Civilinė byla Nr. e2-12070-1099/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07507-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.16.11.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovei A. V. ir jos atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui teisininkui K. Ž.,
atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei teisininkei A. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovėms savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo perskaičiuoti nuomos mokestį ir nuomos mokesčio permokos priteisimo, tretieji asmenys A. V. (A. V.) ir L. K..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto nuomos mokesčio perskaičiavimo ir nuomos mokesčio permokos priteisimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo: 1) įpareigoti atsakovę savivaldybės įmonę (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ perskaičiuoti ieškovės nuomojamo būsto (duomenys neskelbtini), nuomos kainą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., taikant 20 proc. būsto nuomos kainos, kaip negalią turinčiam asmeniui; 2) priteisti iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 3 539,79 Eur nuomos mokesčio permoką už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d.
3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 749 buvo nuspręsta išnuomoti ieškovės A. V. šeimai butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, ginčo butas); tuo pagrindu su ieškove sudaryta nuomos sutartis.
4. Aiškina, kad 2022 m. vasario 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu skirti buto nuomos kompensaciją nuo 2022 m. sausio 1 d. kaip asmeniui su negalia (ieškovei nustatytas 35 proc. darbingumas, todėl, anot ieškovės, nuomos kaina negali viršyti 20 proc. gyvenamosios patalpos nuomos sumos). Ieškovės teigimu, atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2022 m. kovo mėn. pateikė atsakymą, kuriame atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, nes nepateikta Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2021 m. Ieškovė pažymi, kad pateikė šeimos narių ir savo metines gyventojų turto deklaracijas už 2021 m. bei pakartotinai kreipėsi dėl kompensacijos/lengvatos taikymo, tačiau atsakovės nurodė, jog ieškovė negali pretenduoti į minėtą lengvatą.
5. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės netinkamai taikė įstatymus ir poįstatyminius aktus, nepagrįstai atsisakiusios ieškovei suteikti nuomos mokesčio kompensaciją/lengvatą, kaip neįgalumą turinčiam asmeniui. Be to, anot ieškovės, atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ elgiasi nesąžiningai, nes skaičiuodama ieškovės būsto nuomos kainą, nusidėvėjimo koeficientą (31 proc.) ima nustatytą dar 1992 m. VĮ Registrų centro, nors šiuo metu šis nusidėvėjimo procentas yra gerokai didesnis.
6. Ieškovė teigia, kad už ginčo buto nuomą už 2022 m. sumokėjo 3 686,82 Eur nuomos mokesčio, nors, pritaikius kompensaciją/lengvatą, turėjo sumokėti 737,36 Eur, atitinkamai ieškovė permokėjo 2 949,46 Eur. Pažymi, kad pati atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pripažino, jog ieškovei taikytina kompensacija/lengvata bei nuo 2023 m. sausio mėn. nuomos mokesčio dydis sudaro 82,42 Eur. Kita vertus, nurodo, kad ieškovė už 2023 m. buto nuomą papildomai permokėjo 590,33 Eur, nes nuomos mokesčio perskaičiavimas buvo atliktas tik 2023 m. gegužės mėn.
7. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Pakartotinai pažymėjo, kad ieškovei nuo 2012 m. nustatytas 35 proc. darbingumas, todėl ieškovė kreipėsi į atsakoves dėl ginčo buto nuomos mokesčio perskaičiavimo – kompensacijos/lengvatos taikymo, nes neįgaliesiems asmenims taikytina nuomos mokesčio kompensacija/lengvata. Teigė, kad ieškovė pateikė visas reikiamas pajamų/turto deklaracijas, tačiau atsakovės nepagrįstai atsisakė taikyti minėtą kompensaciją, dėl to ieškovė už 2022 m. ir 2023 m. bendrai permokėjo 3 539,79 Eur sumą. Aiškino, kad nors SĮ „Vilniaus miesto būstas“ už 2023 m. pritaikė kompensaciją ir atitinkamai pripažino esant 590,33 Eur permoką, tačiau jos faktiškai taip ir negrąžino. Pažymėjo, kad ieškovė buvo paveldėjusi butą (duomenys neskelbtini), tačiau 2023 m. kovo 1 d. dovanojimo sutartimi jį padovanojo sutuoktiniui, o jis padovanojo jį savo motinai, kuri nuolatos padėdavo jų šeimai finansiškai (tokiu būdu grąžinta skola). Anot ieškovės, minėtas butas buvo/yra apleistas, netinkamas gyventi, todėl ieškovė, teikiant deklaraciją, buvo įvertinusi jį 10 000 Eur verte; kita vertus, teigė, kad Registrų centras buvo/yra jį įvertinęs 40 000 Eur verte, t. y. mažesne nei butą įvertino atsakovės. Papildomai nurodė, kad žemės sklypą ir sodo namelį 2020 m. įsigijo už 15 000 Eur. Nurodė, kad ieškovė ir jos šeima ginčo butą pastoviai gerino, atlikinėjo remontus; nesutiko, jog ginčo buto nusidėvėjimo procentas sudaro tik 31 proc., nes nusidėvėjimo procentas nustatytas pakankamai seniai, o dėl jo keitimo gali kreiptis tik savininkė.
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
9. Nurodo, kad 2022 m. vasario 21 d. buvo gautas A. V. prašymas dėl savivaldybės būsto nuomos mokesčio perskaičiavimo ir kompensacijos skyrimo nuo 2022 m. sausio 1 d., tačiau 2022 m. kovo 3 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad kompensacija negali būti skirta, nes nėra pateikta metinė gyventojo (šeimos) deklaracija (FR0001) už 2021 metus ir ją pateikus bus sprendžiamas klausimas dėl savivaldybės būsto nuomos mokesčio kompensacijos nuo 2022 m. liepos 1 d.
10. Pažymi, kad 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė prašymą ir deklaracijas dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, tačiau 2022 m. gegužės 5 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad pagal gautas šeimos Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, deklaruotų asmenų pajamos viršijo įstatyme nustatytą leistiną dydį 22 962 Eur; be to, buvo informuota, kad patikrinus nekilnojamojo turto registrą nustatyta, jog šeimai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo nameliu, kurių bendra vidutinė rinkos vertė lygi 12 020 Eur, bei butas (plotas 39,90 kv. m), kurio vidutinė rinkos vertė lygi 51 500 Eur, kas bendrai sudaro 63 520 Eur.
11. Taigi, anot atsakovės, kadangi ieškovės (ir šeimos narių) pajamos ir turto vertė viršijo nustatytus įstatymo dydžius, ieškovė pretenduoti į lengvatas negalėjo, nes nebuvo išpildyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Paramos būstui įstatymas) 10 straipsnyje numatyti reikalavimai.
12. Teigia, kad ieškovė 2023 m. kovo 24 d. vėl pateikė prašymus dėl savivaldybės būsto nuomos mokesčio kainos perskaičiavimo; ji 2023 m. balandžio 18 d. raštu informuota, kad ne visi deklaruoti asmenys, gyvenantys ginčo bute, yra pateikę Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2022 m. (nebuvo pateikta L. K. šeimos deklaracija); 2023 m. gegužės 7 d. ieškovė atsiuntė L. K. Pajamų deklaraciją (GPM). Pažymi, kad pagal pateiktas Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2022 m. šeimos pajamos sudarė 26 029 Eur, kas neviršija nustatyto dydžio 27 946 Eur; turto vertė – 13 820 Eur, kas neviršija 54 793 Eur dydžio, todėl ieškovei (ir jos šeimos nariams) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. yra taikoma lengvatinė kaina, kuri neviršys 20 proc. būsto nuomos kainos (82,45 Eur/mėn.).
13. Be to, pažymi, kad ieškovės nurodoma bylinėjimosi išlaidų suma nors ir neviršija maksimalaus rekomendacijose įtvirtinto dydžio už advokato suteiktas paslaugas, tačiau yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui, dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl, atsakovės vertinimu, turėtų būti mažintina.
14. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pakartotinai paaiškino, kad ieškovė ir jos šeimos nariai privalomai turėjo deklaruoti turimą turtą ir pajamas; jas deklaravus už 2021 m. paaiškėjo, kad turimo turto vertė ir pajamų dydis viršijo nustatytą ribą, todėl prašoma kompensacija/lengvata nebuvo pritaikyta; deklaravus turtą ir pajamas už 2022 m. nustatyta, jog ieškovės ir jos šeimos narių turto vertė ir pajamų dydis neviršija leistinos ribos, todėl ieškovei nuo 2023 m. sausio 1 d. pritaikyta nurodyta lengvata.
15. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateiktame atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Iš esmės palaiko atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus.
16. Pažymi, kad pagal gautas ieškovės šeimos Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, deklaruotų asmenų pajamos viršijo įstatyme nustatytą leistiną teisės į paramą būstui įsigyti dydį 22 962 Eur. Be to, patikrinus nekilnojamojo turto registrą nustatyta, jog šeimai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo nameliu, kurių bendra vidutinė rinkos vertė lygi 12 020 Eur, bei butas (plotas 39,90 kv. m), kurio vidutinė rinkos vertė lygi 51 500 Eur, kas bendrai sudarė 63 520 Eur ir viršijo įstatyme nustatytus dydžius, todėl lengvatinė kaina ieškovei negalėjo būti taikoma; atitinkamai nėra pagrindo perskaičiuoti būsto nuomos mokestį.
17. Atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pakartotinai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškovė 2022 m. turėjo kitą gyvenamąjį būstą, be to, jos (ir jos šeimos) pajamos bei turtas viršijo leistiną ribą, todėl nebuvo būtinų sąlygų ieškovei taikyti nuomos mokesčio kompensaciją/lengvatą. Pažymėjo, kad nors ieškovė deklaracijoje buvo nurodžiusi, jog jai priklausiusio buto vertė tik 10 000 Eur, tačiau patikrinus mokestinę jo vertę, ji buvo gerokai didesnė (51 500 Eur). Teigė, kad minėto buto nelikus (ieškovei jį padovanojus) ir ieškovei atitinkant kitas būtinas sąlygas, jai buvo pritaikyta lengvata už ginčo buto nuomą nuo 2023 m. sausio 1 d., atitinkamai už 2022 m. jokios permokos negalėjo būti. Iš esmės sutiko su ieškovės egzistuojančia permoka už 2023 m., tačiau nurodė, jog įprastai įmonės praktikoje tokios permokos negrąžinamos, o užskaitomos į ateitį už mokėtiną nuomos mokestį; be to, ieškovė turėtų pateikti atskirą rašytinį prašymą. Papildomai paaiškino, kad buto nusidėvėjimo koeficientas vertinamas pagal Registrų centro duomenis (šiuo atveju 31 proc.); jeigu nuomininkai mano, kad jis turėtų būti pakeistas, jie turėtų atlikti tokio turto vertinimą, jį pateikti turto savininkams, kurie kreipiasi į Registrų centrą dėl duomenų patikslinimo.
18. Tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė; pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, kuriuose nurodė palaikantys patikslintą ieškinį.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis 2001 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 749V, išnuomotos ieškovei A. V. ir jos šeimai; tuo pagrindu su ieškove 2001 m. gegužės 10 d. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 29.
20. Nustatyta, kad minėtame bute nuo 2001 m. gegužės 17 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo ieškovė A. V., jos vyras A. V. ir dukra L. K. (tretieji asmenys); nuo 2015 m. gegužės 11 d. ir anūkas E. K..
21. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovei A. V. nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2029 m. liepos 5 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis.
22. Nustatyta, kad ieškovė 2022 m. vasario 21 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą dėl savivaldybės būsto nuomos mokesčio perskaičiavimo ir kompensacijos skyrimo nuo 2022 m. sausio 1 d.; atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2022 m. kovo 3 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad kompensacija negali būti skirta, nes nėra pateikta metinė gyventojo (šeimos) deklaracija (FR0001) už 2021 metus, ją pateikus bus sprendžiamas klausimas dėl savivaldybės būsto nuomos mokesčio kompensacijos nuo 2022 m. liepos 1 d. Nustatyta, kad ieškovė minėtą raštą skundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 25 d. atsakymu nurodytas skundas buvo netenkintas ir, be kita ko, nurodyta, jog, patikrinus ieškovei ir jos šeimos priklausantį turtą, ieškovės bendra turimo turto suma viršija įstatymo nustatytus dydžius, todėl pretenduoti į siūlomas lengvatas ieškovė negali.
23. Ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. pateikė atsakovėms pakartotinį prašymą dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, papildomai pateikdama savo ir šeimos narių metines turto deklaracijas, tačiau atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2022 m. gegužės 5 d. raštu informavo, jog pagal gautas šeimos Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, deklaruotų asmenų pajamos viršijo nustatytą įstatyme leistiną teisės į paramą būstui įsigyti dydį 22 962 Eur; nurodyta, kad patikrinus nekilnojamojo turto registrą, nustatyta, jog šeimai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo nameliu, kurių bendra vidutinė rinkos vertė lygi 12 020 Eur, bei butas (plotas 39,90 kv. m), kurio vidutinė rinkos vertė lygi 51 500 Eur, kas bendrai sudaro 63 520 Eur, todėl ieškovė negali pretenduoti į lengvatas. Nustatyta, kad ieškovė skundė nurodytą atsakovės 2022 m. gegužės 5 d. raštą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 3 d. raštu pakartotinai nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės ir jos šeimos turimo turto vertę, ji pretenduoti į lengvatas negali.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2021 m. pateikė 2022 m. balandžio 20 d., kurioje nurodė gavusi per metus 14 107 Eur pajamų ir turinti 500 Eur vertės turto (lengvąjį automobilį); 2023 m. gegužės 10 d. pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2022 m., kurioje nurodė gavusi per metus 12 685 Eur pajamų ir turinti 500 Eur vertės turto (lengvąjį automobilį).
25. Nustatyta, kad ieškovė A. V. Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2021 m. pateikė 2022 m. balandžio 20 d., kurioje nurodė gavusi per metus 12 923 Eur pajamų ir turinti 13 000 Eur vertės turto (butą daugiabučiame name (10 000 Eur vertės) ir sodo namelį (3 000 Eur vertės)); 2023 m. balandžio 27 d. pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2022 m., kurioje nurodė gavusi per metus 13 344 Eur pajamų ir turinti 3 000 Eur vertės turto (sodo namelį).
26. Iš bylos medžiagos ir viešų registrų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovei nuo 1997 m. lapkričio 10 d. pagal Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3581 priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė 2023 m. kovo 1 d. dovanojimo sutartimi Nr. 605 padovanojo sutuoktiniui A. V., kuris minėtą butą 2023 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartimi Nr. 685 padovanojo A. V. (savo motinai); pagal VĮ Registrų centro duomenis, minėto buto vertė pagal 2021 m. sausio 1 d. masinį vertinimą nurodyta 40 000 Eur; mokestinė vertė nurodyta 51 500 Eur; nuo 2023 m. vasario 23 d. buto vertė nurodyta 70 700 Eur. Be to, ieškovei pagal 2020 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kartu su sutuoktiniu A. V., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini); pagal VĮ Registro centro duomenis, nurodyto turto bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 11 960 (7 420 + 4 540) Eur; mokestinė nurodyto turto vertė sudaro 12 020 (4 840 + 7 180) Eur.
27. Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. kovo 24 d. raštu kreipėsi į atsakoves dėl savivaldybės būsto nuomos mokesčio kainos perskaičiavimo, kuriame nurodė savo atliktą savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo metodą bei informavo, kad mėnesinės įmokos už savivaldybės būsto nuomą bus lygios 124,36 Eur. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2023 m. balandžio 18 d. raštu informavo ieškovę, kad ne visi deklaruoti asmenys, gyvenantys ginčo bute, yra pateikę Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2022 m. (nebuvo pateikta L. K. šeimos deklaracija). Nustatyta, kad ieškovei 2023 m. gegužės 10 d. pateikus L. K. (dukros) Pajamų deklaraciją (GPM), ieškovei (ir jos šeimai) nuo 2023 m. sausio 1 d. (iki 2023 m. gruodžio 31 d.) pritaikyta lengvatinė nuomos kaina, kuri neviršija 20 proc. nuomos kainos (621,78 Eur) ir atitinkamai sudaro 82,45 Eur.
28. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė faktiškai yra permokėjusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 590,33 Eur sumą (atlikus nuomos mokesčio perskaičiavimą nuo 2023 m. sausio 1 d.); ši permoka nurodoma ir atsakovės ieškovei teiktose sąskaitose faktūrose.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl nuomos mokesčio (ne)perskaičiavimo ir nuomos mokesčio permokos priteisimo
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.583 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika), 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašą, kuris nuo 2015 m. spalio 1 d. nustato Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarką. Minėtame apraše yra išskirtas socialinio būsto nuomos ir savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimas.
30. Paramos būstui įstatymo 10 straipsnis numato, jog teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; 2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma; 3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį būstą.
31. Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės būstas nuomojamas rinkos kaina, išskyrus atvejus, kai jis nuomojamas Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise kito būsto neturinčiam asmeniui, kuris yra neįgalusis, ar šeimai, kurioje yra neįgaliųjų. Tokiu atveju savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 procentų. Šiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos dėl turto ir gautų pajamų deklaravimo ir savivaldybės būstas nuomojamas tol, kol asmenų ir šeimų deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo nustatyta tvarka būstas turi būti nuomojamas savivaldybės būsto nuomos sąlygomis (Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 11 dalis).
32. Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių: 1) asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 62 VRP (valstybės remiamų pajamų) dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių; asmens be šeimos, gyvenančio kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 51 VRP dydžio ir turtas – 56 VRP dydžių; 2) dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 122 VRP dydžių ir turtas – 168 VRP dydžių; dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 106 VRP dydžių ir turtas – 112 VRP dydžių; 3) keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 35 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių; keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 31 VRP dydžio ir turtas vienam asmeniui – 56 VRP dydžių.
33. Pažymėtina, kad valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. sudarė 128 Eur; nuo 2022 m. sausio 1 d. – 129 Eur; nuo 2022 m. birželio 1 d. – 147 Eur; nuo 2023 m. sausio 1 d. – 157 Eur. Kaip minėta, ginčo bute gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo 4 asmenys.
34. Taigi, apibendrinant, ieškovės nurodoma kompensacija taikoma tik tada, kai pateikus metines gyventojo (šeimos) deklaracijas (FR0001) pajamos ar turtas yra mažesnis Paramos būstui įstatyme numatytiems dydžiams (šiuo atveju keturių asmenų šeimos pajamos už 2021 m. neturėjo viršyti 22 962 Eur, o turtas – 45 021 Eur; už 2022 m. neturėjo viršyti 27 946 Eur, o turtas – 54 793 Eur).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, ginčijo, kad atsakovės neteisingai nustatė ieškovės (ir jos šeimos narių) gautų pajamų dydį ir turimo turto vertę.
36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
37. Remiantis į bylą pateiktomis ieškovės ir jos šeimos narių deklaracijomis, ieškovė ir kiti šeimos nariai, gyvenantys ginčo bute, už 2021 m. gavo 27 030 (12 923 + 14 107) Eur pajamų, kas viršijo nurodytą įstatyme leistiną dydį (22 962 Eur), todėl kompensacija/lengvata 2022 m., kai ieškovė kreipėsi, jai nepriklausė ir buvo pagrįstai nesuteikta. Be to, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovei iki 2023 m. kovo mėn. priklausė kitas gyvenamasis būstas – butas (duomenys neskelbtini), todėl vien ši aplinkybė sudarė pagrindą netaikyti ieškovei kompensacijos, nes neatitiko Paramos būstui įstatymo 10 straipsnio 2 punkto sąlygos (neturėti kito gyvenamojo būsto). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyto buto vertė, priešingai nei deklaratyviai buvo nurodžiusi ieškovė pateiktoje deklaracijoje, sudarė ne 10 000 Eur, o mažiausiai 51 500 Eur (tokia buvo nurodyta buto mokestinė vertė VĮ Registrų centro duomenimis, tačiau faktiškai rinkos vertė dažniausiai yra gerokai didesnė, nes Registrų centro duomenys yra preliminarūs, nustatyti masinio vertinimo būdu). Nors ieškovė teigė, jog minėtas butas buvo apleistas, atitinkamai jo vertė buvo mažesnė, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178, 185 straipsniai), todėl šiuos teiginius teismas vertina kritiškai. Taip pat ieškovei (su sutuoktiniu) priklausė/priklauso žemės sklypas ir sodo namelis, kurių vertė sudarė/sudaro ne mažiau nei 12 020 Eur (tokia mokestinė vertė nurodoma VĮ Registrų centro); be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog nurodytą turtą 2020 m. pirko už 15 000 Eur, todėl laikytina, jog ji nesąžiningai deklaracijoje nurodė šio turto vertę tik 3 000 Eur (labiausiai tikėtina, siekdama parodyti mažesnę savo turto vertę nei buvo/yra iš tiesų ir gauti nuomos mokesčio kompensaciją). Taigi, pritartina atsakovių pozicijai, kad ieškovės ir jos šeimos narių turto, turėto 2021 m., vertė sudarė mažiausiai 63 520 (51 500 + 12 020) Eur ir viršijo 45 021 Eur sumą.
38. Kadangi ieškovės (ir kartu gyvenančių šeimos narių) pajamos ir turto vertė viršijo nustatytus Paramos būstui įstatymo dydžius, ieškovė pretenduoti į lengvatas negalėjo, nes nebuvo išpildyti Paramos būstui įstatymo 9-11 straipsniuose numatyti reikalavimai, atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo perskaičiuoti ginčo buto nuomos kainą už 2022 m., taikant 20 proc. būsto nuomos kainos, ir reikalavimas dėl 2 949,46 Eur permokos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
39. Pagal pateiktas Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2022 m., ieškovės šeimos pajamos sudarė 26 029 (12 685 + 13 344) Eur, kas neviršijo nustatyto dydžio 27 946 Eur; o turto vertė 13 820 Eur neviršijo 54 793 Eur dydžio, todėl ieškovei nuo 2023 m. sausio 1 d. pritaikyta lengvatinė kaina, kuri neviršys 20 proc. būsto nuomos kainos (82,45 Eur/mėn.).
40. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė yra permokėjusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 590,33 Eur nuomos mokesčio sumą (atlikus nuomos mokesčio perskaičiavimą nuo 2023 m. sausio 1 d.) už 2023 m.; ši permoka nurodoma ir atsakovės ieškovei teiktose sąskaitose faktūrose. Nors atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ bylos nagrinėjimo metu teigė, kad permokos grąžinimo praktika įmonėje netaikoma, permokos suma įprastai užskaitoma į mokėtiną nuomos mokestį už ateities mėnesius, tačiau šiuos atsikirtimus teismas vertina kritiškai ir priteisia 590,33 Eur permokos sumą ieškovei iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kadangi permokėjusi šalis pasirenka kokiu būdu gauti/panaudoti permokos sumą; nagrinėjamu atveju ieškovė nepageidavo permokos sumą užskaityti į ateities mokėjimus, o prašė ją priteisti/grąžinti.
41. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).
42. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018; 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019).
43. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priteistina 590,33 Eur permokos suma už 2023 m.; kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
44. Kiti šalių argumentai (be kita ko, dėl ginčo buto nusidėvėjimo, kurio, teismo vertinimu, ieškovė nenuginčijo; priešingai, pati bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog nuolatos remontuodavo ginčo butą), atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi (arba nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 1 611 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 111 Eur žyminis mokestis, 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
46. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
47. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
48. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 16,68 proc. (ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 3 539,79 Eur sumą, priteista – 590,33 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (nes būtent šios atsakovės atžvilgiu buvo suformuluotas reikalavimas ir būtent šiai atsakovei ieškovė buvo/yra sumokėjusi nurodytą permoką, kuri šiuo sprendimu priteista) priteistina 268,71 Eur (1 611 Eur x 16,68 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
49. Atsakovės ir tretieji asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jiems nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
50. Byloje iš viso patirta 53,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (kadangi didesnė dalis ieškovės reikalavimų buvo atmesta) (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovėms savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo perskaičiuoti nuomos mokestį ir nuomos mokesčio permokos priteisimo, tretieji asmenys A. V. (A. V.) ir L. K., tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, ieškovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 590,33 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų 33 ct) nuomos mokesčio permokos ir 268,71 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič