Administracinės bylos Nr. I-14-621/2010

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.1.;74.

 (S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 1 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,

sekretoriaujant Lauritai Pocienei,

nedalyvaujant pareiškėjui E. D.,

dalyvaujant pareiškėjo E. D. atstovei advokatei Anželikai Meškaitei,

dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Steponkienei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos  valstybės, atstovaujamos  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovui Rimvydui Justinui Šileikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo E. D. atstovės advokatės Anželikos Meškaitės pareiškimą ir patikslintą pareiškimą, kuriuo prašoma priteisti E. D. 106 842,59 Lt (vieną šimtą šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du litus 59 centus) tiesioginių nuostolių iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip iš Šiaulių apskrities administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus teisių perėmėjo.

 

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą pareiškimą ir patikslintą pareiškimą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjo E. D. atstovė advokatė Anželika Meškaitė 2009 m. birželio 16 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su pareiškimu ir 2010 m. birželio 16 d.  su patikslintu pareiškimu, kuriais prašoma priteisti E. D. 106 842,59 Lt (vieną šimtą šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du litus 59 centus) tiesioginių nuostolių iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip iš Šiaulių apskrities administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus teisių perėmėjo.

Pareiškėjo E. D. atstovė advokatė Anželika Meškaitė  teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo  atlikta  ekspertizė dėl  detalaus planavimo  procedūros. Ekspertas atsakė į pateiktus  klausimus ir liko  neatsakyta tik  į vieną klausimą, kuo vadovavosi  atsakovė Šiaulių   miesto  savivaldybės administracija išduodama planavimo  sąlygas ir  tvirtindama planavimo  užduotį bei  derindama   parengtą detalųjį  planą. Atstovė nurodė, jog pareiškėjas tik  kreipėsi  į atitinkamas institucijas ir  per  jas realizavo  savo  teises. Pareiškėjas nepadarė jokių  pažeidimų, visas jo  parengtas detalusis planas  atitiko  užduotis  ir  planavimo  sąlygas. Pareiškėjas atsidūrė aklavietėje, nes  dvi  institucijos  skirtingai  traktavo tas pačias faktines ir teisines aplinkybes priimdamos  sprendimus. 2008 m. rugsėjo 10 d. priimtos  išvados  pareiškėjas neskundė, nes pareiškėjas pats  renkasi  savo  teisių  gynimo   būdą. Pareiškėjas gavęs  neigiamą išvadą žinojo, kad  tokio  detalaus  plano  teikti  tvirtinimui  negalima, todėl jis  apsisprendė visą projekto vykdymą nutraukti, nes jis   neturi  jokios  perspektyvos ir  Lietuvoje yra  pasikeitusi  ekonominė situacija, todėl pareiškėjas ir  nutarė kreiptis  dėl  žalos  atlyginimo. Pažymėjo, kad savo  pareiškimuose išdėstė, kas sudaro   nurodomą  žalą, kurią prašo  priteisti  pareiškėjas. Atsakovai  akcentuoja, kad  pareiškėjas prašo atlyginti žalą už detalaus plano  parengimą, tačiau  pareiškėjas niekuomet neprašė priteisti  žalos  už  detalaus  plano  parengimą, tai   yra  prašomos  priteisti  ne tos  išlaidos. Pareiškėjas  prašo priteisti žalą, kuri  yra  padaryta  dėl  viso  šio projekto  vystymo. Yra pateiktos  pažymos, kiek  buvo  sumokėta  bankams palūkanų, kiek   kainavo  perkami  sklypai. Planavimo  organizatoriaus teisės buvo perduotos  trims asmenims, yra  sutartis ir  tai  yra  buvę  sklypo  savininkai, įsigyto  sklypo  planavimo  procedūras atliko šio  planavimo  organizatoriai. Kadangi  pareiškėjas E. D. įsigijo sklypą po  to, kai  detalusis planas buvo suderintas savivaldybėje, tai jis kreipėsi  į  teismą kaip  sklypo  savininkas, nes  mano, kad  jam  yra  padaryta  žala, nes   nepasitvirtino  jo  teisėti   lūkesčiai,  kai  jis  įsigijo  sklypą, kuris  buvo  detaliai  suplanuotas. Sklypas buvo  perkamas turint  teisėtus  lūkesčius dėl parengto detaliojo plano. O  jau  ir  prieš  tai  visa planavimo  procedūra  buvo  atlikta pradedant  planavimo sąlygų  išdavimą, planavimo  užduoties patvirtinimą, detaliojo  plano  suderinimą. Šioje   byloje  pareiškėjas yra  tinkamas, ir  jis  į  teismą kreipėsi  dėl  savo  pažeistų  teisių. Jis  nebūdamas planavimo  organizatoriumi toliau  nebūtų  galėjęs savo  teisių realizuoti. Tuo  metu, kai  detalusis planas buvo  pateikiamas įvertinimui, jis jau  buvo žemės savininkas, tačiau nebuvo planavimo  organizatorius, o planavimo  organizatorius  toliau  pagal  sutartį kreipėsi  dėl   detalaus plano  įvertinimo  ir  procedūra  buvo  atlikta, vertinimas buvo  atliktas. Jokio  pasikeitimo  neįvyko, planavimo  organizatorius  kaip  ir  buvo pagal  sutartį,  taip ir  liko, ir  jis  tą  procedūrą vykdė. Pagal  eksperto  išvadą planavimas atliekamas  sklypui, nepriklausomai nuo  savininko. Ekspertas  nurodo, kad  pagal  planavimo  užduotį jokių  pažeidimų, nei  tankumo, nei  intensyvumo viršijimo,  nebuvo. Pats asmuo, organizatorius, nieko neprikūrė, nieko nepadidino,  nei  sklypų  skaičiaus, nei  intensyvumo. Pareiškėjas visame tame  procese nedalyvavo  tol, kol  jis  nenusipirko  sklypo. Atstovės manymu, teisėti  lūkesčiai  atsiranda  tuomet, kai prasideda  planavimo  procedūra, t.y. planavimo  sąlygų išdavimo  metu. Jei  atsakovas mano, kad visa  eilė  planavimo  proceso veiksmų yra atliekama  suderinus  su   viešojo  administravimo  subjektu, tai  toks  suderinimas nesukelia  teisėtų lūkesčių, kad  jie   tinkamai  vykdo  savo  pareigas, kelia  abejonių. Pareiškėjas pirkdamas žemės sklypą  turėjo  teisėtų  lūkesčių, kad   jame  bus  leista  suprojektuoti  dešimt  sklypų. Visi  pareiškėjo  patirti  nuostoliai  yra  pagrįsti  rašytiniais  įrodymais. Tai  yra   savininko  patirti  nuotoliai dėl  to, kad  savivaldybės institucijos skirtingai  vertina tuos  pačius teisės aktus, tuos pačius reglamentuojančius planavimo  procesą aktus ir  priima skirtingus  sprendimus.

