Byla Nr. 1S-1093-290/2012
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo H. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir
n u s t a t ė :
H. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2002-04-23 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 6 p.- laisvės atėmimu 12 metų (įskaityta 9 mėn. 23 d.).
Bausmės pradžia 2002-11-26. Bausmės pabaiga 2014-02-03.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistojo H. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Skundu H. J. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-05-23 nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, jog teismo nutartis neparemta galiojančiomis teisės normomis, prieštarauja esamai teisės praktikai, todėl yra naikintina. Teismas nepagrįsta rėmėsi jo nusikaltimo sunkumu, neatliktos bausmės dydžiu. Jis pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, tačiau ši charakteristika neobjektyvi, nes tik dėl to, kad jam teismo buvo priteista neturtinė žala dėl neteisėtų pataisos namų administracijos veiksmų, jo elgesys yra geras, jis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, yra skatintas. Pataisos įstaiga tarpininkauja dėl jo lygtinio paleidimo, specialistai pažymi žemą pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį. Teigia, kad lygtinio paleidimo negalima taikyti tik tokiems nuteistiesiems, kurie ir toliau kelia grėsmę visuomenei. Jis anksčiau nebuvo teistas, bylos tyrimo metu nebuvo suimtas, tačiau jokių nusikaltimų nepadarė, todėl jo atžvilgiu buvo pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.
Nuteistojo H. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina ir analizuoja ne tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su bausme, jos paskirtimi, nuteistojo asmenybe, padarytos veikos pavojingumu bei pobūdžiu (BVK 8 str. 1 d.).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikaltimą ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau ir paveikti asmenį, kad jis suvoktų savo veiksmų neteisėtumą, pasitaisytų ir daugiau nebenusikalstų. Tai, kaip asmuo vertina savo nusikalstamus veiksmus ir ar yra motyvuotas pasitaisyti, galima spręsti iš bausmės atlikimo vietos – pataisos įstaigos pateiktų duomenų.
H. J. bausmę atlieka paprastojoje grupėje, galiojančių nuobaudų neturi, yra atlikęs 2/3 reikiamą paskirtosios bausmės dalį – jis atitinka formaliuosius reikalavimus, reikalingus spręsti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau vien to, taikant lygtinį paleidimą, nepakanka.
Iš pateiktos pataisos įstaigos medžiagos matyti, kad šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bet per visą bausmės atlikimo laiką už vidaus tvarkos pažeidimus buvo net 14 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas 8 kartus. Pataisos namų administracijos charakterizuojamas tik patenkinamai, anksčiau dirbo, šiuo metu nebedirba, mokėsi, įgijo specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis nėra atviras, siekia gerbūvio įvairiais budais, save vertina neobjektyviai, geriau nei yra iš tiesų, specialistai teigia jį esant manipuliatyviu, nors jis tą neigia, įvertindamas save kaip altruistą, pripažįsta nuteistųjų subkultūros nuostatas. Nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau teismas vertina nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, todėl jos taip pat charakterizuoja nuteistąjį. H. J. bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, smurtinio nusikaltimo padarymą, tačiau savo kaltę jis kategoriškai neigia, tvirtindamas, kad šio nusikaltimo nepadarė.
Teismas sutinka, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vien nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vienintelis ir absoliutus faktorius, besąlygiškai įtikinantis teismą, jog nuteistais toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Būtinai turi būti vertinamas ir teisingumo principo įgyvendinimas, bausmės paskirtis, nuteistojo asmenybės ypatumai. Nors nuteistojo H. J. elgesys bausmės atlikimo metu buvo kryptingas pasitaisymo linkme, tačiau, įvertinus jo požiūrį į padarytą nusikaltimų ir kaltės suvokimą bei paminėtus nuteistojo asmenybės ypatumus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad, bausmės tikslai jau pasiekti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ir bylos medžiaga patvirtintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, įvertinęs nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, o taip pat atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.), padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad H. J. paleidus lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti šią nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p. kolegija
n u t a r ė :
nuteistojo H. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Jurgis Kiškis
Teisėjai: Nerijus Meilutis
Algerdas Urbšys