Civilinė byla Nr.A2-1335-273/2012
Teisminio proceso Nr.nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija: 122.3.; 122.2.;122.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Izoldos Nėnienės ( pranešėja) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiųjų asmenų P. M. ir D. M. atstovo advokato D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr.A2-234-475/2012 civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams antstoliui S. U., J. Š., tretieji asmenys R. J. M., G. V., D. M., P. M., G. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė (t.1, b. l. 97-104): 1) pripažinti atsakovo antstolio S. U. 2005 m. lapkričio 24 d. surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0034/05/00393, Nr. 0034/0500394, kurio pagrindu ieškovei priklausantis 4 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovei J. Š. už 87 159,48 Lt, negaliojančiu kaip apsimestinį pirkimo – pardavimo sandorį; 2) pripažinti, kad antstolio S. U. surašytu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0034/05/00393, Nr. 0034/0500394 atsakovė J. Š. visiškai, t. y. 87 159,48 Lt suma, įvykdė ieškovės (skolininkės) prievolę išieškotojui G. V. (60 700 Lt pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį Nr. 447/533 L-V vykdomojoje byloje Nr. 0034/05/00394 ir 20 808,48 Lt pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-09877/2005), taip pat ieškovės (skolininkės) prievolę antstoliui S. U. sumokėti vykdymo išlaidas – 5 651 Lt ir J. Š. perėjo kreditoriaus G. V. 81 508,48 Lt skolos reikalavimo teisė iš ieškovės (skolininkės) I. S..
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė buto pardavimą ginčija dviem CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais: kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.) ir kaip sandorį, sudarytą dėl antstolio psichologinio spaudimo (CK 1.91 str.). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių sandorio negaliojimo pagrindų buvimą.
2009 10 06 pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007, išnagrinėtoje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams J. Š., antstoliui S. U., tretiesiems asmenims R. J. M., G. V. dėl buto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu. 2011 06 10 Kauno apygardos teismas nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-728-658/2007 nagrinėjimą (t.6, b.l. 75-80). Procesą atnaujino pripažindamas, kad P. M. ir D. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2005 11 24 turto pardavimo iš varžytynių akto vyko ginčas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 gyveno nuo 2003 07 21, tačiau vykstant ginčui pareiškėjai buvo sulaukę pilnametystės ir nebuvo įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis ir jiems nebuvo suteikta galimybė dalyvauti byloje. Prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkintas CPK 337 str. 2 p., 366 str. 7 d. pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi prašymą dėl 2007 01 26 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 atmetė. Teismas nurodė, kad bylos procesas civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 buvo atnaujintas siekiant nustatyti, kokia apimtimi atsakovų veiksmais buvo pažeistos ar iš viso nebuvo pažeistos trečiųjų asmenų Pauliaus ir D. M., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų, t.y. panaudos gavėjų, teisės. Šiuo atveju tretiesiems asmenims P. ir D. M. kartu su jų motina R. J. M. ieškovė suteikė teisę neatlygintinai gyventi jai priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta ir įregistruota viešajame registre. Teismas nurodė, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai. Kadangi rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta, nebuvo nustatytas kitas terminas nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, atsakovė, įsigijusi iš ieškovės butą, kuriame gyveno tretieji asmenys panaudos teisėmis, turėjo teisę pasinaudoti CK nuostatomis ir nutraukti faktinius panaudos santykius bei paprašyti trečiuosius asmenis išsikeldinti per įstatyme nustatytą terminą iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Teismas pažymėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas tretiesiems asmenims jau gyvenant jame. Ieškovei nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, minėtas butas turėjo būti parduotas iš varžytinių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu trečiųjų asmenų P. M. ir D. M. atstovas advokatas D. V. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės-panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nevertino abiejų pareiškėjų, dėl kurių 2009-10-06 pateikto ir 2011-06-10 nutartimi patenkinto prašymo procesas šioje byloje buvo atnaujintas, atstovo duotus paaiškinimus kaip įrodymus, turinčius reikšmės bylai. Tuo teismas pažeidė (duomenys neskelbtini) str., 176 str. ir 177 str. nuostatas, taip pat (duomenys neskelbtini) str. nustatytą pareigą pagrįsti savo išvadas, t.y. įrodymų įvertinimą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas nagrinėjo bylą tik apimtyje dėl tarp ieškovės ir pareiškėjų (ginčo aktu antstolio parduoto buto gyventojų) susiklosčiusių panaudos teisinių santykių ir šios bylos išnagrinėjimo rezultato teisinių pasekmių šiems santykiams, jų tvarumui. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjai gyvena su ieškove kaip jos šeimos nariai (dukters vaikai), tačiau nėra ginčo buto savininkai. Tuo pačiu teismas išaiškino, kad tapusi buto savininke atsakovė turi teisę bet kada nutraukti panaudos sutartį. Tačiau tokį panaudos teisinių santykių pasibaigimą pareiškėjai numatė dar 2009-10-06 pateiktame prašyme atnaujinti procesą, vien dėl šio oficialaus išaiškinimo ar akivaizdžios tiesos patvirtinimo nevertėjo procese atnaujinti, to jie neprašė. Panaudos teisinių santykių pasibaigimas šios bylos rezultato pagrindu akivaizdus ne tik iš CK 6.642 str. 1 d. teksto, bet ir iš atsakovės teisinių veiksmų, tapus savininke iškeliant kitą bylą dėl ieškovės bei pareiškėjų iškeldinimo. Teismas neanalizavo nei 2009-10-06 pateiktame prašyme nurodytų sprendimo nepagrįstumo argumentų, nei teismo posėdžių metu 2011 ir 2012 metais teismui pateiktų atstovo paaiškinimų. Tuo tarpu, Kauno apygardos teismas 2011-06-10 nutartimi pasisakė, kad buvo pažeistas CPK 6 str. įtvirtintas lygybės įstatymui ir teismui principas. Sekant minėtu išaiškinimu aiškėja, jog tik betarpiškas bylos nagrinėjimas atskleistų, kaip ginčo pardavimo aktu buvo pažeistos pareiškėjų (buto gyventojų) teisės bei teisėti ir įstatymų saugomi interesai. Kauno apygardos teismas netgi nurodė, kad pareiškėjai turi teisę ginti savo teises (bei, be abejo, interesus) patys paduodami teismui pareiškimą CPK 47 str. 3 d. nustatyta tvarka, t.y. nurodant įstojimo į procesą pagrindą ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti. Teismas 2011-06-10 nutartyje taip pat pasisakė, kad pareiškėjai turi teisę pasisakyti ne tik dėl buto panaudos teisinių santykių tęstinumo, bet ir dėl šio buto priverstinio pardavimo akto teisėtumo, priešingas Kauno apygardos teismas 2011-06-10 nutarties aiškinimas lemtų, jog dėl kai kurių ginčo santykių ieškovo pusėje įtraukti dalyvauti tretieji asmenys pasisakyti ar teikti atsiliepimą gali, o dėl kai kurių - ne. 2012-02-01 teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas nurodė, jog vykdymo procese valstybė privalo užtikrinti sąžiningą buto įkainojimą ir pardavinėjimą, atsižvelgiant į realią turto rinkos kainą, t.y. ginti skolininko ir jo išlaikytinių, nepilnamečių šeimos narių interesus. Teismas tokios analizės bei atstovo paaiškinimų iš viso nevertino. Galiausiai, teismas taip ir nenurodė jokių išvadų ar vertinimo, kodėl gi žinodama apie realią savo buto rinkos 215000 Lt vertę ieškovė turėjo siekti parduoti turtą už vos 107159,48 Lt ar 87159,48 Lt, kai tokiu atveju ji pati, jos duktė ir du kartu gyvenantys nepilnamečiai anūkai žiemos metu prarastų vienintelį turtą - stogą virš galvos, turėtų kraustytis (būti išmetami) į gatvę.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas antstolis S. U. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis, kuria atmestas prašymas panaikinti sprendimą yra pagrįsta ir teisėta, nes teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, kurie susiję su prašymo atnaujinti procesą pagrindais ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas 6.629 str. 1 d. 6.642 str. , 6.643 str. 1 d., kurios patvirtina, kad parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui pareiškėjų teisės pažeistos nebuvo, kadangi buvo vykdoma įsiteisėjusi nutartis parduoti turtą iš varžytinių, kas rodo, kad minėtas turtas privalėjo būti parduotas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys I. S. ir R. J. M. prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės-panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas priimdamas minėtą nutartį pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, be pagrindo nukrypo nuo Kauno apygardos teismo 2011-06-10 nutartyje dėl proceso atnaujinimo esančių nurodymų bei išaiškinimų. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad I. S. pareiškėjams buvo suteikusi teisę neatlygintinai gyventi šiame bute. Rašytinės panaudos sutartis nebuvo sudaryta ar įregistruota viešajame registre. R. J. M. ir jos vaikai bute gyvena jau 17 metų, ir yra I. S. šeimos nariai. Teismo posėdžio metu pareiškėjų Pauliaus ir D. M. atstovas advokatas taip pat išsamiai analizavo bei nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad ginčą dėl buto sukėlė ne panaudos sutarties nebuvimas, o apgaulės būdu antstolio sudarytas ieškovės pasiūlyto pirkėjo aktas buto pardavimui už tris kartus mažesnę nei rinkos kainą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens J. Š. atstovė advokatė J. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo paliktas galioti motyvuotas ir pagrįstas teismo sprendimas. Apeliantų atstovas skųsdamas teismo nutartį privalėjo konkrečiai nurodyti, kokias apeliantų teises pažeidė 2007-01-26 sprendimas. Teismas nenustatė jokių galimų kitokių apeliantų teisių, kurios galėtų būti savarankiškos ir atsiejamos nuo pagrindinės skolininkės teisių ir pareigų susijusių su skolos grąžinimu ir buto pardavimu iš varžytynių. Apeliantai nurodo naują aplinkybę, kuria nesirėmė iki šiol, t.y. teisę gyventi traktuodamas kaip išlaikymas panaudos pagrindu. Taip pat byloje priešingai nei teigia apeliantai, nėra jokių duomenų apie ieškovės (apeliantų senelės) pareigą išlaikyti vaikaičius. Pažymėtina, kad į procesą įstoję tretieji asmenys niekaip negalėjo įtakoti nei vertės nustatymo, nei jos pakeitimo. Teismas, palikdamas galioti 2007-01-26 teismo sprendimą, paliko galioti ir šiame spendime išsakytus motyvus dėl vertės. Iš atskirojo skundo motyvų taip ir neaišku, ar reikalinga apeliantų teises ginti todėl, kad jie sandorio metu buvo nepilnamečiai, ar ginti todėl, kad tapę pilnamečiais įgijo papildomų teisių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad 2004 10 20 ieškovė I. S. pasiskolino iš P. J. 23000 Lt (t.1, b.l. 132), ši prievolė buvo užtikrinta hipoteka įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį nutą, adresu (duomenys neskelbtini). 2005 01 24 sutartimi P. J. perleido naujajam kreditoriui – G. V. reikalavimo teisę, kylančią iš 2004 10 20 P. J. ir I. S. sudarytos paskolos sutarties, konstatavus, kad šios sutarties sudarymo dieną I. S. skola yra 43000 Lt. Tą pačią dieną (2005 01 24) ieškovė I. S. iš naujojo kreditoriaus G. V. pasiskolino dar 17000 Lt. Taip pat tą pačią dieną I. S., P. P. ir G. V. sudarė trišalį susitarimą, kuriuo pakeitė 2004 10 20 gipotekos lakštą, nurodant jame kreditoriumi G. V.: prievolės dydį – 60000 Lt, bei prievolės įvykdymo terminą – 2005 03 21(hipotekos bylos Nr. 9933-L/04). 2005 02 18 ieškovė I. S. ir ir tretysis asmuo G. V. sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią ji iš G. V. pasiskolino dar 20000 Lt (c.b. Nr. 2-9877/2005, b.l. 5).
2005 06 29 teismo įsakymu G. V. iš I. S. buvo priteista 20000 litų negrąžintos skolos pagal 2005 02 18 paskolos sutartį. Taip pat 2005 07 07 pareiškimu G. V. kreipėsi į Hipotekos teisėją, prašydamas priverstinai išieškoti iš I. S. 60 000 litų. 2005 07 11 nutartimi Hipotekos teisėja areštavo I. S. butą ir įspėjo skolininkę, jog jai negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. 2005 08 17 pakartotiniu prašymu G. V. kreipėsi į Hipotekos teisėją, nurodydamas, jog I. S. negrąžino skolos nei per sutartą nei per teisėjo nustatytą terminą, todėl prašo leisti įkeistą butą parduoti ir varžytinių. 2005 08 22 nutartimi Hipotekos teisėja nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių I. S. butą (hipotekos byla Nr. 9933-L/04 b.l. 29,31).
