Civilinė byla Nr. e2A-949-852/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18207-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių civilinėje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo A. Ž. (toliau – ir atsakovas) 8 712,53 Eur negrąžintą kreditą, 1 065,20 Eur mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 712,53 Eur, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 25 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 712,53 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 751,81 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 800,00 Eur administravimo mokestį, 18,22 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. vasario 1 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K752047216 Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu; priteisė iš atsakovo A. Ž., ieškovei AB „NEO Finance“ 8 712,53 Eur negrąžintą kreditą, 1 065,20 Eur palūkanas, 25 proc. dydžio metines sutartines palūkanas nuo 8 712,53 negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 795,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo A. Ž. valstybės naudai 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K752047216 (toliau – ir Vartojimo kredito sutartis) Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovei) ir kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Minėtame 5.3 punkte numatyta, jog komisinis mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Specialiosiose vartojimo kredito sąlygose nėra nurodytas joks tarpininkavimo mokesčio procentinis dydis, pagal kurį toks mokestis turėtų būti apskaičiuojamas, todėl nėra aišku kaip šiuo atveju jis buvo paskaičiuotas ir ar tinkamai. Iš Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis. Tarpininkavimo mokesčio sąvoka yra tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai, t. y. tam, jog tai yra mokesčiai mokami bendrovei, tačiau vartotojui nėra nurodyta už ką jis privalės sumokėti kredito davėjai tokį mokestį. Akcentavo, kad ieškovė nurodo, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kreditus teikia savo vardu, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkto apibrėžimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Įvertinus Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte numatytą tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo metodą matyti, jog pastarasis neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatyto atlyginimo skaičiavimo būdo, todėl tuo labiau nėra aišku, kokia yra atsakovei paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio paskirtis. Pažymėjo ir tai, kad Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punkte yra nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, sutarties administravimo mokestį ir komisinį mokestį. Tarpininkavimo mokesčio, kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalies, nėra numatyta. Konstatavo, kad ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio nei paskirtis nei apskaičiavimo tvarka nėra aiški, todėl visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Sprendė, kad Vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo pripažintinos nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimas dėl tokio mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad atsakovui nebuvo nurodyta (paaiškinta) ir administravimo mokesčio paskirtis, tačiau iš mokesčio pavadinimo spręstina, jog tai yra mokestis skirtas padengti kredito davėjo išlaidas, susijusias su kredito suteikimu, kredito grąžinimo dalimis priežiūra ir administravimu, todėl ir nesant tinkamo šio mokesčio apibrėžimo, konstatavo, kad tokio mokesčio buvimas galėjo būti numatytas Vartojimo kredito sutartyje ir galėjo būti suprantamas eiliniam, specialių teisinių žinių neturinčiam, vartotojui. Pažymėjo kad administravimo mokesčio dydis Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o Bendrųjų sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Kas yra komisinis mokestis, nei Specialiosiose sąlygose, nei Bendrose sąlygose, nėra nurodyta. Pažymėjo, kad tokiu būdu ir šiuo atveju konstatuotina, jog tokia sąlyga yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali / negalėjo numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas, atitinkamai ir ši sąlyga pripažintina negaliojančia, o reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat sprendė, kad administravimo mokestis yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negalėtų būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4.       Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. Ž. 751,81 Eur tarpininkavimo mokestį; 2) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių dalyje dėl administravimo mokesčio ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. Ž. 1 800 Eur administravimo mokestį; 3) Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendime už akių klaidą dalyje dėl sutartinių palūkanų, nurodant, kad ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. Ž. priteisiamos 18,22 Eur sutartinės palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos; 4) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. Ž. 524,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme; 5) Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 6) Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. Ž. 57 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą; 7) Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. Ž. 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

