Administracinė byla Nr. AS-753-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08167-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.3; 52.1.13

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas I. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 23S129635; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 23S132055; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 17 d. (nurodyta data 2023 m. rugpjūčio 18 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. 23S132279.

Skunde pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. pateikto prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir Prieglobsčio prašymas) išnagrinėjimo ir sprendimo dėl jo įsiteisėjimo. I. S. paaiškino, kad sprendimą teikti Prieglobsčio prašymą bei skundą teismui lėmė šioje byloje skundžiami atsakovo priimti sprendimai, kuriuose buvo nuspręsta pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinti galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir I. S. uždrausti nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2026 m. vasario 16 d. atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas paaiškino, kad Prieglobsčio prašymo ir šio skundo nagrinėjimą sieja tiesioginis ryšys, t. y. teismui nesustabdžius šios bylos nagrinėjimo iki pareiškėjo Prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo, jis neteks prasmės bei teisinės reikšmės, o jo nagrinėjimas taps beprasmis. Be to, Prieglobsčio prašymo išnagrinėjimas ir atsakovo priimtas sprendimas dėl jo turės reikšmę nagrinėjant šią bylą teisme dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Teismo posėdyje pareiškėjas I. S. ir jo atstovė prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo palaikė.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento atstovė nurodė, kad nemato pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau patvirtino, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamente yra nagrinėjamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė, kol bus priimtas ir įsiteisės Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktais.

Įvertinęs pateikto prašymo argumentus ir skundžiamų Migracijos departamento sprendimų motyvus, teismas sprendė, kad atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo pateikto Prieglobsčio prašymo turės teisinės reikšmės ir šis sprendimas tiesiogiai lems teisingo sprendimo priėmimą šioje administracinėje byloje.

Siekdamas visapusiško ir objektyvaus bylos pagal pareiškėjo skundą aplinkybių nustatymo bei įvertinimo, teismas padarė išvadą, kad ši administracinė byla turi būti sustabdyta, kol Migracijos departamentas priims sprendimą / sprendimus dėl pareiškėjo I. S. prašymo, kuriame yra prašoma suteikti jam prieglobstį.

III.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai buvo priimti dėl jo valstybės saugumui keliamos grėsmės, o faktinės aplinkybės yra susijusios su tuo, kad I. S. 2016–2020 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.

Migracijos departamentas nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris nėra išnagrinėtas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį, atsakovas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr.  23S174762 nusprendė pripažinti netekusiu galios 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr.  23S134169 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis nuostata, kad prieglobsčio prašytojai (kol nagrinėjamas jų pirmas prieglobsčio prašymas) negali būti išsiųsti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas pažymi, kad kol nagrinėjamas pareiškėjo prieglobsčio prašymas, jis turi teisę likti Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 221 straipsnį. Nagrinėjant prieglobsčio prašymą, yra atliekamos savarankiškos konsultacijos dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui būtent šios procedūros kontekste (Įstatymo 4 str.).

Atsakovas paaiškina, kad Valstybės saugumo departamentas prieglobsčio procedūros kontekste teikia savarankišką išvadą dėl grėsmės valstybės saugumui. Aplinkybė, kad minėta institucija pateikė išvadą, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui legalios migracijos kontekste, savaime nereiškia, kad analogiška išvada bus pateikta ir prieglobsčio procedūrų kontekste. Tuo labiau, kad ir Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 3 dalies 4 punkte naudojamos kitos formuluotės (prieglobstis nesuteikiamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui), negu legalios migracijos procedūrose (pvz., Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui). Atsakovas nurodo, kad jeigu paraleliai yra vykdomos dvi procedūros (prieglobsčio ir leidimo laikinai gyventi) ir abiem atvejais priimamas teigiamas sprendimas, iš esmės nuo užsieniečio valios priklauso, kokiu pagrindu jam įforminamas leidimas gyventi (prieglobsčio ar prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodytu pagrindu). Jeigu išnagrinėjus I. S. prieglobsčio prašymą, būtų priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, toks sprendimas galėtų būti skundžiamas teismui. Jeigu teismas paliktų nepakeistą sprendimą nesuteikti prieglobsčio, tik tada būtų atnaujinta administracinė byla
Nr. I2-11614-561/2023 (sprendimas šioje byloje dar galėtų būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui). Tai reiškia, kad užsienietis, kurio prašymas dėl prieglobsčio buvo atmestas ir dėl kurio kompetentinga valstybės institucija (Valstybės saugumo departamentas) pateikė išvadą, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstai įgytų teisę ilgesnį laiką būti Lietuvoje, prašyti taikyti įvairias apsaugos priemones ir kita.

Atsakovas teigia, kad teismo sprendimas šioje administracinėje byloje savaime nelemia išvadų, ar pareiškėjui gali ar negali būti suteiktas prieglobstis. Taip pat ir atvirkščiai – Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio savaime neturi prejudicinės galios šioje administracinėje byloje. Sprendimas suteikti prieglobstį savaime nereiškia, kad sprendimai dėl leidimo gyventi buvo nepagrįsti, o sprendimas nesuteikti prieglobsčio savaime nereiškia, kad sprendimai dėl leidimo gyventi buvo pagrįsti. Prieglobsčio procedūroje yra vertinamos kitos aplinkybės, vadovaujamasi savarankiškais teisiniais pagrindais. Prieglobsčio procedūros metu yra vertinama, ar užsieniečiui kyla persekiojimo grėsmė jo kilmės valstybėje, taip pat ar yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas I. S. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas paaiškina, kad atsižvelgęs į tai, jog Migracijos departamentas panaikino jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir priėmė sprendimą dėl I. S. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo gyventi deklaruotoje jo gyvenamojoje vietoje. I. S. siekė išvengti priverstinio deportavimo į (duomenys neskelbtini), kur jis gali būti persekiojamas dėl jo politinių įsitikinimų.

Pareiškėjo nuomone, atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl jo teisės likti Lietuvoje, kol sprendžiamas prieglobsčio jam suteikimo klausimas, Valstybės saugumo departamento teikiamų atskirų išvadų prieglobsčio kontekste, galbūt nepalankaus Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo apskundimo galimybės ir panašiai nėra susiję su bylos sustabdymo klausimu ir yra visiškai nepagrįsti. Priešingai nei teigia Migracijos departamentas, teismas priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą nutartį sustabdyti šią administracinę bylą, kol bus išspręstas I. S. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje klausimas.

Pareiškėjo nuomone, Prieglobsčio prašymo ir skundo nagrinėjimą sieja tiesioginis ryšys. Vadovaujantis Įstatymo 88 straipsniu, užsieniečiui atsisakoma suteikti pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą tuo atveju, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi, jeigu teismas nesustabdytų šios bylos nagrinėjimo ir būtų priimtas sprendimas atmesti I. S. skundą (t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų patvirtinta pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui), toks teismo sprendimas turėtų įtakos ir sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio I. S. (ne)suteikimo. Kita vertus, Prieglobsčio prašymo išnagrinėjimas ir Migracijos departamento priimtas sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo turės reikšmę nagrinėjant šią administracinę bylą.

I. S. nurodo, kad šioje byloje grindžia savo poziciją tuo, jog Migracijos departamentas vien tik formaliai įvertino situaciją ir vadovavosi tik Valstybės saugumo departamento duomenimis (išvada), neanalizuodamas ir nevertindamas kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, dokumentų bei iki skundžiamų sprendimų priėmimo negavęs pareiškėjo paaiškinimų. I. S. pažymi, kad yra visiškai atsiribojęs nuo (duomenys neskelbtini) ir nutraukęs santykius su šia valstybe, jo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta jau 3 metus yra Lietuvos Respublika, tačiau atsakovas, priimdama ginčijamus sprendimus, šių aplinkybių nevertino.

Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į jo palaikomą pozicija šioje byloje, jos teisingam išnagrinėjimui itin svarbu yra tai, kad (duomenys neskelbtini) I. S. gali būti persekiojamas ir jam yra nesaugu grįžti į (duomenys neskelbtini). Būtent ši aplinkybė bus išaiškinta, kai Migracijos departamentas išspręs pareiškėjo Prieglobsčio prašymą. Atitinkamai, tokio pobūdžio aplinkybės turės teisinę reikšmę, įvertinant, ar ginčijamų sprendimų teiginys, kad I. S. dėl jo ankstesnės tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje turi būti vertinamas kaip „lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo“, kuris „gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų“, atitinka tikrovę. Konstatavus, kad pareiškėjui yra nesaugu grįžti į (duomenys neskelbtini), Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento išvados šioje byloje ginčijamuose sprendimuose būtų iš esmės paneigtos. Atsižvelgęs į tai, I. S. mano, kad jo (ne)persekiojimo ir (ne)saugumo klausimas (duomenys neskelbtini) bus prejudicinis faktas šioje byloje, kuris teismui leis įvertinti Migracijos departamento sprendimų neteisėtumą.

Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai įvertino, kad siekiant visapusiško ir objektyvaus bylos pagal I. S. skundą įvertinimo, bylos stabdymas yra reikalingas, jis neužvilkins bylos nagrinėjimo ir bus pasiektas administracinio proceso tikslas – apginti pareiškėjo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktais, sustabdė nagrinėjamą bylą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. 

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  eAS-253-415/2019, 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-467-662/2023). Taigi, teismas pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą.

Nagrinėjamu atveju administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas ir įsiteisės Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį. Nebuvo nustatyta, kad būtų nagrinėjama kita byla civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, kurios dalyką su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku sietų tiesioginis teisinis ryšys. Atsižvelgus į tai, jog bylos nagrinėjimo sustabdymo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo duomenų apie kitą bylą, kurios neišnagrinėjus, nebūtų galima nagrinėti šios administracinės bylos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, stabdydamas bylos pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo nagrinėjimą, nepagrįstai vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo100 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte yra nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą taip pat ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina. Šis pagrindas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomas fakultatyviuoju, kadangi teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą, ir tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek proceso dalyvių iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018). Nepaisant to, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal šį punktą, teismas turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, ir sprendimą dėl bylos sustabdymo turi aiškiai bei pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-276-520/2020, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-520-789/2023).

Nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė sustabdyti bylą, tačiau be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 str.). Dėl to, teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Nors fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas priklauso teismo diskrecijai, tačiau byla gali būti sustabdyta tik dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, jog yra pagrindas sustabdyti bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis yra pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos.

Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo100 straipsnio 1 dalies 13 punktą, taip pat turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, ir sprendimą dėl bylos sustabdymo turi aiškiai bei pagrįstai motyvuoti.

Taigi, teismas, taikydamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 13 punktą, turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, bylos šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys negali atlikti tam tikrų procesinių veiksmų ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti administracinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, tačiau jeigu su administracinės bylos ginčo dalyku susijusios aplinkybės gali būti nustatomos administracinio proceso tvarka, procesą sustabdyti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo pateikto Prieglobsčio prašymo turės teisinės reikšmės ir šis sprendimas tiesiogiai lems teisingo sprendimo priėmimą šioje administracinėje byloje. Įvertinus teismo argumentaciją, pagrindžiančią būtinumą sustabdyti šią administracinę bylą ir jos nenagrinėti, kol bus priimtas ir įsiteisės Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas šiuo atveju yra kliūtis nagrinėti šią administracinę bylą, t. y. nevertinti pareiškėjo skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, nespręsti jo inicijuoto ginčo. Nors nagrinėjant I. S. prieglobsčio prašymą ir bus įvertintos nustatytos aplinkybės, susijusios su jo galbūt keliama grėsme valstybės saugumui, tačiau tai neleidžia spręsti, kad Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nustatyti faktai turės esminės teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui ir dėl to šios administracinės bylos nagrinėti negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir nustatyti faktines bylos aplinkybes, spręsdamas byloje kilusį ginčą. Tuo labiau, kad kaip teisingai pažymėjo atsakovas, aplinkybė, jog Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui legalios migracijos kontekste, savaime nereiškia, kad analogiška išvada bus pateikta bei analogiškai įvertinta ir prieglobsčio procedūrų kontekste, kur turi būti vertinama, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjo buvimas valstybėje kelia grėsmę jos saugumui (Įstatymo 88 str. 2 d. 5 p.), o ne tik konstatuojama galima grėsmė valstybės saugumui, kuri yra aktuali legalios migracijos kontekste (Įstatymo 35  str.1 d. 1 p.). Prieglobsčio procedūroje yra vertinamos kitos aplinkybės ir vadovaujamasi savarankiškais teisiniais pagrindais.

Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio savaime neturės prejudicinės galios šioje administracinėje byloje. Net jeigu ir būti priimtas sprendimas I. S. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tai savaime nereikštų, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo / neišdavimo bei uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką buvo nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, patenkinus I. S. prašymą ir administracinės bylos nagrinėjimą sustabdžius, nepagrįstai būtų vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas.

Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas fakultatyvųjį administracinės bylos sustabdymo teisinį pagrindą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 str. 1 d. 13 p.), tinkamai šio pagrindo taikymo būtinybės neargumentavo ir tinkamai nepagrindė, kad jau šiame bylos etape turėtų būti stabdoma byla, t. y. neatliekami procesiniai veiksmai, reikalingi bylai išnagrinėti teismo posėdyje ir priimti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis aptariamu aspektu negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, todėl Migracijos departamento atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                     Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

                                        Arūnas Sutkevičius