Civilinė byla Nr. eB2-317-883/2023

Proceso Nr. 2-58-3-00021-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rancas“ prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo ir naujosios kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rancas“ įtraukimo į bankrutavusios akcinės bendrovė „Verpstas“ kreditorių sąrašą.

             Teismas

n u s t a t ė:

1.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė akcinei bendrovei (toliau – AB) „Verpstas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokamukas“. Teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi atstatydino MB „Nemokamukas“ iš bankrutavusios AB „Verpstas“ nemokumo administratorės pareigų ir bankrutavusios AB „Verpstas“ nemokumo administratore paskyrė MB „Sekmė“.

2.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rancas“ teismui pateikė prašymą pakeisti pradinę kreditorę N. T. naująja kreditore UAB „Rancas“ ir UAB „Rancas“  suteikti prieigą prie elektroninės bylos. 

3.       Nemokumo administratorė MB „Sekmė“ su prašymu nesutiko motyvuodama tuo, kad UAB „Rancas” direktorius L. T. buvo ir BAB „Verpstas” buvusio nemokumo administratoriaus MB „Nemokamukas“ vadovas ir įgaliotas asmuo. Nemokumo administratorės MB „Sekmė“ nuomone, toks elgesys, kai tas pats asmuo yra ir buvusios nemokumo administratorės įgaliotas asmuo, ir naujosios kreditorės vadovas, nesiderina su administratorių etikos kodeksu bei su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – JANĮ), taip pat su kitais nemokumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

4.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi prašymo dėl kreditoriaus pakeitimo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Verpstas“ kreditorės N. T. pakeitimo naująja kreditore UAB „Rancas“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant klausimą iš naujo, reikia įvertinti UAB „Rancas“ reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinti 2023 m. sausio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp N. T. ir UAB „Rancas“.

5.       2023 m. balandžio 4 d. nutartimi pradinei kreditorei N. T. išsiųsti procesiniai dokumentai, išaiškinta teisė per 14 d. pateikti teismui paaiškinimus raštu dėl 2023 m. sausio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo aplinkybių. Nutartis kreditorei asmeniškai įteikta 2023 m. balandžio 11 d. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje paskelbta specialiame interneto tinklalapyje; jokių prašymų/pareiškimų teismui nėra pateikta.

Prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo tenkintinas

6.       Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi AB „Verpstas“ nemokumo administratore paskirta MB „Nemokamukas“. 2022 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintas kreditorės N. T. 4296,35 Eur kreditorinis reikalavimas. 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi MB „Nemokamukas“ atstatydinta iš bankrutavusios AB „Verpstas“ nemokumo administratorės pareigų pačios prašymu ir bankrutavusios AB „Verpstas“ nemokumo administratore paskirta MB „Sekmė“. 2023 m. sausio 16 d. UAB „Rancas“ ir BAB „Verpstas“ kreditorė N. T. sudarė ginčo reikalavimo perleidimo sutartį.

7.       JANĮ 41 – 42 straipsniuose įtvirtinta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis); teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).

8.       Pažymėtina, kad, skirtingai nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) (41–42 straipsniai) nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad taikant JANĮ kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi kilus poreikiui tikslinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu.

9.       ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis).

10.       Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reguliuoja CK 6.101 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Įmonių bankroto procesą reguliuojančios teisės normos numato, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui.

11.       ĮBĮ nuostatos patvirtina, kad tiek atsisakydamas kreditorinio reikalavimo, tiek perleisdamas jį kitam kreditoriui arba kitam asmeniui, kreditorius laisva valia išreiškia savo ketinimus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357/2007). Nors teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka anksčiau skolininko bankroto byloje patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-330/2017).

12.       Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tam, jog reikalavimo perleidimo sutartis būtų pripažįstama sudaryta ir sukuriančia civilinius teisinius santykius, būtina nustatyti sutarties šalių suderintą valią (susitarimą), t. y. pradinio kreditoriaus valią perleisti reikalavimą naujam kreditoriui ir naujo kreditoriaus valią sutartomis sąlygomis perimti reikalavimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.159 straipsnis). Nesant sutarties šalių suderintos valios (išreikšto susitarimo) dėl reikalavimo perleidimo, sutartis negali būti laikoma sudaryta, o reikalavimas negali būti laikomas perleistu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-837-790/2020).

13.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios 2023 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutarties matyti, jog pradinė kreditorė N. T. išreiškė valią 4296,35 Eur dydžio reikalavimą ir visas reikalavimo teises perleisti naujajam kreditoriui UAB „Rancas“, o naujasis kreditorius UAB „Rancas“ sutiko sumokėti už tai šalių sutartą atlyginimą. Taigi, abi sandorio šalys išreiškė valią ir sulygo dėl reikalavimo teisių perleidimo tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos rašytiniame sutarties tekste.

14.       LITEKO informacinės sistemos duomenimis teismuose nėra nagrinėjama bylų dėl 2022 m. birželio 13 d. teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties, pasirašytos tarp N. T. ir UAB „Rancas“, pripažinimo niekine ar negaliojančia.

15.       BAB „Verpstas“ nemokumo administratoriaus argumentai, kad tiek BAB „Verpstas“ buvusios nemokumo administratorės, tiek naujos kreditorės atstovas/vadovas yra tas pats asmuo – L. T., kad toks reikalavimo teisės įgijimas pažeidžia BAB „Verpstas“ ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus ir yra nesuderinamas nei su JANĮ 38 straipsniu, nei su Nemokumo administratorių etikos kodekso nuostatomis, yra išnagrinėti 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir nesudaro pagrindo abejoti reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumu.

16.       Bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas suteikia su bankroto procesu susijusius klausimus sprendžiančiam teismui didesnes galias (pvz., savo iniciatyva išreikalauti įrodymus, peržengti bylos nagrinėjimo ribas), tačiau viešojo intereso kriterijus nepašalina proceso dalyviams tenkančios įrodinėjimo pareigos. Nagrinėjamu atveju, nesant net minimalių požymių, pagrindžiančių sudaryto reikalavimo perleidimo sandorio neteisėtumą (tokių duomenų bankroto administratoriui nepateikus), teismui nėra pareigos iš esmės vertinti sudaryto sandorio teisėtumą, t. y. savo iniciatyva atlikti išsamų tyrimą, apimantį tiek sandorio sudarymo aplinkybes, tiek sandorio sąlygų vertinimą, o juolab analizuoti, ar toks privatus sandoris nepažeidžia BAB „Verpstas“ kreditorių interesų.

17.       Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. sausio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra nuginčyta, taip pat byloje nėra duomenų, kad ji būtų ginčijama, todėl teismas konstatuoja, jog teisių perėmimas įvyko.

18.       Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka skolininko bankroto byloje anksčiau patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, todėl analizuojamu atveju nustačius, kad pradinio kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, ir nesant duomenų, pagrindžiančių šalių sudaryto sandorio dėl reikalavimo teisės (finansinio reikalavimo) perleidimo neteisėtumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teismui ex officio spręsti dėl reikalavimo perleidimo sutarties tarp N. T. ir UAB „Rancas“ (ne)galiojimo.

19.       Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. sausio 16 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, teismui nepateikta duomenų, kad ši sutartis būtų ginčijama, yra pagrindas į bankrutavusios AB „Verpstas“ kreditorių sąrašą įtraukti naują kreditorių UAB „Rancas“ su 4296,35 Eur finansiniu reikalavimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu,

n u t a r i a:

įtraukti į bankrutavusios akcinės bendrovės „Verpstas“ pirmos eilės kreditorių sąrašą uždarąją akcinę bendrovę „Rancas“ (j. a. k. 302466843) su 4296, 35 Eur finansiniu reikalavimu.

Suteikti UAB „Rancas“ prieigą prie BAB „Verpstas“ bankroto bylos elektroninės kortelės.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Irena Stasiūnienė