Civilinė byla Nr. e2-994-236/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01725-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.3; 3.3.2.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-3781-467/2016 pagal ieškovės asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos kino studija“ dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašališko sandorio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė asociacija Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BUAB „Lietuvos kino studija“ dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašališko sandorio nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Nei ieškovei, nei jos atstovui neatvykus į 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdį bei nepranešus teismui neatvykimo priežasčių, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
2015 m. lapkričio 30 d. teisme gautas ieškovės asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ji prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad ieškovės atstovas advokatas Ž. M. nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. buvo gydomas VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės stacionare, o po to perkeltas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, dėl ko neturėjo objektyvios galimybės dalyvauti ir užtikrinti tinkamą ieškovės atstovavimą teismo posėdyje ar informuoti ieškovę arba teismą apie savo sveikatos būklę. Ieškovė taip pat neturėjo jokios galimybės per tokį trumpą laiką, likusį iki teismo posėdžio, susirasti byloje kitą atstovą. Pareiškimo pateikimo dieną ieškovės atstovas dar gydosi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, todėl negali pateikti tai įrodančių dokumentų, nes jie yra išduodami tik išrašomiems iš stacionaro ir ambulatoriniams pacientams. Ieškovės atstovas iki šiol buvo atvykęs į visus parengiamuosius teismo posėdžius, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, teikė patikslintą ieškinį, jis nebuvo nusišalinęs nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, neatsisakė bendradarbiauti su teismu nagrinėjant bylą. Teismo sprendimas už akių yra nemotyvuotas, didžioji dalis ieškovo argumentų nebuvo išnagrinėta. Su prašymu pateiktas 2015 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 patvirtina, jog kreditoriai įpareigojo bankroto administratorių šioje byloje sudaryti taikos sutartį su ieškove, numatant, jog byloje ginčijama panaudos sutartis galiotų iki nekilnojamojo turto pardavimo momento. Tai reiškia, kad priimtu sprendimu už akių yra nepaisoma kreditorių interesų. Be to, iškrausčius ieškovę iš patalpų, sumažės jų vertė, nes jos nebebus prižiūrimos, taip pat, reikės mokėti už patalpų išlaikymą (apsaugą, komunalines paslaugas), kas dar labiau pažeis kreditorių interesus.
Atsakovė BUAB „Lietuvos kino studija“ atsiliepime su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko, prašė jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių. Nurodė, jog ieškovė pateiktame pareiškime pripažįsta, kad apie 2015 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teisme vyksiantį teismo posėdį buvo informuota tinkamai. Nors nurodo, jog posėdyje nedalyvavo dėl ieškovo atstovo sunkios sveikatos būklės, tačiau nepateikė teismui jokio tai patvirtinančio įrodymo. Ieškovės kartu su pareiškimu pateiktas 2015 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 neįrodo esminės sprendimo už akių panaikinimui būtinos sąlygos – sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo, nes 2015 m. gruodžio 22 d. įvykusiame kreditorių susirinkime aptartas nutarimas buvo panaikintas. Tai reiškia, jog ieškovės nurodytas rašytinis įrodymas nėra aktualus nagrinėjamoje byloje. Kiti ieškovės pridėti dokumentai taip pat nėra susiję su ginču tarp bylos šalių, todėl byloje neturi jokios teisinės reikšmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Teismas iš turimų duomenų nenustatė, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei apie vyksiantį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Be to ir ji pati šios aplinkybės neneigia. Tuo tarpu pareiškime nurodytos aplinkybės apie teismo posėdžio metu buvusią ieškovės atstovo ligą ir gydymąsi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais (tokie įrodymai nepateikti nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei vėliau). Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog byloje buvo pakankamas ir pagrįstas pagrindas priimti sprendimą už akių ieškovės atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atstovo atsiliepimo į pareiškimą teiginiu, kad ieškovė tokių argumentų ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės BUAB „Lietuvos kino studija“ 2015 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta, jog šioje byloje turi būti sudaryta taikos sutartis, numatant, jog panaudos sutartis galiotų iki nekilnojamo turto pardavimo momento, tačiau šis kreditorių susirinkimo nutarimas nebėra aktualus, nes šis nutarimas buvo panaikintas 2015 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime. Taip pat sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir kitos ieškovės nurodytos aplinkybės – grėsmė neprižiūrimoms patalpoms, skolos už komunalinius mokesčius, kadangi jos iš esmės nėra susijusios su byloje nagrinėto ieškinio dalyku. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad priimtas jo atžvilgiu sprendimas už akių yra neteisėtas ar nepagrįstas. Dėl to teismas sprendė, jog nėra pagrindo ieškovės pareiškimą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių, nes, kaip jau buvo minėta, ieškovė neįrodė nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė asociacija Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
- Byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes atsakovės atsiliepime į ieškinį nebuvo prašymo tokį sprendimą priimti, o antra - byloje buvo abiejų šalių įrodymai. Byloje esant abiejų šalių įrodymams, teismas yra įpareigotas nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir negali priimti sprendimo už akių. Tai nurodo CPK 285 straipsnio 2 dalis.
