Civilinė byla Nr. e2-3941-779/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01159-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.2.; 3.1.11.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovo Jungtinės Karalystės bendrovės C. H. and Properties Limited prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/ galimų nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo/ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovų Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB (toliau – ir Kauno LEZ), B. K. bendrovės Antwerpse ontwikkelings en investeringsmaatschappij (toliau – ir AOI), Jungtinės Karalystės bendrovės Knightsbridge Property Management atžvilgiu užtikrinant atsakovo Jungtinės Karalystės bendrovės C. H. and Properties Limited priešieškinį,
n u s t a t ė :
1. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/ galimų nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo/ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovų Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, B. K. bendrovės Antwerpse ontwikkelings en investeringsmaatschappij, Jungtinės Karalystės bendrovės Knightsbridge Property Management atžvilgiu užtikrinant atsakovo Jungtinės Karalystės bendrovės C. H. and Properties Limited priešieškinį, kuriuo prašė: pakeisti 2019 m. liepos 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-621-381/2019 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones į šias naujas laikinąsias apsaugos priemones: „leisti vykdyti 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutartį ir išieškojimo pagal ją veiksmus su sąlyga, kad bet kokios atsakovės C. H. and Properties Limited naudai išieškotos sumos vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00773 (ar kitoje vykdomojoje byloje, susijusioje su 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutartimi) būtų laikomos vykdymo veiksmus atliekančio antstolio depozitinėje sąskaitoje, uždraudžiant tokių lėšų paskirstymą iki Vilniaus komercinio arbitražo teismas priims galutinį sprendimą byloje dėl 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia“; arba taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo institutą ir įpareigoti ieškovus Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge įmokėti į Vilniaus apygardos teismo ar pasirinkto antstolio (notaro) depozitinę sąskaitą bent 7 milijonų GBP (arba analogišką sumą eurais pagal mokėjimo dienos valiutų keitimo kursą) sumą arba pateikti pirmo pareikalavimo banko garantiją atsakovės naudai bent 7 milijonų GBP sumai. Nustatyti, kad minėtos nuostolių užtikrinimo priemonės turi galioti iki Vilniaus komercinio arbitražo teismas priims galutinį sprendimą byloje dėl 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia bei – atsakovei palankaus VKAT arbitražo sprendimo atveju - dar papildomas 20 dienų; arba užtikrinant atsakovės priešieškinį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ieškovų (skolininkų) Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge nekilnojamojo ir kilnojamojo turtą, o šio nepakankant – ir pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge ir esančias Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge arba pas trečiuosius asmenis, 7 milijonų GBP sumai (arba analogiškai sumai eurais pagal atitinkamų vykdymo veiksmų dieną galiojantį valiutų keitimo kursą), leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su atsakove.
2. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Taikymą motyvavo tuo, kad egzistuoja grėsmė galimai palankaus ieškovams arbitražo sprendimui vykdymui, kadangi bus sudėtinga išsiieškoti lėšas iš užsienio jurisdikcijoje esančio atsakovo. Pakeičiant laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu, kad vykdant išieškojimą gautos sumos būtų pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, lėšos negalėtų būti išmokamos atsakovui iki galutinio arbitražo sprendimo, taip užtikrinant ieškovų ir atsakovo interesų pusiausvyrą.
3. Šiuo metu nutarties pagrindu taikomas draudimas vykdyti išieškojimo veiksmus pagal Maksimalaus įkeitimo sutartį (kurios ieškovai neginčija ir kurią patys sudarė) leidžia ieškovams, ypač Kauno LEZ, susirinkti visas gautinas lėšas arba sudaryti papildomus susitarimus su skolininkais, numatančius bet kokių gautinų sumų mokėjimą kitiems susijusiems asmenims, užskaitas ar ilgalaikius atidėjinius, taip apsunkinant atsakovo išsiieškojimo galimybes. Kyla grėsmė, jog atsakovas net ir po palankaus arbitražo sprendimo negalės išieškoti savo skolos, kadangi ieškovai bus tam pasiruošė ir atlikę atitinkamus veiksmus.
4. Ieškovai pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti pilna apimtimi. Nurodė, kad atsakovas neįrodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti vos prieš mėnesį Lietuvos apeliacinio teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo prašymas pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesant jokių naujai paaiškėjusių duomenų, galinčių sudaryti pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių keitimui, savo esme yra prašymas ne pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, o prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, jos teisėtumą ir pagrįstumą, kas prieštarauja visiems pamatiniams civilinio proceso principams ir normoms. Prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-22 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo negali būti tenkinamas ne tik dėl aukščiau nurodytų motyvų, bet ir dėl to, kad Lietuvos apeliacinio teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teisingos ir proporcingos, užtikrinančios atsakovo interesų pusiausvyrą ieškovų atžvilgiu.
5. Esant visiškam Kauno LEZ turto areštui, nesudarančiam Kauno LEZ galimybės šiuo turtu disponuoti net menkiausia apimtimi, vien šiuo aspektu neegzistuoja pagrindas keisti Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui vykdyti išieškojimą į antstolio depozitinę sąskaitą. Leidimas atsakovui vykdyti išieškojimą į antstolio depozitinę sąskaitą pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinus ekonomiškumo ir proporcingumo principus, ir nepagrįstai bei neteisėtai iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą atsakovo naudai, turint galvoje, kad šiuo metu neegzistuoja net teorinė rizika, kad pilna apimtimi areštuotas Kauno LEZ turtas ir lėšos galėtų būti kam nors perleistos, paslėptos, iššvaistytos ar panašiai. Pateiktu prašymu atsakovas neįrodė esant priešingai.
6. Jeigu būtų tenkinamas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant vykdyti išieškojimą į antstolio depozitinę sąskaitą ir uždraudžiant vykdyti išieškotų lėšų paskirstymą iki VKAT sprendimo arbitražo byloje, toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas tiesiogiai prieštarautų CK 6.9301 str. ir CPK 754 str. imperatyvams ir iš esmės paneigtų Kauno LEZ darbuotojų teisę gauti darbo užmokestį, o Kauno LEZ pareigą mokėti mokesčius padarytų iš esmės neįgyvendinamą. Tuo tarpu darbo užmokesčių darbuotojams ir mokesčių valstybei nemokėjimas tiesiogiai lemtų bankroto procedūrų inicijavimą Kauno LEZ atžvilgiu, taigi tuo pačiu ir neproporcingai didelę žalą tiek Kauno LEZ, tiek viešajam interesui, todėl vien nurodytu pagrindu Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-22 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti keičiamos.
7. Sąlyga, reglamentuojanti realiai tikėtiną nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį nėra įrodyta vien dėl to, kad net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms pagal 2019-07-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, visas Kauno LEZ turtas ir pinginės lėšos (net ir esantys pas trečiuosius asmenis) yra areštuotos atsakovo naudai, nei turtu, nei lėšomis Kauno LEZ disponuoti negali. Aplinkybė, jog esant sprendžiamai Arbitražo bylai atsakovas negali šio turto ir lėšų perimti, jokia apimtimi nesuponuoja realiai tikėtinų nuostolių atsiradimo. Tuo tarpu atsakovo teiginys, jog visų vykdymo veiksmų sustabdymas neva leidžia Ieškovams perkelti turtą ir turtines teises yra nesuderinamas su egzistuojančiais faktais.
8. Dėl preliminaraus menamai tikėtinų nuostolių dydžio atsakovas apskirtai nepasisako, o nuostolių užtikrinimą tiesiog prašo taikyti lygų išieškotinai sumai, nors menamai tikėtini nuostoliai ir išieškotinos sumos dydis negali būti tapatinami. Lietuvos apeliacinio teismo draudimas atsakovui perimti antstolio areštuotą Kauno LEZ turtą ir turtines lėšas iki kol bus priimtas sprendimas arbitražo byloje, jokios nuostolių atsiradimo tikimybės atsakovui nesukuria. Pažymėtina, kad netgi jeigu arbitražo byloje ir būtų priimtas atsakovui palankus sprendimas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpis atsakovui būtų pilnai kompensuotas vykdomojoje byloje skaičiuojamomis net 8% metinėmis procesinėmis palūkanomis.
9. Antroji sąlyga, reglamentuojanti tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmo priežastinį ryšį su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis savaime nėra įrodyta dėl neįrodyto realaus tikėtinų nuostolių atsiradimo ir, atitinkamai, dėl priežastinio ryšio nebuvimo su pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudaro jokių prielaidų mažėti Kauno LEZ turimam turtui, blogėti Kauno LEZ finansinei padėčiai.
10. Lietuvos apeliaciniam teismui galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavus, jog ieškovų ieškinys yra prima facie pagrįstas, atsakovo priešieškinis vien šiuo pagrindu laikytinas prima facie nepagrįstu. Kauno LEZ neturi galimybės jokia apimtimi disponuoti areštuotu turtu ir lėšomis, o Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-22 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šios situacijos arešto atžvilgiu nepakeitė (tik uždraudė lėšas pervesti atsakovui), ką patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu teikiami antstolio patvarkymai. Ieškovų nesąžiningumas siekiant paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti nėra įrodytas.
Prašymas netenkintinas.
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
11. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-621-381/2019 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovių Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės, „Antwerpse ontwikkelings en investeringsmaatschappij“ ir „Knightsbridge Property Management Ltd.“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, sustabdyti 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutarties vykdymą ir uždrausti atsakovei „C. H. and Properties Limited“ įgyvendinti visas iš šios sutarties kylančias teises, apimančias ir kreipimąsi dėl priverstinio skolos pagal 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutartį išieškojimo, t. y. apimančias ir išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00773 sustabdymą, iki Vilniaus komercinio arbitražo teismas priims galutinį sprendimą byloje dėl 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia.
12. Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
13. Atsakovas prašo pakeisti 2019 m. liepos 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-621-381/2019 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones į šias naujas laikinąsias apsaugos priemones: „leisti vykdyti 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutartį ir išieškojimo pagal ją veiksmus su sąlyga, kad bet kokios atsakovės C. H. and Properties Limited naudai išieškotos sumos vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00773 (ar kitoje vykdomojoje byloje, susijusioje su 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutartimi) būtų laikomos vykdymo veiksmus atliekančio antstolio depozitinėje sąskaitoje, uždraudžiant tokių lėšų paskirstymą iki Vilniaus komercinio arbitražo teismas priims galutinį sprendimą byloje dėl 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia“.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017). Prašymą pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas grindžia išimtinai tuo, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nurodytu būdu ir leidus tęsti išieškojimo veiksmus, tačiau neleidžiant išieškotų lėšų paskirstyti išieškotojams, būtų užtikrinti atsakovo interesai atgauti skolą.
15. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1130-943/2018).
16. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nenurodė jokių naujų Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties priėmimo metu neegzistavusių aplinkybių, kurios keistų tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją, sudarytų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių keitimui. Teismo vertinimu, atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu naudojasi ne pagal paskirtį, kvestionuoja įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį, iš esmės siekia šios nutarties peržiūrėjimo. Teismas neturi pagrindo atsakovo nurodytų argumentų vertinti kaip naujų aplinkybių, sąlygojančių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybę, pažeidžiančių proporcingumo, ekonomiškumo principus, kadangi šios aplinkybės egzistavo Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir turėjo būti bei buvo teismo įvertintos. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestinas.
2. Dėl nuostolių užtikrinimo
17. Remiantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
18. Atsakovas prašo taikyti nuostolių, galimų dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo institutą ir įpareigoti ieškovus Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge įmokėti į Vilniaus apygardos teismo ar pasirinkto antstolio (notaro) depozitinę sąskaitą bent 7 milijonų GBP (arba analogišką sumą eurais pagal mokėjimo dienos valiutų keitimo kursą) sumą arba pateikti pirmo pareikalavimo banko garantiją atsakovo naudai bent 7 milijonų GBP sumai.
19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 178 str.).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovas deklaratyviai nurodė, tačiau nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių kokio pobūdžio ir dydžio nuostolius atsakovas tikėtinai gali patirti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė nuostolių atsiradimo mechanizmo, jų ryšio su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
21. Atsakovo argumentai, kad esant šiuo metu galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms ieškovai gali perkelti savo turtą ir turtines teises, sudaryti susitarimus su skolininkais, numatančius bet kokių gautinų sumų mokėjimą kitiems susijusiems asmenims, tokiu būdu apsunkinant atsakovo išieškojimo galimybes nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais apie ieškovo atliktus veiksmus, rodančius ieškovų siekį išvengti atsiskaitymo su atsakovu. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo prašymas dėl nuostolių užtikrinimo atmestinas kaip netenkinantis būtinųjų šio instituto taikymo sąlygų.
3. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams taikymo
22. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Šioje teisės normoje įtvirtinta bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo norma, pagal kurią, nustačius, jog ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Taigi, esminis vertinamasis kriterijus yra tai, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis).
23. Atsakovas prašo užtikrinant atsakovo priešieškinį (kuriuo prašoma nurodyti ieškovėms sumokėti atsakovui 7 222 219,74 svarų sterlingų) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovų Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge nekilnojamojo ir kilnojamojo turtą, o šio nepakankant – ir pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge ir esančias Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge arba pas trečiuosius asmenis, 7 milijonų GBP sumai (arba analogiškai sumai eurais pagal atitinkamų vykdymo veiksmų dieną galiojantį valiutų keitimo kursą), leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su atsakove.
24. Nagrinėjamu atveju teismas, preliminariai įvertinęs priešieškinio reikalavimų pobūdį, priešieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
25. Kita vertus, kaip minėta, turi būti nustatyta ir kita sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais ir negali peržengti prašymo ribų.
26. Atsakovo manymu, grėsmę būsimo arbitražo sprendimo neįvykdymui sudaro tai, kad ieškovai savo pelną yra sukaupę būsimų mokėjimo kreditoriams sąskaita, egzistuoja didelė rizika, kad nepaskirstytas pelnas dividendų forma bus paskirstytas akcininkams, priešieškinio reikalavimas sudaro ženklią ieškovų turto dalį, ieškovai siekia bet kokiomis priemonėmis sukliudyti atsakovui išieškoti skolą reikšdami prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
27. Teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).
28. Remiantis išdėstytu, vertintina ne ieškovų turtinė padėtis ir jiems pareikšto ieškinio sumos reikšmingumas, tačiau duomenys apie ieškovų elgesį sąžiningumo aspektu atsakovo atžvilgiu.
29. Teismo vertinimu, ieškovų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones reiškimas bylose, priešingai nei teigia atsakovas, savaime nelaikytinas nesąžiningu elgesiu, tačiau laikytinas naudojimusi šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Atsakovas taip pat neįrodė ir aplinkybių, kad ieškovai siekia arba ėmėsi veiksmų turtui perleisti, nuslėpti, pabloginti savo turtinę padėtį. Nenustačius ieškovų nesąžiningumo, pripažintina, kad neegzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui galimai palankaus arbitražo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Kadangi neegzistuoja visos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
30. Taip pat paiminėtina ir tai, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovo turtinio pobūdžio reikalavimams, kuriuos atsakovas reiškia priešieškiniu, užtikrinti antstolis I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00773 2019-07-19 Turto arešto aktu Nr. S-198-20291 yra pritaikęs turto areštą 8 338 924,91 Eur sumai (atitinkamai 7 585 085,27 svarų sterlingų), taigi atsakovo interesas, kad 7 milijonų svarų sterlingų masto ieškovo turtas būtų areštuotas atsakovo naudai pagal maksimalaus įkeitimo sutartį yra įgyvendintas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-148 straipsniais, 290 – 291 straipsniais,
n u t a r i a :
netenkinti Jungtinės Karalystės bendrovės C. H. and Properties Limited prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/ galimų nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo/ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Inga Staknienė