Administracinė byla Nr. Nr. I-114-57/2010

(Proceso Nr. 3-63-3-00323-2009-4)

Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.8; 74

(S)

 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 28 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjo atstovei - Lietuvos policijos profesinės sąjungos teisininkei Simonai Risovaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009 m. spalio 2 d. Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 85-TE-331 panaikinimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas A. S. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas:

- pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 85-TE-331 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą Arūnui Skučui“;

- įpareigoti atsakovą išduoti leidimą dirbti antrą darbą - dirbti UAB „Garliavos taksi“ vairuotoju;

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėju. Vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1, 2 dalimis bei 4 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Tauragės apskrities VPK viršininką dėl leidimo dirbti kitą darbą UAB „Garliavos taksi“ vairuotojo pareigose išdavimo, tačiau Tauragės apskrities VPK viršininkas, atsižvelgdamas į Tauragės apskrities VPK Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos 2009-10-02 posėdžio protokolą Nr. 85-IL-2477 bei į Tauragės apskrities VPK viršininko 2009-05-04 įsakymu Nr. 85-V-118 patvirtintą Tauragės apskrities VPK komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo pareigybės aprašymą, atsisakė išduoti leidimą A. S. dirbti antrą darbą. Su skundžiamu įsakymu nesutinka, nes jis priimtas remiantis nemotyvuotu Komisijos siūlymu, teiktu Tauragės apskrities VPK viršininkui neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjus visas svarbias aplinkybes. Mano, kad skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas klaidingai vertinant tarnybą reglamentuojančius teisės aktus.

Pažymi, kad jis operatyviai reaguoti į įvykius aptarnaujamoje teritorijoje privalo darbo bei budėjimo grafikuose nustatytu laiku. Kadangi jo užimama pareigybė Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymu nėra įtraukta į sąrašą pareigybių, kurioms taikytinas Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalyje numatytas darbo laiko režimas, todėl jam taikoma ne ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę darbo laiko norma. Remiantis 2008-11-13 Tauragės apskrities VPK įsakymu Nr. 85-V-58 patvirtinto Tauragės apskrities VPK darbo reglamento 18 punktu, Tauragės apskrities VPK pirmadienį-ketvirtadienį dirbama nuo 8 iki 17 valandos, o penktadienį – nuo 8 valandos iki 15⁴⁵ valandos, kas reiškia, kad darbo valandos yra konkrečiai apibrėžtos. Pagal Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalį laisvu nuo tarnybos metu gali būti paskirta budėti, tačiau budėjimo sąlygos turi būti iš anksto suderintos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 2 dalį budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį, darytina išvada, kad įstatymu nėra įtvirtinta pareiga būti iš anksto aptartoje vietoje kitu nei budėjimo grafike numatytu laiku. Be to, Tauragės apskrities VPK budėjimo laikas nurodomas darbo grafike ir tvirtinamas pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, t.y. paskelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jo įsigaliojimo. Todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir iš anksto žinant, kokiu metu turi būti vykdoma tarnyba (taip pat ir budėjimai), nėra jokių objektyvių priežasčių, trukdančių dirbti vairuotoju taksi paslaugas Kauno rajone teikiančioje įmonėje.

Nesutinka su Komisijos argumentu, kad darbas laisvu nuo tarnybos metu kitame rajone nei yra policijos komisariatas trukdytų vykdyti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, nes tik pats pilietis turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti. Kadangi budėjimo režimas pagal savo pobūdį yra kilnojimosi laisvę ribojančio pobūdžio ir gali būti taikomas tik pagal Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalį numatytas sąlygas (budima pagal iš anksto numatytą grafiką, iš anksto susitariama dėl pareigūno buvimo vietos), todėl šio režimo taikymas budėjimo grafike nenumatytu laiku tiesiogiai pažeistų konstitucinę kilnojimosi laisvę.

Komisija taip pat netinkamai interpretavo ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Pareigybės aprašymo nuostatas, kas turėjo įtakos Komisijos siūlymo pagrįstumui ir skundžiamo įsakymo priėmimui, nes buvo nepagrįstai konstatuota, kad keleivių vežimas yra nesuderinamas su pareigūno darbu tuo pagrindu, kad pagal ATPK 225 straipsnį policijos pareigūnui suteikta teisė nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir už keleivių vežimo taisyklių pažeidimus.

