Civilinė byla Nr. e2-1859-640/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00334-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.; 3.2.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - ieškovė, Tarnyba) ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos dalies priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės likusią neišmokėtą draudimo išmoką – 7 947,43 Eur; priteisti BTA draudimo taisyklių 9.4 punkte nustatyto dydžio netesybas – 531,06 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką atsiradimo dienos (2023 m. gegužės 4 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. balandžio 2 d.); priteisti 5 procentus dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti 7 947,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodo, kad atsakovė skundžiamu 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) pripažino 2023 m. kovo 15 d. įvykį draudžiamuoju, apskaičiavo ir išmokėjo ieškovei tik 4 800 Eur draudimo išmoką. Tarnyba nesutinka su šiuo skundžiamu draudiko sprendimu, mano, kad priimant minėtą sprendimą atsakovė netinkamai taikė materialines teisės normas, neįvertino visų teiktų įrodymų, klaidingai nustatė iš esmės visą faktinę situaciją, draudiko išmokėta draudimo išmoka neatitinka draudimo sutarties nuostatų, Tarnybos nuomone, draudikas neteisingai ir nepagrįstai nustatė ieškovei mokėtinos draudimo išmokos (žalos) dydį. Atsakovė liko neišmokėjusi 7 947,43 Eur sumos, kurią Tarnyba prašo priteisti iš draudiko, kadangi iš viso draudikas privalėjo išmokėti 12 747,43 Eur draudimo išmoką, kuri paskaičiuojama iš 12 947,43 Eur draudimo išmokos (t. y. 5000 Eur atstovavimo išlaidos pagal taikos sutarties 2.3 p. + 7 947,43 Eur kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką pagal taikos sutarties 2.2 p. = 12 947,43) atėmus draudimo sutartimi sulygtą 200 Eur besąlyginę išskaitą.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad ieškovė teikdama ieškinį teismui nurodo klaidingą informaciją dėl reiškiamų reikalavimų pripažinti įvykį draudžiamuoju.
4. Atsakovė nurodo, jog visų pirma ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytų reikalavimų dėl pranešimo apie pareikštą reikalavimą atsakovui. Pranešimas ir informacija apie tai, kad yra gautas reikalavimas ir pradėtas oficialus tyrimas, atsakovei kaip draudėjui buvo pateiktas ne sutarties 44.1. punkte nustatytais terminais, bet praėjus beveik trims metams nuo įvykio. Reikalavimas dėl neteisėtų ieškovės veiksmų turėjo būti pareikštas nuo 2019 m. sausio 18 d., kada buvo priimtas sprendimas atleisti darbuotoją iš pareigų. Tai, kad ieškovės veiksmai yra neteisėti teismo buvo konstatuota dar 2021 metais, kada Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3853-492/2021 kada jis panaikino žemesnės instancijos teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo S. S. skundą patenkino iš dalies. Tačiau nei 2019 metais, nei 2021 metais ieškovė į draudimo kompaniją nesikreipė ir neteikė informacijos apie pareikštą reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1276-789/2023, buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu ieškovas sutiko sumokėti pareiškėjui “S. S. 28 196,96 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021-12-05 iki 2022-12-31, šią sumą mažinant faktiškai išmokėta 8 265,82 Eur suma, o taikos sutarties 2.3 papunktyje numatyta pareiga Tarnybai sumokėti pareiškėjui 5000 Eur atstovavimo išlaidų“. Vadovaujantis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas taisyklėse Nr. 011.1 yra nustatytos individualios draudimo sąlygos šiuo konkrečiu atveju 15.1. INDIVIDUALI DRAUDIMO SĄLYGA NR. 011.1.1. DARBDAVIO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS (DCA) specialiųjų sąlygų papunkčiu 4.2.2. taikos sutartį ieškovė galėjo sudaryti tik gavusi atsakovės raštišką pritarimą, kitu atveju atsakovė gali atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Šiuo konkrečiu atveju tokiam taikos sutarties sudarymui ieškovė nebuvo gavusi raštiško atsakovės pritarimo. Atsakovė gavusi ieškovės 2023 m. kovo 20 d. raštą Nr. 47SD-347 „Dėl draudiminio įvykio“ įsivertino visas išvardintas sutarties sąlygas ir vykdė žalos bylos administravimą. Administruojant bylą buvo nustatyta, kad tiek galutiniame teismo sprendime, tiek ankstesniuose teismo sprendimuose buvo nustatyta, kad trečiam asmeniui S. S. yra priteista atlyginti 28 196,96 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis Sutarties Nr. 47ST-27., 11.6. punkto ir jo papunkčio nuostatomis yra nustatyta, kad „reikalavimo, susijusio su neteisėtais veiksmais dėl darbo santykių ir / ar valstybės tarnybos santykių pažeidimo ir pareikšto Draudėjui, atveju Nuostoliu taip pat nelaikoma: 11.6.2. Atlyginimas ar kitos įstatymų nustatytos išmokos darbuotojui ir / ar Valstybės tarnautojui, įskaitant, bet neapsiribojant pareiga mokėti teisės aktų nustatytą minimalų mėnesinį atlygį (arba jam prilygintą darbo užmokestį pagal bet kurios kitos užsienio valstybės teisę), darbo užmokestį už kasmetines atostogas bei uždelsimą įstatymų nustatyta tvarka sumokėti darbuotojui ir / ar valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą; 11.6.3. Darbuotojui ir / ar Valstybės tarnautojui mokėtinos išeitinės išmokos (pagal įstatymą, kolektyvinę ar darbo sutartį) nutraukus darbo sutartį ar atleidus iš pareigų, išmokos (vidutinis darbo užmokestis) už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo ir / ar Valstybės tarnautojo kaltės laiką. Kadangi teismo buvo priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, kuri patenka į sutarties 11.6.3. punktą (išmokos (vidutinis darbo užmokestis) už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo ir/ar Valstybės tarnautojo kaltės laiką; ir 11.6.2. p. - ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą; nėra laikoma nuostoliu pagal sutartį.
5. Atsakovė nesutinka su ieškovės reiškiamu reikalavimu priteisti draudimo taisyklių 9.4 punkte nustatyto dydžio netesybas – 531,06 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką atsiradimo dienos (2023 m. gegužės 4 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. balandžio 2 d.). Ieškovė netinkamai supranta ir aiškina Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas taisyklėse Nr. 011.1 išdėstytas bendrąsias draudimo sąvokas ir sąlygas ir tuo pagrindu reiškia reikalavimą. Vadovaujantis minėtų taisyklių 9 (draudimo išmoka) punktu ir jo papunkčiais yra nustatyta: „9.4. Jeigu BTA uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, BTA moka 0,02 procento delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 procentų nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos.“. Šiuo konkrečiu atveju yra nustatoma atsakovės atsakomybė tuo pagrindu jeigu nėra uždelsiama išmokėti draudimo išmoką per 15 dienų. Atsakovė, baigusi žalos bylos administravimą išmokėjo iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas (5000 Eur, išskaita 200 Eur, mokėtina išmoka 4800 Eur.), kadangi šioje dalyje įvykį pripažino draudžiamuoju pagal draudimo sutartį. Tačiau kitoje dalyje dėl ieškovės reikalautos sumos 7 947,43 Eur atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes ši suma nelaikytina nuostoliu pagal sutartį ir tuo pagrindu nemokama draudimo išmoka ir negali būti pripažinta netesybomis pagal draudimo taisykles.