2005 09 27 antstolio S. U. kontorai buvo pateikta Hipotekos teisėjos nutartis dėl priverstinio I. S. buto pardavimo. Tą pačią dieną antstolis sudarė areštuoto turto aprašą, kuriame butą įvertino 130000 litų. 2005 11 23 I. S. antstoliui parašė prašymą, kuriuo prašo jai priklausantį butą parduoti jos pasiūlytam pirkėjui J. Š.. 2005 11 24 J. Š. į antstolio sąskaitą įmokėjo 87 159,48 Lt už perkamą butą. Tą pačią dieną (2005 11 24) antstolis surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kurį 2005 12 28 patvirtino teisėja (vykd. Bylos Nr. 0034/0500394 l.15, 22, 23-24, esanti 6 tome).
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė buto pardavimą ginčija dviem CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais: kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.) ir kaip sandorį, sudarytą dėl antstolio psichologinio spaudimo (CK 1.91 str.). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių sandorio negaliojimo pagrindų buvimą. Teismas nustatė, kad ieškovei surašant prašymą dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui antstolio kontoroje dalyvavo ir atsakovė J. Š. bei tretysis asmuo (ieškovės duktė) R. J. M., iš kurių nė viena nenurodė, kad antstolis būtų daręs spaudimą ieškovei. Antstolio nurodymo, kad ieškovei nesusiradus buto pirkėjo, šis bus parduotas iš varžytynių, teismas nevertino kaip procesinio pažeidimo, nes įsiteisėjusia hipotekos teisėjo nutartimi jau buvo nutarta priverstinai parduoti skolininkės butą ir toks pardavimas būtų vykęs be jos valios, tuo tarpu pagal (duomenys neskelbtini) str. ieškovė galėjo susirasti pirkėją ir tarpusavio susitarimu nustatyti pageidaujamą parduodamo buto kainą (tik ne mažesnę nei įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos). Dėl sandorio negaliojimo kitu ieškovės nurodytu pagrindu – kaip apsimestinio – teismas rėmėsi atsakovės J. Š. paaiškinimu, kad ji niekuomet neketino vykdyti ieškovės prievolių tretiesiems asmenims, o norėjo nusipirkti butą, už kurį atsiskaitė pagal susitarimą su ieškove, sumokėdama dalį sumos į antstolio sąskaitą, o 20 000 Lt – asmeniškai ieškovei grynais pinigais, taip pat pagal susitarimą ji leido ieškovei gyventi bute dar kelis mėnesius, kurį patvirtina ir byloje esantys rašytinai įrodymai, iš kurių matyti, jog buto pirkimo dieną J. Š. neturėjo kito būsto, be to, netrukus po to, kai turto pardavimo aktas buvo patvirtintas teisėjo, ji kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Remdamasis ištirtais įrodymais teismas pripažino J. Š. sąžininga įgijėja. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turėjo įrodyti ir atsakovės J. Š. susitarimą su trečiuoju asmeniu G. V. dėl reikalavimo perleidimo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Be to, aplinkybę, kad G. V. siekė atgauti pinigus parduodant hipoteka įkeistą turtą, o ne pakeičiant kreditorių, įrodo ir jo rašyti pareiškimai hipotekos teisėjui. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, teigdama, jog butas negalėjo būti parduotas iki varžytynių paskelbimo, neteisingai aiškino (duomenys neskelbtini) str., kadangi nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatytas momentas, nuo kada skolininkas gali pradėti ieškoti pirkėjo areštuotam jo turtui. Šią normą sistemiškai aiškindamas su kitomis CPK XLIX skyriaus normomis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatavo, kad antstolis apie varžytynes (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka skelbti neprivalo, o skolininkas (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 8 p. ir 704 str. 1 d. pagrindu turi teisę susirasti jam priklausančio turto pirkėją nuo to momento, kai hipotekos kreditorius pateikė antstoliui įsiteisėjusią nutartį dėl priverstinio turto pardavimo ir antstolis sudarė turto aprašą, nurodydamas jame areštuojamo turto vertę. Teismas nepripažino pagrindu ieškiniui patenkinti ir ieškovės bei trečiojo asmens R. J. M. argumentų, kad buto pardavimas pažeidžia R. J. M. nepilnamečių vaikų, po buto pardavimo liekančių be gyvenamojo būsto, interesus. Teismas nurodė, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. vaikų teises į butą privalo užtikrinti tėvai. R. J. M. dalyvavo visuose sandoriuose, susijusiuose su buto įkeitimu, todėl galėjo suprasti, kad negrąžinus skolų, jos bus išieškomos parduodant butą, kuriame gyvena ji ir jos vaikai. Be to, iš hipoteka įkeisto turto išieškoma ne ginčo tvarka. Pagal CK 4.192 str. 1 d. bei (duomenys neskelbtini) str. 2 d. sprendimą dėl priverstinio turto pardavimo priima hipotekos teisėjas, o šios nutarties nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neskundė.
