veiksmų atlikimas leis atskleisti
galimai padarytas nusikalstamas veikas, nustatyti jas padariusį asmenį ir
užtikrinti teisingumą.
Išnagrinėjus
VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės V. P. skundą ir teismui pateiktą atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr. 1.11.-(2083)-135-13 bei skundo
nagrinėjimo medžiagą, daroma išvada, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas,
todėl atmetamas.
Vilniaus
apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus
prokuroro 2013 m. kovo 28 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį
tyrimą pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymą, nepadarius veikos, turinčios
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas (BPK
3 str. 1 d. 1 p.). Tai yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje
numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas ir ikiteisminis
tyrimas nepradedamas. Prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo
nutartyje nurodyti skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi
ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.
Skundą
nagrinėjantis teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos teiginiais, kad
asmens saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir gali būti ribojama pagal įstatymą,
siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje valstybėje. Ši nuostata
įtvirtinta ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, tačiau ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje. Minėta Konstitucijos nuostata
reglamentuoja, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją
negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti
žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti
konstitucinei santvarkai. Tuo tarpu Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje
numatyta nuostata, įtvirtinanti laisvės reikšti įsitikinimus ir skleisti
informaciją nesuderinamumą su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės,
religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu,
šmeižtu ir dezinformacija, detalizuojama Lietuvos Respublikos BK 170 straipsnyje.
Lietuvos
Respublikos BK 170 straipsnyje numatytų
nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas
ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais –
atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. Šio
straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino,
skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį
asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ši nusikalstama veika
pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant
neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją
dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis,
niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją kursto aplinkinius savo
viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai,
neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą,
niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis.
Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė
konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės,
tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje
nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį,
priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu,
turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei,
pavojingų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-677/2012). Nagrinėjamu
atveju šių požymių nenustatyta.
Išanalizavus
pateiktą teismui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, nenustatyta
jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad asmuo (motociklininko
klubo (duomenys neskelbtini) atstovas) pasakęs, kad į kitais metais vyksiantį
patriotų koncertą nemokamai praleis tuos, kas atsineš bent po vieną lentelę su
lenkišku gatvės pavadinimu, aktyviais veiksmais tyčiojosi, niekino, skatino
neapykantą, kurstė žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl
tautybės, kurstė pažeisti administracinių teisės pažeidimų kodekso normas. Tiriamu
atveju, priešingai nei teigiama skunde, negalima sakyti, kad minėtas asmuo nedviprasmiškai
ir visiem suprantamai išreiškė lenkų tautybės žmonių grupės atžvilgiu savo
neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų
visuomenės narių neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos
nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Pačiame (duomenys neskelbtini) publikuotame
straipsnyje „Ant Tauro kalno šventę patriotai nepagailėjo mero A. Zuoko“
nurodyta, kad aukščiau išvardintus žodžius išsakęs asmuo juokavo. Nėra pagrindo
manyti, kad motociklininko klubo (duomenys neskelbtini) atstovas turėjo tikslą pasityčioti,
paniekinti, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai
priklausantį asmenį dėl tautybės. Priešingos išvados neleidžia daryti ir Lietuvos
Respublikos dabartinė politinė ir socialinė padėtis, t.y. tai, kad
žiniasklaidoje pastaruoju metu itin aršiai analizuojami Lietuvos ir Lenkijos
santykiai, o tame tarpe ir lenkų tautinės mažumos teisės Lietuvoje, bei kiti
skunde nurodyti argumentai. Ikiteisminio tyrimo teisėja teisingai nurodė, kad
pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai duomenų, jog pareiškime nurodytos
aplinkybės turi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 170
str. 2 d., objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių.
Skunde
nurodoma, kad pagal formuojamą EŽTT praktiką pasisakymo satyriškumas ar juoko
forma nėra tinkamas pateisinimas, tai nepanaikina tokio pasisakymo neteisėtumo
ir keliamos grėsmės. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis
tyrimas pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymą buvo nepradėtas BPK 3
straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. nenustačius aukščiau nurodytų būtinų
nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d., požymių,
o ne dėl motociklininkų klubo (duomenys neskelbtini) atstovo pasisakymo
pobūdžio.
Kita vertus,
skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundo argumentu, kad BK 170 straipsnio
2 dalis nenumato, kad veika turi būti pakartotinė, kad jam būtinas sistemiškumas,
tačiau šis netikslumas nėra esminis, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti
skundžiamus procesinius sprendimus.
Įvertinus
visas išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti skunde
minimi teisės aktai, taip pat nėra pagrindo tenkinti VšĮ (duomenys neskelbtini)
atstovės skundą bei keisti ar naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos
priimtą nutartį.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
VšĮ (duomenys
neskelbtini) atstovės V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto
apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį.
Nutartis
galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas
Stasys Lemežis
Nuorašas
tikras: