Administracinė byla Nr. A-261-624/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01119-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 35.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl įsakymų, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas R. A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintais skundais (I t., b. l. 7–9, 90–91, 122–123, II t., b. l. 29–30) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. A-3834 ir 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. A-4799; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją paskirti pareiškėjui nuomos mokesčio kompensaciją už 2012 m. birželio–gruodžio mėnesius, 2013 m. sausio, vasario mėnesius; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš savo biudžeto lėšų apmokėti pareiškėjo skolą už socialinio būsto nuomą; 4) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-482 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį keitusio sprendimo pripažinimo netekusiais galios“; 6) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą nelaikyti netekusiais galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. T-482 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. T-316 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-482 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis, kaip socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkas, 2012 m. birželio 5 d. ir 2012 m. rugsėjo 4 d. pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą dėl nuomos mokesčio kompensavimo už 2012 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius, o 2012 m. gruodžio 5 d. prašė paskirti kompensaciją už 2012 m. gruodžio ir 2013 m. sausio, vasario mėnesius, tačiau ginčijamais įsakymais buvo nutarta neskirti socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacijos dėl atsiradusio įsiskolinimo. Pareiškėjo manymu, atsisakymas skirti kompensaciją yra nepagrįstas, nes įsiskolinimas už būsto nuomą susidarė dėl to, jog Kauno miesto savivaldybė nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. neatsiuntė jam sąskaitų dėl nuomos mokesčio, o tai ji privalo daryti pagal Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo 15.1 punktą. Kauno miesto savivaldybės pareigūnai negalėjo apskaičiuoti nuomos mokesčio iš karto už 2011 m. vasario–rugpjūčio ir rugsėjo–lapkričio mėnesius, o pareiškėjas, būdamas socialiai remtinas, neturėjo galimybių sumokėti nuomos mokestį iš karto už devynis mėnesius. Be to, 2013 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-482 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį keitusio sprendimo pripažinimo netekusiais galios“ yra neteisingas, kadangi socialinio būsto nuomos kompensacija yra labai reikalinga pensininkams, neįgaliesiems, o ypač vieniems gyvenantiems asmenims ir šeimoms, gaunančioms socialines pašalpas. Pareiškėjas taip pat teigė, jog susidariusi skola jį slegia, jaučiasi pažemintas, priverstas rašyti skundus, gaišti laiką.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą (b. l. 39–42, 100–101) atsakovas paaiškino, kad 2011 m. vasario 1 d. baigėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos ir AB „City Service“ 2008 m. vasario 1 d. sudarytos sutarties Nr. 201-2-146 galiojimo terminas dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų, todėl buvo paskelbtas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų pirkimo atviras konkursas. Taip pat viešai buvo paskelbta informacija, jog, kol atviro konkurso būdu bus paskirtas naujas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius, išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis laikinai nebus skaičiuojamas, nuomininkams mokėjimo pranešimai (sąskaitos) nebus siunčiami. Savivaldybės nuomininkams, kurie kreipėsi telefonais arba atvyko į savivaldybės gyvenamojo fondo administravimo skyrių, buvo suteikta visa reikalinga informacija, susijusi su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio administravimu. Norintiems, kad laikotarpiu, kol nesiunčiamos sąskaitos, nesusidarytų įsiskolinimai, buvo nurodyti savivaldybės sąskaitos rekvizitai ir bankai, kuriuose nuomininkai galėjo atlikti nuomos mokesčio įmokas. Užsitęsus savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų viešo pirkimo konkursui, Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis, vadovaudamiesi savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-504 „Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo tarifo patvirtinimo ir sutarties sudarymo“, tik 2011 m. spalio 4 d. pasirašė Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų sutartį ir pradėjo teikti administravimo paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Analogiška nuomininko pareiga numatyta ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse. Tokia sutartis buvo pasirašyta ir su pareiškėju bei nėra nutraukta. Apie tai, kokia tvarka ir kur mokėti nuomos mokesčius, kol bus paskirtas naujas savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratorius, pareiškėjas, kaip ir kiti socialinio būsto nuomininkai, buvo informuotas viešu pranešimu. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas pagrįstai nurodytu laikotarpiu nemokėjo nuomos mokesčio vien dėl to, jog niekas to neprašė, kadangi tokias nuomininkų pareigas numato tiek CK normos, tiek pats pareiškėjas įsipareigojo tai daryti pasirašydamas 2004 m. liepos 28 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėją atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo už tuos mėnesius, kuomet nebuvo siunčiamos sąskaitos, nėra pagrindo, nes jis naudojosi išnuomotomis gyvenamosiomis patalpomis, nuomos sutartis nebuvo nutraukta, jam savalaikiai buvo suteikta informacija dėl sąskaitų įteikimo sutrikimų, tačiau dėl nuomos mokesčio įmokų pareiškėjas į Gyvenamojo fondo administravimo skyrių nesikreipė. Taip pat, esant įsiskolinimui, nėra galimybių pareiškėjui sudaryti išimtines sąlygas gauti kompensaciją už buto nuomą. Vadovaujantis Socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-482 (kartu su 2008 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T-316 pakeitimu), 10 punkto nuostata, socialinio būsto nuomininkams, įsiskolinusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nekompensuojamas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 50 straipsnio 3 dalį, savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms, kitoms programoms įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti. Savivaldybės biudžeto lėšos jokiais atvejais negali būti naudojamos fizinių asmenų skoloms apmokėti.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu (I t., b. l. 132–136) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, R. A. S. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui R. A. S. 700 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkas (I t., b. l. 59–60). 2012 m. birželio 5 d. ir 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno miesto savivaldybei pareiškėjas pateikė prašymą dėl nuomos mokesčio kompensavimo už 2012 m. birželio–lapkričio mėnesius, o 2012 m. gruodžio 5 d. prašė paskirti kompensaciją už 2012 m. gruodžio ir 2013 m. sausio ir vasario mėnesius (I t., b. l. 45–46, 93), tačiau ginčijamais įsakymais buvo nutarta neskirti socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacijos dėl susidariusio įsiskolinimo (I t., b. l. 53, 87). Ginčas šioje byloje kilo dėl, pareiškėjo nuomone, nepagrįsto atsisakymo skirti kompensaciją už socialinio būsto nuomą, nes įsiskolinimas už būsto nuomą susidarė ne dėl pareiškėjo, o dėl Kauno miesto savivaldybės kaltės.
Teismas rėmėsi Socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-482, 10 punktu.
Šioje byloje nebuvo ginčo, kad Socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo komisija, kuri nagrinėjo prašymus dėl kompensacijų skyrimo, turėjo duomenų, jog pareiškėjas turėjo įsiskolinimą už gyvenamųjų patalpų nuomą (I t., b. l. 56–57). Pareiškėjas įsiskolinimą motyvavo tuo, kad Kauno miesto savivaldybė nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. neatsiuntė sąskaitų dėl nuomos mokesčio, o tai ji privalo daryti vadovaujantis Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458, 15.1 punkto nuostatomis. Byloje taip pat nebuvo ginčo, jog 2011 m. vasario 1 d. baigėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos ir AB „City Service“ 2008 m. vasario 1 d. sudarytos sutarties Nr. 201-2-146 galiojimo terminas dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų, todėl buvo paskelbtas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų pirkimo atviras konkursas. Kol atviro konkurso būdu bus paskirtas naujas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius, išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis laikinai nebuvo skaičiuojamas, nuomininkams mokėjimo pranešimai (sąskaitos) nebuvo siunčiami. 2011 m. sausio 31 d. sąskaitoje ir viešai buvo paskelbta informacija, kad nebus siunčiamos sąskaitos, o norintiems, jog nesusidarytų įsiskolinimai, buvo nurodyti savivaldybės sąskaitos rekvizitai, bankai, kuriuose nuomininkai galėjo sumokėti nuomos mokesčio įmokas (I t., b. l. 58, 76).
Bylos duomenys patvirtino, jog ir negaudamas sąskaitų pareiškėjas mokėjo po 20 Lt nuomos mokesčio (I t., b. l. 15). Taigi, sąskaitų nepateikimas nebuvo priežastis nemokėti nuomos mokesčio, be to tokią pareigą numatė CK 6.583 straipsnio 1 dalis ir Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. A-3834 ir 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. A-4799 neskirti pareiškėjui socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacijų yra teisėti ir pagrįsti, o skundas dėl šių įsakymų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Skundo reikalavimai – įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją paskirti pareiškėjui nuomos mokesčio kompensaciją už 2012 m. birželio–gruodžio, 2013 m. sausio–vasario mėnesius, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš savo biudžeto lėšų apmokėti skolą už socialinio būsto nuomą, buvo išvestiniai iš skundo reikalavimo panaikinti 2012 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. A-3834 ir 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. A-4799. Atmetus skundą dalyje dėl minėtų įsakymų panaikinimo, išvestiniai skundo reikalavimai taip pat negali būti tenkinami ir buvo atmesti. Teismas pažymėjo ir tai, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės biudžeto lėšos jokiais atvejais negali būti naudojamos fizinių asmenų skoloms apmokėti.
