Administracinė byla Nr. A-92-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01411-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant D. K., S. C. ir G. L., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėjas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas, Kalėjimų departamentas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 5–10), prašydamas panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) komiteto 2013 m. spalio 1 d. posėdyje priimtą sprendimą neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas laikinai einančiam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Antrosios valdybos viršininko pareigas D. K., Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui S. C. bei Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniajam specialistui G. L..

Paaiškino, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. TT-13 buvo pasiūlyta tretiesiems suinteresuotiems asmenims skirti tarnybines nuobaudas: D. K. – griežtą papeikimą, S. C. ir G. L. – papeikimą. Kadangi nurodyti asmenys yra Profesinės sąjungos nariai, prieš skiriant jiems tarnybines nuobaudas, buvo kreiptasi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo gavimo.

Departamento nuomone, Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybines nuobaudas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūnų narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsisakydama duoti išankstinį sutikimą, Profesinė sąjunga peržengė savo kompetencijos ribas ir vertino tarnybinio tyrimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo pagrįstumą, tarnybinio pažeidimo faktą, nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą. Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, nenurodyta jokių aplinkybių ar motyvų, pagrindžiančių, kad tarnybinės nuobaudos D. K., S. C. ir G. L. bus skiriamos dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Toks atsakovo sprendimas prieštarauja nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, viešajam interesui ir pažeidžia pareiškėjo teises.

Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 39–41) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad atsisakė duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nes, įvertinusi tarnybinio patikrinimo išvadą ir papildomai pateiktą tarnybinio patikrinimo medžiagą, nustatė, kad tarnybines nuobaudas numatoma skirti nesilaikant Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatų, neatsižvelgiant į pareigūnų paaiškinimus, galimas lengvinančias aplinkybes, neįvertinus pareigūnų kaltės ir kt.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad nors tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų nėra, tarnybinę nuobaudą D. K. nuspręsta skirti tik siekiant užkirsti jam kelią užimti konkurso būdu laimėtas pareigas.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotos asmuo D. K. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad vienintelė priežastis dėl kurios jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas yra Departamento nenoras skirti jį į konkurso būdu laimėtas pareigas. Pažymėjo, kad jo įstojimas į profesinę sąjungą tai padaryti paskatino ir kitus Pravieniškių PN-AK pareigūnus. Kokią veiklą vykdo Profesinėje sąjungoje, nurodyti negalėjo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. C. palaikė D. K. nurodytus argumentus ir teigė, kad tarnybinę nuobaudą jam norima skirti nesant tam teisėto pagrindo. Į Profesinę sąjungą įstojo 2013 m. Kokią veiklą jis vykdo profesinėje sąjungoje nenurodė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Profesinės sąjungos nariu tapo 2013 m.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu (II t., b. l. 17–21) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2013 m. spalio 1 d. posėdyje priimtą sprendimą neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas laikinai einančiam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos viršininko pareigas D. K., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui S. C. bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniajam specialistui G. L..

Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 2 d. gauto nuteistojo J. B. skundo pagrindu, Departamento direktorius sudarė komisiją, kuriai buvo pavesta atlikti tarnybinį tyrimą dėl Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos darbo organizavimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, komisijos pirmininkas G. Z. surašė 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. TT-13, kurioje nurodė, kad laikinai einantis Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos viršininko pareigas D. K., Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas S. C., Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresnysis specialistas G. L., Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas D. G. padarė tarnybinius nusižengimus, todėl pasiūlė jiems skirti tarnybines nuobaudas: D. K. – griežtą papeikimą, S. C. ir G. L. – papeikimą, D. G. – pastabą. Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. K., S. C. ir G. L. kreiptis į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą (I t., b. l. 16–37). Departamento direktorius 2013 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 1S-2799 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas jos renkamojo organo išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Pravieniškių PN-AK pareigūnams D. K., S. C. ir G. L.. Su raštu Profesinei sąjungai buvo pateikta 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. TT-13 kopija (I t., b. l. 14). Profesinė sąjunga 2013 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 196 pareikalavo pateikti jai papildomus įrodymus, kuriais remiantis norima skirti tarnybines nuobaudas anksčiau nurodytiems pareigūnams, taip pat pateikti paaiškinimus, dėl kokių svarbių aplinkybių buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas (I t., b. l. 13). Atsakydamas į Profesinės sąjungos prašymą, Departamentas 2013 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 1S-2918 pateikė atsakovui 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. TT-13 dokumentinės medžiagos kopijas (I t., b. l. 15). Profesinės sąjungos komitetas, 2013 m. spalio 1 d. vykusio posėdžio metu, apsvarstė Departamento prašymą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas ir posėdyje dalyvavusių komiteto narių balsų dauguma nutarė neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas profesinės sąjungos nariams D. K., S. C. ir G. L., nes tarnybines nuobaudas numatoma skirti: 1) nesilaikant Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 26 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo termino, nemotyvuotai ir nepagrįstai šį terminą pratęsus 30 dienų; 2) neatsižvelgus į pareigūnų paaiškinimuose išdėstytus faktus ir aplinkybes, galimas lengvinančias aplinkybes; 3) nenustačius pareigūnų kaltės ir galimų pasekmių; 4) remiantis tik prielaidomis ir išsamiai nepatikrinus nuteistojo J. B. skunde išdėstytų teiginių; 5) Profesinei sąjungai nebuvo pateiktas J. B. skundas, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, kitų nuteistųjų garso įrašai (I t., b. l. 46). Apie tokį Profesinės sąjungos komiteto sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. spalio 1 d. raštu Nr. 213, išdėstant atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas motyvus (I t., b. l. 45).

