Administracinė byla Nr. I-6877-402/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01284-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.1.

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, 

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 6) nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – atsakovas, Alytaus PN) atliko nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d. Bausmės atlikimo laikotarpiu trūko gyvenamojo ploto, nebuvo užtikrinta vienam asmeniui turėjus tekti 3,1 kv. m ploto norma. Gyvenamosios patalpos blogos būklės, langų rėmai kiauri, išpuvę, grindys sulūžusios, laikydavosi didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, būdavo šalta ir tamsu, prastas vėdinimas, veisėsi tarakonai. Nurodė, kad nuo pastato krito tinkas, todėl būdavo baisu vaikščioti po kiemą. Nurodė, kad netinkamai atitvertas sanitarinis mazgas, dušuose nebuvo persirengimo kabinos, todėl pažeistas privatumas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, jam pablogėjo sveikata, patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus.

Atsakovo atstovas – Alytaus pataisos namai su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-16) nurodė laikotarpius, būrius ir gyvenamąsias patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas, jų plotą, miegamų vietų skaičių jose. Atsakovo skaičiavimais vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kur nuteistieji gali dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti įstaigos teritorijoje – tiek patalpose, tiek lauke, gali sportuoti krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse. Akcentavo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pataisos namų bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja taikytinas režimas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tikrinimus, higienos normų pažeidimų nenustatė. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus, patalpos remontuojamos pagal poreikį. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, juos valo nuteistieji įdarbinti tvarkdariais. Jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisiją dėl perkėlimo, tačiau šia teise nei karto nepasinaudojo, į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų taip pat nesikreipė. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nes remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 19.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2016 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 10, 18), todėl bus vertinamas laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. liepos 19.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu trūko gyvenamojo ploto, nebuvo užtikrinta vienam asmeniui turėjus tekti 3,1 kv. m ploto norma.

Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir į bylą pateikė duomenis (b. l. 10):

nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d., nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 11 būrio (3 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 2 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 43,96 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,66 kv. m;

nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 11 būrio (3 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 3 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 44,39 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 kv. m;

nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 19 būrio (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 1 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 46,86 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,9 kv. m;

nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d., nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. birželio 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 19 būrio (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 2 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 44,76 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,73 kv. m;

nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. kovo 8 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 16 būrio (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 5 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 45,10 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv. m;

nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 16 būrio (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 1 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 45,44 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,78 kv. m;

nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 17 būrio (9 lokalinis sektorius), 6 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 37,84 kv. m ploto, jame įrengta 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,2 kv. m;

nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. liepos 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 9 būrio (9 lokalinis sektorius), 2 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 34,13 kv. m ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,79 kv. m (b. l.10-11, 18, 19-23).

Pareiškėjas atsikirtime į skundą nurodė, kad 3 lokaliniame sektoriuje buvo ne 12 miegamųjų vietų, o 16, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir koks nuteistųjų skaičius kalėjo, jos neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. liudytojų parodymais), todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktais duomenimis ir jais nesivadovauti byloje.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotą, jose gyvenusių nuteistųjų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių. Nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo gyvenamosiose patalpose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, prastas vėdinimas, drėgna, šalta ir tamsu, patalpos prastos būklės.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) numato, kad bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 p.), gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28 C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 p.).

Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 21 d. periodinio patikrinimo aktus (b. l. 31-34, 35-37; toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Patalpų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo nurodyta abstrakti aplinkybė dėl prasto patalpų vėdinimo atmestina kaip nepagrįsta.

Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą dėl Alytaus PN kalinimo sąlygų atitikimo Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, Patikrinimo akte (b. l. 31-34, 35-37) konstatavo, jog klausimų, susijusių su visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų taikymu, tikrinimo metu pateikta nebuvo, pažeidimų nenustatyta. Teismas neturi pagrindo netikėti pataisos įstaigose tikrinimus atliekančios atsakingos institucijos atlikto patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjui savo teiginių dėl drėgmės, šaltos oro temperatūros ir tamsos nedetalizavus ir nekonkretizavus, jie laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 34, 35 punktus bendrojo naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpų valymui turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Patikrinimo akte (b. l. 31-34, 35-37) konstatuojama, kad patalpų valymui yra skirtas inventorius, valymo priemonės, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai. Taigi, gyvenamųjų, bendrojo naudojimo patalpų, sanitarinių mazgų, teritorijos tvarka priklauso nuo pačių nuteistųjų pareigų tinkamo vykdymo. Pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas pagal byloje duomenis nenustatė, kad jis ar kitas atsakingas už gyvenamųjų patalpų tvarkymą asmuo yra kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl buvusio pelėsio arba prašė sudaryti sąlygas jį išvalyti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Vien tik abstraktūs teiginiai apie buvusį pelėsį negali būti laikomi pakankamu pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų).

Higienos normos HN 134:2015, 20 punkte reglamentuojama, kad laisvės atėmimo vietoje, neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (nauja redakcija nuo 2013 m. gegužės 1 d.; toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

Alytaus PN pateikė teismui 2016 m. gruodžio 27 d., 2018 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo bei kenkėjų kontrolės ir naikinimo žurnalus (b. l. 38-40, 41-43, 27-30).

Nors pareiškėjas nurodo, kad pataisos namuose nuolat veisėsi tarakonai, minėti byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN yra teikiama kenkėjų kontrolės paslauga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo netinkamai atitvertas sanitarinis mazgas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Tačiau tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, konstatuota, kad žema (1,2 m. aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų dėl nesudarytų sąlygų privatumui (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018; EŽTT bylą G. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; bylą A. M. prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tualetai sanitarinėse patalpose yra atskirti ne žemesne nei 1,5 m. aukščio sienele, kiekviena kabina turi duris ir pateikė minėtą aplinkybę patvirtinančią fotonuotrauką (b. l. 45).

Pareiškėjas atsikirtime nurodė, kad atsakovas pateikė ne 9 būrio tualeto nuotrauką, nes 9 būrio tualete buvo gaisras ir po gaisro tualeto patalpos niekas neremontavo, tačiau savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

Alytaus PN (b. l. 74) nurodė, kad įstaiga neturi duomenų apie ginčo laikotarpiu 9 būrio tualete kilusį gaisrą. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie sanitarinio mazgo įrengimą.

Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo privatumo duše, nes nebuvo atskirų persirengimo kabinų.

Higienos norma HN 134:2015 nustato pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privalomą užtikrinti oro temperatūrą (16 punktas), tačiau nenumato šių patalpų įrengimo specifikacijos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Patiriamų patyčių pareiškėjas nekonkretizavo, duomenų, jog dėl patyčių jis kreipėsi į pataisos namų administraciją, byloje nėra, todėl nurodyta aplinkybė laikytina abstrakčia, nesudarančia pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad langų rėmai kiauri, išpuvę, grindys sulūžusios, prasta pastato būklė.

Pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie langų, grindų, pastato būklę, ar drėgmės atitikimą higienos normos reikalavimams būtent ginčo laikotarpiu, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė būtent jo nurodyti neatitikimai. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl netvarkingų langų, sulūžusių grindų, prastos pastato būklės, kitų nepatogumų jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas atsakingas įstaigas, o šie į tokias pretenzijas nereagavo. Kreipimosi į pataisos namų administraciją ar kitas nuteistųjų gyvenimo sąlygas kontroliuojančias institucijas aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar šios, žinodamos apie galimai patiriamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosi ir duomenų, jog į pareiškėjo skundus nebuvo reaguojama arba buvo reaguojama netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. 

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja     Natalja Zelionkienė