Atsakovės  Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Laura Steponkienė nurodė, jog su  pateiktais  pareiškimais nesutinka. Jei  teismas nuspręstų, kad  pareiškėjas yra  tinkamas, tai  atsakovė palaiko  visus  argumentus, kuriuos  išdėstė  savo atsiliepimuose. Planavimo  užduoties ir  planavimo  sąlygų  išdavimas nebuvo pagrindas  tikėtis, kad  detalusis planas  bus  patvirtintas. Turėjo  būti  aišku, kad bus  bet  kuriuo  atveju  išduota išvada, ir  apie  tos išvados  rezultatus atsakovė negalėjo  žinoti. Išvados  atsakymas priklauso  ne nuo  atsakovės, ji atliko visus  veiksmus. Kadangi  tuo  metu  buvo  ruošiamas naujas generalinis  planas, atsakovė dėjo visas pastangas, kad  į  sprendimus  būtų  įtraukta būtent tai, ko  norėjo  tariamas pareiškėjas. Paruoštas planas iš  esmės  nedraudžia tokios  mažaaukščių  namų  statybos, tik  tiek  kad yra  skirtingas užstatymo  tankis. Pareiškėjas  šioje   byloje turėjo   laikytis  Vyriausybės nustatytos  tvarkos ir  susitvarkyti  detaliojo  plano  organizatoriaus  teises ir  pareigas  bei  gauti  organizatoriaus  statusą. Pagal   byloje  esančius  dokumentus  yra  aišku, kad visa detaliojo  plano  organizavimo  procedūrą atlikinėjo  A. D., o  ne  E. D.. O  tai, kad  jis  yra  žemės savininkas nesuteikia  jam teisių   nesilaikyti  atitinkamų  teisės aktų, t.y. LRV 2004-05-26 nutarimo Nr. 635, kur  yra  aiškiai  nustatyta, kaip  yra  perduodamos  organizatoriaus  teisės ir  pareigos, taip  pat  Teritorijų  planavimo  įstatymo. A. D. aktyviai  dalyvavo  visoje  detaliojo  plano  procedūroje ir jei  teismas nuspręstų, kad  E. D. yra  tinkamas pareiškėjas byloje, tai  reikėtų  atsižvelgti   byloje į  tai, kad buvo  aktyviai  dalyvauta  naujojo  bendrojo  plano   sprendinių  ruošime  ir  buvo  siekiama pateisinti  teisėtus  lūkesčius,  apie  kuriuos  yra  kalbama. Buvo  sutikta  su  neigiama išvada ir  pagrįstai  buvo  tikimasi, kad naujas bendrasis planas pateisins  tuos  lūkesčius ir  teritoriją  bus  galima suplanuoti  taip, kaip  norėjo  pareiškėjas. Pareiškėjas pasirinko   būtent  tokį savo  teisių  gynimo   būdą, kurį numatė  teisės aktais, nesinaudojo  savo  teise skųsti neigiamą išvadą.

