Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-197/2015

Proceso Nr.1-50-1-00225-2011-0

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.23.1, 1.2.23.2, 1.2.23.3, 1.2.29.3.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teisėjų: Viktoro Kažio ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Martynai Paušaitei, Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, D. A., Algirdui Gurauskui,

nuteistiesiems D. L., A. S., M. U.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S., M. U. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 29 d. ir liepos 30 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 9 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 6 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), BK 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – apėmimo būdu  ir  paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi M. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 529 (penkių šimtų dvidešimt devynių) litų konfiskavimas.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2013 m. kovo 26 d. ir nuo šio nuosprendžio paskelbimo ir jo įsiteisėjimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį bei nuteistas:

• pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams;
• pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 16 (šešiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 189 (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių) litų konfiskavimas.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. ir nuo šio nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:

• pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;
• pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;
• pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) litų konfiskavimas.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistųjų M. U., A. S. ir G. K. išieškota po 19,66 (devyniolika litų ir 66 ct) litų proceso išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas G. K., pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuteista R. U.. Jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, 

n u s t a t ė :

A. S. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko metaliniame garaže, esančiame garažų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neturėdamas leidimo laikė sprogmenis, 10 šaunamųjų ginklų, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, rengėsi pagaminti (perdirbti) pramoninės gamybos 4.5 mm kalibro pneumatinius pistoletus į pusiau automatinius, graižtvinius šaunamuosius ginklus, o būtent laikė:

• SIG SAUER P230 pusiau automatinį graižtvinį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant 9 mm kalibro pistoletą SIG SAUER mod. P230 Nr. (duomenys neskelbtini);
• devynis pistoletus – pusiau automatinius, graižtvinius šaunamuosius ginklus, pagamintus savadarbiu būdu perdirbant 4.5 mm kalibro pneumatinius CO2 pistoletus (duomenys neskelbtini), pritaikant juos šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šoviniais;
• dvidešimt tris originalius pramoninės gamybos 4.5 mm kalibro pneumatinius CO2 pistoletus (duomenys neskelbtini) Nr.T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T09 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), kuriuos rengėsi perdirbti į pusiau automatinius, graižtvinius šaunamuosius ginklus; 

• vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt tris pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinius: 
• trisdešimt aštuonis šovinius su žymenimis ,,(duomenys neskelbtini)“,
• tris šovinius su žymenimis ,,(duomenys neskelbtini)“,
• vieną tūkstantį aštuonis šimtus du šovinius su žymenimis ,,(duomenys neskelbtini)“;

• vieną šimtą aštuoniasdešimt du pramoninės gamybos 7.62 mm kalibro šovinius TOKAREV (7.62x25 mm) su žymenimis 7.62x25 mm;
• penkis briketus bendros 2 030,9 g masės pramoninės gamybos brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT);
• sprogmenis: tris pramoninės gamybos karinės paskirties ,,EDP“ tipo elektrinius detonatorius, kuriuose yra apie po 1,5 g brizantinio ir inicijuojančio poveikio sprogstamųjų medžiagų užtaisai;
• sprogdinimo priemones - keturias pramoninės gamybos ugnialaides virvutes,

kuriuos 2011 m. spalio 6 d., 20.27 val., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko metaliniame garaže, esančiame garažų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų:

• baltos spalvos smulkiakristalinės medžiagos ir gelsvos spalvos kietos medžiagos fragmentų mišinį, kurio sudėtyje yra 1,634 g psichotropinės medžiagos metamfetamino,
• geltonos spalvos lipnių miltelių kurių sudėtyje yra 232,798 g psichotropinės medžiagos metamfetamino,
• geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 151,43 g psichotropinės medžiagos PMMA,
• geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 62,91 g psichotropinės medžiagos PMMA,
• geltonos spalvos nevienalytės lipnios medžiagos, kurios sudėtyje yra 83,19 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 398,44 g psichotropinės medžiagos PMMA,
• baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 255,33 g psichotropinės medžiagos PMMA,
• 271 tabletę, kurių sudėtyje yra 2,4862 g amfetamino ir 5,427 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP),

kurias 2011 m. spalio 6 d., 20.27 val., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

M. U., G. K. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą parduoti psichotropines medžiagas, vykdė psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą bei pardavimą nusikalstamus veiksmus imituojančiam asmeniui, o R. U. teikdama priemones padėjo M. U. ir G. K. parduoti psichotropines medžiagas, o būtent:

M. U., turėdamas tikslą platinti, 2011 m. birželio 29 d., apie 17.52 val., prie (duomenys neskelbtini)pastato, Kėdainiuose, paprašė G. K. 60 vnt. tablečių,  kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino ir 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP);

po ko G. K., vykdydamas šį M. U. prašymą, 2011 m. birželio 29 d., apie 18.20 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kėdainiuose, paprašė A. S. atgabenti 60 vnt. tablečių,  kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino ir 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP);

po ko A. S. automobiliu ,,Audi A 3“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvyko į metalinį garažą, esantį garažų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ir paėmęs ten laikytą šešiasdešimt vieną tabletę, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų - 0,720 g amfetamino ir 1,096 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), automobiliu ,,Audi A 3“, v. n. (duomenys neskelbtini) nugabeno iki (duomenys neskelbtini) pastato, Kėdainiuose, kur 18.35 val., ją perdavė G. K.;

po ko G. K. šią šešiasdešimt vieną tabletę, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų - 0,720 g amfetamino ir 1,096 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) laikė, gabeno ir 19.24 val. prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kėdainiuose perdavė M. U.;

po ko M. U., šią šešiasdešimt vieną tabletę, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų - 0,720 g amfetamino ir 1,096 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) laikė, gabeno ir 2011 m. birželio 29 d.,  apie 19.27 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kėdainiuose, už 360 litų pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

M. U., G. K. ir A. S. tęsdami nusikalstamą veiką:

2011 m. liepos 29 d., 15.26 val., M. U., būdamas celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje,  mobilaus ryšio telefonu, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), kontaktuodamas su G. K., esančiu celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, kurio mobilaus ryšio telefone įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), paprašė, kad G. K. atgabentų 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – 0,662 g amfetamino ir 1,139 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP);

po ko G. K., vykdydamas M. U. prašymą, nuo 2011 m. liepos 30 d., laikotarpyje nuo 9.45 val. iki 13.29 val., būdamas celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, mobilaus ryšio telefonu, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), kontaktuodamas su A. S., esančiu celės Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. zonoje, kurio mobilaus ryšio telefone įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), sutarė, kad A. S., apie 14.00 val., psichotropines medžiagas perduos G. K., laukiančiam A. S. autoservise;

po ko A. S. 2011 m. liepos 30 d., apie 13.30 val., šalia pastato (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, perdavė G. K. penkiasdešimt dvi tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – 0,662 g amfetamino ir 1,139 g 1-(3-chlorofenil) piperazino;

tuo metu M. U. 2011 m. liepos 30 d., laikotarpyje nuo 8.53 val. iki 13.07 val., būdamas celių Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, veikimo zonose, mobilaus ryšio telefonu, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini) kontaktuodamas su nusikaltimo padėjėja R. U., esančia celės Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, kurios mobilaus ryšio telefone įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), nurodė R. U. nuo po penkis litus penkiasdešimt centų už vienetą parduodamų penkiasdešimties tablečių su psichotropinėmis medžiagomis, nuo kiekvienos tabletės sau pasilikti po penkiasdešimt centų, sutarė, kad šias psichotropines medžiagas į daiktų saugojimo spintelę padės G. K., o po to R. U. raktą nuo šios spintelės perduos asmeniui imituojančiam nusikalstamus veiksmus;

po ko 2011 m. liepos 30 d., laikotarpyje nuo  13.30 val. iki 14.09 val., G. K. penkiasdešimt dvi tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – 0,662 g amfetamino ir 1,139 g 1-(3-chlorofenil) piperazino, gabeno ir laikė prekybos centro (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajonas, daiktų laikino saugojimo spintelėje, o laikotarpyje nuo 14.09 val. iki 14.30 val., raktą nuo daiktų laikino saugojimo spintelės, kurioje laikomos šios tabletės, perdavė R. U.;

po ko  R. U. 2011 m. liepos 30 d., apie 14.45 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, raktą nuo daiktų laikino saugojimo spintelės, kurioje laikomos penkiasdešimt dvi tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – 0,662 g amfetamino ir 1,139 g 1-(3-chlorofenil) piperazino, perdavė asmeniui, imituojančiam nusikalstamus veiksmus ir iš jo už tabletes gavo 275 litus, iš kurių R. U. sau pasiliko 25 litus, o likusius 250 litų, apie 14.51 val., nenustatytoje vietoje perdavė G. K..

Be to, M. U. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 9 d., apie 14.27 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neteisėtai platino – nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui perdavė 0,336 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Taip pat M. U. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. rugsėjo 30 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė 16,4285 g narkotinės medžiagos – kanapių dalis, kurias 2011 m. rugsėjo 30 d., apie 11.41 val., neteisėtai nugabeno iki (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose pastato kiemo, ir už 160 litų pardavė asmeniui imituojančiam nusikalstamus veiksmus ir,

tęsdamas nusikalstamą veiką M. U., ir D. L., veikdami bendrininkų grupe, susitarę neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti psichotropinę medžiagą – PMMA turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, pasiskirstė vaidmenis ir užduotis – D. L. vykdė psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir perdavimą M. U., kuris vykdė psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą, gabenimą bei jos pardavimą nusikalstamą veiką imituojantiems asmenims, o būtent:

2011 m. rugsėjo 30 d., laikotarpyje nuo 11.34 val. iki 12 val., M. U., būdamas celių Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., veikimo zonose, mobilaus ryšio telefonu, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini) kontaktuodamas su D. L., esančiu celių Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)Kėdainiuose, ir Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., veikimo zonose, kurio mobilaus ryšio telefone įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), paprašė pastarojo 20 gramų psichotropinės medžiagos PMMA ir susitarė, kad D. L. psichotropinę medžiagą atgabens ir M. U. perduos prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“;

po ko, 2011 m. rugsėjo 30 d., laikotarpyje nuo 12 val. ir 12.35 val., prie ,,(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, esančio šalia parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, D. L. perdavė M. U. 4,089 g psichotropinės medžiagos PMMA, kurią pastarasis laikė ant žemės šalia minėto pastato;

po ko, 2011 m. rugsėjo 30 d., 12.43 val., toje pačioje vietoje M. U. susitiko su asmeniu imituojančiu nusikalstamą veiką, kuriam šią psichotropinę medžiagą – 4,089 g PMMA, pardavė už 360 litų.

Tęsdami nusikalstamą veiką M. U. ir D. L. 2011 m. spalio 5 d., 19.18 val., 19.48 val. M. U., būdamas celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, mobilaus ryšio telefonu, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini) kontaktuodamas su D. L., buvusiu celės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, kurio mobilaus ryšio telefone įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), paprašė D. L. 50 g psichotropinės medžiagos – PMMA;

po ko, 2011 m. spalio 6 d., laikotarpyje nuo 8.50 val. iki 10.31 val., D. L. iš ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos paėmė ir kartu su M. U. nugabeno nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos PMMA, prie (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, Kėdainiuose, kur M. U. numetė ją į žolę ketindami ją parduoti nusikalstamus veiksmus imituojančiam asmeniui, tačiau to nepadarė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2011 m. liepos 6 d., apie 10.42 val., buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Be to, M. U. ir D. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini), po tiltu per upelį ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gamino (džiovino) ir laikė didelį kiekį 1 386 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. 

Be to, M. U. nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai  laikė 6,411 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurios 2011 m. spalio 6 d., 12.15 val., kratos metu iš jo buvo paimtos.

Be to,  M. U. nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 15.10 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu Tulpių g. 60, Panevėžyje, prie savęs kišenėje, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens tikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006 m. kovo 29 d. Kauno vyriausiojo policijos komisariato A. S. vardu.

Be to, D. L. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė paslėptus spintos lentynoje po rūbais fizinių asmenų tikrus dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą 2005 m. balandžio 20 d. Kelmės PK MP I. S., g.(duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2000 m. birželio 23 d. Klaipėdos VPK KP ES S. T., g.(duomenys neskelbtini), automobilio ,,Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. T., g.(duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ ,,Regitra“ Klaipėdos filialo, bei komodos stalčiuje laikė neužpildytus keturiasdešimt du dokumentų – vaistų receptų blankus, patvirtintus 2002 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 112, su jose esančiais gydytojos K. M. ir viešosios įstaigos Kauno klinikos spaudais, kurie 2011 m. spalio 6 d., 14.10 val., kratos metu iš jo buvo paimti.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas neištyrus įrodymų, jų neįvertinus ir neišanalizavus, t. y. netinkamai taikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, pažiedžiant rungtyniškumo principą. Be to, teismas, konstatuodamas, kad A. S. įvykdė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltę grindė ne konkrečiai nustatytomis aplinkybėmis, o prielaidomis.

Apeliantas teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, jog neįvykdė nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinamas, nes nežinojo nei apie psichotropines medžiagas, nei apie ginklus, niekada nesinaudojo ir nesilankė metaliniame garaže, esančiame garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Iš G. K. parodymų matyti, jog į metalinį garažą G. K. vykdavo su D. A. iki 2009 m., nes D. A. tais metais žuvo, tačiau pasinaudojęs jo garažo raktu ir toliau ten vaikščiojo ir iš ten ėmė tabletes. A. S. apie tai nežinojo, narkotinių medžiagų neperdavinėjo. Pažymi, kad nė vienas iš nuteistųjų nepatvirtino, kad jis būtų jiems kokiu tai būdu realizavęs psichotropines medžiagas. Teigia, kad D. A. skambino jam tik todėl, kad galėtų patekti į metalinį garažą, pasinaudodamas A. S. raktais. Be to, policijos pareigūnai T. G., I. L., T. G., A. O. nepatvirtino fakto, kad psichotropinės medžiagos ir ginklai, rasti metaliniame garaže, priklausė A. S., nepateikė jokių įrodymų, kad būtent jis naudojosi šiuo garažu. Pažymi, kad šių pareigūnų parodymus reikia vertinti kritiškai, nes juos paneigia liudytojų A. B., D. Ž., A. D. parodymai dėl metalinio garažo priklausomumo A. S..

Operatyvinių veiksmų atlikimo 2011 m. liepos 7 d. protokolas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes jis policijos pareigūnų galimai buvo suklastotas. Liudytojas I. L. surašė šį protokolą, nors sekime nedalyvavo, atsisakė teismui pateikti duomenis iš kokio šaltinio sužinojo aplinkybes, kurias įrašė į protokolą. Be to, šis liudytojas klaidino teismą nurodydamas, kad A. S. yra nufilmuotas prie metalinio garažo 2011 m. liepos 7 d. Teisme peržiūrėjus minėtą filmuotą medžiagą matyti, kad apeliantas nufilmuotas prie parduotuvės, o ne prie metalinio garažo. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų foto nuotraukų matyti, kad asmenį, kuris privažiuoja prie metalinio garažo arba prieina prie jo, galima matyti ne daugiau kaip iš 3 m atstumo. Liudytojas I. L. negalėjo paaiškinti, kur buvo asmenys atliekantys sekimą 2011 m. liepos 7 d. Be to, byloje yra 2013 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog buvo leista A. S. sekti tik Panevėžio miesto apylinkės 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, todėl jis 2011 m. liepos 7 d. negalėjo būti sekamas ir nebuvo. Iš 2011 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad laikotarpyje nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki gruodžio 26 d. pareigūnams buvo leista slapta sekti A. S., o tam, kad būtų gauta daugiau duomenų apie nusikaltimus buvo daroma vaizdo ir garso įrašai. Tą patvirtino ir liudytojas I. L. 2013 m. vasario 19 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniuose pranešimuose. Visa tai tik įrodo, kad apygardos teismas padarydamas išvadą, jog A. S. lankėsi metaliniame garaže tik teismo manymas, kuris nepagrįstas jokiais įrodymais. Apeliantas pripažįsta, kad pas jį buvo rasti garažo raktai, bet apie raktų atsiradimą išsamius parodymus davė G. K..

Taigi pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes neįsigilino į aukščiau A. S. paminėtas ir byloje esančias aplinkybes, o vadovavosi tik tomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie buvo nurodyti kaltinamajame akte.

Teismas konstatavo, jog A. S. dėjo dideles pastangas ruošdamas sau alibi, tačiau užmiršo vieną pagrindinę aplinkybę, kad apeliantas visą tą laiką buvo kardomajame kalinime. Visa tai dar kartą pagrindžia išvadą, kad nuosprendį priėmė šališkas teismas. Be to, teismas privalėjo įvertinti ir tas aplinkybes, kad E. S. garaže stovi senos durys, sena spyna, todėl nei minėtai liudytojai, nei jam nebuvo žinoma kas ir kada buvo keista. Mano, kad tai visiškai neturi jokios įtakos jo kaltės pagrindimui.

Kategoriškai tvirtina, kad niekada su G. K. apie jokias psichotropines medžiagas nei telefonu, nei asmeninių pokalbių metu nekalbėjo.

Dėl jo garaže rasto ginklo dėtuvės pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino G. K. duotų parodymų, kad ši dėtuvė priklauso jo draugams bei nurodė prie kokių aplinkybių ši dėtuvė atsirado A. S. garaže.

Apeliantas taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, kad norėjo atlikti kažkokį ginklų perdirbimą, nes tų ginklų nematė ir jų neturėjo savo rankose, o tai patvirtina ir specialisto išvada. Nurodo, kad buvo pateiktas Panevėžio apygardos teismo nutarimas administracinėje byloje, iš kurio matyti, jog metalinis garažas ir rastos cigaretės jam nepriklauso, juo niekada nesinaudojo, tačiau teismas ir šių aplinkybių nevertino. Negana to, teismas visiškai nevertino A. S. pateiktų įrodymų, t. y. metalinio garažo fotonuotraukų bei tardymo eksperimento, nors šiuos įrodymus aptarti privalėjo, nes jie buvo ištirti teisiamųjų posėdžių metu. Teigia, kad dėl anksčiau paminėtų aplinkybių A. S. turi būti išteisintas.

Be to, teismas nepagrįstai skyrė tokią griežtą bausmę ir netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas. Atkreipia dėmesį į tai, kad gyvena ir išlaiko keturis vaikus, iš kurių trys yra mažamečiai, neseniai mirė vaikų motina, todėl vienintelis artimas žmogus jiems yra A. S., yra neįgalus, serga sunkiomis ligomis, dėl dalies iš kurių bus sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, savanoriškai papasakojo visas žinomas aplinkybes šioje byloje, todėl teismas privalėjo aptarti klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tačiau to nepadarė. Teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo dėl kokių priežasčių paskirta tokia griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį dalyje, kurioje A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti.

Nuteistasis M. U. apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, nes šio teismo padarytos išvados dėl M. U. kaltės  neteisėtai laikant didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 386 g kanapių ir jų dalių, laikant kito asmens tikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006 m. kovo 29 d. Kauno vyriausiojo policijos komisariato, A. S. vardu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir neteisingai jam paskyrė tokią griežtą bausmę.

Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė nuoseklius parodymus ne tik apie savo, bet ir apie kitų asmenų nusikalstamas veikas. Nuoširdžiai gailiuosi nusikaltęs, o tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti jo sąžiningi parodymai, dėl to ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė teismo taikyti jam atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepripažino šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės tik tuo pagrindu, kad apeliantas neigė kaltę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų – 1 386 g kanapių ir jų dalių – neteisėto laikymo su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti po tiltu per upelį „(duomenys neskelbtini)“, nedavė parodymų, kuriais būtų patvirtinta R. U. nusikalstama veika, davė parodymus tik apie tokias aplinkybes, kurios yra patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais ir jo duotų parodymų, ypač apie savo paties vaidmenį, nelaikė ypač reikšmingais nagrinėjamoms nusikalstamoms veikoms teisingai išnagrinėti. Mano, kad toks teismo vertinimas yra neteisingas, nes nuosprendyje buvo remtasi jo duotais parodymais kritikuojant kitų nuteistųjų parodymus ir pats teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti jo duotais parodymais. Be to, įstatymas nereikalauja tik ypatingai reikšmingus prisipažinusio asmens parodymus vertinti kaip pagrindą norint atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, nes ypač reikšmingi parodymai tam tikrais atvejais gali būti pagrindu tokius parodymus davusio asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymui pakanka, kad asmuo duoda iš esmės teisingus parodymus dėl nusikalstamos veikos ir tikrai nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Nesutinka su teismo tvirtinimu, kad nedavė teisingų parodymų apie nuteistosios R. U. nusikalstamą veiką ir tai, esą trukdo taikyti man atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Ši nuteistoji yra artimiausias M. U. žmogus – jo jaunesnioji sesuo, todėl kritiškas jo parodymų vertinimas dėl jos veikos veiksmų prieštarauja elementarioms moralės nuostatoms.

Nuteistasis M. U. nesutinka su teismo sprendimu kritiškai vertinti jo parodymus, kuriais nuteistasis neigia kaltinimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl po tiltu per upelį „(duomenys neskelbtini)“ džiovintų kanapių, kurios priklausė ne jam. Tokius jo parodymus patvirtina ir 2011 m. spalio 5 d.,  19:18:24 val., operatyvinėmis priemonėmis fiksuotas garso įrašas Nr. 5347, iš kurio matyti, kad nuteistasis M. U. tuo metu nedisponavo reikiamu pardavimui kiekiu narkotinės medžiagos, todėl susisiekė su D. L., su kuriuo vėliau vyko po tiltu (2 t., b. l. 8-9). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jis būtų kaip nors susijęs su po tiltu džiovinamomis kanapėmis. Mano, kad iš byloje esančių įrodymų viseto darytina išvada, jog jis buvo žemiausios grandies narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias platinimui, esant poreikiui, užsakydavo pas kitus nuteistuosius, platintojas.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo duoti parodymai nėra nuoširdūs. Įrodymai baudžiamajame procese turi būti vertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies taisykles – jie turi būti vertinami visumoje su kitais bylos duomenimis. Taigi, tik kitais bylos duomenimis patvirtintus asmens parodymus teismas gali vertinti teisingais. Vadinasi, asmens parodymai, kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina, negali būti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Dėl to ne tik nelogiška, bet ir prieštaraujant įstatymo reikalavimams teismo nuosprendyje daroma išvada, kad po minėtu tiltu džiovinamos kanapės priklausė M. U. ir D. L., nes teismo pripažįstama, kad parodymus davė tik apie tas aplinkybes, kurios kitais įrodymais patvirtintos, taigi logiškai sekant – nedavė parodymų tik apie tas aplinkybes, kurios kitais bylos duomenimis nepatvirtintos. Be to, nepagrįstai daroma išvada, kad ir šios kanapės buvo skirtos parduoti ar kitaip platinti, nes nėra jokių tiesioginių duomenų, kad jos buvo neteisėtai laikomos ir džiovinamos su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Surastos narkotinės medžiagos kiekis neleidžia reziumuoti tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Toks tikslas turi būti neabejotinai įrodytas konkrečiais bylos duomenimis, o duomenų apie tikslą parduoti ar kitaip platinti būtent po tiltu džiovintas kanapes, nebuvo nustatytas. Pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog jis ir D. L. vartojo daug narkotinių medžiagų, tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas nuteisdamas jį už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai  laikė 6,411 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurios 2011 m. spalio 6 d., 12.15 val., kratos metu iš jo buvo paimtos. Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. U. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto.

Nuteistasis M. U. teigia, kad nepagrįstai nuteistas dar ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes A. S. vairuotojo pažymėjimą rado, ir kurį laiką laikė pas save. Sutinka su tuo, kad laikant šį vairuotojo pažymėjimą be teisėto pagrindo formaliai gal ir galima būtų vertinti kaip baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, tačiau pavojinga jos laikyti tikrai negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė negali būti formali ir veikos legali būti dirbtinai kriminalizuojamos.

Apeliantas prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį dėl M. U. pakeisti išteisinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos nuosprendis priimtas neatsižvelgiant į nuteistojo D. L. išdėstytus tam tikrus faktus ir aplinkybes, kurių tikrumą patvirtina surinktų faktų visuma.

Nuteistasis teigia, kad jam turi būti paskirta švelnesnė bausmė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, rastų dokumentų, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino, jog juos rado ir turėjo tikslą grąžinti pametusiam savininkui. Kurį laiką sekė spaudą dėl informacijos apie pamestus dokumentus, bet ilgainiui neatsiradus savininkui užmiršo apie juos. Pažymi, kad šiais dokumentais nesinaudojo, dėl jų neturėjo nusikalstamų tikslų ir ketinimų, o į policiją nesikreipė, nes galėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nuo pat pradžių prisipažino, neklaidino nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo. Norėjo tik padėti dokumentus praradusiam žmogui. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jo parodymus paneigiančių faktų, todėl turi būti sušvelninta bausmė ir taikomos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Apeliantas nurodo, kad turi būti išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, nes nuo pat pradžių davė nuoširdžius parodymus apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, rastas 2, 919  narkotines medžiagas ir tik Panevėžio apylinkės teisme šis epizodas buvo perkvalifikuotas iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, pagal kurį šiuo metu vykdomas tyrimas. Be to, jis nebuvo informuotas kada įvyks teismo posėdis, kuriame bus sakomos baigiamosios kalbos, todėl negalėjo tinkamai pasiruošti baigiamosioms kalboms ir išdėstyti visų aplinkybių, kurios paneigtų jo kaltumą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis pripažįsta pažinojęs M. U., nes prekiavo su juo žuvimi, tačiau narkotikų su juo neplatino. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis tiekė, platino ar kaip nors kitaip disponavo narkotinėmis medžiagomis, išskyrus asmeniniam vartojimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad iš M. U. telefoninių pokalbių matyti, jog yra dar vienas bendrininkas – D. L.. Liudytojas I. L. teisme parodė, kad D. L. buvo įtartas tik ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo sulaikytas, o tai patvirtina, kad apeliantas nevykdė nusikalstamos veikos, kadangi jis nebuvo sekamas ir jo telefoninių pokalbių niekas nesiklausė.

Ikiteisminio tyrimo metu patyrė spaudimą iš pareigūno I. L., nes į areštinę jo apklausti ateidavo tik minėtas pareigūnas, kuris sakydavo, jog pas D. L. rado dokumentus ir narkotines medžiagas, todėl jeigu jis jiems nepadės, bus kaltinamas ir teisiamas kartu su M. U. už narkotikų platinimą. I. L. norėjo, jog jis pasakytų, kad M. U. narkotikus gauna iš A. S..

Apeliantas pažymi, kad ši baudžiamoji byla nuo pat pradžių buvo klastojama, nes 2011 m. spalio 6 d. kai buvo sulaikytas, pareigūnai surašė kratos protokolą, jog pas jį kelnių kišenėje buvo rasta narkotinių medžiagų, nors jis jų neturėjo. Dėl šios priežasties D. L. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Skiriant kardomąją priemonę teismo prašė išreikalauti filmuotą kratos medžiagą iš Kėdainių policijos budinčios dalies, kuri patvirtintų jo teiginį, tačiau tai nebuvo padaryta.

Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo R. G. parodymai duoti teisme ir surašyti nuosprendyje nevienodi, t. y. teisme minėtas liudytojas nurodė, kad nežinojo kas važinėja automobiliu „P. T.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o nuosprendyje nurodoma, kad iš R. G. parodymų matyti, jog M. U. gali atvežti D. L.. Akivaizdu, kad pareigūnai nežinojo kas važinėja automobiliu „P. T.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš liudytojų T. G. ir T. G. parodymų matyti, kad M. U. vienas platino narkotines medžiagas, o jis nieko bendra su tuo neturi. Pripažįsta, kad skambino M. U. įvykio dieną ir kalbėjo apie matytą įvykį prie namo, kurio paminėjo ir numerį, kalbėdamas nenaudojo šifro, tačiau įvykio nedetalizavo, nes ketino susitikti su M. U. ir viską papasakoti. Tą aplinkybę, kad kalbėdami nenaudojome šifro ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir M. U.. Taip pat, pripažįsta ir tai, kad skambino M. U. ir buvo nuvykęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ir pareigūnai T. G. ir T. G.. Tačiau su M. U. važiavo susitikti ne perduoti narkotikų, o iš jo įsigyti kanapių rūkymui. Be to, pareigūnai T. G. ir T. G. teisme parodė, kad matė, kaip M. U. įlipo į jo vairuojamą automobilį, šis padavė M. U. 10 Lt, o šis padavė jam kanapių, tada išlipo iš automobilio, o jis išvažiavo. D. L. išvažiavus M. U. skambino pareigūnams ir šiems iš karto privažiavus parodė, kad narkotikai yra paslėpti prie stulpo. Tai akivaizdžiai parodo, kad M. U. prekiavo narkotikais vienas, nes kitu atveju pareigūnai būtų matę kaip M. U. eina jų slėpti prie stulpo.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų kiek M. U. pardavė kanapių, bei kad jie kanapes pardavinėjo kartu. Be to, D. L. nieko nežinojo apie kanapes laikomas po tiltu ir neturi nieko bendro su jomis. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių matyti, kad būtent M. U. augino kanapes Daumantų soduose ir turėjo jų daug, o jis pas M. U. važiavo su tikslu susitikti, nes šis žadėjo pasivaišinti žole. Tai, kad būt ten M. U. turi ne vieną kanapių medį patvirtina įrašai Nr. 4064, Nr. 4094 ir G. K. parodymai. Be to, iš pokalbių galima suprasti, kad D. L. iš M. U. pirkdavo arba buvo vaišinamas kanapėmis, kurias rūkydavo. Kitų narkotikų su juo nėra vartojęs.

Nurodo, kad atliekant automobilio „P. T.“ kratą D. L. patvirtino, jog automobilyje buvo rasti gabalėlis medžiagos ir svarstyklės, nors nežinojo kaip jie ten atsirado, tačiau kaip vėliau paaiškėjo juos ten padėjo M. U..

Teigia, kad neatitinka tikrovės pareigūnų parodymai apie tai, jog vykstant į Kėdainius susitikti su M. U. ir R. U., jiems būdavo išduotas telefonas, įrašymo ir filmavimo įranga ir visi susitikimai nufilmuoti ir įrašyti.

Byloje nėra įrodymų, kad važiuodavo po kažkokių tiltu, nes vykdavo į (duomenys neskelbtini) kaimą šerti gyvūnų, o tai patvirtina iš jo paimti telefonai pagal kuriuos nustatyta jo buvimo vieta ir judėjimo maršrutas.

Nuteistasis nurodo, kad pasak T. G., jis juos sekė nuo miesto, todėl matė kur išleido M. U., tačiau sekdamas turėjo matyti ir tai, kad D. L. niekur nebuvo sustojęs, nieko neslėpė, nenaikino narkotikų ir pan. Nesutinka su pareigūnų parodymais dėl vietos, kur išleido M. U. prieš pat jų sulaikymą, ir su tuo, kad nuosprendyje surašyti parodymai neatitinka M. U. duotų parodymų.

Atkreipia dėmesį į liudytojo D. K. parodymus duotus teisme, kad būtent M. U. prašė ir įkalbinėjo jį meluoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Be to, šio liudytojo parodymai teisme leidžia manyti, kad slaptas liudininkas nurodytas Nr. 005 yra kažkaip paveiktas M. U., todėl jo parodymais negalima tikėti. V. Ž. parodymai taip pat įrodo M. U. planus suklaidinti ikiteisminį tyrimą, suversti kaltę kitam ir išvengti atsakomybės.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo išdėstytas aplinkybes.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė – atmesti.

Nuteistųjų A. S., M. U. ir nuteistojo D. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistųjų A. S. ir D. L. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad minėti nuteistieji padarė skundžiamu nuosprendžiu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo ir nuteistajam D. L. paskyrė tinkamas bausmes. Tačiau Panevėžio apygardos teismas padarė klaidingas išvadas, jog nuteistasis M. U. veikdamas bendrininkų grupe su D. L., nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini), po tiltu per upelį ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gamino (džiovino) ir laikė didelį kiekį 1 386 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, todėl nepagrįstai nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Be to nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus ne tik apie savo veiksmus, bet ir apie kitų nuteistųjų, taip padėdamas nustatyti nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis. Tokiu būdu M. U. buvo paskirtos neteisingos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o vėliau ir subendrinta galutinė bausmė. Apygardos teismas nepakankamai įvertino nuteistąjį A. S. charakterizuojančias aplinkybes ir taip paskyrė per griežtą subendrintą galutinę bausmę. Išteisinus M. U. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, šioje dalyje turi būti pakeistas nuosprendis ir D. L., pašalinant aplinkybę, jog minėtą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas grupėje kartu su M. U..

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. S. manymu bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes pirmosios instancijos teismas nesigilino į jo ir byloje esančias aplinkybes, o vadovavosi tik tomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie buvo nurodyti kaltinamajame akte. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir tarptautinėje, išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Tačiau pažymėtina, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (LAT nutartys Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012, 2K-425/2012, 2K-67-746/2015). Europos Žmogaus Teisių Teisme EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų neišsamiu išnagrinėjimu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie, no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Nuteistojo A. S. nurodyti šališkumą įrodantys argumentai nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Byloje nėra ir kitų teismo šališkumą įrodančių duomenų.

Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje. Savo argumentus iš esmės grindžia tuo, jog jam nepriklauso metalinis garažas, esantis garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ir jame rasti daiktai. Teigia, kad jis negalėjo būti sekamas, o 2011 m. liepos 7 d. operatyvinės veiklos protokolas suklastotas, pareigūnai duoda melagingus parodymus apie tai, jog jį matė prie minėto garažo. Teismas neįvertino liudytojų A. B., A. D. ir E. S. parodymų, kurie, jo manymu, paneigė, jog jam priklausė metalinis garažas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kyla, kai asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – asmuo neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šioms nusikalstamoms veikoms būdinga tai, kad jos padaromos tik tiesiogine tyčia.

Nuteistojo A. S. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, veikos kvalifikuotos teisingai.

Iš bylos duomenų matyti, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios ir vėliau jo eigoje buvo atliekami operatyviniai veiksmai – nusikalstamos veikos imitavimo modelis, slaptas sekimas bei taikytos operatyvinės priemonės – techninės priemonės, kuriomis buvo kontroliuojami telefonu perduodama informacija, bei  fiksuojami pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) ir BPK nuostatas. Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelį sankcionuoja generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai pagal operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011 m. gegužės 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūrai pateikė teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau – NVIM) panaudojimo. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. operatyvinių veiksmų atlikimas buvo sankcionuotas tą pačią dieną ir buvo nutarta taikyti NVIM, turint tikslą nustatyti M. U. bei bendrininkų galimai vykdomas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 17-18). Visa tai parodo, kad NVIM buvo taikytas vadovaujantis tuo metu galiojusiu Operatyvinės veiklos įstatymu. NVIM subjektai pagal šio įstatymo 7 straipsnį turėjo teisę taikyti ir operatyvinius metodus, vienas iš kurių yra operatyvinis sekimas. Taigi įstatymo leidėjas numatė, kad NVIM subjektas turi teisę sekti dar net nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl A. S. nepagrįstai teigia, jog jis negalėjo būti sekamas2011 m. birželio 29 d.

Nuteistojo minimas Panevėžio miesto apylinkės 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi sankcionuotų veiksmų atlikimas neturi jokio ryšio su 2011 m. birželio 29 d. atliktu A. S. sekimu. Ši nutartis priimta jau pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas  įpareigoja ikiteisminio tyrimo subjektus visus tolimesnius procesinius veiksmus atlikti vadovaujantis BPK nuostatomis. Slaptas sekimas pagal BPK 160 straipsnį galimas tik tuomet, kai prokuroras su prašymų kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir šis nutartimi gali paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą. Dėl minėtų priežasčių Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu, kad būtų išduotas leidimas toliau sekti A. S. (1 t., b. l. 132). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir davė tokį leidimą.(1 t., b. l. 133). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. buvo sekamas nepažeidus ir BPK nustatytos tvarkos. Niekuo nepagrįsti  nuteistojo A. S. teiginiai, kad minėtas 2011 m. liepos 7 d. operatyvinės veiklos protokolas suklastotas, o pareigūnai duoda melagingus parodymus apie tai, jog jį matė prie minėto metalinio garažo, nes juos paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaip matyti iš liudytojo T. G. parodymų, kad 2011 m. birželio 29 d. buvo vykdomas ne tik NVIM, kurio metu iš M. U. buvo įgyta narkotinių medžiagų, bet operatyvinis sekimas tam, kad išsiaiškinti galimus jo bendrininkus (5 t., b. l. 85-88, 13 t., b. l. 64-66). Sekimo rezultatai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, buvo įforminti 2011 m. liepos 7 d. protokolu. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. G. (13 t., b. l. 69-70). Liudytojas I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis NVIM nedalyvavo, tik jį koordinavo ir surašė operatyvinės veiklos atlikimo protokolus, tame tarpe ir 2011 m. liepos 7 d. protokolą (13 t., b. l. 67-69). Minėtame protokole surašyta sekimo suvestinė, kurioje užfiksuota, jog nuo 2011 m. birželio 29 d., 12 val., iki 2011 m. birželio 29 d., 20.15 val. buvo sekami M. U., G. K. ir A. S.. Kaip matyti iš šios suvestinės apie 18.17 val. buvo sekamas „Z.“ (G. K.), kuris prieš tai susitiko su „M.“ (M. U.), vėliau susitiko su nežinomu vyru, sekimo suvestinėje įvardintu „T.u“. Tada pradėtas sekti asmuo „T.“, kuris po susitiko su „Z.“ apie 18.20 val. įsėdo į automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į gražų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sustojo prie metalinio garažo, esančio prie mūrinio garažo Nr. 167, atsirakino duris ir į jį įėjo. 18.31 val. „T.“ išėjo iš garažo, padėjo į automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) smulkų daiktą, kuris tilpo į delną, grįžo prie garažo, jį užrakino ir išvažiavo prie PC „IKI“, kur jo laukė „Z.“ ir „Lina“. 18.35 val. „Z.“ įsėdo į automobilį, kur kalbėjosi ir „T.“ jam kažką perdavė. Po to, šis ėjo susitikti su „M.“. Sekimo protokole užfiksuota, kad asmuo „T.“ yra A. S. (1 t., b. l. 44-46). Liudytoja V. D. teisme paliudijo, kad nors automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose ji nurodyta kaip savininkė, bet realiai juo naudojosi A. S. (13 t., b. l. 75 ). Liudytoja E. S. patvirtino, jog jos tėtis A. S. iki sulaikymo naudojosi automobiliu „Audi“, tačiau nežino nei modelio nei numerio (13 t., b. l. 75). Nuteistasis G. K. taip pat parodė, kad „Audi“ automobiliu važinėjo A. S.. Visa tai tik įrodo, kad prie metalinio garažo 2011 m. birželio 29 d. buvo nuvykęs būtent A. S., kuris turėjo raktus ir į jį įėjo.

Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde minimą versiją, kad minėtas garažas priklausė ne jam, o D. A., paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojai T. G., A. O., T. G. ir R. G. patvirtino, jog sulaikius A. S. pas jį buvo rasti raktai, kuriais buvo atrakintas metalinis garažas, esantis garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (13 t., b. l. 64 -66, 70 -72). Šiuos liudytojų parodymus patvirtina A. S. ir metalinio garažo kratos protokolai. Juose nurodyta, jog pas A. S. buvo rasti ir paimta pinigai, raktai, su vienu iš kurių policijos pareigūnai atrakino metalinį garažą, esantį garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 186, 141-145, 148-157). Atliekant eksperimentą 2013 m. vasario 5 d. A. S. pripažino, kad kratos metu iš jo paimti raktai priklauso jam. Šio eksperimento metu tuo pačiu raktu buvo atrakinti du garažai, vienas buvo garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, o kitas „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 16-19). Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3 ir 4 punktuose konstatuota, kad tyrimui pateikti du raktai, kurie poėmio metu buvo paimti iš A. S., yra pagaminti gamintojo, įgalioto juos gaminti. Tyrimui pateikta spyna, paimta poėmio metu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, yra techniškai tvarkinga. Spyna paimta nuo garažo Nr. 172, garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, yra pakeista ir perdirbta. 8 punkte nurodoma, kad labai tikėtina, jog ant garažo Nr. 172, medinių lentelių, garažo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, anksčiau buvo sumontuota kita, savo parametrais didesnė spynos dėžutė, nei poėmio metu paimta spyna (5 t., b. l. 20-29). Liudytojas D. Ž. daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti 2012 m. gruodžio 20 d. protokole atpažino raktus, kurie panašūs į perduotus pirkėjui prieš 6-7 metus pirkusiam metalinį garažą, garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 74-75). Šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog parduoto garažo, kuris yra garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, spyna įleidžiama ir davė du raktus (13 t., b. l. 74 ). Iš to seka, kad A. S. su savimi turėjo originalų raktą, kuris pagamintas gamintojo, būtent nuo metalinio garažo spynos, kuri taip pat yra originali. Garažo Nr. 172, esančio garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, spyna buvo perdaryta, pakeista ir pritaikyta prie garažo spynos, esančios garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Be to, apeliacinės instancijos teisme buvo ištirta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 10 ir 15 punktuose nurodyta, kad ant tirti pateikto maišelio ir pirštinės, paimtų 2011 m. spalio 6 d. atliekant kratą garaže be numerio, kuris yra prie garažo Nr. 167, garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, rasti susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai, ant kurių buvo rasti A. S. biologiniai pėdsakai su jo genotipu (14 t., b. l. 108-117). Ši specialisto išvada paneigia nuteistojo A. S. parodymus, jog šiame garaže jis niekada nėra buvęs. Teisėjų kolegija nuteistojo G. K. parodymus apie tai, kad metalinis garažas priklausė jo draugui ir jis į garažą eidavo nežinant A. S. pasiėmęs jo raktus, kurie tiko atrakinti abu garažus (13 t., b. l. 79-82) ir apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, jog metaliniame garaže rastus daiktus, ant kurių buvo rasti A. S. genotipas, atnešė jis iš kito A. S. garažo (14 t., b. l. 192-199), vertina kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Iš G. K. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis anksčiau nė karto neužsiminė, kad iš A. S. garažo būtų nešęs kokius nors daiktus būtent į metalinį garažą. Tik po specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ištyrimo G. K. apie tai duoda parodymus apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodytos liudytojos taip pat nepatvirtina jo iškeltos versijos, jog metalinis garažas jam nepriklauso. Liudytoja A. B. parodė, jog nežino, kam priklauso metalinis garažas, esantis garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nes už garažą niekas mokesčių nemokėjo (13 t., b. l. 73). Liudytoja A. D. parodė žinanti tik apie A. S. priklausančius garažus, esančius garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (13 t., b. l. 74 -75). Liudytoja E. S. taip pat neparodė, kad anksčiau minėtas metalinis garažas nepriklausė jos tėvui A. S.. Ji nurodė kad jai priklausančiu garažu, esančiu garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, naudojosi ji ir jos tėvas, o spyna buvo įdėta ankstesnio savininko (13 t., b. l. 75). Teisėjų kolegija abejoja liudytojos E. S. parodymais apie ankstesnio savininko įdėtą spyną, nes tai akivaizdžiai prieštarauja jau aptartiems įrodymams, t. y. sekimo protokolui, liudytojų parodymams, specialistų išvadoms. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad anksčiau paminėtus ir byloje esančius įrodymus sudėjus į logišką grandinę pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad būtent A. S. priklausė metalinis garažas, esantis garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis laikė kratos metu rastus sprogmenis, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas, psichotropines medžiagas.

Iš pirmiau aptartų nuteistųjų M. U., dalies G. K., liudytojo T. G. parodymų, NVIM protokolų duomenų ir telefoninių pokalbių bei ryšių išklotinių seka, jog 2011 m. birželio 29 d. liudytojas T. G. gavo 61 vnt. tablečių tik po to, kai M. U. paskambino G. K., o šis A. S., kuris nuvyko į metalinį garažą, esantį garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, paėmė psichotropines medžiagas ir perdavė G. K., o šis M. U.. 2011 m. liepos 30 d. T. G. gavo psichotropines medžiagas tik po to, kai 2011 m. liepos 29 d. susitiko su M. U. ir paprašė 50 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga, M. U. šį kiekį užšifruotai pokalbio telefonu metu nurodė  G. K., tačiau susitikimas buvo nukeltas kitai dienai dėl kito asmens nebuvimo. Kaip matyti iš 2011 m. liepos 30 d. G. K. ir A. S. pokalbio, kad ryte jie negali susitikti, nes A. S. yra išvykęs iš Kėdainių ir grįš tik apie 14 val.  A. S. skambina G. K. ir pranešė, kad atvysta į vietą, kur yra G. K. apie 13.30 val. (2 t., b. l. 16-48). Celių išklotinių analizė (2 t., b. l. 106-128) ir operatyvinio sekimo protokolas (1 t., b. l. 44-46) dar kartą patvirtina, kad G. K., po M. U. skambučio, iš kart kontaktuodavo su A. S., matyti jų buvimo vietos ir laikas 2011 m. birželio 29 d. ir liepos 30 d. . G. K. sekimo metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, tik patvirtina, kad ne jis disponuoja narkotinėmis medžiagomis, o būtent A. S.. G. K. po susitikimo su A. S. siųsdavo SMS žinutes ar bendraudamas telefonu nenustatytiems asmenims nurodydavo apie tai, kad „sninga“, reiškia turi narkotinių medžiagų miltelių pavidalu, „bumbulai“, reiškia tabletes (2 t., b. l. 18-19, 28, 36, 42).

Atlikus kratą minėtame metaliniame garaže buvo rasta ir paimta: dvi šovinių dėtuvės, įrankis valyti ginklui, ginklas „S. S. P230“, šaunamojo ginklo dalis su juoda rankena, kurioje įdėta šovinių dėtuvė, ginklo vamzdis, spyruoklė ir atskiros šaunamojo ginklo detalės, 5 vnt. po 400 g kaip sprogstamosios medžiagos, 4 vnt. padegamosios virvelės, 3 detonatoriai, 2025 vnt. šovinių, 23 vnt. pistoletai, 9 vnt. pistoletai su užrašais „B. M. in Russia“, baltos ir gelsvos spalvos milteliai, maišelis su neaiškios kilmės medžiaga, baltos spalvos plastikinis butelis su neaiškios kilmės skysčiu, polietileninis maišelis, kuriame 271 tabletė, svarstyklės su užrašu „Sencor“ su baltos spalvos miltelių pėdsakais, 148 vnt. pakelių cigarečių „S. G.“, vakuumavimo aparatas „Zepter“, peilis, 10 tuščių polietileninių maišelių ir naudojimo instrukcija, rudos spalvos stačiakampio formos medžiaga, pirštinė (3 t., b. l. 141-147). Iš specialisto išvados Nr. 140-(6884)-IS1-2446 matyti, kad pateikti 9 vnt. pistoletai su užrašais „B. M. in Russia“ yra pusiau automatiniai, graižtviniai šaunamieji ginklai, pagaminti savadarbiu būdu perdirbant 4,5 mm kalibro pneumatinius CO2 pistoletus „(duomenys neskelbtini)“ ir pritaikant juos šaudyti pramonės gamybos 9 mm kalibro „Browning“ šoviniais, kurie yra draudžiami civilinėje apyvartoje, visi 2025 vnt. pateikti šoviniai yra tinkami šaudymui (4 t., b. l. 104-116). Iš specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad 5 briketai pramoninės gamybos brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiaga – trotilas (TNT) (bendra briketų masė – 2030,9 g), 3 vnt. pramoninės gamybos karinės paskirties „EDP“ tipo elektriniai detonatoriai – sprogmenys, kuriuose yra apie po 1,5 g brizantinio ir inicijuojančio poveikio sprogstamųjų medžiagų užtaisai, 4 vnt. pramoninės gamybos ugnialaidės virvutės – sprogdinimo priemonės (4 t., b. l. 185-189). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad rasta psichotropinės medžiagos – metamfetaminas, kurio masė yra 317,622 g; MDPV, kurio masė 4,795 g; PMMA, kurios masė yra 868,11 g (4 t., b. l. 54-70). Specialistų išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) specialistai padarė išvadas, kad tirti pateiktose 271 vnt. tabletėje yra 2,4862 g (2,95 proc.) gryno amfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu) ir 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) yra 5,427 g (6,4 proc.) (4 t., b. l. 77-78, 82-83). Iš to seka, kad metaliniame garaže buvo rasta labai didelis kiekis narkotinių medžiagų ir 10 šaunamųjų ginklų, didelis kiekis šaudmenų, didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų.

Tai, kad narkotinėmis medžiagomis prekiavo A. S. ir yra jo sąryšis su metaliniu garažu matyti ir iš garažo, esančio garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, atliktos kratos, nes ten buvo rastos svarstyklės „Sencor“, mobilaus ryšio telefonas ir ginklo šovinių dėtuvė Nr. 91521 (3 t., b. l. 121-122). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šiame garaže rastų svarstyklių „Sencor“ paviršiaus rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (4 t., b. l. 54-70), o iš specialisto išvados Nr. 140-(6884)-2446 matyti, kad ginklo šovinių dėtuvė Nr. 9152 yra 9 mm kalibro pistoleto „(duomenys neskelbtini)“ šovinių dėtuvė, kurios konstrukcija leidžia ją naudoti  tirti pateiktuose devyniuose savadarbiu būdu perdirbtuose 4.5 mm kalibro pneumatiniuose CO2 pistoletuose „(duomenys neskelbtini)“. Pabrėžtina, kad įstačius tirti pateiktą  9 mm kalibro pistoleto „(duomenys neskelbtini)“ šovinių dėtuvę į bet kurį iš tirti pateiktų devynių savadarbiu būdu perdirbtų 4.5 mm pneumatinių CO2 pistoletų „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo rasti metaliniame garaže, jie tampa tinkami šaudyti (4 t., b. l. 104-116). Byloje nėra duomenų, kad A. S. turi leidimo įgyti ir laikyti ginklus, sprogstamąsias medžiagas. Taigi, A. S. tyčia ir suvokdamas, kad neturėdamas leidimo neteisėtai laiko daugiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas ir įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir norėjo taip veikti. A. S. sąmoningai nesilaikė įstatyme numatyto draudimo ir numatė, kad neišvengiamai atsiras BK numatyti padariniai, nes stengdamasis išvengti baudžiamosios atsakomybės minėtus daiktus slėpė atskirame metaliniame garaže. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas apie A. S. kaltę ir teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį.

D. L. ir M. U. nuteisti kaip bendrininkai už įgijimą, laikymą, gabenimą psichotropinės medžiagos – PMMA, turint tikslą parduoti ir platinti, bei už gaminimą (džiovinimą) ir laikymą didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių Nuteistasis D. L. nesutinka, kad kartu su M. U. prekiavo narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis M. U. savo apeliaciniame skunde taip pat dėsto argumentus, jog nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Kaip jau buvo minėta anksčiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla tada kai asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Iš nuteistojo M. U. duotų parodymų matyti, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. kalbėjo su liudytoju T. G. ir tarėsi susitikti. Susitikimo metu pareigūnas klausė, ar galėtų gauti 20 g amfetamino, kanapių. Tada jis susisiekė su D. L. ir šiam užšifruotai nurodęs „20 namą“, o tai reiškė, kad reikia 20 g amfetamino Į ką D. L. atsakęs, kad viską suprato. Pirmiausiai važiavo į Šėtos g., iš kur paėmė kanapes, o po to nurodė važiuoti prie  „(duomenys neskelbtini)“. Būdamas vietoje skambino D. L. ir nurodė, kur jam atvažiuoti. Su D. L. susitiko prie minėtos „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur jis padavė pinigus, už jo atvežtą amfetaminą. D. L. pamokė, kad į rankas narkotinių medžiagų nepadavinėtų, o jas kur nors numestų ir tik po to parodytų. Jis taip ir padarė, t. y. numetė amfetaminą prie stulpo. Atvykus pareigūnams nurodė pirštu, kur jie guli. Po to nuėjo pas D. L. į mašiną, o pareigūnai pasiėmė amfetaminą ir išvažiavo. Spalio 5 d. irgi skambino pareigūnai, kurie pasakė, jog jiems rytojui reikia 50 to, ir 50 to, iš ko suprato, jog reikia 50 g amfetamino ir 50 g žolės. Apie tai užšifruotai informavo D. L.. Jie abu nuo spalio 6 d. ryto visur važiavo kartu. Tik kai reikėjo perduoti narkotikus jis išlipo prie stulpo, o pats D. L. nuvažiavo toliau (13 t., b. l. 83 -87). Šiuos nuteistojo parodymus patvirtino ir liudytojų T. G., I. L. parodymai, operatyvinės veiklos atlikimo bei elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys, išklotinių analizė. Tuo pačiu taip pat paneigiamas ir apelianto D. L. teiginys, kad byloje nėra duomenų apie jo dalyvavimą parduodant narkotikus pagal NVIM veikiančiam pareigūnui. Tai, kad NVIM pareigūnui M. U. perdavė narkotines medžiagas, kurias gavo iš D. L., patvirtina specialisto išvada Nr. 140-(6404)-IS1-6028, kurioje nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. perduota tirti psichotropinė medžiaga, kurioje yra PMMA – 4,089 g (1 t., b. l. 102-103). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ rekomendaciją PMMA – 4,089 g priskiriama prie nedidelio kiekio (redakcija 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-777 (nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.). Dar kartą atkreipiamas dėmesys į byloje esančius elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis, iš kurių aiškiausiai matyti, jog M. U. pakalbėjus su NVIM pareigūnu, šis apie norimą kiekį informuoja D. L. tiksliai nurodydamas kiekį, bet užšifruodamas, t. y. pokalbio metu T. G. pasako M. U., kad jam reikės „20 balto ir 10 to šiandien“, o jiems išsiskyrus M. U. iš karto šį kiekį užšifruotai 11.34 val. pokalbio telefonu metu nurodė  D. L., sakydamas, kad „mergaitė gyvena 20 bute“, į ką D. L. atsakė, kad vėliau duos apie tai žinoti. Nepraėjus ir pusvalandžiui – 12 val. M. U. ir D. L. vėl susiskambino ir susitarė susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Iš telefoninių pokalbių taip pat matyti, kad apie reikiamą narkotikų kiekį 2011 m. spalio 6 d. M. U. informavo D. L. jau spalio 5 d. vakare. 2011 m. spalio 6 d. visą dieną praleido ir išsiskyrė tik tuo metu, kai M. U. išlipo perduoti paketo, o jis pavažiavo toliau (1 t., b. l. 121-122). Iš kratos protokolo matyti, kad D. L. vairuojamame automobilyje „Pontiac“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastos svarstyklės, ant kurių buvo psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir PMMA pėdsakai bei narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervų sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakų, o tai patvirtino specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje nurodyta dar ir tai, jog D. L. kairės rankos nuoplovose rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (2 t., b. l. 185-188, 4 t., b. l. 54-70). Iš to seka, kad nuteistieji darydami tęstinę veiką pirmuoju atveju įgijo, laikė, gabeno ir perdavė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – PMMA, o antruoju atveju įgijo, laikė, gabeno, bet neperdavė psichotropinių medžiagų dėl nuo jų valios nepriklausomų aplinkybių, t. y. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl užtenka, kad asmuo būtų padaręs nors vieną alternatyvų veiksmą numatytą šio nusikaltimo objektyviojoje pusėje. Be to, D. L. ir M. U. suvokė, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines ir narkotines medžiagas su tikslu jas parduoti, tokie nuteistųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kaip jau buvo minėta anksčiau nuteistieji M. U. ir D. L. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvais, kuriais remiantis jie buvo nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, už tai, kad M. U. ir D. L., veikdami bendrininkų grupe, nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini), po tiltu per upelį ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gamino (džiovino) ir laikė didelį kiekį 1 386 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis teisingai nustatė, kad 2011 m. spalio 6 d. M. U. ir D. L. buvo nuvykę į Kėdainių rajoną, tarp (duomenys neskelbtini), po tiltu per upelį ,,(duomenys neskelbtini)“, kur prisiskynė narkotinių medžiagų – kanapių, kurias gabeno su tikslu parduoti pareigūnams, o tai apima jau aptartą 2011 m. spalio 6 d. epizodo nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog M. U. ir D. L., veikdami bendrininkų grupe, po tiltu esančias narkotines medžiagas – kanapes, neteisėtai gamino (džiovino) ir laikė. Kadangi teismas savo išvadas turi grįsti patikimais įrodymais, taip pat turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, t. y. aprašomojoje jo dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Taigi vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

M. U. viso ikiteisminio tyrimo ir teisme metu neigė, jog po tiltu rastos kanapės priklausė jam, o nurodė, jog jos priklausė D. L.. Netikėti jo parodymais nėra pagrindo, nes kaip matyti iš slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolų ir pokalbių suvestinių matyti, kad M. U. buvo žemiausios grandies narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojas, kuris sužinojęs apie reikiamą narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį ir kiekį kreipdavosi į tarpininkus (G. K. ar D. L.), iš kurių vėliau ir gaudavo. Atliekant M. U. elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose nėra užfiksuota, kad jis būtų užsiminęs apie jam ir D. L. kartu priklausantį didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių. Kaip tik matyti, kad jis kalbėdamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nurodo „žinąs kas turi“ arba „rado tą kas turi“, „kai gaus, duos žinią“ (1 t., b. l. 162-199, 2 t., b. l. 2 t., b. l. 1-10). Apygardos teismas padarė klaidingas išvadas dėl 2011 m. spalio 5 d. vykusio telefoninio pokalbio tarp M. U. ir  T. G., iš kurio matyti, kad M. U. tik teigiantis, jog turi galimybę parduoti didelį kiekį, tačiau tai neįrodo, jog jis žinojo būtent apie ikiteisminio tyrimo metu rastų kanapių po tiltu kiekį. Sekant toliau minėtą pokalbį matyti, kad M. U. T. G. pažada viską susiderinti šiandien. Skambina D. L., kuriam nurodo užšifruotai kiek reikia narkotikų. D. L. kalba apie tai, kad reikės važiuoti į sodą (2 t., b. l. 5-10). Iš šio pokalbio matyti, kad tik D. L. žino, kur reikia vykti ir kur paslėptos narkotinės medžiagos. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad narkotinės medžiagos buvusios po tiltu randasi Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 151-161), t. y. pakeliui D. L., kurio tėvų sodyba buvo Kebonių kaime. VšĮ „Regitra“ duomenų bazėje, padarius užklausą pagal M. U. asmens kodą, buvo nurodyta, jog pagal nurodytas užklausos sąlygas informacijos apie kelių transporto priemones nerasta (6 t., b. l. 167). Iš 2011 m. spalio 6 d. sekimo protokolo matyti, kad iki tilto vykstama automobiliu „P. T.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja D. L. (1 t., b. l. 121-122). Atliekant M. U. sekimą nebuvo nustatyta, kad jis vairuotų kokį nors automobilį, kas parodo, kad jam būtų sudėtingiau nuvykti iki minėtų narkotinių medžiagų, kurios randasi po tiltu Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini). Byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėtos narkotinės medžiagos – kanapės priklausė ir M. U.. Be to, liudytojas Nr. 05, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad „L.“ (D. L.) M. (M. U.) apklausų metu liepė nesakyti, kad ,,medžiai“ po tiltu yra jo – „L.“  ir iš jo gavo „ratus“, kitaip bus blogai ne tik jam, bet ir M. U. šeimai. Liepė viską apsiimti sau, sakyti, kad „medžius“ jis rado pats po tiltu, nes „L.“ nesekė, todėl policija neturi įrodymų (10 t., b. l. 107). Teisėjų kolegija įvertinusi visus anksčiau ištirtus ir aptartus įrodymus konstatuoja, jog M. U. išteisinamas dėl BK 260 straipsnio 2 dalies, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o D. L. teisingai ir pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Iš nuosprendžio šalinama ir aplinkybė, jog D. L. veikė bendrininkų grupe, kartu su M. U..

Tokiu būdu nuteistojo D. L. apeliacinis skundas šioje apimtyje tenkinamas ir nustatoma jog  jis nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini), po tiltu per upelį ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gamino (džiovino) ir laikė didelį kiekį 1 386 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistieji D. L. ir M. U. savo apeliaciniuose skunduose prašo išteisinti ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė nusikalstamos veikos, kadangi ketinę pas juos rastus dokumentus grąžinti teisėtiems savininkams.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla, kai asmuo pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio straipsnio dalykas – antspaudas, spaudas, dokumentas ir griežtos atskaitomybės blankai, o objektas šių dalykų teisinės apyvartos patikimumas ir saugumas. Taigi įstatymų leidėjas siekia apsaugoti tiek fizinį, tiek ir juridinį asmenis identifikuojančius dalykus, kurių pagrindu gali įvykti juridinių faktų visuma, dėl kurių gali atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti įvairūs teisiniai santykiai. Todėl antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti. Iš atliktų kratų D. L. bute ir M. U. asmeninės kratos protokolų matyti, kad šie nuteistieji neturėdami teisėto pagrindo laikė kitiems fiziniams asmenims priklausančius tikrus dokumentus, t. y. A. S. vairuotojo pažymėjimą, I. S. asmens tapatybės kortelę, S. T. (S. T.) vairuotojo pažymėjimą, o D. L. dar ir automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. T. registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 42 vnt. neužpildytus – vaistų receptų blankus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112, su juose esančiais gydytojos K. M. ir viešosios įstaigos Kauno klinikos spaudais (3 t., b. l. 75, 4 t., b. l. 11-12). Šių dokumentų tikrumą patvirtino specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 81-82, 4 t., b. l.19-22). Nuteistieji neneigia fakto, kad žino apie pas juos rastus dokumentus, tačiau jie nurodo, kad šiuos dokumentus radę ir norėję juos gražinti teisėtiems savininkams. M. U. teisme parodė, kad dokumentus jis rado prieš dvi savaites ar net prieš mėnesį ir juos laikė (13 t., b. l. 83-87). Nuteistasis D. L. teigė, kad 2011 m. pavasarį rado maišelį, kuriame buvo dokumentai, po to juos laikė namie (13 t., b. l. 82-83). Kas parodo, kad nuteistieji nesiėmė jokių priemonių ar aktyvių veiksmų, per tikrai netrumpą laiką, siekiant grąžinti ar pranešti dokumentų savininkams apie jų radimą, arba apie tai būtų pranešę policijai ar kitai įgaliotai institucijai. Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio 12 punktą asmuo, radęs kito piliečio asmens tapatybės kortelę, ją turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai. Nors šiame straipsnyje nenurodytas tikslus terminas, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką asmuo privalo perduoti rastą dokumentą policijai ar kitai įgaliotai institucijai arba pranešti minėtų įstaigų pareigūnams nedelsiant arba kuo skubiau pagal esamą situaciją ir objektyvias galimybes tai atlikti (LAT nutartis 2K-12/2013). Taigi nuteistieji D. L. ir M. U. suprato, kad neturėdami teisinio pagrindo laikė kitiems asmenims priklausančius dokumentus ir taip norėjo elgtis, todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Paskirta bausmė yra veiksminga tada, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibūdinančius požymius, jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumą. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės dydį, kuris turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (LAT nutartis 2K-137/2013).

Nuteistojo M. U. apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai jam nebuvo taikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šias veikas ar joje dalyvavusius asmenis. Su tokiu nuteistojo teiginiu sutinka ir teisėjų kolegija, nes pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LAT nutartis Nr. 2K-212/2013 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad M. U. jau ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie narkotinių medžiagų įgijimą ir juos tikslino įvykio vietoje (5 t., b. l. 183-193, 10 t., b. l. 76-106,). Be to, M. U. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir savo parodymus pakartojo teisiamojo posėdžio metu (13 t., b. l. 83-87). Teisėjų kolegija, įvertina ir tai, kad minėto nuteistojo parodymai iš esmės sutampa ir kitais byloje esančiais įrodymais, juo papildo. Esant minėtoms aplinkybės pripažįstama, kad M. U. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nors su kai kurių iš jų vertinimu ir nesutinka, t. y. pripažįsta, kad turėjo kitam asmeniui priklausantį dokumentą, bet jis norėjęs jį grąžinti, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnį. Teisėjų kolegija tai vertintina tik kaip nuteistojo norą savaip vertinti savo veiksmus ir jų nekriminalizuoti, o ne kaip neteisingų parodymų davimą. Be to, M. U. davė parodymus apie tose veikose dalyvavusius asmenis ir jų vaidmenis, nuoširdžiai gailisi, dėl šių priežasčių yra pagrindas jam taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teisėjų kolegija įvertinus tai, kad nuteistasis M. U. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iš naujo atsižvelgia bausmių skyrimo pagrindus, įvertina visas su tuo susijusias aplinkybes ir skiria naujas bausmes. M. U. nuteistas už apysunkį, nesunkų ir 3 sunkius nusikaltimus, kuriuos padarė tyčia, anksčiau teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, turi sveikatos problemų, patyrė kelias operacijas (6 t., b. l. 58, 60), turi neįgalumą, jam buvo nustatytas 55 proc. darbingumas, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, jog jis nusikalstamas veikas BK 260 straipsnio 1 dalyje padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. U. pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas recidyvistu, nes Kėdainių apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas už jį neišnyko, dabar nuteistas už 5 tyčinius nusikaltimus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nuteistajam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, skiria griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau artimą sankcijoje numatytam minimumui, t. y. už BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Už kitas nusikalstamas veikas taip pat skirtinos bausmės artimos sankcijos minimumui, t. y. už BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 29 d. ir liepos 30 d. epizodas) – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 9 d. epizodas) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 6 d. epizodas) – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Kadangi nusikalstamos veikos tiek savo pavojingumu ir pabudžiu skiriasi jos bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, t. y. bausmės bendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai bausmes paskyrė D. L., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimą ar nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. D. L. padarė tris nusikalstamas veikas (apysunkį ir du sunkius), vieną iš jų padarė bendrininkų grupe. Anksčiau teistas 6 kartus (7 t., b. l. 119-124), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nekartą baustas administracine tvarka, kai kurios nuobaudos dar buvo galiojančios, pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas visa tai įvertinęs skyrė pagrįstas ir ne per griežtas bausmes. Kaip matyti D. L. už nusikalstamą veiką, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, skyrė laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, t. y. nežymiai didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, nes įstatymo leidėjas numatė laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Už BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, t. y. bausmės vidurkis, o už BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, t. y. nežymiai didesnę nė sankcijos vidurkis. D. L. nėra pagrindo švelninti bausmių taip ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kadangi pas jį namuose buvo rasti net keturi dokumentai, o jis nesiėmė nuo 2011 m. pavasario jokių veiksmų, kad juos grąžinti teisėtiems jų savininkams ir laikė namuose, spintoje po rūbais.

Negalima sutikti ir su nuteistojo D. L. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad jam turi būti taikomos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys. BK 64 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. L. paskutinį kartą buvo teistas Kėdainių apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu lygtinai atleistas nuo neatliktos 1 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2010 m. lapkričio 15 d. išbrauktas iš Kėdainių rajono pataisos inspekcijos įskaitos (7 t., b. l. 119-124). Byloje nėra kitų duomenų, kad D. L. tuo metu, t. y. 2011 m. pavasarį, būtų atlikinėjęs kokią nors bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo jam taikyti BK 64 straipsnį.

Nuteistajam A. S. taip pat nėra pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį. Iš nuosprendžio matyti, kad Panevėžio apygardos teismas skirdamas A. S. bausmes atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas teigiamai, dirba, vienas augina ir išlaiko keturis vaikus, iš kurių trys nepilnamečiai, turi sveikatos problemų, netekęs 60 proc. darbingumo (8 t., b. l. 116-124, 9 t. b. l. 92-95). Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kurią apima BK 260 straipsnio 3 dalis, padarė bendrininkų grupe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl už BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams, o už BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausmę 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. už abu nusikaltimus skyrė sankcijose numatytus bausmės vidurkius. A. S. nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog gyvena ir išlaiko keturis vaikus, iš kurių trys yra mažamečiai, neseniai mirė vaikų motina, todėl vienintelis artimas žmogus jiems yra A. S., yra neįgalus, pirmosios instancijos teismas įvertino skirdamas bausmę, tačiau jos nėra pakankamos dėl kurių būtų galima pripažinti jas išimtinėmis. Byloje nėra duomenų, kad A. S. sirgtų sunkiomis ligomis, dėl kurių jam bus sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad A. S. nustatytos ligos netrukdė, jam atlikti nusikalstamas veikas, kurios pagal savo prigimtį yra pavojingos visuomenei. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad savanoriškai papasakojo visas žinomas aplinkybes šioje byloje. Taigi visa tai neduoda pakankamo pagrindo A. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi. Teisėjų kolegijos manymu teismas subendrindamas bausmes nepakankamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias savybes, t. y. teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas teigiamai, dirba, sutuoktinė mirusi, todėl vienas augina ir išlaiko keturis vaikus, iš kurių trys nepilnamečiai, turi sveikatos problemų, netekęs 60 proc. darbingumo, todėl paskyrė per griežtą galutinę bausmę, kuri mažintina skiriant laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimi, 328 straipsnio 2 ir 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria M. U. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o kitoje dalyje dėl jo ir nuteistųjų A. S. bei D. L. nuosprendį pakeisti:

M. U. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. U. vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – apėmimo būdu  ir  paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

Pripažinti nuteistojo M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistajam M. U. paskirti bausmes:

• pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,
• pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,
• BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 29 d. ir liepos 30 d. epizodas) laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,
• BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 9 d. epizodas) laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,
• BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 6 d. epizodas) laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. S. paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų, pakeisti ir bausmes paskirtas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje dėl nuteistojo D. L. pašalinti aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarė grupėje su M. U..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                                        Laima Garnelienė

Teisėjai                                                                                               Viktoras Kažys

                                                                                        Linas Žukauskas