Administracinio nusižengimo byla Nr. II-140-439/2019
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00362-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.1; 21.10.4.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gruodžio 18 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei N. L.,
dalyvaujant pareiškėjui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. spalio 30 T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus (toliau T. T. AVPK) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANR_N-3229-2019, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
2019 m. rugsėjo 16 d. A. S. (toliau – pareiškėjas) Tauragės AVPK surašytas administracinio nusižengimo protokolas 85-ANR_P-9357-2019 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. 2019 m. spalio 30 Tauragės AVPK buvo priimtas nutarimas minėto protokolo pagrindu ir pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2019 rugsėjo 12 d., 07 val. 42 min., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, kuri buvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais „Šalutinis kelias iš kairės“.
Pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su nutarimu Tauragės apylinkės teismui pateikė skundą ir nurodė, jog pripažįsta, kad padarė pažeidimą, tačiau nesutinka su nutarimo dalimi, kurioje jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Nurodė, kad nusižengimą padarė, nes nespėjo pamatyti ženklo „šalutinis kelias iš kairės. Prieš lenkdamas kitą automobilį įsitikino, kad priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo kitų transporto priemonių, iš esmės neviršijo leistino nustatyto greičio, be to lenkimą pradėjo esant punktyrinei skiriamai kelio juostai, oro sąlygos buvo puikios, pažeidimas padarytas šviesiu paros metu, niekam nebuvo padaryta žala, nebuvo sugadintas turtas. Jo veiksmai neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, o padarytas nusižengimas yra atsitiktinis ir padarytas dėl nerūpestingumo. Teisė vairuoti transporto priemones jam itin reikšminga ir yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-statybininku. Pažeidimą padarė vairuodamas tarnybinį automobilį – važiuojant į objektą Tauragėje. Šiuo metu įmonė remontuoja Tauragės pirminio sveikatos priežiūros centrą. Įmonėje dirba tik keli darbuotojai, todėl, jam netekus teisės vairuoti, būtų itin apsunkinta įmonės įprasta veikla, mano, kad buvo visi pagrindai jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paliekant piniginę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Todėl prašo pakeisti 2019 m. spalio 30 Tauragės AVPK priimto nutarimo dalį administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANR_N-3229-2019, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant 170 Eur baudą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir jame nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog tyčia nusižengimo nedarė. Be teisės vairuoti transporto priemones neteks pragyvenimo šaltinio. Pirmą kartą susidūrė su teismais.
Institucija surašiusi administracinio nusižengimo nutarimą 2019 m. lapkričio 29 d. atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti ir palikti priimtą nutarimą nepakeistą, kadangi byloje yra surinkta pakankamai duomenų dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis yra dirbantis ir jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia jokio prioriteto ir negali būti pateisinama.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Byloje nekvestionuojama pareiškėjo kaltė ir teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog pareiškėjo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir ištirtais duomenimis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-11/2014, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo darbo pobūdžiu bei jo darbo kolektyvo interesais, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios jam neskirti privalomą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą). Šiuo klausimu formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumu atliekant darbines funkcijas (net kai darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis), savaime nepripažįstamos ypatingomis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės atsakomybės taikymą (nutartys Nr. N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas A. S. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad pareiškėjas A. S. praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, todėl yra pagrindas tikėti, kad šis pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Be to pareiškėjas dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-statybininku. Pareiškėjo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Svarstant pareiškėjo prašymą svarbu tai, kad jam tenka vežti įmonės personalą į objektus statybų darbams, jo pagrindinės darbo funkcijos susijusios su vairavimu. Svarbu ir tai, jog lenkimo manevras padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, pareiškėjas nesukėlė pavojingos situacijos kelyje, aplenkdamas transporto priemonę, neviršijo leistino greičio, nesukėlė pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti asmenys.
Teismas daro išvadą, kad visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertintinos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą (Klaipėdos apygardos teismo administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-341-361/2017). Visos išdėstytos aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis, Tauragės AVPK 2019 m. spalio 30 d. pareigūno nutarime nurodytomis priemonėmis, t. y. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pareiškėjui sumažinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo trijų mėnesių iki vieno mėnesio (Klaipėdos apygardos teismo administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-463-462/2017, Nr. AN2-37-174/2018; Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-49-238/2018, AN2-619-348/2017).
Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas, nes teismas neturi pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti visiškai pareiškėjui neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto administracinio nusižengimo sunkumui. Paskiriant asmeniui nuobaudą siekiama užtikrinti visuomenės interesą, todėl tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos patiria nubaustas asmuo, yra neatsiejama nuobaudos dalis. Tai, kad pareiškėjas nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų pablogino savo padėtį, yra tik jo netinkamo elgesio rezultatas.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
n u t a r i a :
A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2019 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANR_N-3229-2019, kuriuo A. S. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 170 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams, sumažinant administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragė apylinkės Tauragės rūmus.
Teisėja Elena Bartulienė