Atsakovės Lietuvos  valstybės, atstovaujamos  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM, atstovas Rimvydas Justinas Šileika teismo posėdžio metu nurodė,  jog E. D. įsigijęs žemės sklypą, kaip naujasis savininkas, turėjo  kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. Tokia  sutartis  sudaryta  nebuvo. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo  išduotas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas su  neigiama išvada, šis  dokumentas nebuvo apskųstas administraciniam teismui ir jo pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo tikrintas, nors 2008 m. gruodžio 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu buvo nurodyta, kad patikrinimo aktas, kuriuo pateikta neigiama patikrinimo išvada dėl detaliojo plano, skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėto detaliojo planavimo proceso metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustatė, kad „rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planuose“. Tuo metu galiojusio Šiaulių miesto generalinio plano  sprendiniuose mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba nebuvo numatyta. Kai  buvo  sugrąžinta  žemė su   gyvenamųjų   namų  statybos  paskirtimi, galėjo  būti  sklypas  dalinamas  į  ne daugiau  kaip  tris sklypus pagal tuo  metu galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį. Detaliojo plano projekte buvo suformuota dešimt sklypų, tačiau atsižvelgiant į detaliojo planavimo proceso metu galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, detaliuoju planu buvo galima dalinti žemės sklypą į tris sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, nustatant žemės sklypų privalomuosius teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus. Parengto ir patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai iš esmės nedraudžia formuoti žemės sklypų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, t.y. leistinas esamų kitos paskirties sklypų skaidymas gyvenamajai paskirčiai į ne mažesnius kaip 15 arų sklypus, galimas užstatymo intensyvumo rodiklis - 0,15, užstatymo aukščio parametrai - 2a/8,5 m. LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos“. Atsakovė vadovaudamasi minėtais įstatymais, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, prašė pareiškėjo pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus. Advokatė  nurodė,  kad  planavimo   sąlygose ir  planavimo  užduotyje  buvo  nurodyta skaidyti   į  10  sklypų, tačiau   šitaip  niekur  nėra   nurodyta. Atsakovės  neigiama  išvada  buvo duota trims organizatoriams, t.y. A. Ž., A. D. ir R. V.. Teigiamos  išvados  teikti  atsakovė negalėjo, nes planavimo  proceso  metu  galiojo Teritorijų  planavimo įstatymas, kuris  leido  dalinti ne daugiau  kaip  į  tris  sklypus.

Pareiškėjo E. D. atstovės advokatės Anželikos Meškaitės pareiškimas ir patikslintas pareiškimas netenkintini.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės ir valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Pagal šias CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, esantis priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis (žala) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A⁴ -  1202/2006). 

Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A ¹⁷  - 499/2007).

