Civilinė byla Nr. e2-1014-638/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00219-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5
(S)
2.6.39.2.6.4.9;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,
sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,
dalyvaujant atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui E. S.,
žodinio proceso tvarka nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „K. C.“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 46 779,58 Eur išmokėtą draudimo išmoką (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, toliau- TPVCAPDĮ, 22 straipsnio 1 dalies pagrindu), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovę priteistas sumas pervesti į ADB „Gjensidige“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440).
Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas vilkiko VOLVO, (duomenys neskelbitni), junginys. Eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas, vairavęs transporto priemonę SCANIA R440, v.n. (duomenys neskelbtini) Policijos pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės SCANIA R440, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. SCANIA R440, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ), Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovė išmokėjo 46 779,58 Eur dydžio draudimo išmoką kompensuodama eismo įvykio metu patirtą žalą. Atsakovei kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai žalos neatlygino. Kadangi, kaip nurodyta policijos pažymoje, atsakovės transporto priemonės vairuotojas buvo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakovę tokio dydžio, kokio dydžio išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį 2022m. birželio 8 d. neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašė esant CPK nustatytiems pagrindams priimti sprendimą už akių. Taip pat prašė jiems nedalyvaujant spręsti klausimą dėl trečiojo asmens R. K. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu R. K., kuris 2015 m. lapkričio 3 d. vairavo atsakovei priklausantį automobilį SCANIA R440. Teismas protokoline nutartimi atmetė prašymą dėl trečiojo asmens įtraukimo įbylą. Byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad ieškovė nėra įgijusi regresinio reikalavimo teisės į atsakovę dėl sumokėtų draudimo išmokų susigrąžinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovas advokatas E. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, objektyviai negalėjo vartoti alkoholio ar vairuoti transporto priemonės, nes juridinis asmuo yra teisinė fikcija. Ginčo draudimo sutarties atveju atsakovė buvo draudėja. Vairuotojas R. K. vairavo transporto priemonę girtas ir po to sustojo šalikelėje, o pastarajam sustojus netinkamai ir išjungus variklį, bei transporto priemonių junginio apšvietimą, tai sąlygojo eismo įvykį, kuomet į stovinčią šalikelėje transporto priemonę atsitrenkė kita pro šalį važiuojanti transporto priemonė. Visiškai neteisingai draudiko buvo įvertintas vairuotojo R. K. 2015 m. lapkričio 6 d. paaiškinimas atsakovo įmonės direktoriui, nes Antverpeno teismo sprendime, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra nurodyta, kad < ... R. K., kuriam nustatytas didelis girtumo laipsnis, buvo pastatęs savo vairuojamą transporto priemonių junginį su užgesintais galiniais žibintais kelio vedančio Antwerpen link, dešinėje kelio pusėje ...>, šios aplinkybės rodo, kad autoįvykio metu atsakovo transporto priemonė ne judėjo, o buvo pastatyta kelkraštyje. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Antverpeno teismas nusprendė, kad dėl autoįvykio išimtinai kaltas R. K., o ne į jį atsitrenkusio vilkiko vairuotojas, tačiau teismo sprendime yra konstatuota, kad < K. atsakomybė už tai, kad jis sustabdė ir paliko stovėti savo transporto priemonę automobilių greitkelyje pažeisdamas reikalavimus, yra neginčijama. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu jis nebūtų sukūręs kliūties kelyje>. Antverpeno teismo sprendime nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad autoįvykio, tai yra žalos atsiradimo metu, R. K. transporto priemonės nevairavo, nes ji buvo pastatyta kelkraštyje su išjungtu varikliu ir išjungtomis šviesomis. Dėl šios priežasties byloje nėra įrodyta ieškovės regreso teisės į R. K. atsiradimo aplinkybių, kadangi žalos atsiradimo metu (autoįvykio metu), atsakingas už žalą asmuo (vairuotojas R. K.) transporto priemonės nevairavo.
Be to, nurodė, kad nuostolių palūkanų forma, jas skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 17 d. ir iki 2021 m. birželio 21 d., priežastis yra TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas, kuomet ieškovė ir/ar jos atstovas žaloms Belgijoje sureguliuoti InterEurope nevykdė įstatymo reikalavimų esant įsiteisėjusiam Belgijos policijos teismo sprendimui sumokėti draudimo išmoką per 14 dienų terminą. Teismo proceso išlaidos, kuomet teismo procesuose nedalyvavo nei vairuotojas, nei atsakovė, nei ieškovė ar jos atstovas Belgijoje, apskritai nėra susiję su neblaivaus vairuotojo R. K. sukelta žala, todėl jos nesudaro atgręžtinio reikalavimo teisės turinio. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies taisyklė reikalauja žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims fakto konstatavimo ir yra esminė regreso sąlyga, o šioje byloje to nėra įrodyta.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad atsakovei K. C. nuosavybės teise priklausančio automobilio SCANIA R440, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ pagal sutartį AYAS 01 9603671, galiojančią nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. Nuo 2016 m. kovo 1 d. „PZU Lietuva“ pakeitė pavadinimą ir teisinę formą į akcinę draudimo bendrovę „Gjensidige“. „PZU Lietuva“ turtas, teisės ir pareigos perėjo ieškovei ADB „Gjensidige“ (interneto prieiga: https://www.gjensidige.lt/apie-mus/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/daugiau-2016-03-01).
Automobilį SCANIA R440 vairavo R. K., atsakovės darbuotojas, kuris 2015 m. lapkričio 3 d. 1.24 val. patyrė eismo įvykį.
Ieškovė 2021 m. liepos 12 d. išmokėjo savo korespondentei B. I. Belgium AG 46 446,78 Eur draudimo išmoką. Tą pačią dieną ieškovė pateikė pretenziją atsakovei K. C. grąžinti 46 446,78 Eur draudimo išmoką regreso tvarka, nes atsakovės darbuotojas vairavo automobilį būdamas neblaivus (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nustatyta, kad po eismo įvykio, 2016 m. lapkričio 30 d. policijos teismas už akių pripažino R. K. kaltu, kadangi jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo tokios būklės, dėl kurios negalėjo atlikti reikiamų manevrų su transporto priemone ir netyčia sužalojo p.(duomenys neskelbtini), taip pat buvo apgadintas kitas vilkiko junginys V. P. policijos teismo sprendimo ieškovė į šią bylą nepateikė. Autoįvykio mechanizmas yra išanalizuotas Antwerpen pirmosios instancijos teismo Civilinės teisės padalinio AB6 teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendime, kurio motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad R. K., kuriam nustatytas didelis girtumo laipsnis, buvo pastatęs savo vairuojamą transporto priemonių junginį su užgesintais galiniais žibintais, kelio, vedančio Antwerpen link, dešinėje eismo juostoje, prieš tai jis kurį laiką važiavo važiuojamąja kelio dalimi vingiuodamas iš kairės į dešinę. (...) R. K. atsakomybė už tai, kad jis sustabdė ir paliko stovėti savo transporto priemonę automobilių greitkelyje pažeisdamas reikalavimus, yra neginčijama. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu jis nebūtų sukūręs kliūties kelyje.
Atsakovė nesutinka, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovei reikalauti išmokos grąžinimo pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 d. 1 p., nurodo, kad juridiniam asmeniui neblaivumo taisyklė yra apskritai netaikytina, be to, R. K. autoįvykio metu nevairavo, vilkikas stovėjo.
Teismas atmeta atsakovės argumentą, kad vairuotojo R. K. neblaivumas nesudaro sąlygos taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atgręžtinio reikalavimo taisyklę. Atsakovė neginčijo, kad R. K. ginčo eismo įvykio momentu (2015 m. lapkričio 3 d.) buvo atsakovės darbuotojas ir atliko darbines pareigas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato draudiko teisę reikalauti išmokų grąžinimo iš atsakingo už žalą asmens, kuris vairavo neblaivus, šiuo atveju betarpiškai atsakingas asmuo būtų R. K.. Tačiau CK 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad už darbuotojus, einančius pareigas, yra atsakingas juos pasamdęs darbdavys. Todėl spręstina, kad atsakovė buvo atsakinga už R. K. veiksmus, jai kyla pareiga ir grąžinti draudimo išmoką. Panašiai buvo išspręstas atgręžtinis draudimo įmonės reikalavimas - priteistas išmokos grąžinimas iš įmonės - Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1560-796/2017, čia darbdavys argumentavo, kad neblaivus vairuotojas padarė žalą (draudiminį įvykį) nevykdydamas darbo pareigų, tačiau teismas šiuos argumentus atmetė, nurodęs, kad būdamas komandiruotėje darbuotojas nuolatos vykdė darbdavio nurodymus, atliko savo darbą ne įprastoje darbo vietoje ir už nuolatinį darbo atlikimą kitoje vietoje gaudavo dienpinigius.
Atsakovė ginčijo ir kitą atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygą – vairavimo faktą, nurodė, kad ginčo eismo įvykio metu R. K. vilkiko nevairavo, nes vilkikas stovėjo kelkraštyje.
Teismas su tokia atsakovės pozicija negali sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas apima ne tik vairavimą būnant neblaiviu, bet ir kitus neblaivumo atvejus, kai atsakingas už žalą asmuo vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kitaip tariant, neblaivumo atsiradimas net ir po įvykio yra pagrindas regresui kilti. Kita vertus, teismo požiūriu, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama vairavimo sąvoka yra neatsiejama nuo draudžiamojo įvykio sąvokos. Jeigu ginčo eismo įvykį, kai į netinkamai pastatytą vilkiko junginį atsitrenkė kitas vilkikas, laikyti draudžiamuoju įvykiu, tai atlyginus žalą dėl tokio draudžiamojo įvykio galimas ir regresas (atgręžtinis reikalavimas). Priešingu atveju, nėra draudžiamojo įvykio, nes transporto priemonė eisme nedalyvavo, ji stovėjo. Tačiau eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu atsakovė neginčija. Todėl ir regreso galimybė turėtų būti aiškinama ir suprantama platesniame kontekste, atsižvelgiant į ESTT formuojamą nuoseklią praktiką, kad sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismą viešuosiuose keliuose, bet ir bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją (žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Vnuk, C-162/13, 59 punktą ir 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo Rodrigues de Andrade, C-514/16, 34 punktą); transporto priemonės stovėjimas ir nejudėjimo laikotarpis yra natūralūs ir būtini etapai, kurie sudaro jos, kaip transporto priemonės, naudojimo dalį; taigi, transporto priemonė yra naudojama pagal jos, kaip transporto priemonės, funkciją, kai ji juda, bet taip pat, iš esmės, kai ji stovi tarp dviejų judėjimo momentų; transporto priemonės pastatymas privačiame garaže yra jos naudojimas, kuris atitinka jos, kaip transporto priemonės, funkciją; sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima situaciją, kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė, kuri naudojama pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, užsidegė, taip sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, o dėl jo buvo padaryta žala šiam pastatui, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro (2019 m. birželio 20 d. sprendimas L?nea D. A., C-100/18, 41–43, 48 punktai), (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-403/2022).
Šiuo atveju, kaip nustatyta, transporto priemonė SCANIA R440 prieš pat įvykį važiavo greitkeliu vingiuodama iš kairės į dešinę, paskui, kaip rašo R. K. savo paaiškinime, „sustojo greitkelyje, išlipo pažiūrėti, kaip šviečia žibintai, sėdo į mašiną ir po poros minučių į priekabos galą trenkėsi automobilis“. Iš draudikų susirašinėjimo (G. D. iš intereuropeag.com rašo R. Š. į gjensidige.no) apie įvykio aplinkybes galima suprasti, kad vairuotojas (R. K.) netikėtai sustojo avarinėje eismo juostoje, tačiau priekaba pateko į eismo juostą, buvo be įspėjamųjų žibintų ar kitokių šviesų, kita transporto priemonė VOLVO BXGN46 atsitrenkė į SCANIA junginio galą. Teismas iš aprašyto eismo įvykio mechanizmo, R. K. rašyto paaiškinimo, eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, Direktyvos 2009/103/EB nuostatų dėl transporto eismo sąvokos ir dėl civilinės atsakomybės sąlygų aiškinimo ESTT praktikoje, daro išvadą, kad ir šiuo atveju atsakingo už žalą asmens veiksmus galima vertinti kaip transporto priemonės vairavimą transporto eismo ir civilinės atsakomybės prasme.
Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad prašoma priteisti 46 446,78 Eur suma yra paskaičiuota neteisingai, nepagrįstai priskaičiuotos palūkanos ir teisinės išlaidos.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 33 punktas).
Šiuo atveju, ieškovė, kaip minėta, 2021 m. liepos 12 d. išmokėjo savo korespondentei B. I. Belgium AG 46 446,78 Eur draudimo išmoką. Pats išmokėjimo savo korespondentei Belgijoje faktas, teismo požiūriu, yra pakankamas laikyti, kad 2021 m. liepos 12 d. prievolė sumokėti draudimo išmoką buvo įvykdyta. Tokios praktikos laikosi kasacinis teismas, pvz., Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012, kurioje ieškinio senaties termino pradžia buvo laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui kitoje valstybėje; taip pat ir Lietuvos A. T. 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014.
Kaip jau minėta, Antwerpen pirmosios instancijos teismo Civilinės teisės padalinio AB6 teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendime yra konstatuota, kad dėl ginčo įvykio nukentėjusių asmenų „Wijdemeren“ pagrįstas reikalavimas yra 3366 Eur, „Aegon“ pagrįstas reikalavimas yra 33 274,70 Eur. Iš viso 36 640,70 Eur, ir šios sumos dydžio atsakovė neginčijo. Už „Aegon“ paskaičiuotą žalos atlyginimo sumą ieškovė dar yra išmokėjusi palūkanas, iš viso 3547,76 Eur, paskaičiuotas pagal Belgijoje galiojusias palūkanų normas už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 5 d. (dvi dienos po eismo įvykio) iki 2021 m. birželio 21 d. Tokiu pačiu principu paskaičiuotos palūkanos nuo „Wijdemeren“ žalos sumos, iš viso 378,32 Eur.
Atsakovė nurodė, kad nukentėjusiųjų patirtos žalos dydis buvo nustatytas jau 2016 m. lapkričio 30 d. policijos teismo sprendime, kuriuo R. K. buvo pripažintas kaltu dėl įvykio ir jam priteista atlyginti nuostolius „Aegon“ ir „Wijdemeren“, todėl įsiteisėjus šiam sprendimui 2017 m. sausio 1 d., ieškovė kaip draudikas vėliausiai iki 2017 m. sausio 16 d. turėjo išmokėti išmokas, tokiu atveju nebūtų reikėję priskaičiuoti palūkanų, kitaip tariant, pareiga mokėti 3 926,08 Eur palūkanų yra priežastiniu ryšiu nesusijusi su atsakovės veiksmais. Teismas nesutinka su tokia argumentacija. Visų pirma, nepateikta įrydymų, kad 2016 m. lapkričio 30 d. policijos teismas nustatė konkretų padarytos žalos dydį, nes paties policijos teismo sprendimo nepateikta. Be to, iš pateikto Atnwerpen pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo matyti, kad ieškovė B. B. van Autoverzekeraars VZW (BBAV, Belgijos draudikų biuras) iškėlė kitą bylą, kurioje ginčijo policijos teismo sprendimu nustatytas civilinės atsakomybės proporcijas, prašė nustatyti, kad K. kaltė yra 20 proc., o (duomenys neskelbtini) kaltė yra 80 proc. Teisė kreiptis į teismą yra visuotinai pripažįstama Europos teismų praktikoje, ieškinio sėkmės atveju, šios bylos ieškovei (Gjensidige) būtų reikėję mokėti mažesnę draudimo išmoką, tuo pačiu ir regresinis ieškinys būtų mažesnio dydžio, todėl laikotarpiu nuo žalos atsiradimo (2015 m. lapkričio 5 d.) iki 2021 birželio 21 d. paskaičiuotos palūkanos nelaikytinos nepagrįstai paskaičiuotomis ir nesusijusiomis su atsakovės veiksmais.
Atsakovė taip pat nesutiko, kad bylinėjimosi išlaidos (iš viso 5880 Eur) yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmais. Nurodė, kad bylos šalimis Antwerpen teismuose nebuvo nei ieškovė, nei tuo labiau atsakovė, bylinėjosi Belgijos draudimo įmonė BBAV. Iš jau minėto Antwerpen pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo matyti, kad priteistos BBAV bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese 2400 Eur ir iš BBAV priteista 165 Eur valstybės naudai. Kiek buvo priteista teisinių išlaidų pirmosios instancijos procese, nėra nurodyta. Advokato pateiktame apskaičiavime nurodoma du kartus po 2400 Eur ir 1080 Eur „Wijdemeren“ išlaidos. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju visa bylinėjimosi išlaidų suma yra priežastiniu ryšiu pernelyg nutolusi nuo atsakovės veiksmų. Nors teisė kreiptis į teismą yra, kaip minėta, visuotinai pripažįstama, vis dėlto bylos šalys prisiima bylinėjimosi išlaidų riziką nesėkmės atveju, todėl laikyti šias išlaidas draudimo išmokos dalimi TPVCAPDĮ prasme būtų nepagrįsta.
Todėl regresinis reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistina ieškovei 40 566,78 Eur draudimo išmokos.
Laikytina, kad ieškinys tenkinamas 87,34 proc., suapvalinus 87 proc. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės išlaidas sudarė 407,35 Eur už vertimus ir 927 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 1334,35 Eur. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei priteistina 1160,88 Eur. Atsakovės išlaidas sudarė 1200 Eur už advokato paslaugas, proporcingai atmestiems reikalavimams atsakovei priteistina 156 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1004,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, įm.k. 110057869, iš atsakovės UAB „K. C.“, įm.k. 302616570, 40 566,78 Eur (keturiasdešimt tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 78 ct) draudimo išmokos ir 1004,88 Eur (tūkstantį keturis eurus ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Diana Labokaitė