Pareiškėjo skundo reikalavimas – panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. T-18, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą nelaikyti netekusiais galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-482 ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T-316 – atmestas. 2013 m. lapkričio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog minėtas sprendimas yra norminis administracinis aktas pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį ir jo teisėtumo nagrinėjimui yra taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 skirsnyje nustatytos specialios taisyklės. Pareiškėjas po 2013 m. lapkričio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties (I t., b. l. 158–168) pateikė teismui prašymus dėl norminio administracinio akto – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-18 teisėtumo ištyrimo, ar jis neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1, 5, 6, 8, 9 dalims bei Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui ir 2001 m. balandžio 25 d. Vyriausybės nutarimui Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatoms (I t., b. l. 180–181, 184–185, II t., b. l. 2–3). 2014 m. sausio 9 d. ir 2014 m. kovo 24 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimis pareiškėjo prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo buvo atmestas (I t., b. l. 190–192, II t., b. l. 20–22), t. y reikalavimas buvo išspęstas, todėl teismas dėl to daugiau nepasisakė.
Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata. Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 5 000 Lt neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu). Teismas pažymėjo, kad 2011 m. vasario 1 d. baigėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos ir AB „City Service“ 2008 m. vasario 1 d. sudarytos sutarties Nr. 201-2-146 galiojimo terminas dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų, todėl buvo paskelbtas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų pirkimo atviras konkursas. Tik 2011 m. spalio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis, vadovaudamiesi savivaldybės Tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-504 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo tarifo patvirtinimo ir sutarties sudarymo“, pasirašė Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų sutartį ir pradėjo teikti administravimo paslaugas. Tokiu būdu, dėl užsitęsusio konkurso pirmoji sąskaita pareiškėjui buvo išrašyta tik 2011 m. lapkričio 5 d. (I t., b. l. 128). Be to, tokias sąskaitas privalėjo siųsti ne atsakovai, o gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius. Teismas atsižvelgė į Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnį, CK 6.246 straipsnį ir 6.271 straipsnio 3 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, organizuodama konkursą dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl užsitęsus paslaugų viešo pirkimo konkursui, pareiškėjui nebuvo pateikinėjamos sąskaitos dėl nuomos mokesčio, susidarė įsiskolinimas, buvo paviešinti pareiškėjo asmeniniai duomenys, tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, jog administracija neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiškėjui CK 6.50 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (pažeminimas, gėda, buvo priverstas rašinėti skundus, gaišinti laiką). Darė išvadą, kad pareiškėjo dvasiniai išgyvenimai tęsėsi palyginti ilgą laiką ir atsižvelgiant į jo socialinę padėtį, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 700 Lt suma, kuri priteista iš Kauno miesto savivaldybės administracijos.
III.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 43–47), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos R. A. S. 700 Lt neturtinei žalai atlyginti ir pareiškėjo skundą atmesti pilna apimtimi.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nėra neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, nepagrįstai dalinai patenkino pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau pareiškėjas nenurodė, kuo vadovaudamasis jis kelia tokį reikalavimą. Skunde apsiribota tik formaliu neturtinės žalos įvardijimu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinė žala nėra bent koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu nustatyti, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Tačiau paminėtų aplinkybių nei pareiškėjas, nei teismas nenurodė ir jų nepagrindė, tuo labiau, kad pats teismas konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija teisėtai netenkino pareiškėjo prašymų skirti socialinio būsto nuomos mokesčio kompensaciją, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracija neteisėtų veiksmų neatliko.
Tvirtina, jog priimant skundžiamą teismo sprendimą, buvo neteisingai vertinami neturtinės žalos atsiradimo pagrindai, taip pažeidžiant materialiosios teisės normas bei prieštaraujant paties teismo padarytoms išvadoms. Ginčo atveju teismas, pagrįstai konstatuodamas, kad nėra vienos esminių civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, nepagrįstai, prieštaraudamas CK 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintoms teisės normoms konstatavo atlygintiną žalą dėl teisėtų veiksmų. Mano, kad pareiškėjo tariamai patirti išgyvenimai (moralinė žala), jei ir buvo, tai yra sąlygoti paties pareiškėjo veiksmų, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, teismas taip pat turi vertinti tuos pačius kriterijus, būtinus civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti, ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Teismas nenustatė, jog pareiškėjui buvo sukelti ne vienkartiniai ar trumpalaikiai išgyvenimai ar emocijos, o tik formaliai atkartojo pareiškėjo skunde nurodytas frazes.
Pažymi, jog CK 1.138 straipsnyje pateiktas civilinių teisių gynimo būdų neišsamus sąrašas, ir šio straipsnio 8 punktas nukreipia į kitus įstatymus bei juose nustatytus būdus. Lietuvos teismai privalo taikyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas, taip pat vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas Daktaras prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Mano, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos neveikimo kaip to reikalavo teisės aktai pripažinimas savaime būtų pakankama ir teisinga satisfakcija atsižvelgiant į galimai patirtus nepatogumus. Mano, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta tinkamų įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 58–62) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Tvirtina, kad teismas neįvertino, jog faktiškai pirmasis įsiskolinimas susidarė ir buvo užfiksuotas tik sąskaitoje, išrašytoje 2011 m. gruodžio 5 d. Neteisinga teismo išvada, kad ir negaudamas sąskaitų pareiškėjas mokėjo po 20 Lt nuomos mokesčio. Pareiškėjas tvirtina, kad negaudamas sąskaitų, nuomos mokesčio nemokėjo nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iš AB „City Cervice“ 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjui išrašytos sąskaitos matyti, jog joje nėra informacijos, kokia tvarka, kur, kokio dydžio nuomos mokestį mokėti, kol laikinai nebus siunčiamos sąskaitos; tokios informacijos nebuvo ir 2011 m. gruodžio 5 d. Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos viešame pranešime. Vadovaudamasis ABTĮ 136 straipsniu, prašo teismo, apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, patikrinti tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.
Tvirtina, jog jo patirti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai laikytini pakankamai reikšmingais, intensyviais, ženkliais ir nelaikytini trumpalaikiais, momentiniais ar mažareikšmiais. Tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai.
Mano, jog neteisingi apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nekonstatavo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovas jų padarė: pažeidė nuostatas, išdėstytas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtintame Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo 15.1 ir 16 straipsniuose; pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį; padarė CK 6.271 straipsnyje numatytus neteisėtus veiksmus, pažeidė CK 6.246 straipsnyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Tvirtina, jog jei neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos fakto pareiškėjui įrodinėti nereikia, faktas yra preziumuojamas, o pagrįsti reikia piniginės kompensacijos dydį, kad ir buvo šioje byloje padaryta, atsižvelgiant į visų byloje reikšmingų kriterijų visumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. A-3834 ir 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A-4799, dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai paskirti pareiškėjui nuomos mokesčio kompensaciją už 2012 m. birželio–gruodžio mėnesius, 2013 m. sausio, vasario mėnesius, įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai iš savo biudžeto lėšų apmokėti pareiškėjo skolą už socialinio būsto nuomą ir neturtinės žalos priteisimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkas. 2012 m. birželio 5 d. ir 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą dėl nuomos mokesčio kompensavimo už 2012 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius, o 2012 m. gruodžio 5 d. prašė paskirti kompensaciją už 2012 m. gruodžio ir 2013 m. sausio, vasario mėnesius, tačiau ginčijamais įsakymais Nr. A-3834 ir Nr. A-4799 buvo nutarta neskirti socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacijos už 2012 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius ir 2013 m. sausio, vasario mėnesius dėl atsiradusio įsiskolinimo. Kaip nurodo pareiškėjas bei ko iš esmės neginčija atsakovas, nuomos mokesčio įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d., kada dėl užsitęsusių savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų pirkimo atvirojo konkurso procedūrų sąskaitos už nuomos mokestį pareiškėjui nebuvo siunčiamos.
Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui 700 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nusprendė, kad sąskaitų nepateikimas nebuvo priežastis nemokėti nuomos mokesčio. Tačiau konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, organizuodama konkursą dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl užsitęsus paslaugų viešo pirkimo konkursui, pareiškėjui nebuvo pateikinėjamos sąskaitos dėl nuomos mokesčio, susidarė įsiskolinimas, buvo paviešinti pareiškėjo asmeniniai duomenys, todėl pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Kauno miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pabrėžia, kad pagal ABTĮ 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Administracinio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, nagrinėjant administracines bylas apeliacinės instancijos teisme turi būti laikomasi non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principo, kuris reiškia, kad skundą padavusio asmens padėtis negali būti bloginama, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė.