Vienas iš motyvų, kuriais grindžiamas prašymas dėl 106 842,59 Lt (vieno šimto šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 59 centų) tiesioginių nuostolių priteisimo, yra teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas.  Pareiškėjo atstovės pareiškime nurodoma, jog pareiškėjas, pirkdamas žemės sklypą Mėlynių g. 4, Šiauliai, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog yra visos sąlygos vystyti tame sklype statybų verslą – suformuoti 10 sklypų ir pastatyti 9 gyvenamuosius namus bei turėti iš to finansinės naudos. Tokius lūkesčius suponavo Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. statybos komisijos posėdyje suderintas žemės sklypo Mėlynių g. 4, Šiauliai detalusis planas. Taip pat posėdžio metu nurodė, jog ir  prieš  detaliojo plano suderinimą  visa planavimo  procedūra  buvo  atlikta pradedant  planavimo sąlygų  išdavimu ir planavimo  užduoties patvirtinimu.

Teismas pabrėžia, kad detaliojo planavimo sąlygų išdavimas ir planavimo sąlygų patvirtinimas  pirminiuose detaliojo planavimo procedūros etapuose savaime nereiškia, jog privatus asmuo, ketinantis teikti detalųjį planą galutiniam tvirtinimui, įgyja teisėtų lūkesčių, susijusių su sklypo projekto realizavimu.

Pažymėtina, jog tik detalusis planas yra dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei-komercinei veiklai. Administracinėje byloje Nr.A⁴-446/2007 teisėjų kolegija pabrėžė, kad detaliojo plano tvirtinimo metu privalu išsamiai ir objektyviai patikrinti bei įvertinti visą detaliojo planavimo procesą, t.y. ar detaliojo planavimo organizatorius įvykdė visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar teikiamas tvirtinti detalusis planas nustatyta tvarka suderintas, viešai apsvarstytas ir pan. (2007 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A⁴-446/2007). Būtent kompetentinga institucija, tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, privalo patikrinti, ar nėra kliūčių tai daryti (2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A¹⁸ -756/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A¹⁷ -742/2007). Administracinėje byloje Nr.AS⁸-605/2006 teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra yra skirta kontroliuoti planavimo procesą pradedant nuo tokio planavimo rengimo stadijos. Be to, ši priežiūra apima planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvadų tikrinimą jų atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektu (2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS^8-605/2006).

Įvertinus teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką darytina išvada, jog pareiškėjo teiginys, kad pirkdamas žemės sklypą Mėlynių g. 4, Šiauliai jis turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog yra visos sąlygos vystyti tame sklype statybų verslą – suformuoti 10 sklypų ir pastatyti 9 gyvenamuosius namus bei turėti iš to finansinės naudos, yra nepagrįstas. Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. statybos komisijos posėdyje žemės sklypo Mėlynių g. 4, Šiauliai detaliojo plano suderinimas negali būti prilygintinas detaliojo plano patvirtinimui, t.y. šiame etape pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė vystyti ūkinę- komercinę veiklą, todėl ir teisėtų lūkesčių dėl statybų verslo vystymo jam negalėjo atsirasti. Įsigydamas žemės sklypą Mėlynių g.4, Šiauliuose po Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus teritorijų planavimo Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. kovo 28 d. protokolo Nr.06-12-55-DP priėmimo pareiškėjas E. D. įgijo tik teisę reikalauti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente būtų patikrintas detaliojo plano projektas ir dėl jo priimtas teisėtas sprendimas (patikrinimo išvada).

Pareiškėjo atstovės 2009 m. birželio 16 d. pareiškime (b.l.8) nurodoma, jog žalos atlyginimo pagrindais laikytini neteisėti veiksmai, kuomet atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A-373 buvo patvirtinti grąžinamų žemės sklypų (tame tarpe ir Mėlynių g.4, Šiauliai) planai, architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, specialios naudojimo sąlygos bei tikslinė žemės naudojimo paskirtis kita – gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių namų statyba, taip pat atsakovo neteisėti veiksmai, kai galiojant bendrajam planui (registro Nr.006291000100), Nuolatinėje statybos komisijoje buvo suderintas teritorijų planavimo dokumentas – Mėlynių g.4, Šiauliai detalusis planas, kuris neatitiko galiojusio bendrojo planų sprendinių, nes bendrojo miesto plano sprendiniuose, į kuriuos patenka žemės sklypo Mėlynių g. 4, Šiauliai teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba nebuvo numatyta. Taip pat pareiškėjo E. D. atstovės 2010 m. birželio 16 d. patikslintame pareiškime (II tomas, b.l.24)  abejojama Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. duotos neigiamos išvados pagrįstumu.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareiškime bei patikslintame pareiškime nurodytų kaip galimai neteisėtų aktų: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. A-373, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. kovo 28 d. protokolo Nr.06-12-55-DP bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugsėjo 10 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.SA-242 - neteisėtumas, nebuvo konstatuotas, nes nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl to nėra pagrindo ir išvadai dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo priimant šiuos aktus.

Pažymėtina, jog priežiūros institucijai pateikus neigiamą patikrinimo akto išvadą, su ja nesutinkantis detaliojo planavimo organizatorius gali kreiptis į teismą dėl patikrinimo akto (neigiamo sprendimo) panaikinimo, nes toks sprendimas detaliojo plano organizatoriui sukelia teisines pasekmes. Tuo tarpu kiti asmenys detaliojo teritorijų planavimo proceso procedūrinį dokumentą – teritorijos planavimo dokumento patikrinimo aktą – gali apskųsti teismui tuo atveju, jei jie turi faktinį ir teisinį pagrindą teigti, jog priežiūros institucija, tikrindama teritorijos planavimo dokumentą, netinkamai atliko teisės aktuose nurodytas valstybines teritorijų planavimo priežiūros funkcijas ir dėl to buvo pateikta neapgrįsta ir neteisėta išvada,  kuri pažeidžia besikreipiančiojo į teismą asmens subjektinę teisę (įstatymų saugomą interesą) (2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A¹⁴⁶ – 1846/2008). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugsėjo 10 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.SA-242 neapskundė.

Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 33 straipsnį asmenys savo teises, kurias pažeidžia viešojo administravimo subjektai, gali ginti, o tuo pačiu ir revizuoti šių subjektų veiksmų teisėtumą, nustatytais terminais ir tvarka. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas šia tvarka tinkamai nepasinaudojo ir viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių teisės aktų, iš kurių ir kildina žalos atsiradimą, nenuginčijo, o tuo pačiu nebuvo konstatuotas šių aktų neteisėtumo faktas, kuris, kaip minėta, yra viena iš būtinų sąlygų atsakomybei dėl žalos padarymo atsirasti.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo atstovės advokatės pateiktame pareiškime nurodytas argumentas, jog atsakovo (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos) neveikimas, kai nebuvo daroma jokių žingsnių, siekiant sureguliuoti esamą padėtį, yra vienas iš žalos atlyginimo pagrindų. Pažymėtina, jog aiškindama Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog ši norma interpretuotina kaip įstatymo leidėjo suteikta teisė viešojo administravimo subjektui perduoti dalį savo teisių ir pareigų (organizuoti detaliojo plano rengimą; pasirinkti detaliojo plano rengėją; finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus; teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, teikti tikrinti ir tvirtinti  Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas), atliekant detalųjį teritorijų planavimą, žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A¹⁷ – 1114/2006). Įvertinus byloje esančią medžiagą, iš kurios matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo aktyvi spręsdama klausimus, susijusius su pareiškėjo atstovo A. D. pasiūlymais dėl rengiamo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių (dėl galimybės žemės sklype Mėlynių g.4, Šiauliuose formuoti 10 žemės sklypų bei leista 9 mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba), taip pat atsižvelgiant į tai, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos buvo perduotos žemės sklypo valdytojams, t.y. viešas administravimo subjektas 2005 m. spalio 18 d. perdavė dalį savo teisių ir pareigų žemės sklypo Mėlynių g.4, Šiauliuose savininkams bei nesant byloje įrodymų, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija neatliko visų ar dalies veiksmų, kuriuos jai priskirta atlikti ir kuriuos ji kompetentinga atlikti, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmai negali būti vertintini kaip neveikimas.  

Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamo detaliojo plano neteisėtumą, nesurinkta, jų nenurodo ir pareiškėjas bei jo atstovė. Visa tai lemia, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovė advokatė Anželika Meškaitė nenurodė, jog galimai E. D. padaryta žala galėjo kilti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – teisė į turtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo E. D. reikalavimas dėl 106 842,59 Lt (vieno šimto šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 59 centų) tiesioginių nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

 

            Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

 

n u s p r e n d ž i a :

                     

Pareiškėjo E. D. atstovės advokatės Anželikos Meškaitės pareiškimą ir patikslintiną pareiškimą dėl 106 842,59 Lt (vieno šimto šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 59 centų) tiesioginių nuostolių iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos, kaip iš Šiaulių apskrities administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus teisių perėmėjo, priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                               Žanas Kubeckas