Pareiškėjas A. S. prašymą palaiko ir prašo jį patenkinti vadovaujantis prašyme išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad UAB „Garliavos taksi“ vykdo keleivių pervežimus maršrutiniais, 16 vietų mikroautobusais, o ne paprastais automobiliais. Pagal keleivių vežimo straipsnius baudžia kelių transporto inspekcija, o ne kelių policija, todėl jokie interesai šiuo atveju nesikerta. Į UAB „Garliavos taksi“ būtų priimtas dirbti 0,25 etato ir tik savaitgaliniam darbui. Darbas būtų derinamas su darbu policijoje pagal pateiktą grafiką.

Pareiškėjo atstovė Simona Risovaitė palaiko prašyme išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo prašymą tenkinti pilnai. Paaiškino, kad pagal pareigybės aprašymą pareiškėjas gali surašyti tik administracinių teisės pažeidimų protokolus, bet kas liečia pažeidimus keleivių pervežimo srityje, protokolus rašo kelių transporto inspekcija, todėl pareiškėjui nėra suteikti įgaliojimai nagrinėti bylas, susijusias su keleivių pervežimu maršrutiniais taksi. Viešų ir privačių interesų konflikto nėra, nes ši aplinkybė iš viso nebuvo nagrinėjama, Komisija apie tai nepasisakė.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka. Teigia, jog Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad pareigūnams draudžiama dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusių švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai. Sutinka su Tauragės apskrities VPK Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos nuomone, įtvirtinta 2009-10-02 protokole Nr. 85-IL-2477. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009-03-23 rašte Nr. 1D-2166 pateikta rekomendacinė nuomonė, todėl nėra privaloma.

 

 Skundas tenkintinas ( ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p. ).

 

Pareiškėjas ginčija atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 85-TE-331 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą A. S.“, kuriuo pareiškėjui neleista dirbti kitą darbą. Teisę dirbti kitą darbą pareiškėjas grindžia specialia Valstybės tarnybos įstatymo norma – 16¹ straipsnio 1 dalimi, leidžiančia valstybės tarnautojui dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio ir gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat, kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

Atsakovas su tuo nesutinka ir   tokį pareiškėjo argumentą paneigia   tuo,  kad pagal Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 dalį pareigūnui draudžiama dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse ir kt. Kas reiškia, jog statutiniams valstybės tarnautojams taikytinos statuto nuostatos, draudžiančios dirbti kitą, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjui dirbti UAB „Garliavos taksi“ mikroautobusų vairuotoju.

Byloje kilęs ginčas dėl Tauragės apskrities VPK viršininko 2009-10-02 įsakymo Nr. 85-TE-331 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą Arūnui Skučui“, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą dirbti mikroautobuso vairuotoju UAB „Garliavos taksi“.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas,  dirbdamas Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėju, pateikė atsakovui prašymą dėl leidimo jam dirbti kitą darbą – pagal darbo grafiką 0,25 etato, savaitgaliais, neprieštaraujant iš anksto sudarytam ir pateiktam Tauragės apskrities VPK grafikui, neviršijant nustatytam darbo laikui, UAB „Garliavos taksi“ vairuotoju-kasininku.   Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis UAB „Garliavos taksi“  vykdytų keleivių pervežimus maršrutiniu, 16 vietų mikroautobusu.