Administracinės bylos šalys neginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo dalyje, kurioje pareiškėjo skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. A-3834 ir 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A-4799 panaikinimo, taip pat dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administraciją paskirti pareiškėjui nuomos mokesčio kompensaciją už 2012 m. birželio–gruodžio mėnesius, 2013 m. sausio, vasario mėnesius, taip pat dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš savo biudžeto lėšų apmokėti pareiškėjui skolą už socialinio būsto nuomą atmestas kaip nepagrįstas, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje numatyti šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindai nenustatyti, taip pat, atsižvelgiant į nurodytų ir pateiktų įrodymų visumą, nenustatyta, kad teismo sprendimas šioje dalyje priimtas pažeidžiant kitas procesinės ar materialinės teisės normų nuostatas.
Tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas dalyje dėl žalos atlyginimo yra neteisėtas, todėl naikintinas: kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą sieja su Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veikla, atliekant jiems įstatymais priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. vykdant veiklą, susijusią su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio administravimo perdavimu bei savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio kompensavimu, taip pat padarytais teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas 700 Lt neturtinei žalai atlyginti pareiškėjui priteisė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 42 straipsnis, reglamentuojantis viešojo administravimo subjektų atsakomybę, nustato, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o 3 dalis – kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad žala yra priteista iš netinkamo atsakovo: žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti ne savivaldybės valdžios institucija, o savivaldybė (CK 6.271 str. 1 d.). Šiuo atveju teismas žalą priteisė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, kuri yra savivaldybės įstaiga (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija; toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 31 str. 1 d.) ir savivaldybės valdžios institucija CK 6.271 straipsnio prasme, nors tinkamu atsakovu pagal tokį reikalavimą yra Kauno miesto savivaldybė, kuri yra atskiras juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad 2014 m. balandžio 7 d. vykusiame teismo posėdyje pateiktame pareiškime dėl skundo reikalavimo patikslinimo (II t., b. l. 29–30), kurį teismas priėmė (II t., b. l. 32), pareiškėjas, formuluodamas reikalavimą, jau prašė neturtinę žalą priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, tačiau šis asmuo į bylą įtrauktas nebuvo.
Kadangi tokio pobūdžio pažeidimas iš esmės negali būti pašalinimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sprendimas šioje dalyje naikinamas ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 143 str.).
Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad teismas nenustatė Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti: savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma, kaip numato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktas, yra viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų. Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais. Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Viešųjų paslaugų teikimą administruoja, kaip nustato Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas, savivaldybės administracija.
Kauno miesto savivaldybės nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarką 2011 metais reglamentavo Gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458, kuriuo (šiuo sprendimu), be to, pavesta organizuoti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugų pirkimą ir iki 2007 m. lapkričio 1 d. paskirti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorių. Aprašas, be kita ko, nustato, kad jį taiko Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius (toliau – Gyvenamojo fondo administravimo skyrius), sudarydamas su nuomininkais gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ir Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius (Aprašo 2 p.). Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį sudaro: kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms, su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti; išlaidos gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti (išlaidos, susijusios su nuomos sutarčių vykdymo kontrole, nuomos mokesčio surinkimu ir išieškojimu, nuomojamų gyvenamųjų patalpų būklės kontrole ir vertinimu, jų remonto planavimu ir organizavimu, darbo užmokesčio ir kitos su šia funkcija susijusios išlaidos) (Aprašo 6–6.2 p.). Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius kiekvieną mėnesį Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams pateikia nuomos mokesčio sąskaitas (Aprašo 15.1 p.). Nuomos mokestį, apskaičiuotą Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratoriaus, gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir jo šeimos nariai turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito po išgyventojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos (Aprašo 16 p.). Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratoriaus pateiktoje nuomininkams sąskaitoje nurodytos kaupiamosios lėšos ir nuomos administravimo išlaidos yra mokamos į Savivaldybės sąskaitą (Aprašo 17 p.).
Iš minėto reglamentavimo matyti, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis gali kisti, todėl yra mokamas pagal gyvenamųjų patalpų nuomos administratoriaus kiekvieną mėnesį savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams pateikimas nuomos mokesčio sąskaitas. Nors šias sąskaitas teikia ne savivaldybės administracija, o gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius, užsitęsus gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo viešo pirkimo konkursui, pareiškėjui už dalį 2011 m. sąskaitos dėl nuomos mokesčio nebuvo siunčiamos kaip tik dėl Kauno miesto savivaldybės institucijų kaltės, ką teismo sprendime, priteisdamas žalos atlyginimą, pažymėjo ir teismas.
Be to, byloje pateikti įrodymai apie kitas teisės aktų neatitinkančias atsakovo veikas: Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius neregistruota pašto siunta išsiuntė pareiškėjui R. A. S. 2012 m. liepos 30 d. raštą „Dėl kompensacijų“ su priedu – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-2815 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo“ (I t., b. l. 49–50), kuriuose buvo nurodyta, kad pareiškėjui neskirta socialinio būsto nuomos kompensacija, kadangi pareiškėjas už šio būsto nuomą yra skolingas. Adresato laukelyje buvo nurodytas netikslus pareiškėjo adresas, dėl ko laiškas pareiškėjo nepasiekė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, teigdamas, jog dėl to, kad pareiškėjui siunčiamame rašte buvo nurodytas neteisingas jo adresas, taip pat dėl to, kad šis raštas buvo siunčiamas neregistruota pašto siunta, pareiškėjas šio rašto negavo, o raštas galimai pateko pas trečiuosius suinteresuotus asmenis, kuriems galimai tapo žinoma informacija apie pareiškėjo privatų gyvenimą. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priėmė 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 3R-392 (2.13.1), kuriame konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, neregistruota pašto siunta išsiųstų dokumentų adreso laukelyje nurodydamas netikslų pareiškėjo adresą, dėl ko laiškas pareiškėjo nepasiekė, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nebuvo grąžintas, neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, ir tuo pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Valstybinė duomenų inspekcija nusprendė pareiškėjo skundą pripažinti pagrįstu ir pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nurodymą užtikrinti, kad pašto siunta siunčiant dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų, būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės ir techninės priemonės, skirtos apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto atskleidimo, siekiant, kad juose esantys asmens duomenys ir kita privati informacija nepatektų tretiesiems asmenims (pvz., dokumentus, kuriuose yra privačios informacijos, siųsti registruota siunta) (I t., b. l. 81–82).
Be to, pareiškėjas R. A. S. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai padavė ir kitą skundą (I t., b. l. 153), teigdamas, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidžia jo teises, viešindama jo asmens duomenis (vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą, asmens parašą) interneto svetainėje http://kaunas.lt/index.php?323085481, paskelbdama Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. R15-190-(R20-244) Seimo kontrolieriui pagal jo 2012 m. birželio 5 d. pažymą Nr. 4D-2012-4-345 ir jo priedus bei 2012 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 4D-2011-4-1571. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, skelbiant minėtus dokumentus, nuasmeninimą vykdė naudojant programinę įrangą, kurios pagalba pareiškėjo asmens duomenys turėjo būti paslėpti, tačiau jie kelias sekundes yra matomi. Vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata, be atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo asmens duomenys, nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 18 d. rašte Nr. R15-190-(R20-244) Seimo kontrolieriui pagal jo 2012 m. birželio 5 d. pažymą Nr. 4D-2012-4-345 ir jo prieduose bei 2012 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 4D-2011-4-1571, kelias sekundes yra matomi, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija darė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos naudotos techninės priemonės, skirtos apsaugoti pareiškėjo asmens duomenis nuo atsitiktinio atskleidimo ar kitokio neteisėto tvarkymo, yra nepakankamos. Todėl nusprendė pripažinti pareiškėjo skundą pagrįstu ir pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai nurodymą – nedelsiant imtis priemonių, kad pareiškėjo asmens duomenys, nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 18 d. rašte Nr. R15-190-(R20-244) Seimo kontrolieriui pagal jo 2012 m. birželio 5 d. pažymą Nr. 4D-2012-4-345 ir jo prieduose bei 2012 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 4D-2011-4-1571, nebūtų skelbiami ir užtikrinti tinkamas technines priemones, skirtas asmens duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio atskleidimo (I t., b. l. 86).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą dalyje, kurioje iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui R. A. S. priteistas 700 Lt neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Dalia Višinskienė