Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-371-209-2013].doc
Bylos nr.: 1S-371-209/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ "Europos žmogaus teisių fondas" 302562592 pareiškėjas
Kategorijos:

Nuorašas tikras                                                                                                   

 Nr. 1S-371-209/2013

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.4.; 2.12.4.

(S)

                                                                                                  

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 9 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,

            teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės V. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovo P. N. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, 

 

n u s t a t ė :

 

2013 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai viešo tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo ar kurstymo diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lenkų tautybės. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. kovo 12 d. interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) publikuotas straipsnis, kurio pavadinimas „Ant Tauro kalno šventę patriotai nepagailėjo mero A. Zuoko“, kuriame nurodyta informacija, jog 2013 m. kovo 11 d. Vilniuje, buvusiuose Profsąjungų rūmuose, vyko koncertas, kurio metu žurnalisto kalbintas motociklininkų klubą (duomenys neskelbtini) atstovaujantis organizatorius juokavo, jog į kitais metais vyksiantį patriotų koncertą nemokamai praleis tuos, kas atsineš bent po vieną lentelę su lenkišku gatvės pavadinimu. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo pasisakymu viešai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lenkų tautybės. Taip pat nurodo, kad galimai kurstoma padaryti administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 503 straipsnį.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 28 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir BPK 168 straipsniu, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras, išnagrinėjęs gautą pareiškėjo prašymą, pažymėjo, kad dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos 170 straipsnio 2 dalį, taip pat nėra įžiūrimi požymiai priešingos teisei veikos, numatytos ATPK 503 straipsnyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovo P. N. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Skundu VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti VšĮ (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas klaidingai ir siaurai aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencijos) nuostatas, kryptingai interpretuoja nacionalinius teisės aktus ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktiką. Žemesnysis teismas, pareiškėjos manymu, neatsižvelgė į EŽTT formuojamą praktiką, kuri patvirtina, kad pasisakymo satyriškumas ar juoko forma nėra tinkamas pateisinimas. Nurodoma, kad motociklininkų klubo (duomenys neskelbtini) atstovo pasisakymas, kuris (duomenys neskelbtini) interpretuotas kaip juokas, gali sukelti atitinkamą visuomenės reakciją, tikėtina, kad kovo 11-osios koncerto (duomenys neskelbtini) dalyviai tokį pasisakymą vertins kaip pasiūlymą ir kitais metais į kasmet vyksiantį koncertą atneš lentelę su lenkišku gatvės pavadinimu, savavališkai, pažeidžiant tiek privačių asmenų nuosavybę, tiek viešąją tvarką, jas nukabinę nuo namų. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai ir aplaidžiai vertino šį pasisakymą ir visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos dabartinę politinę ir socialinę padėtį – žiniasklaidoje pastaruoju metu itin aršiai analizuojami Lietuvos ir Lenkijos santykiai, o tame tarpe ir lenkų tautinės mažumos teisės Lietuvoje. Valstybė ir jos vardu veikiančios teisėsaugos institucijos bei teismai negali ignoruoti viešai reiškiamų pasisakymų, kurie kursto padaryti administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 503 straipsnyje. Tokie pasisakymai, pareiškėjos manymu, vienareikšmiškai atitinka Lietuvos Respublikos 170 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį – motociklininkų klubo (duomenys neskelbtini) atstovas viešai skatino neapykantą lenkų tautinės mažumos atžvilgiu ir skatino savavališkai nuplėšti gatvių lenteles nuo jų namų, t.y. padaryti administracinį teisės pažeidimą. Skunde pažymima, kad būtent (duomenys neskelbtini) žurnalistas L. K. straipsnyje pateiktą motociklininkų klubą (duomenys neskelbtini) atstovaujančio organizatoriaus pasisakymą vertino kaip juoką. Neatlikus būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, t.y. neapklausus žurnalisto ir šio klubo atstovo, neįmanoma nustatyti šio pasisakymo rimtumo. Kita vertus, net ir nustačius šio pasisakymo galimą satyrinį pobūdį, atsižvelgus į EŽTT praktiką, tai nepanaikina tokio pasisakymo neteisėtumo ir keliamos grėsmės. Skunde pažymima, kad BK 170 straipsnio 2 dalis nenumato, kad veika turi būti pakartotinė, priešingai – nusikalstamos veikos sudėčiai užtenka vienkartinio veiksmo, neatsižvelgiant net į tokių veiksmų padarinius. Pabrėžiama, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir jokių ikiteisminių veiksmų neatlikimas sąlygoja, kad asmenys jaučiasi nebaudžiami, o valstybė sąmoningai neužtikrina galimų nusikalstamų veikų prevencijos. Toks institucijų pasyvumas prieštarauja ir 2008 m. lapkričio 28 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimo 2008/913/TVR „Dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis“ 1 straipsnio 1 daliai, kuri numato, kad kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už tokias tyčines veikas: a) viešą smurto ar neapykantos, nukreiptos prieš asmenų grupę, apibūdinamą pagal rasę, odos spalvą, religiją, kilmę ar tautinę arba etninę kilmę, ar tokiai grupei priklausantį asmenį, kurstymą. Skunde akcentuojama ir Lietuvos teismų formuojama praktika, aiškinant BK 170 straipsnyje įtvirtintą nuostatą. Pareiškėjas teigia, kad straipsnyje aiškiai yra nurodyta, kad asmuo ne tik kurstė nesantaiką tautybės pagrindu ir kurstė diskriminuoti bei padaryti teisės pažeidimą lenkiškos tautybės asmenų atžvilgiu, bet ir skatino atlikti tokius veiksmus, žadėdamas nemokamą įėjimą į koncertą. Pabrėžia ir tai, kad kasmetinius koncertus „Tėvynei“ organizuoja patriotiniai judėjimai, kurie ne kartą išreiškė diskriminacinius šūkius ir idėjas. Skunde daroma išvada, kad tik ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visų būtinų veiksmų atlikimas leis atskleisti galimai padarytas nusikalstamas veikas, nustatyti jas padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumą.   