Teisinius santykius, susijusius su valstybės tarnautojų teise dirbti kitą darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 16¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti valstybės tarnautojo atliekamų pareigų ir kito darbo, kurį jis nori dirbti, pobūdis. O būtent, šių abiejų darbų pobūdis turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaryti prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoti valstybės tarnybos autoriteto, nekliudyti asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat tai neturi būti darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką ir aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad joje nurodytų išimčių iš bendrosios taisyklės (leisti dirbti kitą darbą) sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo, gali būti nustatytos ir teismo vertintinos individualiai kiekvienai konkrečiai situacijai, kai valstybės tarnautojo prašoma išduoti leidimą dirbti kitą darbą. Taip pat pažymėtina, kad šioje normoje įvardintos (atskleistos) tokio leidimo išdavimo sąlygos (nesukėlimas viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudarymas prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskreditavimas valstybės tarnybos autoriteto, nekliudymas asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas) suformuluotos hipotetiškai. O tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl aptariamos teisės normos taikymo nurodytų sąlygų nustatymo aspektu, kiekvienu konkrečiu atveju būtina (pakanka) nustatyti, ar „kitame darbe“ yra požymiai, atitinkantys minėtas sąlygas, ar šie požymiai gali būti vertinami kaip atsitiktiniai (t. y. gali atsirasti situacijose, iš esmės nebūdingose atliekant „kitą darbą“), ar jie turi sisteminį pobūdį (t. y. gali atsirasti periodiškai dėl „kito darbo“ specifikos) (žr. 2008 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-185/2008; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-914/2009).

Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 7 d. prašymu dėl leidimo dirbti papildomą darbą ( b.l.21 ), nurodė, kad jis prašo leisti dirbti papildomą darbą UAB „Garliavos taksi“ vairuotoju. UAB „Garliavos taksi“ pranešime ( b.l. 22 ) Tauragės apskrities VPK viršininkui nurodyta, kad A. S. būtų priimtas į UAB „Garliavos taksi“ vairuotojo-kasininko pareigas pagal darbo grafiką 0,25 etato, neprieštaraujant iš anksto sudarytam ir pateiktam Tauragės apskrities VPK grafikui, A. S. dirbtų laisvu, jam palankiu darbo grafiku, neviršijančiu nustatyto darbo laiko.

Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2-je dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 16¹ straipsnis, 17 straipsnis, 18¹ straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuto nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.Todėl taikant nurodytus Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies aiškinimo kriterijus šioje byloje nagrinėjamajai situacijai, būtina įvertinti kokį kitą darbą pareiškėjas siekia dirbti, ar šis darbas nesukels viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudarys prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituos valstybės tarnybos autoriteto, nekliudys asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Atsakovas savo atsisakymą dėl leidimo išdavimo dirbti kitą darbą A. S. grindžia tuo, kad pagal pareigybės aprašymą pareigūnas turi operatyviai reaguoti į įvykius aptarnaujamojoje teritorijoje, kadangi A. S. kitą darbą dirbtų ne Tauragės rajone, o Kauno rajone, jis negalėtų tos funkcijos vykdyti, t.y. esant tarnybiniam būtinumui (iškvietus į tarnybą ) negalėtų skubiai atvykti. Pareigūnas neatliktų savo tiesioginių  pareigų. Pareigybių aprašymo 20 ir 21 punktai numato funkciją surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus ir vykdyti šių bylų teiseną, skirti administracines nuobaudas. Pagal ATPK 225 str. policijos šiam pareigūnui suteikta teisė nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, tame tarpe ir už pažeidimus keleivių vežimo taisyklių pažeidimus. A. S. siekia dirbti darbą, kurio kontrolė yra jo pareiga, todėl keleivių vežimas yra nesuderinamas su pareigūno darbu.

 Iš pareiškėjo einamų pareigų pareigybės aprašymo 5 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialioje veiklos srityje – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinime. Pareigybių aprašymo V skyriuje detalizuotos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos. Šių funkcijų analizė leidžia konstatuoti, kad pareigūno veikla susiujusi su teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencija, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumu ir rimtimi, piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga, saugaus eismo užtikrinimu ir priežiūra, ir kt. Iš Tauragės apskrities VPK viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo pareigybės aprašymo matyti, kad A. S. visas funkcijas, kurios numatytos pareigybės aprašyme privalo atlikti savo apylinkėje, t.y. Tauragėje arba jos rajone,  tuo tarpu UAB „Garliavos taksi“ vairuotoju-kasininku dirbtų Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkėse. Komisijos posėdžio protokole nėra nurodyta, kuo konkrečiai   pareiškėjo darbas Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektoriaus veiklos grupės tyrėjo pareigose ir vairuotojo darbas UAB „Garliavos taksi“ atsilieptų ( pakenktų ) ar kliudytų jam tinkamai ir savalaikiai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigybių aprašymo 20 ir 21 punktuose numatytas funkcijas pareiškėjas gali atlikti tik jam priskirtoje aptarnaujančioje teritorijoje. Manytina, kad Kaune ar Kauno rajone pareiškėjas tokių funkcijų atlikti negalėtų, nes tai viršytų jo įgaliojimus numatytus pareigybių aprašyme ( b.l. 10-14). Taip pat komisija neįvertino aplinkybės, kad ,, Garliavos taksi“ A. S. dirbs tik nuo pagrindinio darbo laisvu laiku.