- Ieškovės ir jos atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje yra pateisinamas dėl svarbių priežasčių. Ieškovei nebuvo siunčiamas šaukimas į teismo posėdį, tuo tarpu jos atstovas 2015 m. spalio 26 d. buvo paguldytas į VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę ir buvo ten iki 2015 m. lapkričio 6 d., iš kur po to perkeltas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų stacionarą. Be to, ieškovės atstovas apie savo nedarbingumą ieškovei nepranešė.
- Byloje nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių teismui priimti teisingą ir teisėtą sprendimą. Ieškovei buvo suteiktos Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo lėšos, kurios buvo panaudotos panaudos sutarties pagrindu valdytų patalpų įrengimui ir pritaikymui vykdymui. Nutraukus panaudos sutartį, šios lėšos turėtų būti grąžintos, dėl ko ieškovė patirtų didžiulius nuostolius. Taip pat būtų pažeistas viešasis interesas. Be to, teismas priimtame sprendime nevertino iš esmės jokių ieškovės pateiktų argumentų dėl ginčo esmės.
Atsakovė BUAB „Lietuvos kino studija“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog aplinkybė, kad apie teismo posėdį nebuvo pranešta pačiai ieškovei, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kadangi dokumentai buvo tinkamai įteikti jos atstovui. Pažymi, jog šalies ar jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, be to, ši aplinkybė nepanaikina pareigos pranešti teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Apie ieškovės atstovo nedarbingumą ieškovei buvo žinoma dar iki teismo posėdžio, kadangi dar 2015 m. lapkričio 2 d. ji pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje. Šis prašymas buvo grindžiamas būtent ieškovės atstovo liga. Atsakovė nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Visos jo nurodomos aplinkybės iš esmės pagrįstos tik prielaidomis, todėl nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3781-467/2016, yra pagrįsta ir teisėta.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymas.
CPK 285 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sąlygas – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio antroje dalyje reglamentuojama, jog sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus ieškinį atsakovei BUAB „Lietuvos kino studija“ dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašališko sandorio nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Nei ieškovei, nei jo atstovui neatvykus į 2015 m. lapkričio 9 d. vykusį teismo posėdį, atsakovės atstovui prašant, teismas 2015 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi buvo netenkintas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio datą (teismo pranešimas ieškovės atstovui išsiųstas 2015 m. spalio 27 d. naudojantis elektroninių paslaugų portalu), tačiau į jį neatvyko, nepranešė savo neatvykimo priežasčių ir neprašė bylos nagrinėjimo atidėti. Ir nors ši situacija atitinka CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atvejį, kuomet galimas sprendimo už akių priėmimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino kitos svarbios aplinkybės – CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyto sprendimo už akių priėmimo ribojimo, kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai. Remiantis minėta teisės norma, byloje esant abiejų šalių įrodymams, teismas negali priimti sprendimo už akių ir byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-737-236/2015; 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487-117/2015; 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-516/15, ir kt.) Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog į bylą buvo pateiktas ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys, taip pat atsakovės atsiliepimai į šiuos ieškinius, prie šių procesinių dokumentų šalys pridėjo ir įrodymus, kuriais grindžia argumentus bei motyvus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir byla turėjo būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 285 str. 2 d.). Šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, todėl ją konstatavus, tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjas Kazys Kailiūnas