Išnagrinėjus VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės V. P. skundą ir teismui pateiktą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr. 1.11.-(2083)-135-13 bei skundo nagrinėjimo medžiagą, daroma išvada, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 28 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymą, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tai yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas ir ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyti skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos teiginiais, kad asmens saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir gali būti ribojama pagal įstatymą, siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje valstybėje. Ši nuostata įtvirtinta ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje. Minėta Konstitucijos nuostata reglamentuoja, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Tuo tarpu Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata, įtvirtinanti laisvės reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinamumą su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija, detalizuojama Lietuvos Respublikos BK 170 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-677/2012). Nagrinėjamu atveju šių požymių nenustatyta.

Išanalizavus pateiktą teismui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad asmuo (motociklininko klubo (duomenys neskelbtini)  atstovas) pasakęs, kad į kitais metais vyksiantį patriotų koncertą nemokamai praleis tuos, kas atsineš bent po vieną lentelę su lenkišku gatvės pavadinimu, aktyviais veiksmais tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl tautybės, kurstė pažeisti administracinių teisės pažeidimų kodekso normas. Tiriamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, negalima sakyti, kad minėtas asmuo nedviprasmiškai ir visiem suprantamai išreiškė lenkų tautybės žmonių grupės atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Pačiame (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje „Ant Tauro kalno šventę patriotai nepagailėjo mero A. Zuoko“ nurodyta, kad aukščiau išvardintus žodžius išsakęs asmuo juokavo. Nėra pagrindo manyti, kad motociklininko klubo (duomenys neskelbtini) atstovas turėjo tikslą pasityčioti, paniekinti, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės. Priešingos išvados neleidžia daryti ir Lietuvos Respublikos dabartinė politinė ir socialinė padėtis, t.y. tai, kad žiniasklaidoje pastaruoju metu itin aršiai analizuojami Lietuvos ir Lenkijos santykiai, o tame tarpe ir lenkų tautinės mažumos teisės Lietuvoje, bei kiti skunde nurodyti argumentai. Ikiteisminio tyrimo teisėja teisingai nurodė, kad pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai duomenų, jog pareiškime nurodytos aplinkybės turi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d., objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. 

Skunde nurodoma, kad pagal formuojamą EŽTT praktiką pasisakymo satyriškumas ar juoko forma nėra tinkamas pateisinimas, tai nepanaikina tokio pasisakymo neteisėtumo ir keliamos grėsmės. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymą buvo nepradėtas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. nenustačius aukščiau nurodytų būtinų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d., požymių, o ne dėl motociklininkų klubo (duomenys neskelbtini) atstovo pasisakymo pobūdžio.  

Kita vertus, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundo argumentu, kad BK 170 straipsnio 2 dalis nenumato, kad veika turi būti pakartotinė, kad jam būtinas sistemiškumas, tačiau šis netikslumas nėra esminis, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti skundžiamus procesinius sprendimus.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti skunde minimi teisės aktai, taip pat nėra pagrindo tenkinti VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės skundą bei keisti ar naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtą nutartį.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė :

 

VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                                                 Stasys Lemežis

 

 

Nuorašas tikras: