Civilinė byla Nr. e2-1711-516/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00548-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. T., R. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Prosolas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1563-459/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Safety“ ieškinį atsakovams K. T., R. T. ir uždarajai akcinei bendrovei „Prosolas“ dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Garant Safety“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Prosolas“ 29 732 Eur bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas; 2) priteisti iš atsakovo K. T. 157,84 Eur ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas; 3) priteisti iš atsakovės R. T. 141,45 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas; 4) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Prosolas“, K. T. bei R. T. 100 000 Eur bei 6 proc. procesines palūkanas; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą ir turtines teises, neviršijant 130 031,29 Eur sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už bendrą 130 031,29 Eur sumą, uždrausdamas šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, o šio turto esant nepakankamai – nurodęs už trūkstamą sumą areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovams pinigines lėšas gauti ir disponuoti gaunamo darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia 1 MMA dydžio, pragyvenimui, taip pat atsiskaitymui su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas bei su ieškove. Teismas nurodė, kad areštavus atsakovės UAB „Prosolas“ pinigines lėšas kredito įstaigose, su jomis leidžiama atlikti tik įstatymo nustatytus privalomuosius mokėjimus, įskaitant darbo užmokesčio išmokėjimą, taip pat sumokėti ieškovei.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ji suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovų gerą finansinę padėtį. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė negalintis spręsti, kad atsakovų finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra tokia gera, jog atsakovams reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, nėra didelė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovai K. T., R. T. ir UAB „Prosolas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti turto areštą. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
1. Vertinant ieškinį prima facie akivaizdu, kad ieškinys yra nepagrįstas. K. T. nebuvo pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, todėl tiek jis, tiek UAB „Prosolas“ ir R. T. turi teisę verstis panašia ūkine veikla, kaip ir ieškovė. Konstatuojant informacijos (duomenų), turinčios komercinės paslapties požymių, atskleidimą (panaudojimą), visų pirma turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokia informacija (duomenys) yra laikomi komercine paslaptimi. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami iš esmės trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Informacija apie ieškovės teikiamas paslaugas bei teikėjus yra vieša, todėl negali būti laikoma komercine paslaptimi. Pati ieškovė informaciją apie savo tiekėjus skelbia savo internetiniame puslapyje. Ieškinyje taip pat nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta, kad neva iš ieškovės klientų UAB „Prosolas“ gavo atitinkamas pinigų sumas. Pirma, ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad jos nurodyti ūkio subjektai yra ieškovės klientai. Antra, ieškinyje nesąžiningai ir klaidinančiai UAB „Prosolas“ tiekėjai vadinami UAB „Prosolas“ klientais. Akivaizdu, kad atsakovai nepanaudojo (neatskleidė) ieškovės komercinės paslapties, todėl jos prašymas priteisti 100 000 Eur dydžio žalą, kurią ieškovė tariamai patyrė dėl investicijų į komercinės paslapties sukūrimą, yra nepagrįstas.
2. Ieškovės nurodyta 100 000 Eur žala yra hipotetinė bei nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Prosolas“ iš ieškovės kliento DEUTDEEFF gavo 3 405,50 Eur pajamų, taip pat nurodyta, jog UAB „Prosolas“ iš nuolatinių ieškovės klientų Houlton Recources Limited gavo 24 130 Eur dydžio pajamas, o iš Anglo-EsasternSship Management LTD – 2 193 Eur dydžio pajamas. Tačiau DEUTDEEFF yra bankas ir grąžino UAB „Prosolas“ pinigus dėl neteisingai suformuoto mokėjimo nurodymo. Bankas nėra ir negali būti nei ieškovės, nei UAB „Prosolas“ klientas. Houlton Recources Limited savininkas patvirtino, kad pastarasis ūkio subjektas niekada nėra turėjęs santykių su ieškove, tad Houlton Recources Limited niekada nėra buvęs ieškovės klientu. Taigi, UAB „Prosolas“ 24 130 Eur dydžio sumą gavo teisėtai, nepasinaudodama ir neatkleisdama ieškovės komercinės paslapties. Iš kliento Anglo-Eastern Ship Management LIM UAB „Prosolas“ yra gavęs viso labo 2 193 Eur dydžio sumą, tad galima ginčo suma šioje byloje negali būti didesnė nei 2 193 Eur. Be to, žala laikomos ne grynosios pajamos, bet pelnas, kuris yra dar mažesnis. Akivaizdu, kad net ir 2 193 Eur pinigų suma nei objektyviai, nei subjektyviai nėra didelė, UAB „Prosolas“ sąskaitoje yra 5 kartus didesnė suma, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaujantis argumentu, kad tarp šalių yra ginčas dėl didelės sumos, nėra.