5.       Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog ieškovei priteisia 18,22 Eur sutartinių palūkanų, nors motyvuose dėl to pasisakė. Pažymėjo, kad AB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito davėjas. Paskolos davėjai yra investuotojai, o tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu Ieškovė, vykdydama tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklą, patiria tam tikras išlaidas, kaip mokesčiai už atliktus patikrinimus duomenų bazėse, mokestis už kredito reitingo suteikimą, ir pan. Tarpininkavimo (komisinis) mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis, numatytas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 25 straipsnyje. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta, jog bendrovei AB „NEO Finance“ mokamas 6,40 proc. dydžio tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos. Taip pat, šis mokestis yra apskaičiuotas ir nurodytas tvirta suma (751,81 Eur) ir yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, todėl atsakovas buvo aiškiai bei tinkamai informuotas apie taikomo mokesčio sumą bei jos apskaičiavimo tvarką. Pažymėjo, kad administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Administravimo mokestis apskaičiuojamas, remiantis Vartojimo kredito sutarties 1.30., 5.4. bei 5.14. punktais ir nėra tapatus tarpininkavimo (komisiniam) mokesčiui, kuris apskaičiuojamas remiantis kitomis Vartojimo kredito sutarties normomis: 1.28 punktas, 5.3. punktas. Jei tarpininkavimo mokestis taikomas už atliekamas patikras registruos bei eilę kitų veiksmų, susijusių su vartojimo kredito suteikimu ir tarpininkavimu sudarant sutartis su vartojimo kredito gavėju bei investuotojais, tai Vartojimo kredito sutarties administravimo mokestis, šiuo atveju, yra taikomas ir vartojimo kredito gavėjo mokamas tarpusavio skolinimo platformai už sutarties vykdymo administravimą, priežiūrą, įmokų surinkimą ir panašius veiksmus. Akcentavo, kad informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Taip pat atsakovas nesuteikė pagrindo manyti (nepateikė klausimų, teiginių), jog jis nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. K752047216. Atsakovas negrąžino ieškovei jam suteikto kredito, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama priteisti jai iš atsakovo tarpininkavimo ir administravimo mokesčius. Pirmosios instancijos teismas šių ieškinio reikalavimų netenkino.

9.       Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad tarpininkavimo mokestis Vartojimo kredito sutartyje gali būti vadinamas komisiniu mokesčiu. Remiantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punktu, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Jis apskaičiuojamas 5.3 punkte nustatyta tvarka. Pagal šios sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, komisinis mokestis apskaičiuojamas taip: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal Vartojimo kredito sutarties 1.30 punktą administravimo mokestis yra mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Jis apskaičiuojamas 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal šios sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktą sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 proc. per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 Eur. Šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu. Vartojimo kredito sutarties 5.14 punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis Palūkanoms, Sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

10.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies sąlygos yra neaiškios. Nėra nurodyta, už ką yra mokami tarpininkavimo ir administravimo mokesčiai. Nėra aiški ir šių mokesčių apskaičiavimo tvarka bei jų dydis Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tiek tarpininkavimo mokestis, tiek administravimo mokestis apibrėžiamas taip pat, apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos. Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos. Todėl Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Atitinkamai, Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu nėra galimybės apskaičiuoti ir administravimo mokesčio dydžio.

11.       Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

12.       Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Vartojimo kredito sutarties Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir Vartojimo kredito sutarties Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad administravimo mokestis savo esme yra netesybos. Kaip jau minėta, Vartojimo kredito sutartyje nėra nurodyta, kokia yra administravimo mokesčio paskirtis, t. y. už kokias paslaugas/kokioms išlaidoms kompensuoti šis mokestis yra mokamas. Pagal Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, ieškovei tinkamai vykdant Vartojimo kredito sutartį, taikoma administravimo mokesčio nuolaida ir administravimo mokestis yra lygus nuliui. Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis). Tai, kad netesybos pavadintos administravimo mokesčiu, nekeičia jų esmės.

13.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Tačiau Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį, t. y. Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma yra 751,81 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms net ir pripažinus nesąžiningomis Vartojimo kredito sutarties Bendrosios dalies sąlygas, t. y. sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų ir Bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama Vartojimo kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius numatytą tarpininkavimo mokestį, nėra didesnė už vartojimo kredito sumą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

14.       Pažymėtina, kad tokios pozicijos Vilniaus apygardos teismas laikosi ir kitose apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., 2019 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-236-619/2019; 2019 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-804-577/2019; 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-664-614/2019; 2019 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-696-560/2019; 2019 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-954-392/2019).

15.       Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 751,81 Eur tarpininkavimo mokestį keičiama, panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir priteisiant iš atsakovo ieškovei 751,81 Eur tarpininkavimo mokestį.

16.       Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 18,22 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos už pavėluotą atsiskaitymą yra pagrįstas, todėl tenkintinas, tačiau nenurodė, kad ši suma yra priteista rezoliucinėje dalyje, dėl šio reikalavimo pasisakytina, keičiant rezoliucinę 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių dalį.

17.       Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 524,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus 85,42 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 447,61 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

18.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš atsakovo 303,01 bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus 29,46 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 89,27 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2017 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K752047216 Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 8 712,53 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų dvylikos eurų ir 53 euro centų) negrąžinto kredito, 1 065,20 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt penkių eurų ir 20 euro centų) palūkanas, 25 (dvidešimt penkių) procento dydžio metines sutartines palūkanas nuo 8 712,53 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų dvylikos eurų ir 53 euro centų) negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 751,81 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 81 euro centų) tarpininkavimo mokestį, 18,22 Eur (aštuoniolikos eurų ir 22 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 547,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 447,61 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 61 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,72 Eur (trijų eurų ir 72 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą“.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 89,27 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų ir 27 euro cento) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.