Civilinė byla Nr. e2-1061-1014/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15871-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1; 2.4.2; 2.4.2.10; 2.4.2.12.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant L. L.,

dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei vyriausiajai specialistei V. B.,

atsakovo UAB „Naujieji ženklai“ direktoriui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Naujieji ženklai“ dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „LitCon“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Naujieji ženklai“, prašydama išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo 11 (vienuolika) vienpusių suolų (duomenys neskelbtini), o jų nesant – priteisti ieškovei jų vertės atlyginimą pinigais 3 268,14 Eur sumai kaip turtinės žalos atlyginimą, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.        Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. liepos 19 d. atsakovas išmontavo ir išsivežė vienuolika vienpusių suolų iš (duomenys neskelbtini). Šie suolai nuosavybės teise priklausė ieškovei pagal 2018 m. birželio 6 d. Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (rangovė UAB „LitCon“ (toliau – ir rangovė), atsakovas nebuvo pasitelktas kaip subrangovas). Pagal šios sutarties vykdymo metu pasirašytą 2018 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) vienuolikos vienpusių suolų vertė – 245,54 Eur x 11 vnt. = 2 700,94 Eur + 567,20 Eur PVM = 3 268,14 Eur. Už priimtus darbus, įskaitant suolus ir jų sumontavimą, ieškovė atsiskaitė su rangove 2018 m. spalio 22 d. (pavedimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taigi turtas, kurį išmontavo ir išvežė atsakovas, priklausė ieškovei. Be to, ieškovė 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškiniu Nr. (duomenys neskelbtini) reiškė reikalavimą dėl 3 268,14 Eur žalos atlyginimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vagystės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, bet ikiteisminis tyrimas nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo ieškiniu ieškovė siekia prarasto viešosios nuosavybės teise valdyto turto išreikalavimo iš atsakovo arba jo vertės atlyginimo. Turtas ieškovės nuosavybėn buvo įgytas pagal 2018 m. birželio 6 d. Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš rangovės, ieškovės ir atsakovo nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė nėra perleidusi turto jokiems asmenims, įskaitant ir atsakovą. Nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) surinkta medžiaga ir 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įrodo, kad turtas, dėl kurio reiškiamas šis ieškinys yra pas atsakovą. Ieškovė yra teisėtai įgijusi nuosavybės teisę į turtą. Ieškovė turtą įgijo viešojo pirkimo sutarties pagrindu – vienpusių suolų ieškovei buvo perduoti kartu su kitais darbų rezultatais 2018 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. birželio 6 d. Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovės teisė į turtą atsirado parko rekonstrukcijos darbų rangos sutarties pagrindu ir už jį atsiskaitė. Taigi, ieškovė turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į turtą ieškinio pareiškimo momentu ir iki turtą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Ieškovė turto valdymo teisę prarado be savo valios, jo perleisti atsakovui ar kitiems asmenims ieškovė neketino. Ieškovės su atsakovu jokie prievoliniai santykiai nesiejo ir nesieja, nes pagal Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbų rangos sutarties 5.7, 5.23 ir 15.5.3 p. atsakovas nebuvo pasitelktas kaip subrangovas. Faktą, kad būtent atsakovas valdo turtą – jį išsimontavo iš ieškovės rekonstruojamo parko ir išsivežė 2019 m. liepos 19 d. – įrodo nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas dėl jo nutraukimo. Kadangi ieškovė turtą įgijo rangos sutarties pagrindu pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. darbų, įskaitant vienuolika vienpusių suolų, perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir už juos sumokėjo, turtas yra ieškovės nuosavybė ir atsakovas jį šiuo metu valdo neteisėtai. Ieškovė už turtą sumokėjo savo rangovui, atsakovas nebuvo subrangovas ieškovės atžvilgiu pagal parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį. Atsakovas neturėjo ir neturi jokių prievolinių santykių su ieškove. Turto išmontavimas ir išvežimas 2019 m. liepos 19 d. yra neteisėtas ieškovės turto užvaldymas.

3.       Atsakovo atsiliepimu į ieškinį nurodoma, kad atsakovas 2018 m. liepos mėn. 17 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prekes, o konkrečiai suolus įsipareigojo parduoti pirkėjai (rangovei). Vadovaujantis šios sutarties 5.7. p., prekių nuosavybė rangovei pereina tik po pilno atsiskaitymo su atsakovu. Kadangi rangovė per sutartyje nustatytą terminą 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų, neatsiskaitė su pardavėju (atsakovu), todėl prekių nuosavybė perėjo pardavėjo (atsakovo) nuosavybėn. Dėl ko rangovė neturėjo teisės prekių perleisti, parduoti ar kitaip disponuoti ieškovei, kuri 2018 m. gruodžio 20 d. el. laišku buvo informuota apie rangovės ir atsakovo pasirašytos sutarties neįvykdymą iš pirkėjo pusės, t. y. kad už prekes neatsiskaityta, ir prekės yra atsakovo nuosavybė. Taip pat buvo informuota, apie suolų demontavimą, esant tokiai situacijai. Kadangi rangovė perpardavė ieškovei prekes, t. y. suolus, neva nupirktus pagal 2018 m. liepos mėn. 17 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo, ir atsakovas su ieškove tiesiogiai jokių sutarčių neturi ir neturėjo, tai visi šio ginčo reikalavimai turi būti keliami rangovei, kuris su ieškove 2018 m. birželio 06 d. yra tarpusavyje pasirašiusios Kauno miesto ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė remiantis šia sutartimi visas pretenzijas ir reikalavimus turi kelti šios sutarties kitai šaliai, prekių perpardavėjai rangovei.

4.       Ieškovės dublike teigiama, kad pagal 2018 m. liepos 17 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas ne tik įsipareigojo parduoti, pristatyti, tačiau ir atlikti montavimo darbus priede Nr. (duomenys neskelbtini) suderintoms prekėms (sutarties 3.1.1 p.), tame tarpe ir suolams, o už prekes sutarta atsiskaityti likus 3 (trims) darbo dienoms iki prekių perdavimo pirkėjui (sutarties 2.3 p.). Atsižvelgus į sutartines nuostatas, akivaizdu, jog rangovė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui neįvykdė dar iki suolų (duomenys neskelbtini) sumontavimo, tačiau pats atsakovas jokių veiksmų nesiėmė ir netgi ganėtinai ilgą laiko tarpą, t. y. iki 2018 m. gruodžio 20 d„ neinformavo ieškovės apie susidariusią padėtį. Todėl šiuo gi atveju, priešingai nei teigia atsakovas, būtent jis pats, vadovaudamasis tarp atsakovo ir rangovės pasirašyta 2018 m. liepos 17 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), visas pretenzijas ir reikalavimus dėl sutarties nevykdymo turi reikšti trečiajam asmeniui, tačiau ne ieškovei, juolab, jog rangovė ieškovės atžvilgiu prisiimtus sutartinius įsipareigojimus dėl suolų sumontavimo įvykdė, todėl ieškovė pretenzijų jai neturi. Minėtos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė yra sąžininga įgijėja ir jos interesus saugo įstatymas. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios verstų abejoti ieškovės sąžiningumu, todėl ieškovės nuomone 2019 m. liepos 19 d. atsakovas neteisėtai išmontavo ir išsivežė vienuolika vienpusių suolų (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Atsakovo noras, esant susiformavusiems geriems darbiniams tarpusavio santykiams, ginčo dalyku tapusius suolus padovanoti ieškovei neatlygintinai neįmanomas, kadangi ieškovė už juos jau yra sumokėjusi.

5.       Atsakovo triplike teigiama, jog atsakovas ir ieškovė nebuvo sudariusi jokių pirkimo pardavimo sutarčių. Ieškovė visas pretenzijas ir reikalavimus turėtų kelti ir teikti rangovei, t. y. trečiajam asmeniui, kadangi tarp šių šalių galiojo ir galioja 2018 m. birželio 6 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Visas teises ir pareigas, kurios kyla iš minėtos sutarties privalo prisiimti sutarties šalys. Minėtoje sutartyje 11.2 p. numato atliktų darbų (įskaitant statybos produktus ir įrenginius) garantiją, ir kad rangovė garantinio laikotarpio metu privalo, užsakovui pareikalavus, atlikti visus defektų ir žalos ištaisymo darbus. Sutarties 11.3 p. galioja ir esant rangovo nemokumui. Atsakovo ir rangovės pasirašyta 2018 m. liepos 17 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas iki šios dienos nėra gavęs pretenzijų ar skundo dėl atsakovo nuosavybėje esančių demontuotų prekių (suolų). Atsakovas suolus atsiėmė teisėtai, nes trečiasis asmuo nevykdė tarpusavio sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už prekes.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, jog ieškinio reiškiamu reikalavimu yra prašoma suoliukus grąžinti,  nes ieškovė yra už juos susimokėjusi, ieškovė yra sąžiningą suoliukų įgijėja rangos sutarties pagrindu, už suoliukus buvo atsiskaityta su rangove. Ginčas dėl to, kad atsakovas neteisėtai užvaldė suoliukus.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovo atsakovas nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu bei palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir paaiškino, jog sutartinių santykių pagrindu buvo susitarta dėl suoliukų pardavimo ir montavimo su rangove, maža dalis suoliukų buvo sumontuota, kita dalis neišpakuota, šiuo metu suoliukai įmonės žinioje.

8.       Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis yra atsakovo direktoriaus sesers vyras. Liudytojas turi aukštąjį išsilavinimą ir yra atsakovo projektų vadovas. Buvo pasirašyta sutartis su rangove, todėl atsakovas suoliukus pastatė bei sumontavo, bet rangovė neatsiskaitė su atsakovu už suoliukus ir paslaugas, patvirtino, kad dėl to  atsakovas suoliukus išsimontavo.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

9.       Tarp šalių kilo ginčas dėl kilnojamųjų daiktų – 11 (vienuolikos) vienpusių suolų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo suoliukai) – išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė teigė, kad atsakovas neteisėtai valdo daiktą (ginčo suoliukus) bei reikalavo atsakovą jį grąžinti, o atsakovas teigė, kad tarp jo ir trečiojo asmens buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl trečiajam asmeniui neįvykdžius prievolių atsakovui, t. y. neatsiskaičius pagal pirkimo-pardavimo sandorį,  šis teisėtai juos išmontavo ir šiuo metu juos valdo.  Ginčo dėl to, kad būtent atsakovas šiuo metu valdo ginčo suoliukus, tarp šalių nekilo.

10.       Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011; 2010-08-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/ 2009).

11.       Teisiniam reguliavimui nenumatant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdų konkurencijos, tai atvejais, kai byloje kilęs ginčas dėl kilnojamojo daikto grąžinimo, būtina nustatyti, ar ginčo šalis siejo daiktinio, ar prievolinio pobūdžio teisniai santykiai. Teisinių santykių kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-09-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-119/2012).

12.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovas procesiniuose dokumentuose prašė išreikalauti ginčo suoliukus iš svetimo neteisėto valdymo, o atsakovas į šį ieškovo prašymą atsikirto tuo, jog teisėtai juos turi savo žinioje, nes trečiasis asmuo turi kitų neįvykdytų turtinio pobūdžio prievolių atsakovui.

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

14.       Iš pateiktų į bylą šalių procesinių dokumentų turinio matyti, jog ieškovė ginčo suoliukus įgijo ir valdė viešojo pirkimo sutarties pagrindu (pagal 2018 m. birželio 6 d. Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo suoliukai ieškovei buvo perduoti kartu su kitais darbų rezultatais 2018 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); Iš 2018 m. spalio 22 d. lėšų pervedimo nurodymo matyti, jog ieškovė pervedė trečiajam asmeniui (rangovei) 73 097,21 Eur ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 15 350,41 Eur su kodu 1001 (PVM)). Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, matyti, jog ieškovė turto valdymo teisę prarado 2019 m. liepos 19 d. be savo valios, jo perleisti atsakovui ar kitiems asmenims ieškovė neketino. Dėl atsakovo argumentų, jog jis teisėtai užvaldė ginčo suoliukus, pažymėtina tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė nebuvo sąžininga ginčo suoliukų įgijėja, atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios verstų abejoti ieškovės sąžiningumu, be to, pagal 2018 m. liepos 17 d. atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Litcon“ sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas gavo 35000 Eur avansinį mokėjimą. Iš atsakovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad ginčo suoliukai yra natūra atsakovo žinioje.  Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog bylos duomenys patvirtina, kad aukščiau minėtus ginčo suoliukus atsakovas yra užvaldęs neteisėtai ir jis juos turėjo ieškinio pareiškimo momentu, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas. Ieškinyje be kita ko, ieškovė buvo suformulavusi alternatyvų reikalavimą – nesant ginčo suoliukų priteisti ieškovei jų vertės atlyginimą pinigais 3 268,14 Eur sumai kaip turtinės žalos atlyginimą, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau byloje nėra duomenų, jog ginčo suoliukai būtų prarasti ar sunaikinti, priešingai, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog ginčo suoliukai yra išlikę bei yra atsakovo dispozicijoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės, t. y. kad alternatyvių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika 36). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei teismui patenkinus ieškovės alternatyvų reikalavimą – išreikalauti iš atsakovo valdymo ginčo suoliukus, ginčas tarp šalių išspręstas iš esmės, be kita ko, teismo posėdžio metu ieškovei nurodžius, kad ji, nesant duomenų, jog ginčo suoliukai sunaikinti, prarasti ar perleisti, palaikanti tik vieną iš alternatyvių reikalavimų (išreikalauti iš neteisėto valdymo), plačiau nepasisakytina dėl alternatyvaus reikalavimo dėl jų vertės atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

15.       Ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Ieškinys, pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis, patenkintas visa apimtimi, todėl už jį ieškinio priėmimo metu mokėtinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.) priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,44 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 str.). Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 82,44 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškinį.

Išreikalauti iš atsakovo UAB „Naujieji ženklai“, juridinio asmens kodas 124385018, valdymo 11 (vienuolika) vienpusių suolų (duomenys neskelbtini), grąžinant juos ieškovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111106319.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Naujieji ženklai“, juridinio asmens kodas 124385018,  82,44 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir 44 euro centus)  bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Rūta Kazlauskienė