6. Dublike ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl draudimo išmokos dydžio, o ne dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kadangi iš skundžiamo atsakovės 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo išmokėti 4800,00 Eur draudimo išmoką turinio matyti, kad pats draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija būtent tokį atsakovės sprendimą dėl 4800,00 Eur draudimo išmokos išmokėjimo. Draudėjas, informuotas apie draudiko sprendimą mokėti atitinkamo dydžio draudimo išmoką ir šio sprendimo priežastis, nesutikdamas su išmokėtos draudimo išmokos dydžiu ir ginčydamas draudiko sprendimą teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą. Kartu su ieškiniu pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. ISM309876 patvirtina, kad atsakovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, 2023 m. balandžio 4 d. pervedė ieškovei 4800,00 Eur draudimo išmoką žalos administravimo byloje Nr. BCAD/23/000044, todėl atsakovės atsiliepime dėstomi argumentai apie atsakovės teisę pripažinti įvykį nedraudžiamuoju nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl turi būti nesvarstytini. Be to, skundžiamo sprendimo antroje pastraipoje atsakovė nurodė, jog remiantis draudimo bylos administravimo metu gauta informacija nustatyta, kad teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino įvykio buvimo faktą, todėl atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti nauji, skundžiamame atsakovės sprendime neegzistavę argumentai dėl draudiminio įvykio įvykimo fakto, svarstymai dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.
7. Ieškovė dublike nesutinka su atsakovės argumentais, jog vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką gali būti tapatinamas su delspinigiais už pavėluotą darbo užmokestį, uždelsimu atsiskaityti, kitomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išvardintomis 2022 m. kovo 14 d. draudimo sutarties Nr. 47ST-27 11.6 papunktyje esančiame baigtiniame sąraše. Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir delspinigiai už pavėluotą darbo užmokestį yra skirtingos teisinės kategorijos, jų nustatymo tikslai taip pat yra skirtingi. Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nelaikytinas su darbo santykiais susijusia išmoka, kadangi pagal teismų praktiką, tai yra ne išmoka, o sankcija darbdaviui. Be to, ieškinio 2.2.3 p. pateikti paskaičiavimai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju skiriasi ne tik darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio dydžiai, bet ir jų sudėtinės dalys bei apskaičiavimo taisyklės, todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nepatenka į draudimo sutartyje išvardintą išmoką, kurios nelaikomos nuostoliais sutarties taikymo prasme, baigtinį sąrašą.
8. Triplike atsakovė nurodo, kad palaiko atsikirtimus į ieškinį ir prašo jį atmesti.
Byloje nustatytos aplinkybės
9. Tarp šalių 2020 m. kovo 25 d. buvo sudaryta draudimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT_4/07-12-2020-86/47ST-25 (draudimo poliso Nr. BCAD042171), 2021 m. vasario 23 d. sudaryta sutartis Nr. 47ST-6 (draudimo poliso Nr. BCAD051499), 2022 m. kovo 14 d. sudaryta sutartis Nr. 47ST-27 (draudimo poliso Nr. BCAD060773), kurių pagrindu užtikrinama nenutrūkstama ieškovės turtinių interesų, susijusių su ieškovės civiline atsakomybe, draudimo apsauga. Iš sutarčių matyti, jog draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą padarytą draudėjui vykdant tik žemiau nurodytą veikslą – draudėjui vykdant Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, draudimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą veiklą.
10. 2022 m. kovo 14 d. sutarties Nr. 47ST-27 (toliau – Sutartis Nr. 47ST-27 arba draudimo sutartis) nuostatos numato, kad draudžiamasis įvykis yra draudimo poliso galiojimo laikotarpiu ir draudimo galiojimo teritorijoje reikalavimo dėl neteisėtų veiksmų pateikimas (draudimo sutarties 24 punktas). Minėtos sutarties pagrindu išduotame draudimo polise Nr. BCAD060773 (toliau – draudimo polisas) numatyta, kad draudimo objektas yra ieškovės civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padarytą ieškovei vykdant draudimo sutartyje nurodytą veiklą, taip pat draudimo polise pateikiama nuoroda į atsakovės patvirtintas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 011.1 ginčo laikotarpiu galioja nuo 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovės patvirtintos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011.1 (toliau – BTA draudimo taisyklės).