Teismas nesutiko su teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovo išdėstytais argumentais, jog pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas, visų pirma, dėl to, kad jokie teisės aktai nereikalauja, kad prieš skiriant tarnybines nuobaudas statutiniams pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos nariai, būtų gautas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, ir pabrėžė, kad teisinis pagrindas yra nurodytas ne tik pareiškėjo skunde, bet ir Profesinės sąjungos 2013 m. spalio 1 d. rašte. Be to, šiuo klausimu yra suformuota nuosekli administracinių teismų praktika.

Teismas pažymėjo, kad nors Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų teisinę padėtį nustatančiame Tarnybos Kalėjimų departamente statute išsamiai nėra reglamentuojami klausimai, susiję su pareigūnų veikla profesinėse sąjungose ir nuobaudų skyrimu profesinės sąjungos nariams, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009 yra išaiškinęs, kad tokiems santykiams spręsti taikytina įstatymo analogija, t. y. taikytinos panašius teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto teisės normos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies normą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, reikia įvertinti, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir ar atsakovas, priimdamas sprendimą atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai. Valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. (2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Teismų praktikoje yra suformuota nuosekli pozicija, kad pats statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (2004 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-853/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą yra būtina, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jie eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš esmės pažeidžia Departamento interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Vadinasi, profesinės sąjungos renkamasis organas neturi teisinio pagrindo (kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės pasisakyti dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje išvardytų priežasčių (2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011).

Kaip matyti iš Profesinės sąjungos 2013 m. spalio 1 d. rašto Nr. 213 (I t., b. l. 45) ir 2013 m. spalio 1 d. Profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokolo Nr. 10 (I t., b. l. 46) turinio, Profesinės sąjungos atstovo pasisakymo teisminio bylos nagrinėjimo metu, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūnų kaltės klausimą, tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimus ir kitas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinės nuobaudos pareigūnams numatomos skirti dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu patys pareigūnai D. K., S. C. ir G. L. negalėjo nurodyti, kokią veiklą vykdo Profesinėje sąjungoje, o skundą atmesti prašė motyvuodami tuo, kad jie nepadarė tarnybinio nusižengimo. Aplinkybės, kad tarnybinė nuobauda D. K. gali būti skirta dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, nepatvirtina ir jo argumentai, kad būtent jo įstojimas į Profesinę sąjungą tai padaryti paskatino ir kitus pareigūnus. Šie trečiojo suinteresuoto asmens argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodomąją galią turinčiais objektyviais duomenimis ir yra tik subjektyvi asmens gynybinė pozicija.

Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Tarnybos Kalėjimų departamente statuto, Vidaus tarnybos statuto, Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino D. K., S. C. ir G. L. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimus ir atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą.

III.

Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 27-29), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, neįsigilino į visas aplinkybes, nurodytas atsakovo 2013 m. spalio 29 d. atsiliepime teismui, bei paminėtas aplinkybes teismo posėdžio metu. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra naikintinas.
2. Gavusi pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 1S-2799 dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinės sąjungos nariams, Profesinė sąjunga, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 19, 20, 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 23 ir 33 straipsnių bei Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, atkreipė jo dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 15.2 punktas nustato, kad darbdavio pareiškimas, kuriuo prašoma sutikimo skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, turi būti motyvuotas. Jame turi būti nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, ketinama skirti drausminė nuobauda, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kuriais darbdavys grindžia savo prašymą (Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-177/2013. Kadangi atsakovui pareiškėjas atsiuntė tik 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados kopiją Nr. TT-13 be ją pagrindžiančių dokumentų kopijų, atsakovas prašė papildomai atsiųsti dokumento, kurio pagrindu buvo pradėtas paminėtas tarnybinis patikrinimas, pranešimų, įteiktų pareigūnams D. K., S. C. ir G. L., dėl galimų tarnybinių nusižengimų apie jų atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jų paaiškinimų bei kitų dokumentų kopijas. Taip pat prašė informuoti atsakovą, nuo kada ir iki kokios datos bei dėl kokių svarbių aplinkybių paminėtų pareigūnių atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas. Prašė atsiųsti tai pagrindžiančių dokumentų kopijas.
3. Profesinės sąjungos renkamasis organas (komitetas) 2013 m. spalio 1 d. posėdyje, susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada ir papildomai atsiųsta tarnybinio patikrinimo dokumentine medžiaga, konstatavo, kad prašyme paminėtiems pareigūnams tarnybiniai nusižengimai numatomi skirti neprisilaikant nei Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 26 straipsnio 2 dalyje numatyto tarnybinio patikrinimo atlikimo 30 kalendorinių dienų termino, neatsižvelgiant, nei į pareigūnų paaiškinimuose išdėstytus faktus ir aplinkybes, taip pat galimas lengvinančias aplinkybes, galimų tarnybinių nusižengimų pasekmes, neįvardijus pareigūnų kaltės, ir remiantis vien prielaidomis ir išsamiai nepatikrintais nuteistojo J. B. 2013 m. birželio 28 d. skunde pateiktais teiginiais.
4. Vidaus tyrimo skyriaus viršininkas G. Z. savo 2013 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. LK-1070 dėl tarnybinio tyrimo nurodo, kad tarnybinio patikrinimo terminą prašo pratęsti dar 20 dienų, nes yra būtina gauti pareigūno D. G. paaiškinimą, siekiant iš esmės ištirti aktualų įvykį (jo neįvardydamas), nes pastarasis 2013 m. birželio 25 d. – 2013 m. rugpjūčio 19 d. atostogavo. Faktiškai Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 11-225 pareigūnui D. G. atostogos buvo suteiktos iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., o tai reiškia, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. jis jau privalėjo būti tarnyboje, tad gauti jo paaiškinimą bei baigti tarnybinį patikrinimą, kaip nurodoma tarnybiniame pranešime, iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. buvo visos sąlygos. Komiteto nariai atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareigūno G. Z. 2013 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-1070 Departamento direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, D. M. buvo vizuotas diena anksčiau, nei buvo surašytas – 2013 m. rugpjūčio 22 d. Iš to komiteto nariai padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas nemotyvuotai ir neteisėtai. Komiteto narius nustebino ir tas faktas, kad Profesinės sąjungos prašymu nebuvo atsiųstas ir nuteistojo J. B. skundas, 2013 m. birželio 28 d. raštu Nr. (75)-18-1673 persiųstas Kalėjimų departamentui, kurio pagrindu faktiškai ir buvo pradėtas minimas tarnybinis patikrinimas. Nebuvo atsiųsti ir kitų nuteistųjų bei garso įrašų kopijos. Dėl ko nebuvo galimybės nustatyti tų veiksmų teisėtumo.

Pareiškėjas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 34-36) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Suformuota nuosekli administracinių teismų praktika, kad šį ginčo klausimą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, Profesinių sąjungų įstatymas bei Tarnybos Kalėjimų departamente statutas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009 yra išaiškinęs, jog taikytinos panašius teisinius santykius reglamentuojančios Vidaus tarnybos statuto normos (43 str.), kuriose nustatyta, jog skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas, taip pat nustatyta, jog draudžiama profesinių sąjungų nariams taikyti tarnybines nuobaudas ir atleidimą iš tarnybos dėl jų veiklos profesinėse sąjungose arba dėl to, kad jie atstovauja vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų narius.
2. Profesinė sąjunga, nagrinėdama klausimą dėl jos nario patraukimo drausminėn atsakomybėn, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A3-170/2004, A438-1751/2008, A146-900/2009, A756-165/2010, A662-954/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-355/2007 nurodė, kad Konstitucinio Teismo nutarimuose ir administracinių teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje ir tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų atitinkamose normose įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Šių įstatymo aiškinimo nuostatų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl Tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.
3. Šiuo konkrečiu atveju Profesinė sąjunga vertino pateiktos išvados teisėtumą ir pagrįstumą, kvestionavo Kalėjimų departamento vadovo teisę skirti nuobaudas už padarytus tarnybinius pažeidimus. Nesivadovaudama Statuto, Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas profesinės sąjungos nariams. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino galimai padaryto nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakė dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo. Nei Profesinės sąjungos 2013 m. spalio 1 d. rašte, nei atsiliepime teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodomos jokios objektyvios aplinkybės, kurias vertinant, galima būtų teigti, kad pareigūnai tarybinėn atsakomybėn būtų traukiami dėl jų veiklos ar narystės Profesinėje sąjungoje, o Profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą būtų įstatymiškai pagrįstas.

IV.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartimi (II t., b. l. 41-48) administracinė byla buvo sustabdyta kol įsiteisės procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-1418-261/2015.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1418-261/2015.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi (II t., b. l. 50-51) administracinė byla buvo atnaujinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Nagrinėjamas ginčas yra dėl profesinės sąjungos sprendimo neduoti išankstinio sutikimo, skirti valstybės tarnautojui (pareigūnui) tarnybinę nuobaudą pagal Kalėjimų departamento statutą.

Ginčo teisinių santykių pobūdis ir bylos įrodymai patvirtina, kad esminė ginčo aplinkybė, kuri turėjo būti įvertinta šioje byloje, yra ta, ar pagal ginčo santykių teisinį reguliavimą buvo pagrindas kreiptis į Profesinę sąjungą ir gauti pastarosios sutikimą dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams šios bylos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, veikiančios įstaigoje profesinės sąjungos nariams D. K., S. C. ir G. L..

Kalėjimų departamento statuto 26 straipsnio 10 dalimi (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Tačiau Kalėjimų departamento statuto normose reikalavimas prieš skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą nėra numatytas. Kalėjimų departamento statuto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.

Šiam ginčui yra aktualios teisės aiškinimo nuostatos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1418-261/2015. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje 2015 m. kovo 24 d. sprendimu išaiškino, kad skiriant tarnybines nuobaudas pagal Kalėjimų departamento statutą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija), išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas reikalingas tik dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos nariui, išrinktam į renkamuosius organus. Atsižvelgiant į tai, išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo minėtiems Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos Pravieniškių PN-AK pareigūnams nebuvo reikalingas. Išankstinis sutikimas būtų būtinas, jeigu tretieji suinteresuoti asmenys pareiškėjo kreipimosi į Profesinę sąjungą metu būtų buvę Profesinės sąjungos renkamojo organo nariai. Kadangi pagal bylos duomenis tokio statuso šie asmenys neturi (neturėjo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad norint skirti D. K. ir S. C. tarnybines nuobaudas, nebuvo būtina kreiptis į Profesinę sąjungą.

Toliau teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pagal Kalėjimų departamento statutą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija), išankstinis profesinės sąjungos sutikimas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos nariai, bet nėra išrinkti į profesinės sąjungos renkamuosius organus, nėra reikalingas, lemia, kad ši procedūra nėra privaloma. Todėl tarnybinė atsakomybė šiuo požiūriu gali būti pritaikyta, nepaisant profesinės sąjungos pozicijos (nesikreipus į ją arba neatsižvelgus į profesinės sąjungos nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo). Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo yra esminis procedūrinis pažeidimas, esantis pakankamu pagrindu paskirtai nuobaudai panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, 2004). Dėl to aplinkybė, kad tokia procedūra pagal Kalėjimų departamento statutą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) nėra privalomai reikalinga, kai tarnybinė nuobauda skiriama profesinės sąjungos nariui, nesančiam renkamojo organo nariu, sąlygoja, kad tokios procedūros ar profesinės sąjungos išreikšto nesutikimo nepaisymas pats savaime negali būti priežastimi pripažinti tarnybinės nuobaudos paskyrimą neteisėtu. Atitinkamai vertintina, kad šiuo požiūriu pareiškėjo teisės / pareigos patraukti tarnybinėn atsakomybėn statutinius valstybės tarnautojus (šiuo atveju pataisos įstaigos pareigūnus), galimai padariusius tarnybinius nusižengimus, ir vykdyti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras, įgyvendinimui ginčijamas Profesinės sąjungos sprendimas tiesioginės įtakos nedaro. Taigi nors tam tikri teisiniai padariniai dėl minimo profesinės sąjungos sprendimo (jeigu vis dėlto tokio sutikimo yra paprašoma, ir jis (ne)suteikiamas) gali atsirasti, pavyzdžiui, skiriant tarnybinę nuobaudą, gali būti atsižvelgiama į profesinės sąjungos sprendimą ir jame nurodytus (ne)sutikimo motyvus, kilus ginčui dėl tarnybinės atsakomybės pritaikymo teisėtumo, visų aplinkybių kontekste tokį sprendimą galima vertinti kaip vieną iš bylos įrodymų, nagrinėjamu atveju Profesinės sąjungos sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl anksčiau minėtų priežasčių pareiškėjo teisių nepažeidė. Atitinkamai vertinimas, ar šio sprendimo turinys nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir atitinka teisės aktų reikalavimus, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, yra perteklinis ir nereikalingas.

Remiantis šiomis nuostatomis, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2013 m. spalio 1 d. posėdyje priimtą sprendimą neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas laikinai einančiam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos viršininko pareigas D. K., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui S. C. bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniajam specialistui G. L. iš esmės ginčą išsprendė teisingai, todėl tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keičiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1418-261/2015 suformuotais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys