Civilinė byla Nr. 2-780-357/2013
Teisminio
proceso Nr. 2-58-3-00126-2012-2
Procesinio
sprendimo kategorija 117.2.; 126.5.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa
Bartašienė,
sekretoriaujant
Romutei Lengvenienei,
dalyvaujant
ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB atstovui T. K.,
atsakovo UAB
„Auslita“ atstovui advokatui P. M.,
teismo posėdyje
žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo „Swedbank
lizingas“, UAB pareiškimą dėl įtraukimo į bankrutuojančios uždarosios akcinės
bendrovės „Auslita“ kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB
„Auslita“ bankroto byloje, tretieji asmenys UAB „Lignum cordis“, A.
N., J. K., UAB „Būrai“,
n u s t
a t ė :
Pareiškėjas „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi
į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo patvirtinti 2 767 785,35 Lt
kreditorinį reikalavimą atsakovo BUAB „Auslita“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2008
m. vasario 11 d. UAB „Auslita“ ir „Swedbank lizingas“, UAB pasirašė Laidavimo
sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. vasario 13 d. Laidavimo sutartį.
Šiomis sutartimis UAB „Auslita“ įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Vilrasta“,
neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo
sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (pastaba: sutartim Nr. (duomenys
neskelbtini) yra pakeista sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutartim Nr.
(duomenys neskelbtini) yra pakeista sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl PVM
tarifo pasikeitimo). Atsisakė dalies kreditorinio reikalavimo ir likusią
reikalaujamą patvirtinti kreditorinį reikalavimą sudaro: 1) 1 996 351,29 Lt
„Swedbank lizingas”, UAB patirtas nuostolis iš turto pardavimo pagal sutartis
Nr. ( duomenys neskelbtini); 2) 693 060,75 Lt įsiskolinimas
pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas pagal lizingo sutartis Nr. (
duomenys neskelbtini); 3) 78 373,31 Lt papildomos išlaidos
pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1210
LT „Swedbank lizingas“, UAB papildomos išlaidos, susijusios su turto saugojimu pagal
sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu ieškovo „Swedbank
lizingas“ UAB atstovas T. K. prašė pareiškimą tenkinti ir
patvirtinti 2 767 785,35 Lt kreditorinį reikalavimą bankrutavusios UAB
„Auslita“ bankroto byloje. Paaiškino, kad nuostolis atsirado iš turto
pardavimo, jį atsiėmus iš lizingo gavėjo bankrutavusios UAB „Vilrasta“.
Atsakovui buvo siūloma 2009 m. sumokėti įsiskolinimą už pagrindinį skolininką
BUAB „Vilrasta“, tuomet turtas būtų likęs lizingo gavėjui BUAB „Vilrasta“.
Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys turto likutinę vertę ir už kiek
turtas buvo realizuotas, turtas buvo specifinis, nepaklausus. Pareiškėjo 3 052 283,79
Lt kreditorinis reikalavimas 2011-10-10 patvirtintas BUAB „Vilrasta“ bankroto
byloje. Mano, kad lizingo gavėjo BUAB „Vilrasta“ ir laiduotojo BUAB „Auslita“
atsakomybė yra solidari. Prašo netaikyti senaties, nes prievolė neįvykdyta,
pagrindinis skolininkas BUAB „Vilrasta“ nėra išregistruotas iš Juridinių asmenų
registro.
BUAB
„Auslita“ atsiliepimu į pareiškėjo reikalavimą prašo netenkinti pareiškėjo
„Swedbank lizingas“, UAB prašymo įtraukti pareiškėją į BUAB „Auslita“
kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą. Nurodo, kad Laidavimo
sutartys, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą yra neteisėtos ir
negaliojančios (CK 1.78, 1.80, 1.82, 6.78 str. 1 d.).Pagal Laidavimo sutarčių
sudarymo metu galiojusių ir viešajame Juridinių asmenų registre įregistruotų atsakovo
įstatų 8.10 papunkčio 5 punktą, sprendimo dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė
vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo
priėmimas buvo išimtinė atsakovo valdybos kompetencija. Laidavimo sutartys atitinka
tokio sandorio požymius, tačiau atsakovo valdyba nėra priėmusi jokio sprendimo
dėl Laidavimo sutarčių sudarymo, taigi nėra tokio sandorio patvirtinusi po jo
sudarymo ir nėra suteikusi jokių įgaliojimų atsakovo tuometiniam vadovui
pasirašyti Laidavimo sutartis (CK 1.82 str.). 2008-02-13 laidavimo sutartyje
nurodyta prievolė yra nepakankamai apibrėžta, kaip to imperatyviai reikalauja
CK 6.78 str. 1 d., nes joje nėra apibūdintas lizinguojamas (ketinamas
lizinguoti) turtas. Pagal pareiškėjo, kaip finansų įstaigos, pateiktą
formuluotę neįmanoma identifikuoti prievolės, kurios įvykdymas užtikrinamas
laidavimo sutartimi, dalyko. Byloje yra surinkti įrodymai, kad lizingo gavėjas
pagal lizingo sutartis, kurias turėjo užtikrinti 2008-02-13 laidavimo sutartis,
kai kurio turto iš viso negavo, nors už jį sumokėjo pareiškėjo finansuotomis
lėšomis (Bauer staklės iš ( duomenys neskelbtini)), o taip pat priėmė valdyti
turtą, kuris niekada nebuvo naudojamas lizingo gavėjo pelnui uždirbti. Pareiškėjo
finansinis reikalavimas, kildinamas iš imperatyviosioms įstatymo normoms (CK
6.78 str. 1 d.) prieštaraujančios sutarties yra teisiškai nepagrįstas ir dėl to
šioje dalyje negali būti tenkinamas.
Be 2008-02-13 neapibrėžtos laidavimo sutarties,
2008-02-11 pareiškėjas ir atsakovas sudarė dar dvi laidavimo sutartis: Nr.
(duomenys neskelbtini), kuriose neužfiksavo visų atsakovo įsipareigojimų kitoms
kredito įstaigoms, t. y. nepareikalavo su AB „Sampo bankas“ (dabartinis Danske
bankas) sudarytų sutarčių, todėl tokiais savo veiksmais pareiškėjas,
sudarydamas ydingą sandorį, prisiėmė visą riziką, kad teisės ir pareigos iš
tokių laidavimo sutarčių gali būti nerealizuojamos. Laidavimo sutartys yra
negaliojančios, nes jo buvo sudarytos pažeidžiant ir FIĮ 31 str. reikalavimus,
pareiškėjas neabejotinai žinojo įsipareigojimų AB Danske bankas faktą, tačiau
sąmoningai nepareikalavo įsipareigojimus apibrėžiančių sutartinių dokumentų. 2008-02-11
ir 2008-02-13 laidavimo sutartys tarp atsakovo ir pareiškėjo negalėjo būti
sudarytos, nes tarp atsakovo ir AB „Sampo bankas“ sudarytos sutartys buvo
galiojančios, taigi jos šalims turėjo įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pažymėtina,
kad Laidavimo sutartims sudaryti atsakovas negavo AB Danske bankas išankstinio
rašytinio sutikimo. Nurodo, kas vertinant, tiek pagrindinio skolininko, tiek ir
visų laiduotojų turtinė padėtis buvo ir yra bloga, todėl šiuo atveju yra visos
sąlygos taikyti CK 6.259 str. nuostatas. Pareiškėjas neatsižvelgė į atsakovo
turtinę padėtį, dėl to sudarė sandorį be tikslo sukurti realias teises ir
pareigas. Šiame kontekste CK 6.77 str. 4 d. vertintina kompleksiškai su FĮĮ
nuostatomis. Reikalavimą privalo pagrįsti Pareiškėjas, todėl, jei Pareiškėjas
nevykdo savo pareigos pateikti aiškų ir pagrįstą finansinį reikalavimą bei jį
patvirtinančius įrodymus, toks reikalavimas negali būti tenkinamas ir CPK 178
str. pagrindu.
Teismo
posėdžio metu atsakovo bankrutavusios UAB „Auslita“ atstovas prašė
pareiškimą atmesti, tačiau iš esmės sutiko, kad ginčo dėl UAB „Vilrasta“ gautų
sumų iš Lizingo bendrovės pagal Lizingo sutartis nėra. Atsakovas nesutiko su
reikalavimu laiduotojui padengti 1 996 351 29 Lt nuostolių iš turto pardavimo,
nes turtas buvo parduotas per pigiai, neinformuojant laiduotojo. Nurodė, kad
2008-02-13 laidavimo sutartimi nebuvo sukonkretinta prievolės apimtis ir
turtas. Sutartis pasirašyta daugiau nei 3 000 000,00 Lt, tačiau nėra aišku, kam
buvo skirta įsigyta įranga. 2008-02-11 sudarytos dvi konkrečios laidavimo
sutartys, nors atsakovas BUAB „Auslita“ turėjo laidavimo sutartis su AB Danske
bankas. Bankas draudė atsakovui prisiimti bet kokius kitus įsipareigojimus ir
apie tai žinojo pareiškėjas. Laidavimo sutartys yra niekinės, nes nebuvo
realaus užtikrinimo, Laidavimo sutartyse nėra numatyta laiduotojo atsakomybė
už nuostolius. Reikalavimas laiduotojui yra praleistas du metus, todėl prašo
taikyti ieškinio senatį.
Pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo
patvirtinimo tenkintinas.
Iš byloje
esančios medžiagos matyti, kad UAB „Auslita“ ir „Swedbank lizingas“, UAB 2008
m. vasario 11 d. pasirašė Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir
2008 m. vasario 13 d. pasirašė Laidavimo sutartį už lizingo gavėją UAB
„Šalčininkų Vilrasta“ (2 t., 7–12 b. l.). Laidavimo sutartimis UAB „Auslita“
įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Vilrasta“, neįvykdytas arba
netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys
neskelbtini) (sutartim Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakeista sutartis Nr.
(duomenys neskelbtini), sutartim Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakeista sutartis
Nr. (duomenys neskelbtini) dėl PVM tarifo pasikeitimo) (1 t. 61–114 b. l., 2 t.
1–6 b. l.).
Vilniaus apygardos teismas
2010-08-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6455-603/2010 UAB „Vilrasta“
iškėlė bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi
civilinėje byloje Nr. B2-565-210/2011 iškėlė bankroto bylą atsakovui BUAB
„Auslita“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tigesta“.
Dėl
laidavimo sutarčių galiojimo
Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius
arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma
turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai
įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą
ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas
asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas
padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos
neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Jeigu
laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako
prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laidavimo prievolės akcesoriškumas reiškia,
kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia,
pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76
straipsnio 2 dalis); laidavimu gali būti užtikrinamas tik pakankamai
apibūdintos prievolės įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimas
civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
Laidavimu gali būti
užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos
prievolės įvykdymas, sutartyje nurodant esmines minėtos prievolės sąlygas -
atsiradimo pagrindą, šalis, vertę ir kt. Tarp „Swedbank lizingas", UAB ir
UAB „Auslita" sudarytų laidavimo sutarčių esmė ir turinys rodo, kad
atsakovas įsipareigojo laiduoti dėl 3 158 410,29 Lt sumos, per laikotarpį nuo
2008-02-13 iki 2008-04-05, už UAB „Vilrasta" (buvęs pavadinimas UAB
„Šalčininkų Vilrasta") prievoles pagal lizingo sutartis. Todėl teismas
vertina, kad aptartomis laidavimo sutartimis laiduota už apibrėžtas prievoles.
CK 6.78 str. 1 d. suteikdama teisę susitarti dėl būsimos prievolės įvykdymo
užtikrinimo laidavimu įpareigoja teisinio santykio šalis taip apibūdinti galimas
būsimas prievoles, kad jas būtų galima identifikuoti. Iš 2008-02-13 laidavimo
sutarties dispozicijos galima spręsti, kad UAB „Auslita" laidavo būtent už
prievoles kilsiančias tik iš lizingo teisinių santykių, pagal kurias ir
pareikštas reikalavimas. Todėl remiantis CK 6.189 str. ir 6.200 str. atsakovas
privalo įsipareigojimus vykdyti.
2008 02 11 ir 2008
02 13 Laidavimo sutarčių esmė ir sąlygų visuma, paneigia atsakovo atsikirtimus
dėl Laidavimo sutarčių negaliojimo, neturėjus AB Danske bankas išankstinio
rašytinio sutikimo. Laiduotojas UAB „Auslita“ 18 punkte patvirtino, kad
bendrovės organų sprendimai neprieštarauja imperatyvioms LR įstatymų normoms,
gauti leidimai bei sutikimai, sutartis neprieštarauja Laiduotojo teisėms bei
interesams. Atsakovą ir AB Danske bankas siejo sutartiniai įsipareigojimai,
todėl ne pareiškėjas, bet atsakovas UAB „Auslita“ turėjo pareigą informuoti
kitus kreditorius savo įsipareigojimų apimtyje. Vertinant tarp UAB
„Auslita" ir AB „Sampo bankas" 2008-01-07 sudarytos kredito sutarties
Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas matyti, kad sutarties 35.5 punktu UAB
„Auslita" buvo įsipareigojusi neprisiimti jokių įsipareigojimų pagal
laidavimo sutartis, tačiau sutarties 36 punkte yra aptartos tokių
įsipareigojimų nesilaikymo pasekmės, kada skolininkas įsipareigoja bankui
pareikalavus per 5 darbo dienas pašalinti padarytus pažeidimus, o laiku
nepašalinus padarytų pažeidimų skolininkas įsipareigoja mokėti bankui 0,08
procento netesybas nuo faktinio įsiskolinimo pagal šią sutartį sumos už
kiekvieną pažeidimo tęsimo dieną. Tai, kad UAB „Auslita" turtas laidavimo
sutarčių sudarymo metu buvo įkeistas užtikrinant su AB „Sampo bankas"
sudarytų kredito sutarčių tinkamą įvykdymą, nėra pagrindas pripažinti Laidavimo
sutartis niekinėmis, nes išieškojimo iš turto apimtis sprendžiama vykdymo
procese. Be to pažymėtina, kad kreditoriui „Swedbank lizingas", UAB tarp
UAB „Auslita" ir AB „Sampo bankas" sudarytų sutarčių sąlygos negalėjo
būti žinomos dėl sutarties šalių konfidencialumo įsipareigojimų. Taip pat
pažymėtina, kad Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 8 p. gali būti taikomas tik
Lizingo gavėjui UAB „Vilrasta", nes UAB „Auslita“ laidavo už tinkamą
prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymą, todėl UAB „Auslita" netaikomas
reikalavimas vertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus,
Įstatymo 31 str. prasme.
„Swedbank
lizingas", UAB procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodo, kad
įsipareigojimai pagal kredito sutartis turėjo būti įvykdyti iki 2010-01-07 ,
Lizingo sutartyse, už kurių tinkamą įvykdymą laidavo UAB „Auslita"
numatyta, kad turto išpirkimo laikotarpio pabaiga yra nuo 2013-02-15 iki
2013-03-15. Tai reiškia, kad atsakovui UAB „Auslita" tinkamai įvykdžius
finansinius įsipareigojimus pagal su AB „Sampo bankas" sudarytas kredito
sutartis visas UAB „Auslita" įkeistas turtas būtų atlaisvintas nuo
įkeitimo ir jį realizavus būtų galima įvykdyti lizingo gavėjo UAB
„Vilrasta" neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis. Be to, prievolės
įvykdymo užtikrinimas neprivalo būti visiškai adekvatus.
Teismas laiko
nepagrįstais atsakovo argumentus dėl sandorių prieštaravimo CK 1.82 str.
reikalavimams. Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo
organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui,
išskyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį
sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl
aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Pasirašydamas laidavimo sutartis
UAB „Auslita" atstovas raštu patvirtino, kad jam yra suteikti reikalingi
atstovaujamosios bendrovės įgaliojimai, bendrovės organų sprendimai
neprieštarauja imperatyviosioms LR įstatymų normoms.
Taip pat teismas
sprendžia, kad teismo teisė tam tikrais atvejais ex officio pasisakyti dėl
niekinio sandorio teisinių pasekmių šiuo atveju netaikytina. UAB
„Auslita", kaip laiduotojo, atsakomybė pagal laidavimo sutartis negali
būti panaikinta, nes UAB „Auslita" įsipareigojimai pagal laidavimo
sutartis nepasibaigė, nebuvo pareikšta reikalavimų dėl aptariamų laidavimo
sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir laidavimo sutartys nėra pripažintos
negaliojančiomis.
Aiškinant CK 6.78
str. 1 d. nuostatas, galima pagrįstai teigti, kad laidavimu gali būti
užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos
prievolės įvykdymas. Vertinant Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini),
sudarytas 2008-02-11 ir 2008-02-13 tarp pareiškėjo „Swedbank lizingas“, UAB ir
UAB „Auslita“, teigtina, kad šių sutarčių sudarymas aptariamu aspektu (CK 6.78
str. 1 d.) atitiko įstatymo reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio sutartims.
Atsakovo prašomas
taikyti CK 6.88 str.1 d. nustatytas terminas netaikomas, nes 2008 02 13
Laidavimo sutartis yra neterminuota ir sutarties 21 punktu susitarta, kad
sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta
prievolė pagal Lizingo sutartį. Kaip minėta, „Swedbank
lizingas“, UAB kreditorinis reikalavimas 2011-10-10 patvirtintas BUAB
„Vilrasta“ bankroto byloje, prievolė iki šiol nepadengta.
Dėl kreditorinio reikalavimo dydžio
Pagal
byloje esančią pareiškėjo „Swedbank lizingas“, UAB pateiktą pažymą Nr.
SL-SR-17807, nutraukus lizingo sutartis BUAB „Vilrasta“ įsiskolinimas
pareiškėjui buvo 712 134,15 Lt su delspinigiais (2 t. 16–18 b. l.). Atsižvelgiant
į tai, kad į 712 134,15 Lt įsiskolinimo sumą buvo įtraukti delspinigiai,
kuriems taikomas senaties terminas, įsiskolinimą pagal išrašytas, bet neapmokėtas
sąskaitas pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas
pagrįstai sumažino 19 073,40 Lt delspinigių suma iki 693 060,75 Lt. Iš byloje
esančių pirkimo –pardavimo sutarčių, turto priėmimo-perdavimo aktų (2 t. 40–86,
4 t. 31–74 b. l.) matyti, kad „Swedbank lizingas”, UAB patirtas nuostolis iš
turto pardavimo pagal sutartis Nr. ( duomenys neskelbtini) yra 1 996 351,29 Lt.
Ši suma apskaičiuota iš likusios UAB „Vilrasta“ sutarčių Nr. (duomenys
neskelbtini) nepadengtos turto vertės atėmus sumą, už kurią turtas buvo
parduotas tretiesiems asmenims. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 punktas
nurodo, kad lizingo gavėjas privalo atlyginti visus „Swedbank lizingas“, UAB
patirtus nuostolius, todėl UAB Vilrasta“ privalo atlyginti ir papildomas „Swedbank
lizingas“, UAB patirtas išlaidas, susijusias su faktinių aplinkybių nustatymu,
turto transportavimu, vertinimu, saugojimu ir pardavimu, kurios pareiškėjo
paskaičiavimais sudaro 78 373,31 Lt. Laidavimo sutarčių 11 punktas nustatė,
jeigu Lizingo bendrovė nutraukia sutartį klientui ją pažeidus, laiduotojas
privalo apmokėti įsiskolinimus ir delspinigius ir sumokėti likutinę neišpirkto
turto vertę pagal Lizingo sutartį bei įvykdyti kitus įsipareigojimus.
Bankroto
proceso paskirtis užtikrinti įrodymais pagrįstus bankrutuojančios įmonės
kreditorių reikalavimus bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesus. Teismas,
įvertindamas aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes pažymi, kad atsakovas iš
esmės neginčija UAB „Vilrasta“ skolinio įsipareigojimo dydžio, atsakovo
papildomai pateikti įrodymai – suvestinės (pažymos) dėl UAB „Vilrasta“
įsipareigojimų pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina „Swedbank
lizingas“, UAB kreditorinio reikalavimo teisėtumą (b.l.48-69). Iš pateiktų suvestinių
(pažymų) akivaizdu, kokios rūšies turtas (įranga, technika ir kt.) grąžintas
pareiškėjui, už kokią kainą parduotas tretiesiems asmenims ir aiškus nuostolių
dydis, kurį sudaro skirtumas tarp likutinės vertės ir pardavimo kainos. Teismo
posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad Lizingo gavėjui buvo siunčiami
pranešimai apie preliminarią turto pardavimo kainą, Laiduotojui siunčiamas
pasiūlymas padengti Lizingo vertę, bet pasiūlymo Laiduotojas nepateikė,
sutarčių nutraukimo, turto perdavimo vertės, jo pardavimo kainos neskundė ir
ginčų dėl to nekėlė. Pareiškėjo atstovas pateikė turto priėmimo Aktus,
vienašališkai pasirašytus „Swedbank lizingas“, UAB, bei nurodė, kad perimant
turtą nei Lizingo gavėjas, nei Laiduotojas nesirūpino turto perdavimu ar įvertinimu
(b. l. 78, t.7).
Atsižvelgiant
į aukščiau paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad „Swedbank lizingas“, UAB
2 767 785,35 Lt reikalavimas bankrutavusios UAB „Auslita“ bankroto byloje
pagal laidavimo sutartis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl
tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 - 292
straipsniais,
n u t a r i
a :
Patvirtinti pareiškėjo „Swedbank lizingas“ UAB 2 767 785,35 Lt
kreditorinį reikalavimą bankrutavusios UAB „Auslita“ bankroto byloje.
Nutartis per
7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos
apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėja
Rasa Bartašienė