Pažymėtina, kad 2008-12-09 įstatymu Nr.XI-53 pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo  ( toliau- VTĮ ) 4 straipsnio 2 d., numatant VTĮ 16¹ straipsnio taikymą be išlygų ir statutiniam valstybės tarnautojams. VTĮ straipsnio 1 dalies ir Statuto 24 str. 3 dalies nuostatos tapo viena kitos atžvilgiu kolizinėmis normomis. Pagal teisinės kolizijos   chronologinę taisyklę ,, kai prieštarauja tos pačios teisinės galios normos, galioja vėliau išleista teisės norma“, todėl šiuo atveju taikomos VTĮ 4 str. 2 d. ir 16¹ straipsnio 1 d. numatytos nuostatos, kurios įsigaliojo vėliau nei Statuto 24 str. 3 d. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2009-03-23 rašte Nr. ID-2166 ( 12 ) išreikšta nuomone, kad vidaus tarnybos sistemos statutiniai valstybės tarnautojai, atsižvelgus į tarnybos ypatumus ir parengtį vykdyti nustatytas funkcijas bei VTĮ nustatyta tvarka gavę leidimą dirbti kitą darbą, turi teisę dirbti kitą darbą, jei tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nežemina pareigūno vardo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad VRM rašte išdėstyta nuomonė  yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma, tačiau svarstant klausimą, dėl leidimo A. S. dirbti kitą darbą, komisija turėjo nurodyti, kodėl keleivių vežimas yra nesuderinamas su pareigūno darbu,  taip pat nuomonę dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto. Kadangi šiuo klausimu komisija  nepasisakė, o teismas atsižvelgdamas  į aukščiau aptartas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro  išvadą, kad pareiškėjo darbas UAB „Garliavos taksi“ neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies  nuostatoms, nekliudo   tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat nenustatyta, kad darbas Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektoriaus veiklos grupės tyrėjo pareigose ir vairuotojo darbas UAB „Garliavos taksi“ vairuotojo-kasininko pareigose sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą.   

Teismas, įvertinęs pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimus, bylos medžiagą, nenustatė VTĮ 16¹ str. 1 d. numatytų pagrindų dėl kurių negalėtų būti išduotas leidimas A. S. dirbti kitą darbą, todėl   konstatuojama, kad atsakovas nepagrįstai 2009 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 85-TE-331 atsisakė leisti pareiškėjui dirbti kitą darbą. Kadangi nenustatyta VTĮ 16¹ str. 1 d. numatytų pagrindų dėl kurių negalėtų būti išduotas leidimas A. S. dirbti kitą darbą, todėl atsakovas įpareigotinas išduoti leidimą A. S. dirbti  UAB ,,Garliavos taksi“ vairuotoju.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies  2 punktu,

 

n u s p r e n d ė :

 

pareiškėjo A. S. prašymą patenkinti. Panaikinti Tauragės apskrities VPK  2009-10-02 įsakymą Nr.85-TE-331, kuriuo atsisakyta inspektoriui A. S., Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjui, dirbti kitą darbą.

Įpareigoti atsakovą Tauragės apskrities VPK išduoti leidimą A. S. dirbti  UAB ,,Garliavos taksi“ vairuotoju.

 Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu  Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai  apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėja                                                                                                                       Irena Stulpinienė