Civilinė byla Nr. e2A-513-854/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36797-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos „AUTOTAU“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akramas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „AUTOTAU“ dėl skolos priteisimo, taip pat pagal atsakovės mažosios bendrijos „AUTOTAU“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akramas“ dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Akramas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „AUTOTAU“ 544,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji pagal 2020 m. vasario 12 d. sutartį–užsakymą Nr. AUTOTAU_MS_2020212_1 suteikė atsakovei automobilio Audi A6 Avant, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimo paslaugas. Už suteiktas paslaugas atsakovei buvo išrašyta ir pateikta apmokėti 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija AKR Nr. 0000665 bendrai 544,50 Eur sumai. Per nustatytą terminą sąskaita apmokėta nebuvo. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę apmokėti minėtą sąskaitą. Atsakovės vadovas patvirtino, kad apmokės sąskaitą ir apie tai informuos ieškovę, tačiau iki kreipimosi į teismą sąskaitos taip ir neapmokėjo.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sukėlė atsakovei papildomus finansinius nuostolius, kuriuos atsakovei turi atlyginti būtent ieškovė. Siūlė ieškovei sudaryti tarpusavio reikalavimų užskaitą ir/ar sumažinti įsiskolinimą pagal 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaita-faktūrą atsakovės patirtų nuostolių suma.
5. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kurį patikslinusi prašė priteisti iš ieškovės 1 250 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis sutartimi Nr. AUTOTAU_MS_20200212_1, ieškovė ar jos įgaliotieji asmenys privalėjo informuoti atsakovę kiekvieną dieną iki 9 val. ryto apie krovinio vietą ir jo būklę. Ieškovė šios prievolės neįvykdė, todėl atsakovė reikalauja iš ieškovės sutartyje numatytos baudos už kiekvieną dieną, pradedant nuo 2020 m. vasario 13 d. (kita pasikrovimo diena) iki 2020 m. gruodžio 17 d. (para prieš nusikrovimą) – viso 5 paros, už vieną parą po 50 Eur, iš viso 250 Eur. Vadovaudamasi sutartimi, atsakovė taip pat įgijo teisę reikalauti iš ieškovės 300 Eur vienkartinio užmokesčio už ikiteisminį pretenzijos administravimą dėl sutartyje numatytos prievolės informuoti užsakovą kiekvieną dieną iki 9 val. ryto. Bendra ieškovės mokėtina suma pagal sutartį – 550 Eur. Ieškovė, pateikdama ieškinį atsakovei, sukėlė atsakovei papildomų finansinių nuostolių, nes bylos administravimui buvo samdoma įmonė MB „Pretenzijų supirkimo centras“, patirtų išlaidų suma – 700 Eur. Anot atsakovės, 2021 m. sausio 22 d. ieškovei buvo išsiųsta pretenzija, kuria buvo prašoma apmokėti bendrą 1 250 Eur sumą. Pretenzija su priedais ieškovei buvo įteikta 2021 m. sausio 27 d. Iki 2021 m. sausio 31 d. ieškovė neapmokėjo skolos, nepasiūlė sudaryti tarpusavio reikalavimo įskaitymo.
7. Ieškovė atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį prašė patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Ieškovė nurodė, kad priešingai negu nurodo atsakovė, ji tinkamai įvykdė ginčo sutartimi–užsakymu prisiimtus įsipareigojimus, tarp jų ir 17 punkte nustatytą pareigą kiekvieną dieną pranešti atsakovei apie pervežamo automobilio padėtį. Atsakovei per visą bendradarbiavimo su ieškove laikotarpį pagal įprastą praktiką informacija buvo teikiama tiek telefonu (telefoninių pokalbių metu arba susirašinėjant trumposiomis SMS žinutėmis), tiek elektroniniu paštu. Pačios atsakovės iniciatyva klausimais dėl pervežamo automobilio vietos ir jo būklės pervežimo metu buvo bendraujama telefonu, kadangi atsakovė kiekvieną dieną skambindavo ieškovei nelaukdama pranešimų elektroniniu paštu.
9. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės baudą ginčo sutarties–užsakymo 17 punkto pagrindu yra visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovė klausimą dėl ginčo sutarties 17 punkte nurodytos pareigos nevykdymo iškėlė tik tada, kai ieškovė dėl skolos priteisimo iš atsakovės kreipėsi į teismą. Taip pat nurodė, kad atsakovė ne tik, kad visiškai nepagrįstai reikalauja iš ieškovės priteisti baudą, tačiau ji ir baudos sumą apskaičiavo nepagrįstai ir neteisėtai. Sutarties–užsakymo 17 punkte nurodyta, kad vykdytojui neįvykdžius įsipareigojimo kiekvieną dieną pranešti užsakovui apie pervežamo automobilio padėtį, užsakovas pasilieka teisę skirti vykdytojui 50 Eur baudą. Taigi, tokiu atveju, jeigu ieškovė būtų neįvykdžiusi ginčo sutarties 17 punkte nustatytos pareigos, atsakovė būtų turėjusi teisę reikalauti iš ieškovės 50 Eur baudą, o ne 50 Eur baudos už kiekvieną ginčo pervežimo paslaugos suteikimo dieną.
10. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė taip pat nepagrįstai reikalauja 300 Eur vienkartinio užmokesčio už ikiteisminį pretenzijos administravimą dėl ginčo sutarties. Ginčo sutartyje 31 punkte numatyta sąlyga yra neaiški, susijusi su žalų, o ne baudų administravimu. Ieškovės vertinimu, atsakovės reikalaujamos atlyginti išlaidos, kurias ji patyrė sumokėdama MB „Pretenzijų supirkimo centras“, negali būti jai atlyginamos, nes pinigai buvo sumokėti iš vienos atsakovės bendrovės sąskaitos į kitą.
11. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė įvykdė pagrindinį ieškinio reikalavimą ir atlygino dalį bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo ieškovei 544,50 Eur skolą pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas prašė priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės likusias patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes šios išlaidos buvo patirtos dėl netinkamų atsakovės veiksmų. Pažymėjo, kad atsakovės reikalaujamos atlyginti išlaidos, kurias ji patyrė sumokėdama įmonei MB „Pretenzijų supirkimo centras“ už suteiktas teisines paslaugas, negali būti atlyginamos. Pretenzijos dėl galimų sutarties pažeidimų iš atsakovės pusės atsirado tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsakovės atstovas pats skambino ieškovei, buvo informuojamas apie krovinio vietą ir būklę, taigi minėta sąlyga dėl informavimo buvo pilnai įgyvendinta, ne taip, kaip buvo nustatyta sutartyje, bet buvo įgyvendinta bei pasiektas šios sąlygos tikslas.
13. Atsakovės atstovas teismo posėdžiuose prašė priešieškinį tenkinti, atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, jų galima buvo išvengti. Papildomai paaiškino, kad buvo pasirašyti du ginčo sutarties egzemplioriai, t.y. ieškovės parengtas ir atsakovės pateiktas pasirašyti.
14. Teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. paaiškino, kad nuo 2020 m. sausio mėnesio dirba transporto vadybininke (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ginčas kilo dėl to, kad atsakovė nenorėjo sumokėti už suteiktas paslaugas. Liudytojos manymu, bendradarbiavimas su atsakove buvo perteklinis. Paaiškino, kad iš viso buvo pasirašytos dvi sutartys, vieną sutartį parengė ieškovė, kitą sutartį atsiuntė ieškovei atsakovė, sutartyse nustatytos sąlygos buvo panašios. Liudytoja pirma išsiuntė sutarties projektą, kam antrą sutartį siuntė atsakovės atstovas, paaiškinti negalėjo. Su atsakove bendravimas vyko telefonu ir elektroniniu paštu. Elektroniniu paštu su atsakovės atstovu bendravo, kai reikėjo siųsti dokumentus, visais kitais klausimais bendravo telefonu. Sąlygos buvo vykdomos kaip ir buvo susitarta, jokių pretenzijų nebuvo iš atsakovės pusės. Ieškovės sutartyje nėra sąlygos, kad turi informuoti atsakovę kiekvieną dieną iki 9 val. ryto apie krovinio vietą ir jo būklę. Kiekviena sąlyga nurodyta sutartyse nebuvo atskirai aptarinėjama. Anot liudytojos, abi sutartys buvo panašios, ji nematė didelių turinio skirtumų, todėl atsakovės atstovui prašant, abi sutartys ir buvo pasirašytos. Ieškovės pateikta sutartis buvo anglų kalba, atsakovės lietuvių kalba. Pažymėjo, kad abi sutartys buvo pasirašytos išimtinai prašant atsakovės vadovui M. Š.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovės UAB „Akramas“ ieškinį ir atsakovės MB „AUTOTAU“ priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovei 1 415 Eur bylinėjimosi išlaidas.
16. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Akramas“ ir atsakovė MB „AUTOTAU“ 2020 m. vasario 12 d. pasirašė sutartį–užsakymą Nr. AUTOTAU_MS_2020212_1 dėl atsakovei priklausančio krovinio (automobilio AUDI A6, (duomenys neskelbtini)) pervežimo paslaugų. Pasikrovimo adresas – FULDA (DE), išsikrovimo vieta – Vievis (LT), kaina – 450 Eur (be PVM). Ieškovė už atsakovei suteiktas krovinio pervežimo paslaugas išrašė ir pateikė apmokėti 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AKR Nr. 0000665 bendrai 544,50 Eur sumai. Ginčo dėl to, kad atsakovės krovinys buvo tinkamai ir laiku pristatytas sutartoje vietoje tarp šalių nekilo.
17. Teismas nurodė, kad atsakovė ieškovės 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AKR Nr. 0000665 apmokėjo bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2021 m. birželio 1 d., taip pat sumokėjo 150 Eur dalį bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktas atstovavimo paslaugas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
18. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo pareigos atsiskaityti su ieškove pagal jai 2020 m. vasario 17 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau šios prievolės įvykdymą tiesiogiai siejo su ieškovei pareikštais priešieškinio reikalavimais. Įsibėgėjus bylos nagrinėjimui, atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove, 2021 m. birželio 1 d. sumokėdama ieškovei 544,50 Eur ir 150 Eur dalį bylinėjimosi išlaidų. Kadangi faktiškai pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl 544,50 Eur skolos priteisimo buvo įvykdytas visa apimtimi, o bylos nagrinėjimo metu ieškovė neatsisakė ieškinio, teismas ieškovės ieškinį atmetė.
19. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio nustatė, kad atsakovė priešieškinio reikalavimą atsakovė grindė 2020 m. vasario 12 d. šalių sudarytos sutarties-užsakymo pažeidimu. Anot atsakovės, vykdant krovinio vežimo sutartį ieškovė pažeidė sutarties 17 punktą, o ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko ir tvirtino, kad krovinio pervežimo metu atsakovė buvo tinkamai informuojama apie transporto priemonės padėtį.
20. Teismas nurodė, kad vežimo sutartiniai teisiniai santykiai bendriausia prasme yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai), krovinio vežimo sutarties samprata yra atskleista CK 6.808 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR Konvencija (šios Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).
21. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalims sudarant krovinio pervežimo sutartį, buvo pasirašyti du skirtingi sutarties egzemplioriai, t. y. ieškovės parengtas 2020 m. vasario 12 d. sutarties egzempliorius ir atsakovės pateiktas pasirašyti 2020 m. vasario 6 d. sutarties egzempliorius. Atsakovė, teikdama teismui atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, pateikė teismui ieškovės parengtos ir šalių pasirašytos 2020 m. vasario 12 d. sutarties kopiją bei priešieškinio reikalavimus grindė būtent šios sutarties 17 punkte numatytos prievolės pažeidimu. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino apklausta liudytoja A. K., kuri derino sutartį su atsakove, išskirtinai atsakovės atstovui reikalaujant buvo pasirašyti du skirtingi sutarties egzemplioriai, tiek ieškovės parengtas, tiek atsakovės atstovo parengtas, kuris buvo surašytas anglų kalba. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, kad pasirašė abi sutartis, nes siekė ateityje išvengti bet kokių nesusipratimų bei tokiu būdu apsidrausti. Atsakovės atstovas patvirtino, kad faktiškai vadovavosi ieškovės parengtu ir pasirašytu 2020 m. vasario 12 d. sutarties egzemplioriumi, kuriuo ir grindžia priešieškinio reikalavimus.
22. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju aiškintinos ir taikytinos šalių 2020 m. vasario 12 d. sudarytos sutarties–užsakymo sąlygos, kuriomis šalys faktiškai ir vadovavosi paslaugų teikimo metu. Be to, kaip matyti iš kito sutarties egzemplioriaus (anglų kalba surašyto), jame net nėra numatyto reikalavimo vykdytojui teikti informaciją apie užsakytos transporto priemonės padėtį, su kuo atsakovė ir siejo ieškovės atsakomybę, kas taip pat patvirtino, kad faktiškai abi šalys vadovavosi būtent šia sutartimi ir joje numatytomis sąlygomis.
23. Teismas nustatė, kad sutarties–užsakymo 17 punktas numatė, kad vykdytojas privalo kiekvieną dieną iki 9.00 val. pranešti užsakovui apie užsakytos transporto priemonės padėtį elektroniniu paštu, nurodytu užsakovo rekvizituose; ši prievolė galioja nuo krovinio pasikrovimo, transportavimo iki krovinio išsikrovimo momento; vykdytojui neįvykdžius šio įsipareigojimo, užsakovas pasilieka teisę skirti vykdytojui 50 Eur baudą. Kadangi, atsakovės teigimu, ieškovė šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė, ji reikalavo, kad ieškovė sumokėtų 50 Eur baudą už kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. vasario 17 d., t.y. už penkias paras, iš viso 250 Eur.
24. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovės užsakymo vykdymo metu atsakovei buvo teikiama išsami informacija apie krovinį tiek telefonu (telefoninių pokalbių metu arba susirašinėjant trumposiomis žinutėmis (sms), tiek elektroniniu paštu. Pačios atsakovės iniciatyva informacija apie konkrečią pervežamo automobilio vietą ir jo būklę, pervežimo metu buvo teikiama telefoninių pokalbių metu, kadangi atsakovė kiekvieną dieną pati skambindavo ieškovei nelaukdama elektroninio laiško dėl pervežamo automobilio padėties. Bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes patvirtino apklausta liudytoja A. K., kuri sudarinėjo ginčo sutartį su atsakove. Liudytoja nurodė, kad užsakymo vykdymo metu bendradarbiavimas su atsakovės atstovu (vadovu) buvo net perteklinis, nes bendrovės vadovas kasdien ir po kelis kartus skambindavo reikalaudamas informacijos. Liudytoja taip pat patvirtino, kad su atsakove bendravimas vyko telefonu ir elektroniniu paštu. Elektroniniu paštu su atsakovės atstovu bendravo, kai reikėjo siųsti dokumentus, visais kitais klausimais bendravo telefonu.
25. Teismas nurodė, kad aplinkybes, kad užsakymo vykdymo metu šalys bendravo tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, patvirtina ieškovės pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis. Bylos nagrinėjimo metu pats atsakovės atstovas (bendrovės vadovas) neneigė, kad užsakymo vykdymo metu telefonu bendravo su ieškove, kad kelis kartus skambino ieškovei, tačiau kiek konkrečiai kartų pasakyti negalėjo. Taip pat paaiškino, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą jokių pretenzijų dėl sutarties 17 punkte numatyto įpareigojimo ir/ar kitų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ieškovei nebuvo pareiškęs. Teismo vertinimu, tokie aktyvūs atsakovės vadovo veiksmai patvirtino, kad sutarties vykdymo metu jam tiko bendravimas su ieškove ne tik elektroniniu paštu, bet ir telefonu. Bylos duomenys patvirtino, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu, atsakovė neturėjo jokių pretenzijų ieškovei nei dėl laiku ir tinkamai pristatyto krovinio, nei dėl paslaugų kainos, nei dėl kitų sutartinių įsipareigojimų, tarp jų ir 17 punkte numatyto įsipareigojimo, galimai netinkamo vykdymo.
26. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šalių teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, liudytojos parodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepažeidė tinkamo informavimo apie krovinį pareigos, nuolat teikė atsakovei visą būtiną ir reikalaujamą pateikti informaciją apie krovinį, todėl iš esmės sutarties 17 punkte numatytos sąlygos pagrindinis tikslas – suteikti informaciją apie krovinį – buvo pasiektas. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė sutarties 17 punkte numatytu dažnumu teikė atsakovei informaciją apie krovinį ne tik elektroniniu paštu, bet ir telefonu bei SMS žinutėmis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė iš esmės pažeidė sutarties 17 punkte numatytą įsipareigojimą, už ką jai turi būti taikoma atsakomybė. Atsakovei priklausantis krovinys buvo pristatytas tinkamai ir laiku, sutartoje vietoje. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad dėl galimai netinkamo informacijos apie krovinį jai pateikimo būdo ji patyrė kažkokio pobūdžio nuostolius (žalą), kuriuos prašo atlyginti.
27. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, atsakovės patikslintą priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
28. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atmetus atsakovės patikslintą priešieškinį, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės nėra priteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Teismas nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 1 550 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 1 565 Eur. Ieškovės išlaidas už teisines paslaugas sudarė 1 550 Eur išlaidos už procesinių dokumentų (konsultacijos suteikimo dėl ieškinio parengimo – 175 Eur, ieškinio parengimo – 600 Eur, atsiliepimo į patikslintą priešieškinį – 400 Eur, taip pat išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose – 375 Eur. Ieškovė pateikė atstovavimo išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė įvykdė pagrindinį ieškinio reikalavimą ir atlygino dalį bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 150 Eur bylinėjimosi išlaidas. Liko neišspręstas klausimas dėl 1 415 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
30. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės patirtų ir atsakovės neatlygintų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas pažymėjo, kad atsakovė ieškinio reikalavimą įvykdė 2021 m. birželio 1 d., t. y. beveik po pusmečio nuo teismo įsakymo priėmimo. Atsakovė taip pat sumokėjo ieškovei 150 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį už ieškovei suteiktas atstovavimo išlaidas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina vertinti šalių procesinį elgesį teisminio nagrinėjimo metu bei spręsti klausimą dėl CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties taikymo.
31. Teismas nurodė, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu supaprastinto proceso tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti iš atsakovės 544,50 Eur skolą pagal 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą AKR Nr. 0000665, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (544,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 158 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė teismo įsakymą, dėl kurio atsakovė 2021 m. sausio 19 d. pateikė prieštaravimus. Atsakovės prieštaravimai teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi buvo priimti, ieškovei pasiūlyta per įstatyme nustatytą terminą pateikti ieškinį ir primokėti žyminį mokestį. Ieškovė, pasinaudodama įstatyme jai numatyta teise, 2021 m. vasario 4 d. pateikė teismui ieškinį, kuris buvo priimtas 2021 m. vasario 9 d. Atsakovė 2021 m. vasario 22 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pareiškė, jog su ieškiniu nesutinka, t. y. nesutinka apmokėti 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitos faktūros bendrai 544,50 Eur sumai.
32. Teismas nurodė, kad tą pačią dieną (2021 m. vasario 22 d.) atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kurio priėmimo stadijoje buvo nustatyti trūkumai, kuriuos atsakovė buvo įpareigota pašalinti. Atsakovė 2021 m. kovo 8 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuris tos pačios dienos teisėjos rezoliucija buvo priimtas. Teismas pažymėjo, kad pateiktame priešieškinyje atsakovė ir toliau laikėsi pozicijos, kad nesutinka su jos atžvilgiu pareikštu ieškiniu. Gavus ieškovės atsiliepimą į atsakovės patikslintą priešieškinį, teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo nutarta bylą nagrinėti 2021 m. gegužės 14 d. 13.30 val. parengiamajame teismo posėdyje. Atsakovė 2021 m. gegužės 12 d. (likus dviem dienoms iki posėdžio) pateikė teismui prašymą atidėti 2021 m. gegužės 14 d. parengiamąjį teismo posėdį, nes derasi su ieškove dėl taikos sutarties sudarymo. Teismas, tenkinęs atsakovės prašymą, atidėjo 2021 m. gegužės 14 d. parengiamąjį teismo posėdį ir nutarė bylą nagrinėti 2021 m. birželio 1 d. 15.00 val. parengiamajame teismo posėdyje. Atsakovė suplanuoto parengiamojo posėdžio dieną (2021 m. birželio 1 d.) pateikė teismui prašymą atidėti posėdį, nes, anot atsakovės, šalys derina taikos sutarties sąlygas, taip pat pateikė pagrindinės ieškinio skolos ir dalies bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
33. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas 2021 m. birželio 1 d. parengiamojo posėdžio metu paaiškino, kad priešingai nei teigia atsakovė, jokios derybos su atsakove dėl taikaus susitarimo sudarymo nevyksta, kas sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė vilkina teisminį procesą antrą kartą prašydama atidėti posėdį. Teismas, nustatęs, kad atsakovė tinkamai ir laiku buvo informuota apie posėdžio vietą ir laiką, nepateikė įrodymų dėl besitęsiančių šalių derybų ir/ar objektyvių priežasčių, dėl kurių atstovas negalėjo atvykti į posėdį, 2021 m. birželio 1 d. parengiamajame posėdyje nutarė užbaigti pasirengimą bylos nagrinėjimui iš esmės bei pereiti į teismo posėdį, paskirti bylą nagrinėti 2021 m. rugpjūčio 11 d. 10.00 val. teismo posėdyje. Atsakovė, likus pusdieniui iki teismo posėdžio (2021 m. birželio 10 d. 13.29 val.), pateikė teismui prašymą atidėti 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdį, nes jai reikia daugiau laiko įsigilinti į ieškovės argumentus bei taikos sutarčiai sudaryti. Šis atsakovės prašymas buvo atmestas, apie ką ji buvo tinkamai informuota iki posėdžio, tačiau į teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. posėdį atsakovės atstovas neatvyko, nepateikė objektyvias neatvykimo priežastis patvirtinančių įrodymų.