3. Sutuoktiniai K. T. ir R. T. augina du nepilnamečius vaikus. Laikinosios apsaugos priemonės pažeis ir nepilnamečių vaikų interesus, nes atsakovai negalės materialiai aprūpinti savo vaikų. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad vaikui išlaikyti yra reikalinga pinigų suma ne mažesnė kaip minimalus darbo užmokestis. Kadangi atsakovai augina du nepilnamečius vaikus, vien tik pastariesiems išlaikyti reikalinga pinigų suma ne mažesnė kaip du minimalūs darbo užmokesčiai, kai tuo tarpu nutartimi leidžiama disponuoti tik ne didesne nei vieno minimalaus darbo užmokesčio pinigų suma.
8. Ieškovė UAB „Garant Safety“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų skundą atmesti, o skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių leistinų įrodymų pakako, kad teismas preliminariai įsitikintų dėl ieškinio pagrįstumo. Kartu su ieškiniu pateikta K. T. darbo sutartis su priedu dėl įsipareigojimo saugoti informaciją, sudarančią įmonės komercinę paslaptį, detaliai nurodant kas ją sudaro. K. T. ir jo sutuoktinė 2017 m. kovo 28 d. įsteigė UAB „Prosolas“, kuri planavo vykdyti analogišką (panašią) ūkinę komercinę veiklą. Ieškovė ir UAB „Prosolas“ 2017 m. gegužės 19 d. gavo užklausas iš Anglo-Eastern Ship Management LTD dėl laivo Am Buchenan gelbėjimo įrangos kasmetinės patikros, į kurią tą pačią dieną abi pateikė savo komercinius pasiūlymus. Užsakovas priėmė UAB „Prosolas“ komercinį pasiūlymą, kurį įvykdė atsakovas K. T., o UAB „Prosolas“ už šį darbą gavo 2 193 Eur pajamų. Užklausą dėl šių darbų (laivo Am Buchenan gelbėjimo įrangos patikros) ieškovė gavo į savo darbuotojo K. T. darbo el. paštą (duomenys neskelbtini), o UAB „Prosolas“ šią užklausą gavo elektroniniu paštu (order@prosolas.eu), kuria operavo K. T. ir kuris šios atsakovės vardu teikė savo komercinius pasiūlymus. Laivo Am Buchenan gelbėjimo įrangos patikros darbams atlikti buvo būtina turėti šios įrangos gamintojo Jiangyinshis Beihai Co LTD leidimą (aptarnavimo sertifikatą), suteikiantį teisę atlikti jos pagamintos įrangos aptarnavimo darbus. Ieškovė tokį sertifikatą turėjo ir jis buvo išduotas jos darbuotojo K. T. vardu. Atsakovo K. T., kaip UAB „Prosolas“ darbuotojo, vardu 2017 m. gegužės 5 d. buvo išduotas analogiškas patikros sertifikatas, taigi laivo patikros darbų atlikimo metu K. T. turėjo du galiojančius analogiškus sertifikatus. Užsakovas Anglo-Eastern Ship Management LTD yra nuolatinis ieškovės klientas, o Kinijos įmonė Jiangyinshis Beihai Co LTD yra ieškovės nuolatinis partneris, ką patvirtina mokestiniai pavedimai, atlikti nuo 2012 m. (už ieškovės darbuotojo K. T. kasmetinius apmokymus, suteikiančius teisę jam, atstovaujant ieškovę, aptarnauti šio gamintojo pagamintą įrangą).
2. Ieškinio suma susideda iš visų trijų atsakovų gautų pajamų, kurios gautos neteisėto komercinės paslapties atskleidimo bei panaudojimo pagrindu bei ieškovės patirtos žalos, pasireiškusios jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos sukūrimui įdėtų finansinių lėšų dydžiu. Pareikšto ieškinio suma laikytina didele visiems atsakovams, todėl vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kartu su ieškiniu ieškovė buvo pateikusi jai prieinamus duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, patvirtinančius pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Skundžiama nutartimi atsakovams leista disponuoti dalimi gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovai iki šiol nesikreipė į teismą dėl šios dalies padidinimo, taigi, manytina, kad juos tenkina esama padėtis. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad K. T. tėvas atsakovų įmonei UAB „Prosolas“ suteikė 20 000 Eur asmeninę paskolą. Tai leidžia preziumuoti, kad K. T. tėvų finansinės galimybės leidžia suteikti materialinę paramą ne tik įmonės komercinei veiklai, bet ir sūnaus šeimai.
4. Teismui patenkinus atsakovų pateiktą prašymą sustabdyti civilinę bylą, šios bylos nagrinėjimas gali užsitęsti neapibrėžtą laiko tarpą, per kurį atsakovai gali išleisti, paslėpti šiuo metu skundžiamos teismo nutarties pagrindu surastą ir areštuotą atsakovų turtą, kuris tik iš dalies užtikrina pareikštą ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
12. Kaip matyti iš apeliantų pateikto atskirojo skundo turinio, apeliantai faktiškai ginčija abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, be kita ko papildomai pažymėdami ir tai, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeisti ir atsakovų K. T. bei atsakovės R. T. nepilnamečių vaikų interesai.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
15. Apeliantai neįrodinėja aplinkybės, kad ieškovės pateikto ieškinio forma ir (ar) turinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų, t. y. neteigia, jog nėra suformuluotas (netinkamai suformuluotas) ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, ar apskritai nėra pateikta įrodymų, ieškovės nuomone, pagrindžiančių jos išdėstytus argumentus ir reiškiamus reikalavimus. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė UAB „Garant Safety“ pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Savo ruožtu apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad atsakovas K. T. nebuvo pasirašęs su ieškove nekonkuravimo susitarimo ir todėl, jo nuomone, tiek jis, tiek kitos dvi atsakovės turi teisę verstis panašia ūkine veikla, kaip ir ieškovė, taip pat apie tai, jog ieškovės nurodoma informacija, kurią galimai neteisėtai panaudojo atsakovas, apeliantų įsitikinimu, neatitinka komercinės paslapties sampratos, tokiai informacijai keliamų reikalavimų, ir, galiausiai, ieškovės pateikti įrodymai nėra, apeliančių nuomone, pakankami jos (ieškovės) teiginiams dėl kai kurių iš ūkio subjektų (pavyzdžiui, Anglo-Eastern Ship Management) buvimo ieškovės klientais pagrįsti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus įvertinimo bei išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinį, taigi yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
16. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą ginčo atveju.
17. Pirmosios instancijos teismas grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, motyvavo tuo, jog byloje nėra duomenų apie atsakovų gerą finansinę padėtį, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalavimų suma yra didelė atsakovams ir tai sudaro pagrindą taikyti jų turtui areštą ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
18. Tačiau pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išskirtinę reikšmę, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, suteikė ieškinio sumai, kurios dydis, kaip minėta, išimtinai priklauso nuo pačios ieškoves pasirinkimo (tuo labiau, kad atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė patvirtino, jog šis dydis dar gali būti tikslinimas), tuo tarpu jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningumą, siekį išvengti jiems galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jų turtą ir pan., nenurodė nei ieškovė savo ieškinyje, nei analizavo ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinyje išdėstytos (sudarančios ieškinio faktinį pagrindą) aplinkybės apie tai, jog, ieškovės įsitikinimu, atsakovai, visų pirma K. T., nesąžiningai panaudojo ieškovės komercinę paslaptį, savaime nėra pakankamos atsakovų nesąžiningumui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagrįsti, nes aplinkybės dėl galimai neteisėto ir (ar) nesąžiningo komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo ir panaudojimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurios šiuo metu dar nėra teismo išnagrinėtos, taigi ir laikomos įrodytomis, todėl negali būti laikomos savaime pagrindžiančiomis atsakovų siekį vengti galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo.
20. Kadangi aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą prielaidai, kad atsakovai nesąžiningais veiksmais vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, nenustatytos ir tokių duomenų ieškovė nenurodė jos atsiliepime į atskirąjį skundą, konstatuotina, jog šiuo metu byloje nėra įrodyta antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, todėl nėra teisėto pagrindo atsakovų turto areštui taikyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui atmestinas.
21. Kadangi kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį šalių išdėstyti argumentai nedaro įtakos bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Safety“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėja                                                                                                                 Rasa Gudžiūnienė