2011 06 10 Kauno apygardos teismas nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą (duomenys neskelbtini) str. 7d. pagrindu pripažindamas, kad P. M. ir D. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2005 11 24 turto pardavimo iš varžytynių akto vyko ginčas Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007, gyveno nuo 2003 07 21, tačiau vykstant ginčui pareiškėjai buvo sulaukę pilnametystės ir nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir jiems nebuvo suteikta galimybė dalyvauti civilinėje byloje.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atnaujintą bylą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tačiau vykdomas atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla atnaujinta. Taip pat pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atnaujintą bylą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 07 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3-K-313/2011, kurioje nurodoma, kad teismas nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai (duomenys neskelbtini) str. 4d. tvarka, sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti.
Procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas siekiant nustatyti ar buvo pažeistos trečiųjų asmenų Pauliaus ir D. M., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojų teisės, todėl šiuo atveju nesiekiama išnagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio civilinės bylos proceso metu. Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo nei 2009 10 06 pateiktame prašyme nurodytų nepagrįstumo argumentų, nei teismo posėdžių metu 2011 ir 2012 metais teismui pateiktų atstovo paaiškinimų, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tas aplinkybes, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje.
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjų atstovo aiškinimų dėl parduoto turto kainos, nes tai nebuvo proceso atnaujinimo pagrindas, be to, pirmosios instancijos teismas, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismas yra ištyrę visus įrodymus ir pasisakę dėl ieškovės I. S. argumentų dėl turto įkainavimo.
Byloje nustatyta, kad tretiesiems asmenims P. ir D. M. kartu su jų motina R. J. M. ieškovė suteikė teisę neatlygintinai gyventi jai priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Rašytinė panaudos sutartis sudaryta ir įregistruota viešėjame registre nebuvo. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai. Sutinkamai su CK 6.642 str. 1 d. kiekviena neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Kadangi rašytinė panaudos sutartis sudaryta nebuvo, nebuvo nustatytas terminas nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, įsigijusi iš ieškovės butą, kuriame gyveno tretieji asmenys panaudos teisėmis, turėjo teisę pasinaudoti CK nuostatomis ir nutraukti faktinius panaudos santykius bei paprašyti trečiuosius asmenis išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas tretiesiems asmenims jau gyvenant jame, todėl ieškovei nevykdant savo skolinių įsipareigojimų turėjo būti parduodamas iš varžytynių. Teismas nenustatė jokių kitokių apeliantų teisių, kurios galėtų būti savarankiškos ir atsiejamos nuo pagrindinės skolininkės teisių ir pareigų susijusių su skolos grąžinimu ir buto pardavimu iš varžytynių.
P. P. M. gim.(duomenys neskelbtini) ir D. M. gim.(duomenys neskelbtini) yra pilnamečiai asmenys, todėl niekuo nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjai ir toliau turi interesą netrukdomai gauti išlaikymą buto dalies panaudos forma iš senelės (ieškovės).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir patikrino teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą ir dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Kadangi pareiškėjų P. M. ir D. M. atskirasis skundas atmestas, todėl iš pareiškėjų yra pagrindas priteisti atsakovei J. Š. jos turėtas 600 litų išlaidas atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymui (pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr.640331, 2012 m. gegužės 4 d., t.8, b.l. 30) CPK 98 str.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš P. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 litų J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Leonas Jachimavičius
Izolda Nėnienė