Civilinė byla Nr. 2S-1676-866/2023
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01379-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. I. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Marijos Gaivenės prašymą (patikslintą) dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skolininkui skyrimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, J. I., Trakų rajono savivaldybė, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Trakų rajono savivaldybės administracija.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Marija Gaivenė kreipėsi į teismą prašymu (patikslintu), prašydama taikyti Trakų rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame 2013-11-13 civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, nurodytas pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnio 2 dalis) bei skirti skolininkui J. I., neatlikusiam griovimo darbų, baudą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad skolininkas J. I. teismo sprendimo neįvykdė.
2. 2022-06-08 patikslintame Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-22-7-14542 antstolė Marija Gaivenė, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nurodė, kad antstolės Marijos Gaivenės (toliau ir – antstolė) kontoroje 2016-06-13 gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir - Inspekcija) pateiktas vykdomasis dokumentas, kuriame nurodyta įpareigoti J. I., J. I. lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius įpareigojimo, turi teisę nugriauti sprendime nurodytus pastatus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išlaidas išieškant iš J. I.. Remiantis CPK 655 straipsniu skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju per 30 dienų nuo raginimo įteikimo.
3. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir - LAT) 2020-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 išaiškino, kad 2013-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2020-12-16, taigi terminas J. I. gera valia įvykdyti 2013-11-13 teismo sprendimą suėjo 2021-12-16. 2022-06-02 antstolės padėjėja, dalyvaujant Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros depatrtamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus patarėjui V. P., J. I., tikrindami sprendimo įvykdymą, nustatė, jog skolininkas sprendimo neįvykdė.
4. Suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstsovė teismo posėdžio metu prašė antstolės Marijos Gaivenės 2022-06-08 patikslintą prašymą Nr. S-22-7-14542, kuriuo teikiamas 2022-06-08 patikslintas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas ir prašoma taikyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, tenkinti.
5. Nurodė, jog antstolės teismui pateiktas 2022-06-08 patikslintas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas pagrindžia, kad J. I. neįvykdė Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatyto įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (duomenys neskelbtini). J. I. nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas gauti lėšas iš kaltų asmenų, nesikreipė į suinteresuotas institucijas (kaltus asmenis) dėl veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo juos atliekant, tokiu būdu iš esmės ignoravo teismo sprendimo įpareigojimus, todėl turėtų būti tenkinamas antstolės prašymas J. I. skirti baudą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir taikomos teismo sprendime nurodytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės. Paiaškino, jog Inspekcija negali pradėti už skolininkus vykdyti teismo sprendimo, kadangi nėra privalomojo kriterijaus, nustatyto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, t. y. paskirtos teismo baudos ir nėra praėjęs 6 mėn. terminas nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo.
6. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) J. I. teismo posėdžio metu nurodė, jog su antstolės prašymu nesutinka, nes galutinėje ir neskundžiamoje LAT 2021-03-24 nutartyje pateiktos tokios išvados: “…reikalavimas leisti Inspekcijai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I. yra nepagrįstas. Dėl to, siekiant nepažeisti teisinio saugumo principo ir ištaisyti teismo netinkamai vykdomą teisingumą bei siekiant užtikrinti visų dalyvaujančių asmenų procesines teises, tarp jų ir teisę atsisakyti tokio pareiškimo pasikeitus faktinei situacijai vykdomojoje byloje (CPK 42 straipsnio 1 dalis), atnaujinus procesą pareiškėjo atžvilgiu turi būti priimtas naujas sprendimas (…), o byla dėl antstolės prašymo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 360 straipsnis, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).“ Greta to, LAT teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 371 str. 3 dalimi, pažymėjo, kad “ teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.” Skolininkas pažymėjo, kad šios galutinės ir neskundžiamos LAT nutarties pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai pagal antstolės Marijos Gaivenės prašymą 2021-04-15 nutartimi bylą (Nr. 2VP-4032-272/2021) nutraukė, pažymėdami, kad “vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis)”. Taigi, nutraukus bylą dėl statybų (duomenys neskelbtini), jam buvo panaikintos visos prievolės dėl sukurto turto naikinimo. CPK 629 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo: “Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo”.
7. Suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės atstovė prašė taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, netenkinant prašymo dėl baudos skolininkui J. I. skyrimo.
8. Pareiškėja antstolė Marija Gaivenė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujuant ir jos pareiškimą tenkinti pilnai.
9. Suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi antstolės Marijos Gaivenės patikslintą prašymą tenkino iš dalies, pritaikė Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-04-08 sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, pakeistame Šiaulių apygardos teismo 2020-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, patikslinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, nurodytas pasekmes - leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį, - Trakų rajono savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės administracijos, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, kurios (atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Kitą prašymo dalį atmetė.
11. Teismas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-04-08 sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, pakeistame Šiaulių apygardos teismo 2020-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, patikslinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 (toliau ir – Sprendimai), yra aiškiai nurodyti šių sprendimų neįvykdymo padariniai – nustatyta, kad J. I. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pati nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atramine sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį. sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį.
12. Atsižvelgiant į tai, kad J. I. neįvykdė Sprendimais nustatytų įpareigojimų, kuriems atlikti terminas yra suėjęs 2021-12-16, Sprendimai yra įsiteisėję, todėl, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, yra privalomi ir turi būti vykdomi, šią antstolės prašymo (patikslinto) dalį teismas tenkino ir taikė Sprendimuose nurodytas pasėkmes: suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį, - Trakų rajono savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės administracijos, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, kurios (atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų.
13. Nustačius, kad prievolė, kurios neįvykdė skolininkas J. I., nėra išskirtinai asmeninio pobūdžio, teismas nenustatė pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų pasekmių ir skirti skolininkui J. I. baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). Be to, teismui nusprendus taikyti 2013-13-28 sprendime nurodytas pasekmes, suinteresuotam asmeniui J. I. papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai, todėl antstolės prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.
III. Atskirųjų skundų argumentai
14. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) J. I. pateikė atskirąjį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atmetant antstolės Marijos Gaivenės 2022-06-08 Patikslintą prašymą Nr. S-22-7-14542, ir bylą, pradėtą prokuratūros 2007 m. liepos 25 d. ieškiniu, kuri vykdymo stadijoje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4032-272/2021 buvo nutraukta, pakartotinai nutraukti.
15. Nurodo, kad ieškinį dėl statybų (duomenys neskelbtini), teisėtumo pateikė prokuratūra, kaip valstybės organas, atstovaujantis valstybę. Bendraatsakoviais šioje byloje buvo patraukti kiti tos pačios valstybės organai. Valstybė negali savo naudai prisiteisti ką nors iš savęs, nes ją atstovaujančios institucijos yra tos pačios valstybės organai, išlaikomi iš to paties valstybės biudžeto, ir besiskiriantys nuo prokuratūros tik kitokia funkcine kompetencija.
16. Greta valstybinių institucijų kitu atsakovu už valstybės išduotus statybą leidžiančius dokumentus šioje byloje patrauktas privatus asmuo. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – EŽTT) byloje prieš Lietuvą 2016-11-15 spendimu pagal peticiją Nr.49426/09, o ir kituose analogiško ginčo sprendimuose nurodė, jog atsakomybę dėl valstybės institucijų padarytų klaidų “privalo prisiimti pati valstybė ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita". Kadangi byla pradėta dėl tariamai neteisėtų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, kur privatus asmuo yra dokumento gavėjas, o ne išdavėjas, todėl jis šioje byloje taip pat yra netinkamas atsakovas.
17. Pagal Statybos įstatymo 28-1 straipsnį (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1427 redakcija), už neteisėtai išduotą statybos leidimą, šalinant statybos padarinius, atsakomybė tenka kaltiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje niekada nebuvo nustatyta jokių teisės pažeidėjų ir neįvardintas jų kaltės laipsnis.
18. Įstatymų leidėjas, siekdamas išvengti nesibaigiančio bylinėjimosi, nustatė tokią procesinę tvarką, kad ieškovo (išieškotojo) valia nutraukta byla atima iš jo teisę pakartotinai kreiptis į teismą (CPK 294 straipsnis). Kadangi byla dėl statybos ir jos padarinių (duomenys neskelbtini), teismo 2021 m.balandžio 15 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2VP-4032-272/2021 buvo nutraukta, jos atnaujinimas vykdomuoju raštu, išduotu pagal netekusį teisinės galios teismo sprendimą yra šiurkštus CPK 294 straipsnio normos pažeidimas.
19. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – Inspekcija) šioje byloje valstybę atstovauja ir kaip išieškotojas, ir kaip skolininkas (valstybė bylinėjasi pati su savimi, tam pačiam jos atstovui esant priešingose procesinėse pozicijose). Pagal CPK 629 str. 1 d. 7 punktą, jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo, vykdomoji byla nutraukiama.
20. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą dėl baudos skyrimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
21. Inspekcija nesutinka su baudos neskyrimo argumentais, nes tai neatitinka nei pakeisto teisinio reguliavimo, nei teismų praktikos. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos nutartis, motyvus. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ir pakeistas CPK 771 straipsnis nenumato, kad bauda skolininkui gali būti skiriama tik tuomet, kai skolininko pareiga pripažįstama išimtinai asmenine. Skolininkui, nepriklausomai nuo to, ar jo prievolė pripažįstama esanti kaip išimtinai asmeninė, ar ne, jei jis buvo įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, jam gali ir turi būti skiriama bauda. Be to, CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nevykdymą visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyta alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka.
22. Pakeistu teisiniu reguliavimu buvo siekiama, kad tuo atveju, jei teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su įpareigojimu pašalinti neteisėtos statybos padarinius (nepriklausomai nuo to, ar prievolė asmeninio pobūdžio ar ne), skolininkas būtų raginamas įvykdyti teismo sprendimą pats, nes kitu atveju teismo sprendimo vykdymo atsakomybė yra nepagrįstai perkeliama valstybės institucijoms. Šiuo atveju skundžiama nutartimi pritaikytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės (suteikta teisė Inspekcijai nugriauti statinius teismo sprendime nurodytų kaltų asmenų lėšomis) nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkui principo ir tuo jam nustatytos pareigos įvykdyti teismo sprendimą nėra perkeliamos priešingai šaliai – ieškovui (išieškotojui). Teismo sprendimo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali minėto teismo sprendimo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Jų taikymui visiškai pakanka aplinkybės, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą. Tačiau net ir leidus Inspekcijai nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens – J. I. prievolė įvykdyti teismo sprendimą.
23. Vilniaus apygardos teismas 2022-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2244-936/2022, perduodamas pirmosios instancijos teismui antstolės patikslintą prašymą nagrinėti iš naujo, akcentavo ir tam tikras svarbias aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, spręsdamas dėl antstolės prašymo dalyje dėl baudos skyrimo. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas antstolės patikslintą prašymą ir priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo dėl kokių priežasčių J. I. nuo 2021-12-16 neįvykdė teismo sprendimo, jį įpareigojančio nugriauti neteisėtus statinius, nevertino ar yra / nėra J. I. kaltės, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. I. būtų dėjęs bent menkiausias pastangas teismo sprendimui įvykdyti (pvz., organizavęs griovimo išlaidų sąmatos parengimą, kreipęsis į institucijas dėl lėšų, reikalingų statinių griovimui skyrimo, ieškojęs rangovo, galėsiančio atlikti griovimo darbus ar pan.). Šiuo atveju ypač pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 pats skolininkas irgi yra pripažintas kaltu dėl neteisėtos statybos padarinių sukėlimo, todėl atitinkamai turi labiau rūpintis ir jų šalinimu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paneigė imperatyvią teisės normą, kad įsiteisėję teismų sprendimai yra asmenims privalomi ir turi būti vykdomi. Be to, skundžiama nutartimi sukuriamas precedentas, kad teismų sprendimai gali būti nevykdomi, išvengiant neigiamų teismo sprendimo nevykdymo pasekmių.
24. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), vertina ir sprendžia kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą.
25. Siekiant kuo operatyvesnio teismo sprendimo įvykdymo, Inspekcijos nuomone, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, būtina taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją, kuri skatintų neteisėtos statybos padarinių šalinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, pasisakydamas, kad už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nevykdymą, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų pasekmių ir skirti skolininkui J. I. baudą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iš dalies tenkinti antstolės Marijos Gaivenės prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl apelianto J. I. atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
30. Iš bylos medžiagos matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, kuriuo tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškinį ir įpareigojo J. I. ir VšĮ ,,Šėlos parkas“ per vienerius metus nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676 (toliau – ir Statiniai), ir sutvarkyti statybvietę. Nustatyta, kad J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą vienerių metų terminą, Inspekcija turi teisę nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus Statinius, ir sutvarkyti statybvietę J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis.
31. Sprendimas buvo apskųstas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-781/2015 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-571-916/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, civilinę bylą perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui pakartotinai pagal proceso atnaujinimo pagrindu apibrėžtas ribas, t. y. sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 2 punktą (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1427 redakcija) nustatyti kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo.
33. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019 kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pripažinta Trakų rajono savivaldybė ir Trakų rajono savivaldybės administracija, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, Trakų istorinis nacionalinis parkas, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų; J. I. įpareigotas proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilėje byloje Nr. 2-77-231/2013, ir per teismo nustatytą terminą ir nustatytu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius. J. I. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, Inspekcijai nustatyta teisė nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus Statinius, ir sutvarkyti statybvietę reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį.
34. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020 sprendimą paliko nepakeistą. Ištaisė rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje: vietoje atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko įrašyti atsakovę Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją. Papildė sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad atsakovei Z. B. pareikšti ieškinio reikalavimai atmetami. Išaiškino, kad 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties paskelbimo dienos – 2020 m. vasario 11 d.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 pakeitė Šiaulių apygardos 2020 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria paliktos nepakeistos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo dalys, kuriomis nustatytas kaltų asmenų atsakomybės laipsnis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei šią nutarties dalį išdėstė taip: Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatytas kaltų asmenų atsakomybės laipsnis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei šias dalis išdėstyti taip: Kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1427 redakcija) pripažinti Trakų rajono savivaldybę ir Trakų rajono savivaldybės administraciją, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų, Trakų istorinį nacionalinį parką, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Išaiškino, kad 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 16 d.
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 ištaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą, šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą Trakų rajono savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnį – „40 procentų“ ištaisant į „50 procentų“.
37. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017 tenkino Antstolė Marijos Gaivenės 2017 m. sausio 18 d. prašymą iš dalies, t. y. taikė Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nurodytas pasekmes – leido Inspekcijai nugriauti Statinius ir sutvarkyti statybvietę, o išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I..
38. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1197-881/2017 Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017 bei panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį, o bylą dėl antstolės prašymo civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017 perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui.
40. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų civilinėje byloje Nr. 2VP-4032-272/2021 po to, kai procesas civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017 atnaujintas, antstolė Marija Gaivenė 2021 m. balandžio 7 d. pateikė teismui rašytinį pareiškimą dėl savo prašymo dėl teismo sprendimo nevykdymo atsisakymo, nes nėra suėję sprendimo vykdymo terminai, ir prašė civilinę bylą Nr. 2VP-732-231/2017 nutraukti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4032-272/2021 priėmė antstolės Marijos Gaivenės prašymo dėl teismo sprendimo nevykdymo atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2VP-4032-272/2021 nutraukė.
41. Antstolė Marija Gaivenė 2022 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, prašydama taikyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, nurodytas pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 2 dalis) – leisti Inspekcijai nugriauti sprendime nurodytus pastatus ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį, bei skirti skolininkui J. I., neatlikusiam griovimo darbų, baudą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad kontoroje 2016 m. kovo 13 d. gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktas vykdomasis dokumentas, kuriame nurodyta įpareigoti J. I., J. I. lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus Statinius, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija, skolininkui neįvykdžius įpareigojimo, turi teisę nugriauti sprendime nurodytus pastatus. Nustatytas vienerių metų terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties priėmimo ir turėjo būti įvykdytas iki 2021 m. gruodžio 16 d. Antstolės padėjėja, dalyvaujant Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus patarėjui V. P., J. I., 2022 m. rugsėjo 2 d. tikrindami sprendimo įvykdymą nustatė, jog skolininkas sprendimo neįvykdė.
42. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jog dėl skolininko motyvų, tiek nurodytų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde, išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas 2022-09-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2244-936/2022.
43. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį, jokie kiti sprendimai ar nutartys nebuvo panaikinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje pažymėjo, kad „susiklostė teisiniu požiūriu negalima situacija, kai ankstesni teismo sprendimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo neteko galios ta apimtimi, kuria pareiškėjas J. I. įpareigotas išimtinai savo lėšomis nugriauti statinius, o nagrinėjamoje byloje galioja teismo sprendimas, kuriuo leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius ir išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I.“ (nutarties 32 punktas). Teisėjų kolegija konstatavo, „kad, esant tokiai situacijai, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. bei nustatyta atsakomybė dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo proporcijos, reikalavimas leisti Inspekcijai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I. yra nepagrįstas“ (nutarties 39 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2244-936/2022 33 punktas).
44. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019 bei apeliacine ir kasacine tvarka priimti sprendimai (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, patikslinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi), po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, buvo priimti tik konkrečiose ribose, t. y. tam, kad nustatyti kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 liko galioti ta apimtimi, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyti Statiniai privalo būti nugriauti (ten pat 34 punktas).
45. Minėtais Sprendimais kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1427 redakcija) pripažinti – Trakų rajono savivaldybė ir Trakų rajono savivaldybės administracija, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Būtent J. I. buvo nustatyta pareiga per vienerių metų laikotarpį, skaičiuojama nuo 2020 m. gruodžio 16 d., proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis, vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilėje byloje Nr. 2-77-231/2013, t. y. nugriauti Statinius, o jo neįvykdžius, tokia teisė suteikta Inspekcijai, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį (ten pat 35 punktas).
46. Taigi, remiantis 33 – 35 punktuose nurodytais argumentais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, patikslinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi, ištaisant rašymo apsirikimą, kurių pagrindu yra prašoma taikyti sprendimuose nurodytas pasekmes, yra negaliojantys, priešingai sprendimai yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (ten pat 36 punktas).
47. Pasisakant dėl skolininko argumentų, kad vykdomoji byla buvo nutraukta ir negali būti pradėta iš naujo, Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/16/00994 pagal Inspekcijos pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą – Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-77-231/2013, taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai pagal priimtus Sprendimus 2022 m. balandžio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. eA2-78-983/2019, kuris yra vykdomas kartu su 2016 m. gegužės 30 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-77-231/2013. Byloje nėra jokių duomenų, kad vykdomoji byla būtų buvusi nutraukta bent vienu iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindu, todėl apeliantas J. I. nepagrįstai teigia, kad vykdomoji byla buvo nutraukta (CPK 178 straipsnis). Nei Sprendimai, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai, nei patys vykdomieji raštai nėra panaikinti (ten pat 38 punktas).
48. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2244-936/2022 taip pat išsamiai pasisakė ir dėl vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo, kai skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo, todėl šie motyvai papildomai nėra kartojami (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2244-936/2022 39-46 punktai). Taigi, visi apelianto nurodyti argumentai buvo atmesti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, atsižvelgiant į nurodytą, apelianto atskirasis skundas atmetamas.
Dėl Inspekcijos atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
49. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl baudos skolininkui neskyrimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į pasikeitųsį teisinį reguliavimą, teismų praktiką.
50. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, nustatyta, kad teismas išieškotojos prašymą paskirti skolininkui baudą atmetė vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014) nurodant, kad prievolė, kurios neįvykdė skolininkas nėra išskirtinai asmeninio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad teismui nusprendus taikyti 2013-13-28 sprendime nurodytas pasekmes, suinteresuotam asmeniui J. I. papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai.
51. Pirmintina, kad ši civilinė byla nagrinėjama antrą kartą. Vilniaus apygardos teismas 2022-09-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2244-936/2022, panaikindamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-07-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-6403-272/2022 ir pasisakydamas dėl baudos už sprendimo neįvykdymą (ne)skyrimo nurodė, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis, apie tai surašęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, jį perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
52. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 281, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektų aiškinamasis raštas numato, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektu buvo siekiama nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Buvo pažymėta, jog toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog bauda už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalis suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas gali paskirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
53. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
54. Kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius taikymo, visų pirma, turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo sprendimo – nepašalina savavališkos statybos padarinių sprendime nurodyme nurodytu būdu.
55. Bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, ir yra priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).
56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Inspekcijos nuomone, kad skundžiama nutartimi pritaikytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės (suteikta teisė Inspekcijai nugriauti statinius teismo sprendime nurodytų kaltų asmenų lėšomis) nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkui principo ir tuo jam nustatytos pareigos įvykdyti teismo sprendimą nėra perkeliamos priešingai šaliai – ieškovui (išieškotojui). Teismo sprendimo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali minėto teismo sprendimo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Jų taikymui visiškai pakanka aplinkybės, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą. Tačiau net ir leidus Inspekcijai nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens – J. I. prievolė įvykdyti teismo sprendimą.
57. Skolininkas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios nebuvo priklausomos nuo skolininko, lėmusių teismo sprendimo neįvykdymą nugriauti neteisėtus statinius. Taip pat byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų dėjęs pastangas teismo sprendimui įvykdyti. Atsižvelgiant į nurodytą, tai, kad teismo sprendimas nėra vykdomas ilgą laiką (nuo 2021 m. gruodžio 16 d.), tačiau taip pat ir į tai, kad išieškotojai vis dėlto yra suteikta teisė nugriauti neteisėtus statinius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslinga skolininkui paskirti vienkartinę 500 Eur baudą. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, priteisiant išieškotojai iš skolininko 500 Eur baudą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:
„antstolės Marijos Gaivenės prašymą (patikslintą) tenkinti
Taikyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-04-08 sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, pakeistame Šiaulių apygardos teismo 2020-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, patikslinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, nurodytas pasekmes - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį, - Trakų rajono savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės administracijos, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, kurios (atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų.
Skolininkui J. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 2013 m. lapkričio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 neįvykdymą skirti 500 Eur baudą išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.“
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.