Byla Nr. ATP-303-135/5
Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00486-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija:
45.4; 79.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 16 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo E. S. pripažintas kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1300 EUR bauda, kuri pakeista į 224 valandų nemokamų viešųjų darbų, kurie įpareigoti atlikti iki 2015-10-01, be automobilio konfiskavimo,
n u s t a t ė:
E. S. nubaustas pagal ATPK 1302 straipsnį dėl to, kad jis 2015-04-26 apie 18.25 vai. Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti automobilius, kai ši teisė atimta 2014-10-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu, būdamas neblaivus 1,81 promilių girtumo, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-655-767-2015 dalį, kurioje nekonfiskuota transporto priemonė -automobilis TYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą, t. y. skirti ATPK 1302 str. sankcijoje numatytą transporto priemonės automobilio TYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, turėjo paskirti administracinę nuobaudą vadovaudamasis LR ATPK 1302 str. sankcija, kurioje numatytas automobilio konfiskavimas. Mano, kad teismo nurodytos aplinkybės, dėl ko nebuvo konfiskuotas automobilis, negali būti laikomos išskirtinėmis.
Teigia, jog LAT yra pažymėjęs, jog ATPK 1302 straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma. Be to, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 1302 straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 1302 straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra“ (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2012).
Nurodo, kad teisės pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, priklausančia kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė LR ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais, sudarė situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito savininko turtas gali būti prarastas, dėl to atsiranda teisinės pasekmės, numatytos įstatyme. Teigia, kad ATPK 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą ir toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Nurodo, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimas naikintinas dėl esminio procesinių teisės normų pažeidimo ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Skundžiamu nutarimu E. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje. Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoto pažeidimo byloje nėra, be to, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo abejoti dėl E. S. kaltės, padarius ATPK 1302 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos apeliaciniame skunde yra keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 257 ir 284 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Pagal ATPK 284 straipsnių nuostatas organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir sprendimą dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S. skirtinos nuobaudos priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
ATPK 1302 straipsnio sankcijoje asmenims, vairuojantiems neblaiviems, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyta administracinė nuobauda – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tačiau (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Pagal teismų praktikoje, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, formuojamas nuostatas, administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Pažymėtina, kad transporto priemonės konfiskavimas, padarius ATPK 1302 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, yra privaloma skirti administracinė nuobauda nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Vis dėlto, pagal Konstitucinio Teismo doktrinoje (2012-09-25 nutarimas ir kt.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies pagrindu transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas. Tokia galimybė egzistuoja tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t.y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai.
Taigi, netaikydamas byloje trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas turėjo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyręs byloje surinktų visumą nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, kad transporto priemonė, kuria E. S. padarė ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jos savininko valią. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas tokį faktą nustatė, tačiau tai padarė paviršutiniškai ištyręs ir išsamiai neįvertinęs visų šio klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių ir įrodymų.
Analizuojant bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis, matyti, kad G. S. nuosavybės teise jai priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamo įvykio dieną leido naudotis savo sūnui. Pasak G. S., ji nežino, kodėl sūnus davė automobilį vairuoti neblaiviam E. S., sūnus jai pasakė tik tai, kad jis neįtarė, jog tėvas yra išgėręs. E. S. teigimu, sūnus įvykio dieną buvo atvykęs pas tėvą, kadangi norėjo jog jis nustatytų, koks yra automobilyje bildesys (24 b. l.). Kaip teigė E. S., jis norėjo automobiliu pavažiuoti tik dėl to, kad būtų aišku, koks yra gedimas, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų (23 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šių asmenų parodymams nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę, nepatikrino jų logiškumo ir patikimumo, nepalygino su kitais byloje surinktais įrodymais ir vertino juos atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra pasakyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog G. S. priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamo įvykio dieną buvo pastarosios sūnaus žinioje, turėjo aiškintis aplinkybes, ar transporto priemone buvo disponuojama teisėtai, taip pat tai, ar iš tikrųjų sūnus įvykio metu negalėjo suprasti, kad tėvas E. S. yra apsvaigęs nuo alkoholio, juolab, kad E. S. nustatytas vidutinis girtumas, kodėl pats sūnus gedimo nustatymui automobiliu nepavežė tėvo ir t.t. Be to, byloje nėra nurodytas sūnaus vardas bei pavardė, duomenys apie jo amžių.
Iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, pažeisdamas ATPK straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, automobilio konfiskavimo tikslingumo ir teisėtumo klausimą išsprendė remdamasis išskirtinai G. S. parodymais, jog E. S. jai priklausantį automobilį paėmė be jos žinios ir leidimo. Tuo tarpu jos sūnus, pagal bylos duomenis įvykio dieną naudojęsis automobiliu, apklaustas nebuvo. Taip pat teismas nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. parodymų patikimumo ir nesiaiškino pastarojo nurodytos aplinkybės, jog jis sėdo pavažiuoti tik 50 metrų, kad nustatytų automobilio važiuoklės gedimą, nors iš policijos tarnybinių pranešimų matyti, kad jie, važiuodami K. G. k. Taikos gatve, pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį automobilį ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris staiga pasuko į Taikos g.15-ojo daugiabučio namo kiemą.
Reikia pažymėti, kad byloje neįvertintos ir kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės sprendžiant E. S. skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 257, 284 straipsnių nuostatas. Šis proceso teisės pažeidimas laikytinas esminiu, galėjusiu turėti įtakos teisingo sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla gražintina nagrinėti iš naujo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Bronius Zalaga