34. Nurodė, kad atsakovės atstovui neatvykus į 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdį, šis teismo posėdis buvo atidėtas, atsakovės dalyvavimas pripažintas būtinu. Teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovės vadovui M. Š. buvo skirta 200 Eur bauda už neatvykimą į teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdį be svarbių priežasčių. Atsakovė su jai paskirta bauda sutiko, ją sumokėjo. Teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu buvo pradėtas įrodymų tyrimas, nutarta įpareigoti šalis pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kitą teismo posėdį skirti 2021 m. spalio 14 d. Šio posėdžio metu atsakovės atstovas pareiškė, kad jam tinka kito posėdžio data ir laikas, jeigu jis dėl atostogų negalės dalyvauti kitame teismo posėdyje, tai jo interesus kitame teismo posėdyje atstovaus advokatas. Iki kito teismo posėdžio byloje nebuvo gauta duomenų apie atsakovės ir pasirinkto advokato sudarytą atstovavimo sutartį, tačiau 2021 m. spalio 7 d. buvo pateiktas prašymas atidėti 2021 m. spalio 14 d. posėdį, nors paskutiniame teismo posėdyje atsakovės atstovas užtikrino, jog kito posėdžio data ir laikas jam tinka. Kadangi atsakovės atstovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismo 2021 m. spalio 14 d. posėdis buvo atidėtas pastarajam negalint atvykti į teismą.
35. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas atmesti ieškinį priimtas dėl to, kad atsakovė patenkino ieškovės reikalavimą po to, kai ieškovė inicijavo jai teisminį bylos iškėlimo procesą, o ne dėl to, kad ieškinys buvo nepagrįstas iš esmės ar ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą. Teismo vertinimu, įvertinus atsakovės procesinį elgesį teisminio proceso metu, susidariusioje situacijoje sprendimas atmesti ieškinį dėl to, kad atsakovė įvykdė ieškovės reikalavimą, negali būti pripažintas atsakovės naudai priimtu procesiniu sprendimu.
36. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinęs ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, parengtų procesinių dokumentų skaičių (parengtas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį, atstovavimas teismo posėdžiuose), priešieškinyje keliamo klausimo sudėtingumą, ieškovės atstovo laiko sąnaudas, sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 415 Eur (1 565 Eur – 150 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis ir 94 straipsnis).
37. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimo teismas nesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
38. Atsakovė MB „AUTOTAU“ apeliaciniu skundu prašo: 1) paaiškėjus naujoms aplinkybėms, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) atmesti ieškovės prašymą priteisti 1 565 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti 35 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
38.1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pateikė naujos, reikšmingos ir esminės informacijos apie ieškovės galimai nesąžiningus veiksmus: ieškovė galimai, neinformavusi atsakovės, taip iš esmės pažeisdama atsakovės teises, perkrovė vežamą krovinį ant kito autovežio, vežė krovinį nedraustu autovežiu, sukeldama ieškovės pasitikėjimo teise valdytam turtui (automobiliui AUDI A6, VIN: (duomenys neskelbtini)) grėsmę būti apgadintam.
38.2. Nurodyta aplinkybė yra svarbi aplinkybė, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ne kartą kaltino atsakovę nesąžiningumu, kai, galimai, ieškovė pati elgėsi nesąžiningai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo apgadintas nedraustu autovežiu, be atsakovės leidimo ant kito autovežio perkrautas krovinys, kurio rinkos vertė apie 30 000 Eur.
38.3. Ieškovei buvo pateikti prašymai suteikti informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti, ar ieškovė atliko įtariamus veiksmus, tačiau iki 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo priėmimo ieškovė nesureagavo į prašymus.
38.4. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu išreikalauti iš atsakovės prašomą informaciją, kuri gali turėti esminės reikšmės teisingam teismo sprendimui, nes kyla pagrįstų įtarimų dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų atsakovės atžvilgiu.