11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1276-789/2023 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios: 2.2 papunktyje numatyta, jog ieškovė privalo sumokėti pareiškėjui (t. y. nukentėjusiam trečiam asmeniui draudimo sutarties prasme) S. S. (toliau – nukentėjęs asmuo) 28 196,96 Eur (neatskaičius mokesčių) (16 213,25 Eur atskaičius mokesčius) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021-12-05 iki 2022-12-31 (toliau – kompensacija), šią sumą mažinant faktiškai išmokėta 8 265,82 Eur išeitinės išmokos suma; 2.3 papunktyje numatyta ieškovės pareiga sumokėti nukentėjusiam asmeniui 5000 Eur atstovavimo išlaidų.
12. Ieškovė 2023 m. kovo 20 d. raštu Nr. 47SD-347 „Dėl pranešimo apie draudžiamąjį įvykį“ pateikė pranešimą draudikui (atsakovei) apie 2023 m. kovo 15 d. patirtą įvykį. Tarnyba, vykdydama teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį, 2023 m. kovo 21 d. išmokėjo nukentėjusiam asmeniui šias sumas: 21 390,47 Eur sumą, kurią sudaro: teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 papunktyje nurodytas 13 443,03 Eur darbo užmokestis (pagal draudimo sutarties 11.6.2 p. nuostoliai neapima atlyginimo valstybės tarnautojui, todėl ši suma nepatenka į draudimo sutarties taikymo apimtį); teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.2 papunktyje nurodyta 16 213,25 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacija už priverstinę pravaikštą, šią sumą mažinant nukentėjusiam asmeniui faktiškai jau išmokėta 8 265,82 Eur išeitinės išmokos suma, t. y. 7 947,43 Eur kompensacija (16 213,25 Eur – 8 265,82 Eur = 7 947,43 Eur); 5 000 Eur už priteistas advokato išlaidas. Tarnyba 2023 m. kovo 28 d. raštu Nr. 47SD-385 „Dėl draudimo išmokos išmokėjimo“ pateikė atsakovei faktinį piniginių sumų išmokėjimą nukentėjusiam asmeniui patvirtinančius dokumentus.
13. Atsakovė savo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu pripažino įvykį draudiminiu pagal 2022 m. kovo 14 d. sutartį Nr. 47ST-27, apskaičiavusi draudimo išmoką, priėmė sprendimą išmokėti ir 2023 m. balandžio 4 d. išmokėjo ieškovei 4 800 Eur draudimo išmoką (t. y. iš taikos sutarties 2.3 papunktyje numatytų 5000 Eur advokato išlaidų sumos minusavo draudimo sutarties 28 punkte numatytą 200 Eur išskaitą). Dėl likusios draudėjo faktiškai patirtų nuostolių sumos, kurią sudaro pagal taikos sutarties 2.2 papunktį draudėjo išmokėta nukentėjusiam asmeniui kompensacija už priverstinę pravaikštą, skundžiamame sprendime nurodyta, jog pagal draudimo sutarties 11.6.2 ir 11.6.3 punktus šios išlaidos nėra apmokamos.
Dėl draudžiamojo įvykio fakto
14. Byloje nustatyta, kad šalių sudarytos draudimo sutarties pagrindu draudimo objektas yra ieškovės civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padarytą ieškovei vykdant draudimo sutartyje nurodytą veiklą. Iš draudimo sutarties 3, 4, 5.1, 7 ir 8 punktų nuostatų matyti, kad veikla apima tiek vidaus, tiek viešąjį administravimą.
15. Draudimo sutarties 24 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra poliso galiojimo laikotarpiu ir draudimo galiojimo teritorijoje reikalavimo dėl neteisėtų veiksmų pateikimas. Sutarties 17 punkte neteisėti veiksmai apibrėžti kaip bet kokia klaida, veikimas, neveikimas, teisės aktuose numatytos pareigos pažeidimas, taip pat neteisėtas veiksmas apima ir neteisėtą veiksmą dėl darbo (valstybės tarnybos) santykių pažeidimo. Sutarties 18.1 papunktyje nustatyta, kad neteisėtu veiksmu dėl darbo (valstybės tarnybos) santykių pažeidimo laikomas neteisėtas atleidimas iš pareigų, o sutarties 18.2 papunktyje nustatyta, kad neteisėtu veiksmu dėl darbo (valstybės tarnybos) santykių pažeidimo laikomas pažeidimas, susijęs su darbo (valstybės tarnybos) santykiais.
16. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. įsiteisėjusia nutartimi konstatuotas ieškovės veiksmų neatitikimas valstybės tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, todėl teismo priteistos piniginės sumos atitinka draudimo sutarties 24.2 punkte nustatytas draudžiamojo įvykio sąlygas.
17. Atsakovė atsiliepime į ieškinį dėsto argumentus dėl paties įvykio galimybės vertinti kaip draudžiamąjį įvykį ir nurodo, kad reikalavimas buvo pateiktas ne pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas.
18. Visų pirma nurodytina, kad ieškinio dalyką sudaro reikalavimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, o ne įvykio pripažinimas draudžiamuoju. Atsakovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, 2023 m. balandžio 4 d. pervedė ieškovei 4800,00 Eur draudimo išmoką žalos administravimo byloje Nr. BCAD/23/000044. Be to, iš atsakovės 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo išmokėti 4800,00 Eur draudimo išmoką turinio matyti, kad pati atsakovė įvykį yra pripažinusi draudžiamuoju. Atsakovė savo sprendime išmokėti draudimo išmoką nurodė, jog remiantis draudimo bylos administravimo metu gauta informacija nustatyta, kad teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino įvykio buvimo faktą. Teismas pažymi, kad atsakovė priimdama sprendimą dėl draudimo išmokos dalies išmokėjimo, argumentų, susijusių su tuo, jog reikalavimas buvo pateiktas praleidus sutartyje numatytą terminą bei nesant sutartyje nurodytų sąlygų (nebuvo gautas atsakovės sutikimas dėl taikos sutarties pasirašymo), nebuvo ieškovei pareiškusi. Tokiu būdu atsakovės atsiliepime dėstomi nauji argumentai apie atsakovės teisės pripažinti įvykį nedraudžiamuoju negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku ir nenagrinėjami.
19. Tokiu būdu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko ir yra pagrindas mokėti draudimo išmoką.
Dėl draudimo išmokos dydžio
20. Byloje kilęs ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. Draudimo sutarties 10.1 papunktyje nustatyta, kad nuostoliai reiškia sumą, kurią Tarnyba pagal teisės aktus privalo atlyginti dėl reikalavimo, įskaitant sumas, kurias Tarnyba privalo sumokėti pagal taikos sutartį. Draudimo sutarties 10.10 papunktyje nustatyta, kad nuostoliai reiškia sumą, kurią ieškovė pagal teisės aktus privalo atlyginti dėl reikalavimo, įskaitant sumas, kurias ieškovė pagal teisės aktus privalo atlyginti pagal ieškovei pareikštą reikalavimą, susijusį su neteisėtais veiksmais dėl darbo (valstybės tarnybos) santykių pažeidimo. Draudimo polise nustatyta draudimo suma vienam draudžiamajam įvykiui – 150 000,00 Eur.
21. Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.2 ir 2.3 papunkčius, Tarnyba, vykdydama taikos sutartį, įsipareigojo nukentėjusiam asmeniui iš viso išmokėti 7 947,43 Eur vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją (t .y. 16 213,25 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už priverstinę pravaikštą, šią sumą mažinant nukentėjusiam asmeniui faktiškai jau išmokėta 8 265,82 Eur išeitinės išmokos suma (16 213,25 Eur – 8 265,82 Eur = 7 947,43 Eur) ir 5 000 Eur advokato išlaidų.
22. Kaip jau minėta atsakovė pripažino ir išmokėjo draudimo išmoką dėl 5000 Eur advokato išlaidų sumokėjimo, tačiau nesutinka ir nepripažįsta, jog kaip draudimo išmoka turi būti išmokėta ir 7947,43 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo nukentėjusiam asmeniui kaip vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją.
23. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė visas sumas pagal taikos sutartį yra sumokėjusi, tačiau atsakovės teigimu vidutinio darbo užmokesčio kompensacija negali būti įskaičiuota į draudimo išmoką, nes nepatenka patenka į draudimo sutartimi saugomų ieškovės turtinių interesų apimtį pagal draudimo sutarties 11.6.2 ir 11.6.3 papunkčius.
24. Draudimo sutarties 11.6 papunktyje nustatyta, kad Tarnybai pareikšto reikalavimo, susijusio su neteisėtais veiksmais dėl darbo (valstybės tarnybos) santykių pažeidimo, atveju nuostoliu nėra laikomos penkių rūšių išmokos, kurių baigtinis sąrašas yra pateiktas 11.6.1 – 11.6.5 papunkčiuose, t. y. grąžintinos neteisėtai išskaitytos piniginės sumos ir neteisėtos išskaitos (11.6.1 p.), atlyginimas ar kitos išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant su uždelsimu susijusiomis išmokomis (11.6.2 p.), išeitinės išmokos atleidimo atveju, vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį (11.6.3 p.), ligos ar neįgalumo išmoka, pensijos, socialinio draudimo išmoka, išmoka sužalojimo ar mirties atveju (11.6.4 p.), kiti kaštai, susiję su teisės aktų reikalavimų dėl darbdavio turtinių ir neturtinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimais (11.6.5 p.).
25. Ieškovė nurodo, kad vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nepatenka į nei vieną iš draudimo sutarties 11.6.1 – 11.6.5 papunkčiuose išvardintų mokėjimų, kurie sutarties šalių sutarimu nelaikomi nuostoliais, rūšių.
26. Pagal Vidaus tarnybos statuto 79 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016 išaiškino, kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išmoka pagal savo pobūdį kvalifikuotina kaip išmoka, kuri nėra prilyginta darbo užmokesčiui. Kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012 Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad aptariama kompensacija atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo teisėtas lūkestis gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė (sankcija) darbdaviui.
28. Taigi, vadovaujantis minėtu reglamentavimu ir teismų praktika, kompensacija buvo sumokėta tarnautojui dėl neteisėto atleidimo už priverstinės pravaikštos laiką, o ne už uždelsimo atsiskaityti laiką. Tokiu būdu konstatuotina, kad aiškinant šalių sudarytų sutarčių draudimo sutarčių sąlygas, kuriomis remiasi atsakovė, kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką pagal savo pobūdį, paskirtį, apskaičiavimą, negali būti prilyginta nei išmokoms, susijusioms su darbo užmokesčiu, nei delspinigiams ar kitoms išmokoms už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju ar tarnautoju laiką. Darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai nepripažino pagal draudimo sutarties sąlygas ieškovės sumokėtą išmoką ieškovės patirtais nuostoliais.
29. Atsakovė neginčijo pačios likusios mokėtinos draudimo išmokos apskaičiavimo ir ieškovės nurodyto draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, todėl, atmetus atsakovės argumentus, dėl kurių ši draudimo išmokos dalis nebuvo sumokėta, ieškovės reikalavimai tenkinami ir iš atsakovės ieškovei priteistina likusi 7 947,43 Eur draudimo išmokos suma.
30. Teismas pažymi, jog tokia praktika nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiame 2024 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1335-653/2024 nagrinėtoje tarp tų pačių šalių.
Dėl netesybų už termino draudimo išmokai išmokėti pažeidimą taikymo
31. Ieškovė prašo priteisti BTA draudimo taisyklių 9.4 punkte nustatyto dydžio netesybas – 531,06 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką atsiradimo dienos (2023 m. gegužės 4 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. balandžio 2 d.).
32. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė netinkamai supranta ir aiškina Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas taisyklėse Nr. 011.1 išdėstytas bendrąsias draudimo sąvokas ir sąlygas. Nurodo, kad vadovaujantis minėtų taisyklių 9 (draudimo išmoka) punktu ir jo papunkčiais yra nustatyta: „9.4. Jeigu BTA uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, BTA moka 0,02 procento delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 procentų nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos.“. Atsakovės nuomone, šiuo konkrečiu atveju yra nustatoma atsakovės atsakomybė tuo pagrindu jeigu nėra uždelsiama išmokėti drausimo išmoką per 15 dienų. Atsakovė teigia, kad baigusi žalos bylos administravimą išmokėjo iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas (5000 Eur, išskaita 200 Eur, mokėtina išmoka 4800 Eur.), kadangi šioje dalyje įvykį pripažino draudžiamuoju pagal draudimo sutartį, tačiau kitoje dalyje dėl ieškovės reikalautos sumos 7 947,43 eurų atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes ši suma nelaikytina nuostoliu pagal sutartį ir tuo pagrindu nemokama draudimo išmoka ir negali būti pripažinta netesybomis pagal draudimo taisykles.
33. Draudimo taisyklių 9.4 punkte nustatyta, kad jeigu atsakovė uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, ji moka 0,02 procento delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 procentų nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos.
34. Pritartina ieškovės argumentams, jog pagal teismų praktiką, aplinkybė, kad šalių ginčas dėl draudimo išmokos dydžio sprendžiamas teismo, savaime neatleidžia draudiko nuo draudimo sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) mokėjimo pareigos, jeigu teismas nustato, jog draudikas apskaičiavo ir išmokėjo mažesnę, negu turėjo sumokėti, draudimo išmoką. Teismo sprendimas, kuriuo nustatomas didesnis už draudiko išmokėtą draudimo išmokos dydis, patvirtina faktą, kad draudikas netinkamai įvykdė sutartinę prievolę išmokėti draudimo išmoką per sutartyje nustatytą terminą. Tai yra pagrindas draudiko sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kai šalių sudarytoje sutartyje nenustatyta, kad netesybos (delspinigiai) mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai galioja bendroji taisyklė, pagal kurią netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-12/2009).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2023 m. kovo 28 d. pateikė draudikui visus dokumentus, susijusius su draudžiamuoju įvykiu. Atsakovės 2023 m. balandžio 4 d. skundžiamas sprendimas patvirtina faktinę aplinkybę, kad 2023 m. balandžio 4 d. draudikas buvo gavęs visą informaciją, reikšmingą apskaičiuojant draudimo išmokos dydį, todėl praėjus Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. nustatytam 30 dienų terminui, t. y. 2023 m. gegužės 4 d., atsirado draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką.
36. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl likusios draudimo išmokos priteisimo ir pripažinus, jog ieškovė turi teisę į 7 947,43 Eur dydžio draudimo išmoką, ieškovei iš atsakovės priteistini 531,06 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. nuo priteistinos draudimo išmokos sumos už 334 dienas (1,59 Eur (0,02 proc. nuo mokėtinos 7 947,43 Eur draudimo išmokos sumos už vieną uždelstą dieną) x 334 uždelstos dienos = 531,06).
37. Teismas pažymi, kad prašoma priteisti delspinigių suma neviršija Draudimo taisyklėse nustatytų 10 procentų nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos.
Dėl procesinių palūkanų taikymo
38. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo kreditorius turi teisę reikalauti priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, vadinamąsias procesines palūkanas, kurių tikslas – kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, patiriamus dėl prievolės neįvykdymo per laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
39. Tokiu būdu ieškovės prašymas priteisti procesines palūkanas tenkinamas ir pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prašomą priteisti 7 947,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 4 d.). iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovė nepagrįstai nepripažino pagal draudimo sutarties sąlygas ieškovės sumokėtą išmoką ieškovės patirtais nuostoliais, todėl nepagrįstai atsisakė sumokėti visą ieškovės prašomą draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 191 Eur žyminio mokesčio.
43. Teismas byloje pašto išlaidų nepatyrė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, ieškovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 300666165, naudai 7 947,43 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 43 ct) draudimo išmokos, 531,06 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą 6 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti 7 947,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, 191 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė