Civilinė byla Nr. e2A-206-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04945-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-330-1137/2023 pagal ieškovų D. Ž., K. Ž. ir A. G. bei P. J. ieškinius dėl nuostolių atlyginimo atsakovams: Z. M., A. M., J. Ž., N. P., V. A. B., G. V., L. G., B. P., V. K., A. B., V. M., V. S., P. J., P. B., T. T., S. T., S. B., D. V., G. Ž., V. V., R. G., S. K., A. P., K. P., D. J., E. R., Z. P., K. V., P. S., S. V., V. Ž., N. Š., G. Š., V. G., A. M., I. D., J. M., J. P., G. T., P. G., K. T., P. I., A. L., T. B., A. K., T. J., A. J., R. Z., S. Z., V. A., T. D., D. T., A. M., V. S., A. S., G. Z., G. R., Panevėžio miesto savivaldybei, V. B., R. L., D. V., T. J., Z. P., D. P., D. L., A. B., Z. A., I. M., O. Ž., L. Ž., V. I., G. S., T. V., L. V., T. V., V. K., N. Š., D. A., J. T., J. B., D. V., V. J., V. K., V. Č., V. D., G. S. Ž., tretieji asmenys: Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Panevėžio butų ūkis“, Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Patikslinę ieškinio reikalavimus, ieškovai D. Ž. ir K. Ž. prašė priteisti iš ieškinyje nurodytų atsakovų solidariai 2 795,38 Eur, ieškovė P. J. – 2 992,55 Eur, o ieškovas A. G. – 853,81 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2022 m. balandžio 28 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei E. R., įvyko vandentiekio avarija, trūkus bendrai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šalto vandens vamzdžio ventiliui prieš apskaitos prietaisą. Vandeniu buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovams D. Ž. ir K. Ž., ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei P. J.. Pastarąjį butą ieškovė P. J. 2019 m. sausio 12 d. panaudos sutarties pagrindu yra perdavusi naudotis ieškovui A. G., kuris šiame bute ir gyvena. Atsakovė E. R. pranešė apie įvykį jos civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui Swedbank P&C Insurance AC, kurio atstovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Smart Claims“ apžiūrėjo ieškovų butus, juose buvusį turtą, fiksavo padarytus sugadinimus ir apskaičiavo 2 860,38 Eur nuostolių sumą, padarytą D. Ž. ir K. Ž. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 3 036,26 Eur sumą, padaryta ieškovės P. J. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir 853,81 Eur nuostolių sumą, padarytą ieškovo A. G. turtui, buvusiam bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovai iš reikalaujamų priteisti sumų atėmė jiems patiems, kaip butų savininkams, tenkančias dalis, todėl ieškovų D. Ž. ir K. Ž. bei P. J. reikalavimai atitinkamai buvo sumažinti iki 2 795,38 Eur ir 2 992,55 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovų D. Ž., K. Ž., A. G. ir P. J. ieškinius tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovams D. Ž. ir K. Ž. 2 795,38 Eur, ieškovui A. G. – 853,81 Eur, o ieškovei P. J. – 2 992,55 Eur nuostolių atlyginimo; priteisė ieškovams iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei D. Ž. po 13,95 Eur už advokato pagalbą bei 0,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (viso po 14,70 Eur) iš kiekvieno atsakovo; priteisė ieškovei P. J. po 0,79 Eur žyminio mokesčio išlaidų, o ieškovui A. G. po 14,03 Eur sumokėto žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo; priteisė iš atsakovų valstybei teismo patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 28 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise atsakovei E. R., virtuvėje įvyko vandentiekio avarija – trūko šalto vandens vamzdžio ventilis, esantis prieš vandens apskaitos prietaisą. Dėl šio įvykio buvo aplieti ieškovų butai esantys tame pačiame pastate po (duomenys neskelbtini) butu. Žalą apskaičiavo žalų administravimo įmonė UAB „Smart claims“ ir nurodė, jog ieškovams D. Ž. ir K. Ž., nuosavybės tiese valdantiems butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 2 795,38 Eur žala, ieškovei E. J., nuosavybės teise valdančiai butą, esantį (duomenys neskelbtini), padaryta 2 992,55 Eur žala, o ieškovui A. G., kurio turtas buvęs (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas vandentiekio avarijos metu, buvo padaryta 853,81 Eur žala. Ieškovai kreipėsi į draudimo bendrovę Swedbank P&C Insurance“ AS, kurioje atsakovė E. R. buvo apdraudusi savo turtą, dėl kilusios žalos atlyginimo, tačiau draudimo bendrovė jiems žalos neatlygino, motyvuodama tuo, jog trūko bendrojo naudojimo vamzdis.
5. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai įsteigė Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendriją (toliau – ir bendrija). Su šia bendrija akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio butų ūkis“ 2006 m. kovo 1 d. pasirašė pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-789, pagal kurią, AB „Panevėžio butų ūkis“ pavesta vykdyti tik dalį funkcijų. Ji vykdo namo būklės nuolatinį stebėjimą, smulkių defektų šalinimą, bendrosios inžinerinės įrangos avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Minėtos sutarties 3.1.3.1. punkte yra apibrėžtos ribos ir nustatyta, kad AB „Panevėžio butų ūkis“ vykdo priežiūrą bendrosios inžinerinės įrangos šalto vandentiekio tinklų nuo vandens tiekėjo ir tinklo savininko nustatytos ribos iki įvado į butą prijungimo prie stovo, įskaitant prijungimo vietą.
6. Teismas taip pat nustatė, kad AB „Panevėžio butų ūkis“, vykdydama administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį, 2022 m. balandžio 21 d. periodinės apžiūros aktais Nr. A6103-64 ir Nr. A6203-67 informavo bendriją apie susidėvėjusį vamzdyną ir nurodė būtinybę jį keisti t. y. pranešė bendrijai apie jos valdomo pastato techninės būklės trūkumus ir nurodė juos likviduoti. Byloje pateikta 2022 m. balandžio 25 d. Kniaudiškių 65 – ojo DNSB daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo redakcija pagal bendrijos narių, gyventojų susirinkimo protokolą Nr. 1. Šio susirinkimo metu, kur iš 51 nario dalyvavo 41, 3.3.2 punktu buvo nuspręsta patvirtinti atsakomybių ribas ir galias. Buvo pasiūlyta ir bendrijos gyventojai pritarė, kad turi būti paskirstytos atsakomybės ribos tarp bendrijos ir bendrijos narių – gyventojų. Buvo nuspręsta, kad bendrija neša atsakomybę už namo konstrukcijas, tokias, kaip sienos, sienų siūlės, stogas, pamatus, bendro naudojimo patalpas, bendro naudojimo patalpų radiatorius ir stovus, vandens tiekimo vamzdynų stovus, vandens ir šildymo sistemos įrangą, esančią namo 14 aukšte ir rūsyje, elektros skydelius, elektros įrangą ir prietaisus bendro naudojimo patalpose, bendrus kanalizacijos vamzdynų stovus (prierašas prie gyventojų atsakomybė). Namo gyventojai yra atsakingi, privalo prižiūrėti ir laiku pranešti bendrijos pirmininkei apie pastebėtus, butui priklausančio ploto, konstrukcijų trūkumus; radiatoriai ir šilumos gyvatukai bei stovai, esantys buto plote, vandens tiekimo atšakos, iš karto, nuo bendro stovo į butą ir visos vandens tiekimo konstrukcijos, ventiliai bute priklauso buto gyventojų atsakomybei, elektros laidai ir įranga nuo elektros skydelio atšakos į butą ir bute priklauso gyventojų atsakomybei ir priežiūrai, kanalizacijos vamzdynai, esantys butuose, pradedant atšakomis nuo pagrindinio, bei atsakomybė už pašalinių objektų patekimo į bendrąjį vamzdyną, vamzdynų užkišimas. Taip pat už nepriežiūrą ar padarytą žalą bendroms konstrukcijoms ar kitaip pakenkus namo gerbūviui, atsakomybė tenka gyventojams arba nuomotojams, jei tarp šių asmenų nebuvo sutarta kitaip.
7. Teismas sprendė, kad AB „Panevėžio butų ūkis“, vykdydama pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-789, informavo bendrijos pirmininkę apie būtinybę keisti vamzdyną, tačiau bendrija aktyvių veiksmų dėl vamzdyno keitimo nesiėmė, t. y. byloje nėra duomenų, kad po 2022 m. balandžio 21 d. periodinės apžiūros aktų Nr. A6103-64 ir Nr. A6203-67 sudarymo būtų sušauktas susirinkimas, kuriame būtų nuspręsta keisti vamzdyną. Priešingai, bendrija nubalsavo už 2022 m. balandžio 25 d. Kniaudiškių 65 – ojo DNSB daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo redakciją, tačiau teismas šiuo bendrijos nutarimu nesivadovauja, kadangi jis prieštarauja Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintai Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinei (pavyzdinei) formai.
8. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad niekas kitas, išskyrus atsakovę E. R., kurios bute ir sulūžo ventilis, negalėjo patekti į patalpą, kur yra šis ventilis. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsniu, nurodė, kad įstatymas įtvirtina pareigą atsakovei leisti įgaliotiems asmenims patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas tam, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai. Todėl ginčo atveju atsakovės nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovams, t. y. bendrojo naudojimo objekto bendrasavininkams, žala kilo dėl bendrojo naudojimo objekto defekto / sulūžimo, todėl už šio įrenginio būklės netinkamą priežiūrą atsakomybė tenka visiems bendraturčiams solidariai. Atsakovai savo kaltės ir neteisėtų veiksmų nepaneigė, nes žinodami apie būtinybę keisti vamzdyną, to neatliko.
10. Teismas nustatė, kad žalą ieškovai grindžia byloje pateiktais UAB „Smart claims“ žalos apskaičiavimo aktais, kuriuose yra detaliai išvardinti butuose dėl kilusios vandentiekio avarijos sugadinti daiktai, jie įkainoti, apskaičiuotas remontas ir žalos šalinimas. Teismas vertino, kad neturi pagrindo daryti išvadą, jog šios sumos yra dirbtinai padidintos ar į žalą įtraukti daiktai, kurie negalėjo būti šiuose butuose. Šiuose aktuose nurodyti sugadinti daiktai yra įprasti užliejimą patyrusio buto sugadintiems daiktams. Žalos apskaičiavimo aktus parengė UAB „Smart claims“, kurios, įvertinus viešai prieinamus duomenis, pagrindinė veikla yra žalos ir nuostolių vertinimas. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad atsakovai ir neginčijo šiuose aktuose nustatytos žalos, jos apskaičiavimo ar daiktų įkainojimo, todėl teismas byloje esančius UAB „Smart claims“ pateiktus žalos apskaičiavimo aktus vertino, kaip pagrindžiančius ieškovų ieškiniu prašomą pritiesti patirtą žalą ir jos dydį.
11. Teismas sutiko su atsakovų pastebėjimu, jog ieškovams D. Ž. ir K. Ž. UAB „Smart Claims“ parengtas žalos apskaičiavimo aktas yra parengtas dar iki žalos atsiradimo, t. y. 2022 m. balandžio 21 d. Tačiau teismas vertino, kad šis rašymo apsirikimas, nurodant neteisingą dokumento surašymo datą, nepaneigia žalos apskaičiavimo turinio, tuo pačiu ir šio įrodymo įrodomosios reikšmės nustatant žalos dydį. Šiame žalos apskaičiavimo įrodyme yra nurodomi identiški darbų įkainiai, kaip ir ieškovei P. J. parengtame žalos apskaičiavimo dokumente. Taip pat trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas savo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, jog ieškovams D. Ž. ir K. Ž. priklausančiame bute 2022 m. balandžio 28 d. dėl įvykusios avarijos žala nebus atlyginta iš draudimo, t. y. patvirtina žalos susidarymo laiką. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad minėtiems ieškovams priklausantis butas būtų apgadintas kitos vandentiekio avarijos metu 2022 metais, todėl teismas šį UAB „Smart Claims“ žalos apskaičiavimo aktą, ant kurio nurodyta neteisinga jo parengimo data – 2022 m. balandžio 21 d., laikė pakankamu įrodymų, patvirtinančiu ieškovų patirtos žalos apskaičiavimą.
12. Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad po 2022 m. balandžio 28 d. vandentiekio avarijos, įvykusios (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną buvo aplieti žemiau šio buto esantys ieškovams priklausantys butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patvirtina ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Apibendrinęs išdėstytą, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo tenkinti. Teismas darė išvadą, kad ieškovai turi teisę pasirinkti atsakovus, kuriems reiškia reikalavimus, taip pat ir atsakovus, kuriems reikalavimų nereiškia.
13. Tenkinęs ieškovų pagrindinius reikalavimus, teismas ieškovams iš atsakovų priteisė ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, taip pat paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovų D. Ž. (1 200 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 65 Eur sumokėtą žyminį mokestį), P. J. (69 Eur sumokėtą žyminį mokestį) ir A. G. (1 200 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 21 Eur sumokėtą žyminį mokestį) patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų. O valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šalims (šioje byloje buvo patirta 564,40 Eur šių išlaidų, prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-1545-488/2023 susidarė 584,32 Eur šių išlaidų), priteisė iš tų atsakovų, kurių atžvilgiu šios išlaidos buvo patirtos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Trečiasis asmuo Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų D. Ž., K. Ž., A. G. ir P. J. ieškinius visų atsakovų atžvilgiu, išskyrus atsakovę E. R., atmesti, o patenkinus apeliacinį skundą, priteisti apeliantei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
15. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi mano, jog teismas ieškinį patenkino netinkamų atsakovų atžvilgiu.
16. Pažymi, kad teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir ginčo objektų teisinį statutą, tačiau padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad už tokio pobūdžio pažeidimus atsako visi atsakovai (bendrasavininkiai, butų savininkai).
17. Mano, kad teismas turėjo vadovautis teismų praktika, suformuota kasacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023 ir 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005, taip pat 2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2005 bei 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016.
18. Akcentuoja, kad byloje yra duomenys, jog vandentiekio avarijos priežastis yra ventilis, kuris galėjo būti paveiktas išorinio poveikio, dėl ko nebesilaikė savo vietoje ir jam nukritus pradėjo lietis vanduo. Be buto savininko ir to buto gyventojų, joks kitas namo gyventojas neturėjo galimybės fiziškai paveikti ne tik ventilį, bet ir kitų inžinierinių sistemų, esančių bute, kuriame įvyko vandentiekio avarija. Todėl mano, kad teismas nustatė neteisingą vandentiekio avarijos priežastį nurodydamas, kad vandentiekio avarijos priežastis yra vamzdyno, už kurį atsakingi visi namo gyventojai, netvarkymas. Teismų praktikoje suformuota aiški taisyklė, pagal kurią, aiškinantis žalos atsakomybės subjektą, nepakanka nustatyti daikto nuosavybės statuso (asmeninė ar bendroji dalinė), o reikia aiškintis dar ir dėl paties subjekto įtakos daiktui, dėl kurio naudojimo kilo žala. Apeliantės įsitikinimu, avarijos priežastis yra išimtinai susijusi tik su (duomenys neskelbtini) buto savininkės veikimu (neveikimu).
19. Pažymi ir tai, kad trečiasis asmuo AB „Panevėžio butų ūkis“ periodines apžiūras vykdė tik tų namo bendro naudojimo objektų, prie kurių patekti galima laisvai. Butų ji nerevizavo, todėl negalėjo žinoti apie kiekviename bute esančių mazgų, įrenginių būklę.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai D. Ž., K. Ž., A. G. ir P. J. prašo trečiojo asmens Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jos ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymi, kad savo skunde apeliantė nenurodė argumentų dėl jos teisių pažeidimo, skundžiamas teismo sprendimas nėra nepalankus apeliantei, niekaip nesuvaržo jos teisių ir nenustato apeliantei jokių pareigų. Todėl mano, kad apeliantė neturėjo teisinio pagrindo paduoti apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo, kuriuo priteista žala iš atsakovų. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis procesas nutrauktinas.
22. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad nurodytos kasacinio teismo vertinimo taisyklės turėjo būti pritaikytos ir nagrinėjamoje byloje. Teismas laikėsi visų įrodinėjimo taisyklių ir byloje esančių įrodymų pagrindų priėmė sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie teismo padaryti materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų D. Ž., K. Ž., A. G. ir P. J. ieškinius visų atsakovų atžvilgiu, išskyrus atsakovę E. R., atmesti, o patenkinus apeliacinį skundą, priteisti atsakovei V. K. iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
24. Nurodo, kad sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais nesutikimo su teismo sprendimu motyvais. Pažymi, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra E. R., savavališkai atlikusi savo bute bendrojo vamzdyno remontą. Teismas, netinkamai taikydamas CK 4.82 ir 4.83 straipsnių nuostatas ir neteisingai motyvavęs, neatskleidė bylos esmės, ir vien dėl to sprendimas naikintinas, o bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė nurodo, kad palaiko apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
26. Pažymi, jog kadangi įvykis, dėl kurio atsirado žala, įvyko už įvado atšakos, akivaizdu, kad atsakomybė kyla ne butų ir kitų patalpų savininkams, o konkretaus buto savininkui, t. y. atsakovei E. R..
27. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 2 d. rašte Nr. D8(E)-640 taip pat išdėstyta pozicija, jog už jungiamojo vamzdžio ar stovo trišakio, atlankos bute esantis ventilis yra buto savininko asmeninė nuosavybė, jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos, jei šiuo vandens ventiliu laisvai gali naudotis tik buto gyventojai, o jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal trečiojo asmens Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrijos apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
29. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
30. Byloje nustatyta, kad ieškovai D. Ž. ir K. Ž., A. G. ir P. J., patikslinę ieškinius dėl nuostolių atlyginimo, prašė priteisti iš ieškiniuose nurodytų atsakovų bendroje sumoje 6 641,74 Eur nuostolių atlyginimo (atėmę jiems patiems, kaip butų savininkams, tenkančią žalos dalį). Ieškovai ieškinio pagrindu nurodė tai, kad 2022 m. balandžio 28 d. iš atsakovei E. R. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl įvykusios vandentiekio avarijos, trūkus šalto vandens vamzdžio ventiliui prieš apskaitos prietaisą, buvo užlietas žemiau esantis ieškovams D. Ž. ir K. Ž. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovei P. J. priklausantis bei panaudos sutarties pagrindu A. G. naudojamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei juose buvęs turtas. Ieškovai, prašydami priteisti žalos atlyginimą iš ieškiniuose nurodytų atsakovų, tvirtino, kad žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko dėl bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šalto vandens tiekimo vamzdžio (jo ventilio), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų nuosavybė, defekto ir būtent daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai privalo atlyginti ieškovams padarytus nuostolius, nes nepriėmė sprendimų dėl šalto vandens vamzdyno remonto ar jo keitimo, nors apie tokį poreikį buvo informuoti, ir tai nulėmė avarijos kilimą.
31. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir laikėsi pozicijos, jog vandentiekio avarija įvyko inžinierinės įrangos sistemoje, kuri tenkina tik buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko poreikius. Ši vandentiekio vamzdžio atšaka skirta tik to buto, o ne visų pastato patalpų poreikiams tenkinti, ir išimtinai priklauso tik to buto savininkui. Atsakovai taip pat tvirtino, kad ventilis galėjo nukristi paveiktas fizinės jėgos, todėl atsakovė E. R. vienintelė yra atsakinga už žalą, padarytą ieškovams. Joks kitas daugiabučio namo bendraturtis nei fiziškai, nei techniškai neturėjo galimybės paveikti minėtame bute esantį ventilį.
32. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinius tenkino, konstatavęs, kad egzistuoja visos atsakovų, kaip bendrojo naudojimo objekto bendrasavininkų, civilinės atsakomybės sąlygos ir jų atsakomybė už įrenginio būklės netinkamą priežiūrą yra solidari. Pirmosios instancijos teismas be kita ko, nurodė, kad bendraturčių neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik sprendimo dėl būtinybės keisti susidėvėjusį vandentiekio vamzdyną nepriėmimu, žinant apie tokį poreikį, bet ir pačių vamzdyno keitimo ar remonto darbų neatlikimu iki vandentiekio avarijos įvykio, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo vadovautis 2022 m. balandžio 25 d. gyventojų susirinkimo metu patvirtintu 2022 m. balandžio 25 d. Kniaudiškių 65 – ojo DNSB daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu (kuriame, be kita ko, numatyta kad namo gyventojai yra atsakingi, privalo prižiūrėti ir laiku pranešti bendrijos pirmininkei apie pastebėtus butui priklausančių konstrukcijų trūkumus; vandens tiekimo atšakos, einančios nuo bendro stovo į butą, ir visos vandens tiekimo konstrukcijos, ventiliai bute priklauso buto gyventojų atsakomybei; už nepriežiūrą ar padarytą žalą bendroms konstrukcijoms, ar kitaip pakenkus namo gerbūviui, atsakomybė tenka gyventojams arba nuomotojams, jei tarp šių asmenų nebuvo sutarta kitaip), kadangi jis prieštarauja Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintai Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinei (pavyzdinei) formai.
33. Trečiasis asmuo Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrija, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir ginčo objekto teisinį statutą, tačiau padarė visiškai nepagrįstą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką neatitinkančią išvadą, kad už ieškovams padarytą žalą yra atsakingi visi atsakovai (bendrasavininkiai, butų savininkai).
Dėl tinkamo atsakovo už žalą, padarytą dėl atsiradusio vamzdyno defekto, ir įrodymų vertinimo
34. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tinkamo atsakovo šio ginčo atveju, turėjo vadovautis teismų praktika, suformuota kasacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023 ir 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005, taip pat 2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2005 bei 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą avarijos priežastį nurodydamas, kad avarijos priežastis yra vamzdyno, už kurį atsakingi visi namo gyventojai, netvarkymas.
35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl buto savininkės (atsakovės E. R.) ir daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybės ribų paskirstymo, tiek ir dėl faktinių aplinkybių vertinimo, konstatuojant užliejimo priežastis, ir šių išvadų papildomai nekartoja.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad šioje byloje nagrinėjama žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko ne dėl buto savininkės (atsakovės E. R.) asmeninės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šalto vandens tiekimo vamzdžio (jo ventilio), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę ir nustatančias atsakomybės ribas žalos dėl atsiradusio vamzdyno defekto padarymo atveju, taip pat šias teisės normas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, įskaitant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir byloje nustatytais faktiniais duomenimis.
37. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad vandentiekio avarija įvyko atsakovei E. R. nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, trūkus šalto vandens vamzdžio ventiliui prieš vandens apskaitos prietaisą. Duomenų, jog vandens nuotekis būtų įvykęs už šalto vandens ventilio, per kurį vanduo tiekiamas į atsakovei E. R. nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kuriuo šis tiekimas, esant reikalui, gali būti nutraukiamas, byloje nenustatyta.
38. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad remiantis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, šalto vandens mova ir ventilis, nors ir yra konkrečiame bute, tačiau negali būti laikomi esančiais to buto savininko žinioje. Techniškai aptarnauti ir pakeisti paminėtas detales, t. y. šalto vandens ventilį ir movą, buto savininkas gali tik gavęs namo administratoriaus leidimą, t. y. administratoriui uždarius vandens tiekimą į butą, o tai ir yra esminis bendro naudojimo vandentiekio sistemos ir buto vandentiekio sistemos atribojimo kriterijus (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1758-852/2022, 2020 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1714-661/2020). Teisėjų kolegija pritaria tokiai apeliacinės instancijos teismų formuojamai praktikai ir ja vadovaujasi nagrinėjamoje byloje.
39. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2006 m. kovo 1 d. pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties Nr. 16-789, sudarytos tarp Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrijos ir AB „Panevėžio butų ūkis“, 3.1.3.1. punkte yra nustatyta, jog AB „Panevėžio butų ūkis“ vykdo priežiūrą bendrosios inžinerinės įrangos šalto vandentiekio tinklų nuo vandens tiekėjo ir tinklo savininko nustatytos ribos iki įvado į butą prijungimo prie stovo, įskaitant prijungimo vietą. Todėl remiantis minėta sutarties nuostata, kasacinio teismo praktika, suformuota 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-445-421/2017, bei minėta apeliacinės instancijos teismų formuojama praktika, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai vertino, kad vandentiekio vamzdis nuo įvado į butą prijungimo prie stovo vietos iki apskaitos prietaiso, įskaitant uždaromąją armatūrą (ventilį), yra pastato bendrojo naudojimo objektai, kurių priežiūra tenka visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams.
40. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (liet. sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
41. Teisėjų kolegijos manymu, apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo bylos ratio decidendi nesutampa su ginčo nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, dėl ko nėra pagrindo vadovautis jose suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl subjekto, atsakingo už žalą, padarytą išsiliejus vandeniui iš daugiabučio gyvenamojo namo bute prieš apskaitos įrenginį esančio šalto vandens vamzdžio ventilio, o ne bute esančio šildymo sistemos įrenginio (radiatoriaus), kaip kad apeliaciniame skunde akcentuojamose kasacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose (2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023 ir 2005 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005). Nagrinėjamo ginčo kontekste neaktualūs ir kiti apeliaciniame skunde nurodomi kasacinio teismo išaiškinimai (2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2005 bei 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016), kadangi šiose civilinėse bylose nebuvo įrodinėjama ir sprendžiama dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis visiems to namo butų ir kitų patalpų savininkams, defekto sukeltos žalos.
42. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys jog ventilis galėjo būti paveiktas išorinio poveikio, vis tik neargumentuojama, kokiais konkrečiai byloje esančiais įrodymais remiantis taip teigiama. Atsakovė E. R., buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija, savininkė teismo posėdžio metu tvirtino, kad jokio fizinio poveikio vamzdžiui nedarė, taip pat kad joks vamzdyno remontas prieš vandentiekio avariją nebuvo darytas toje patalpoje. Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodyti, ieškovas taip pat neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ir naudojamas daiktas. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Todėl būtent atsakovams, ginantis nuo jiems pareikšto reikalavimo, kilo pareiga įrodyti, kad vandens užliejimas įvyko dėl atsakovės E. R. veiksmų ar neveikimo, tačiau jie šios pareigos tinkamai neįvykdė. Dėl nurodyto atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą vandentiekio avarijos priežastį.
43. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad trečiasis asmuo AB „Panevėžio butų ūkis“ periodines apžiūras vykdė tik tų namo bendro naudojimo objektų, prie kurių patekti galima laisvai, butų nerevizavo, todėl negalėjo žinoti apie kiekviename bute esančių mazgų, įrenginių būklę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad atsakovams, kaip daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (bendraturčiams), nebuvo žinoma apie butuose esančio vandentiekio vamzdyno nuo įvado į butą prijungimo prie stovo vietos iki apskaitos prietaiso, įskaitant uždaromąją armatūrą (ventilį), teisinį statusą (kaip priskiriamo bendrajai pastato inžinerinei sistemai) ir būklę. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, būtent po to, kai AB „Panevėžio butų ūkis“ 2022 m. balandžio 21 d. periodinės apžiūros aktu Nr. A6203-67 informavo bendrijos pirmininkę apie susidėvėjusį šalto vandens vamzdyną ir nurodė būtinybę jį keisti, 2022 m. balandžio 25 d. vykusio susirinkimo metu butų ir kitų patalpų savininkai nutarė paskirstyti atsakomybės ribas tarp bendrijos bei bendrijos narių – gyventojų ir, be kita ko, nusprendė, kad vandens tiekimo atšakos nuo bendro stovo į butą ir visos vandens tiekimo konstrukcijos, ventiliai bute priklauso buto gyventojo atsakomybei. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai vertinti, kad butų ir kitų patalpų savininkai aiškiai suvokė, jog AB „Panevėžio butų ūkis“ neturi pareigos vykdyti bendrosios inžinerinės įrangos šalto vandentiekio tinklų nuo įvado į butą prijungimo prie stovo vietos iki apskaitos prietaiso, įskaitant uždaromąją armatūrą (ventilį), priežiūrą. Todėl aptariamos aplinkybės niekaip nešalina ir nepaneigia atsakovų, kaip pastato bendraturčių, atsakomybės dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto, priklausančio jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, defekto sukeltos žalos.
44. Byloje nustačius, kad žalą lėmė pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovus, kaip pastato bendraturčius, tinkamais atsakovais pagal ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
Dėl trečiojo asmens Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrijos teisės paduoti apeliacinį skundą
45. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai D. Ž. ir K. Ž., A. G. ir P. J. kvestionuoja trečiojo asmens Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrijos teisę paduoti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo priteista žala iš atsakovų, motyvuodami tuo, kad apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė argumentų dėl jos teisių pažeidimo, skundžiamas teismo sprendimas nėra nepalankus apeliantei, niekaip nesuvaržo jos teisių ir nenustato apeliantei jokių pareigų. Ieškovų įsitikinimu, dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.
46. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius ieškovų argumentus. Kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktas 2023 m. gruodžio 28 d. Kniaudiškių g. 65 – ojo NSB bendrijos narių susirinkimo protokolas Nr. 3 ir susirinkime dalyvavusių narių sąrašas, patvirtinantys, kad bendrijos nariai nutarė apskųsti 2023 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimą ir paduoti apeliacinį skundą, taip pat nutarė, kad apeliaciniame procese bendrijos ir visų namo gyventojų interesus atstovaus advokatas V. M. (iš 57 narių dalyvavo ir balsavo už 29 nariai). Apeliacinį skundą parengė, pasirašė apeliantės vardu ir padavė advokatas V. M., su kuriuo apeliantė 2024 m. sausio 3 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį. Esant nuodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai pavedė apeliantei ir jos atstovui (apeliacinį skundą pasirašiusiam advokatui) ginti ir atstovauti jų interesus apeliacinės instancijos teisme, taigi ir paduoti apeliacinį skundą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinius dėl žalos atlyginimo, pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
49. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės ir atsakovės V. K. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 200 Eur išlaidas: 600 Eur sumokėjo ieškovas A. G., taip pat 600 Eur sumokėjo ieškovė D. Ž.. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 2 018,20 Eur × 1,3), todėl apeliacinio skundo netenkinus, ieškovams A. G. ir D. Ž. iš apeliantės priteisiama po 600 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 148374724, ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš apeliantės Kniaudiškių g. 65 – ojo namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 148374724, ieškovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Dalia Pranckienė