39. Ieškovė UAB „Akramas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
39.1. Atsakovė niekuo nepagrįstą prielaidą dėl to, kad ginčo pervežimo paslaugos suteikimo metu ieškovė galimai perkrovė atsakovei priklausantį automobilį Audi A6 Avant, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ant kito autovežio, kuris nebuvo nurodytas šalių parengtose sutartyse dėl minėto automobilio pervežimo, dėl nepaaiškinamų priežasčių pirmą kartą nurodė tik paskutinio teismo posėdžio metu, kai ginčo byla faktiškai jau buvo išnagrinėta, t.y. atsakovė jau buvo pateikusi savo procesinius dokumentus, šalys (atstovai) jau buvo pateikusios paaiškinimus ir atsakiusios į klausimus, taip pat liudytoja jau buvo apklausta ieškovės darbuotoja A. K., einanti transporto vadybininko pareigas, kuri ginčo pervežimo metu betarpiškai asmeniškai bendravo su atsakovės atstovu. Tokiu būdu atsakovė ne pirmą kartą iš esmės pažeidė civiliniame procese įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, pagal kurį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
39.2. Atsakovės nurodyta prielaida nebuvo „nauja“, t.y. nebuvo naujai paaiškėjusi dėl kokių nors objektyvių aplinkybių, kadangi ji buvo susijusi su beveik prieš du metus vykdytu ginčo pervežimu, kuris buvo vykdomas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. vasario 18 d.
39.3. Atsakovės nurodyta prielaida nebuvo nei reikšminga ir/ar esminė, nei svarbi, priešingai, ši prielaida buvo visiškai nesusijusi su ginčo bylos dalyku, kadangi neturėjo absoliučiai jokio ryšio nei su šalių procesinių dokumentų, t. y. ieškinio ir priešieškinio, faktiniu pagrindu, nei su šiuose procesiniuose dokumentuose šalių pareikštais reikalavimais.
39.4. Atsakovė apeliaciniame skunde pati patvirtina, kad ieškovė tinkamai suteikė ginčo pervežimo paslaugą ir saugiai pervežė atsakovei priklausantį automobilį Audi A6 Avant, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad dėl ieškovės suteiktos ginčo paslaugos atsakovė nepatyrė jokių neigiamų pasekmių.
39.5. Byloje esanti tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) kopija įrodo, kad ieškovė atsakovei priklausančio automobilio Audi A6 Avant, VIN
Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo pervežimo paslaugą suteikė autovežiu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. būtent tuo autovežiu, kuris nurodytas tiek ieškovės parengtoje krovinio pervežimo sutartyje, tiek pačios atsakovės parengtoje ginčo sutartyje–užsakyme (9 punktas).
39.6. Atsakovė įvairaus pobūdžio pretenzijas ir reikalavimus ieškovei pradėjo reikšti tik tada, kai ieškovė dėl skolos priteisimo iš atsakovės kreipėsi į teismą. Iki tol atsakovė nemanė, kad ieškovė yra kaip nors pažeidusi jos teises ir teisėtus interesus. Toks nesąžiningas atsakovės procesinis elgesys parodo tai, kad atsakovė elgiasi piktybiškai ir visais įmanomais būdais iš pradžių siekusi išvengti pareigos ieškovei sumokėti skolą, bet nepavykus to padaryti ir skolą apmokėjus nagrinėjant bylą teisme, šiuo metu siekia išvengti pareigos sumokėti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi atsakovė ir toliau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir daro viską, kad atsiskaityti su ieškove reikėtų kuo vėliau, siekdama bent jau tokiu būdu pakenkti ieškovei.
39.7. Pirmosios instancijos teismas atsakovės atstovui skyrė 200 Eur baudą už neatvykimą į 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdį be svarbių priežasčių. Atsakovės atstovas neprašė teismo šios baudos panaikinti ar sumažinti, o sumokėjo paskirtą baudą, tokiu būdu pripažindamas jos pagrįstumą, t.y. tą faktą, kad jis netinkamai naudojasi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
42. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo. Apeliacinį skundą byloje pateikė tik atsakovė, kuri prašo atmesti ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, susijusių su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
43. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2020 m. vasario 12 d. tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), 2020 m. vasario 18 d. defektų ir komplektacijos patikros aktą, priimant automobilį, 2021 m. spalio 29 d. paklausimą ieškovei ir 2021 m. lapkričio 29 d. paklausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovė nurodo, kad minėti įrodymai reikšmingi sprendžiant dėl galimai ieškovės nesąžiningų veiksmų perkraunant krovinį ant kito autovežio.
44. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2020 m. vasario 12 d. CMR važtaraštis bei 2020 m. vasario 18 d. defektų ir komplektacijos patikras aktas jau yra byloje (ieškovė kartu su ieškiniu pateikė CMR važtaraštį, o atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė CMR važtaraštį bei patikros aktą), todėl šiuos įrodymus, kaip perteklinius, atsisakytina priimti.
46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti ir atsakovės pateiktą 2020 m. spalio 29 d. paklausimą ieškovei bei 2021 m. lapkričio 29 d. paklausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi šie įrodymai nepagrindžia bylai reikšmingų aplinkybių (yra tik klausiamojo, o ne konstatuojamojo pobūdžio ir išreiškia tik atsakovės abejones dėl tam tikrų faktų galimo (ne)buvimo), ir neturi teisinės reikšmės tinkamai bei visapusiškai išnagrinėti apeliacinį skundą pagal byloje pareikštus reikalavimus, taip pat nurodytą faktinį pagrindą. Be to, pastebėtina ir tai, kad atsakovės 2020 m. spalio 29 d. paklausimas ieškovei pateiktas paskutinio pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio dieną, todėl, atsakovė, būdama rūpestinga ir apdairi, siekdama įrodyti galimai bylai reikšmingas aplinkybes, turėjo galimybę įrodymus rinkti, taip pat atitinkamo pobūdžio prašymus (pvz. dėl įrodymų išreikalavimo ar pan.) reikšti pirmosios instancijos teismui.
Dėl nustatytų aplinkybių
47. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Akramas“ ir atsakovės MB „AUTOTAU“ 2020 m. vasario 12 d. buvo sudaryta sutartis–užsakymas Nr. AUTOTAU_MS_2020212_1, kuriuo ieškovė už 450 Eur plius PVM įsipareigojo suteikti atsakovei jai priklausančio krovinio – automobilio AUDI A6, (duomenys neskelbtini)) pervežimo paslaugas; pasikrovimo data – 2020 m. vasario 12 d.; pasikrovimo adresas – FULDA (DE); pristatymo data – 2020 m. vasario 17/18 d.; išsikrovimo adresas – Vievis (LT).
48. Krovinio pasikrovimo bei pristatymo nurodytu laiku ir vietoje faktą patvirtina byloje esantis CMR važtaraštis. Ginčo dėl to, kad krovinys buvo tinkamai ir laiku pristatytas sutartoje vietoje tarp šalių taip pat nekilo.
49. Ieškovė už suteiktas paslaugas atsakovei 2020 m. vasario 17 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija AKR Nr. 0000665, suma – 544,50 Eur (įskaičius PVM), tačiau atsakovė iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dienos su ieškove neatsiskaitė.
50. Ieškovė byloje pateikė ieškinį atsakovei dėl 544,50 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinį grindė tarp šalių susiklosčiusiais krovinio vežimo santykiais, tai, jog ieškovė įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus – pristačiusi kovinį į sutartą vietą, turi teisę gauti iš atsakovės užmokestį pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Be to, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės, šiai laiku neatsiskaičius ir ieškovei dėl to kreipusis į teismą ir patyrus papildomas išlaidas.
51. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė sumokėjo ieškovei 544,50 Eur skolą bei dalį bylinėjimosi išlaidų – 150 Eur.
52. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 250 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą priteisti skolą atsakovė grindė sutarties-užsakymo 17 punktu (dėl 250 Eur baudos (5 paros x 50 Eur)), 31 punktu (dėl 300 Eur vienkartinio užmokesčio už ikiteisminį pretenzijos administravimą), taip pat papildomai patirtais 700 Eur nuostoliais dėl bylos administravimo išlaidų.
53. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė įvykdė pagrindinį reikalavimą ieškovei (sumokėjo 544,50 Eur skolą), o ieškovė byloje ieškinio neatsisakė, ieškovės ieškinį atmetė. Įvertinęs šalių procesinį elgesį, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė likusias nepadengtas bylinėjimosi išlaidas – 1 415 Eur (1 565 Eur – 150 Eur).
54. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepažeidė sutarties-užsakymo 17 punkto, jog šiame punkte numatytos sąlygos pagrindinis tikslas – suteikti informaciją apie krovinį – buvo pasiektas nepriklausomai nuo to, kad ieškovė atsakovei informaciją apie krovinį teikė ne tik elektroniniu paštu, bet ir telefonu bei SMS žinutėmis, todėl atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovei priklausantis krovinys buvo pristatytas tinkamai ir laiku, sutartoje vietoje, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad dėl galimai netinkamo informacijos apie krovinį jai pateikimo būdo ji patyrė kažkokio pobūdžio nuostolius (žalą). Atmetęs atsakovės priešieškinį, teismas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisė.
55. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad byloje paaiškėjo nauja esminė aplinkybė apie galimai nesąžiningus ieškovės veiksmus – ieškovė galimai, neinformavusi atsakovės, perkrovė vežamą krovinį ant kito autovežio, vežė krovinį nedraustu autovežiu, sukeldama ieškovės valdytam turtui (automobiliui AUDI A6, VIN: (duomenys neskelbtini)) grėsmę būti apgadintam. Šios aplinkybės, atsakovės teigimu, sudaro pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei atmesti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 1 565 Eur bylinėjimosi išlaidas.
56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų vykdymo ir bylos nagrinėjimo ribų
57. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis), pasirinkdami bet kurį CK 1.38 straipsnyje nurodomą civilinių teisių gynimo būdą. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje (priešieškinyje) nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio, priešieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieškinio (priešieškinio) turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas.
58. Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginti pažeistas teises. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
59. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
60. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tačiau tik laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų – tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėliau – tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
61. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad ieškovė galimai be atsakovės leidimo vežė krovinį kitu autovežiu (jį perkrovė) ir dėl to kilo grėsmė, jog krovinys galėjo būti apgadintas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nepagrindžiančius pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
62. Pažymėtina tai, kad šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą už krovinio nuvežimą į jo paskirties vietą, o atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 250 Eur baudą pagal sutarties 17 punktą, taip pat 300 Eur žalos administravimo išlaidas pagal sutarties 31 punktą bei papildomus 700 Eur nuostolius, patirtus dėl ieškovės kreipimosi į teismą (teisines išlaidas už prieštaravimų dėl kreditorės pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo panaikinimo parengimą). Taigi tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas – nurodė ieškinio (priešieškinio) dalyką ir jo faktinį pagrindą, kuriais remiantis byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme.
63. Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, padengė įsiskolinimą ieškovei už suteiktas krovinio vežimo paslaugas (CK 6.807–6.823 straipsniai), todėl darytina išvada, kad atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu ir teismo sprendimo šioje dalyje neskundžia, jos nurodyti apeliacinio skundo argumentai su šia sprendimo dalimi iš esmės nesusiję. Vertindamas atsakovės priešieškinio reikalavimus, nurodytą jo faktinį pagrindą, teismo motyvus, kuriais priešieškinis buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su šia skundžiamo sprendimo dalimi ir sudaro pagrindą sprendimą panaikinti (visą ar iš dalies) ar pakeisti.
64. Sutarties 17 punkte, kurio netinkamu vykdymu atsakovė grindė priešieškinio reikalavimą priteisti 250 Eur baudą iš ieškovės, numatyta, kad vykdytojas privalo kiekvieną dieną iki 9.00 val. pranešti užsakovui apie užsakytos transporto priemonės padėtį elektroniniu paštu, nurodytu užsakovo rekvizituose; ši prievolė galioja nuo krovinio pasikrovimo, transportavimo iki krovinio išsikrovimo momento; vykdytojui neįvykdžius šio įsipareigojimo, užsakovas pasilieka teisę skirti vykdytojui 50 Eur baudą. Sutarties 31 punkte numatyta, kad ikiteisminis žalų administravimas – 300 Eur.
65. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo teiginius, kad galimai ieškovė elgėsi nesąžiningai ir perkrovė krovinį ant kito autovežio, tačiau šie ieškovės argumentai yra ne tik spėjamo pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, be to, apskritai iš šių atsakovės teiginių nėra aišku, kaip jie susiję su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, t.y. kokias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes atsakovė jais siekia pagrįsti ar paneigti. Atsakovė nurodytų argumentų konkrečiai nesusieja su byloje pareikštais reikalavimais ir jų faktiniu pagrindu.
66. Kaip minėta, atsakovė reikalavimą priteisti iš ieškovės 250 Eur baudą grindė tuo, jog ieškovė neva nevykdė pareigos informuoti atsakovę kiekvieną dieną iki 9.00 val. ryto apie krovinio vietą ir jo būklę (sutarties 17 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo informavimo būdo (elektroniniu paštu, telefonu, sms žinutėmis) ieškovė šią pareigą įgyvendino, sutarties 17 punkto tikslas buvo pasiektas, todėl atsakovės reikalavimą dėl baudos priteisimo ir kitus reikalavimus, kurie iš esmės susiję su 17 punkte numatytos informavimo pareigos vykdymu, atmetė. Atsakovė apeliaciniame skunde šiuo aspektu nenurodo jokių argumentų, nekvestionuoja teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo, tačiau, nedarydama jokio sąsajumo su išnagrinėtu ginču (bylos nagrinėjimo ribomis), teigia, kad galimai ieškovė buvo nesąžininga ir perkrovė krovinį ant kito autovežio. Iš atsakovės nurodomų argumentų nėra aišku, kokio bylos rezultato bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ji siekia, kaip jos nurodyti argumentai lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą pagal byloje pareikštus reikalavimus ir jų faktinį pagrindą.
67. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo ribas, sprendžia, kad atsakovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl galimo krovinio perkrovimo nėra susiję su ginčo dalyku, t.y. nei su šalių reiškiamais reikalavimais, nei su nurodytu jų faktiniu pagrindu. Pastebėtina tai, kad byloje nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl to nekilo, kad krovinys buvo tinkamai ir laiku pristatytas į sutartą vietą, todėl neaišku, kaip atsakovės teiginiai, kad kroviniui visgi potencialiai galėjo kilti žala, yra susiję su nagrinėjamu ginču. Atsakovė to nepagrindė (CPK 178 straipsnis).
68. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė šioje byloje nereiškė materialaus teisinio reikalavimo ieškovei atlyginti žalą (nuostolius), kuri būtų kildinama būtent iš apeliaciniame skunde nurodomų ieškovės galimai nesąžiningų veiksmų (krovinio perkrovimo į kitą autovežį), šiuo aspektu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji taip pat nekeitė ieškinio dalyko ar pagrindo.
69. Apskritai pastebėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos būtų reiškusi atitinkamas pretenzijas ieškovei dėl tam tikrų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nors ieškovė savo pareigą pagal sutartį–užsakymą – pristatyti krovinį į sutartą vietą, įvykdė dar 2020 m. vasario 18 d., ką patvirtina byloje esantis CMR važtaraštis, ko, beje, neginčijo ir nė viena iš šalių.
70. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su ginčo dalyku ir niekaip nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, išnagrinėjus bylą pagal joje pareikštus reikalavimus nurodytais faktiniais pagrindais. Argumentų, kuriems esant būtų pagrindas daryti priešingą išvadą, atsakovė nenurodė ir nepagrindė (CPK 178, 185 straipsniai).
71. Kadangi atsakovė apeliaciniame skunde kitų argumentų, kurie būtų susiję su skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, tarp jų ir su ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nenurodo, apeliacinės instancijos teismas kitais aspektais plačiau šioje nutartyje nepasisako.
Dėl bylos baigties
72. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
74. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 200 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
75. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
76. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
atsakovės mažosios bendrijos „AUTOTAU“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „AUTOTAU“, juridinio asmens kodas 303011599, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akramas“, juridinio asmens kodas 304175092, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Giedrė Čėsnienė