Civilinė byla Nr. e2A-37-798/2020

                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00289-2018-5                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2;

                         2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.11.5; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 2 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“, „Sweco Lietuva“ ir „Infes“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties kainos keitimo (dėl užsakovės prievolės sumokėti rangovei už papildomus statybos darbus).

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Active Construction Management“ (buvusi UAB „Irdaiva“) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 128 458,26 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad techniniame projekte buvo padarytos skaičiavimo klaidos, todėl siekdama nepažeisti imperatyvių statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 reikalavimų, kuriais įtvirtintos gelžbetoninių elementų plyšių atsivėrimo pločių „Wlim1“ ir „Wlim2“ (wlim – ribinis (leistinasis) plyšio plotis) reikšmės, privalėjo padidinti armatūros kiekį bei atliko papildomus darbus, kuriems sunaudojo 79,5886 tonos daugiau armatūros, nei buvo nurodyta techniniame projekte.

3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad statybos rangos sutartyje ieškovė patvirtino, jog už sutartą kainą atliks visus darbus. Papildomiems darbams rangovė sutikimo nedavė.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog darbo projekto patvirtinimas nėra laikomas papildomų darbų vykdymo sutikimu. Šiuo atveju nebuvo derinama papildomų darbų kaina ir konkretūs darbų kiekiai. Techniniame projekte klaidų nepadaryta. 

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Infes“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog galiojantis teisinis reglamentavimas suteikė ieškovei teisę stabdyti statybos darbų vykdymą ir (ar) atsisakyti sutarties, tačiau nesuteikia teisės reikalauti sumokėti už atliktus papildomus darbus. Ieškovės atlikti papildomi darbai buvo neprivalomi ir objektyviai nebūtini. Techninio projekto tinkamumas bei atitiktis statybos norminių teisės aktų reikalavimams buvo patvirtinti techninio projekto bendrąja bei daline ekspertizėmis. 

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad techninę priežiūrą vykdantis asmuo ir projekto techninę ekspertizę atliekantis asmuo neturi nei teisės, nei pareigos patikslinti aplinkybes, susijusias su statybos rangos sutarties turinio aiškinimu ar sutarties kainos keitimu. Ieškovė ne kartą buvo informuota, kad papildomi darbai nebūtini ir nereikalingi, tačiau juos atliko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Active Construction Management“ (buvusi BUAB „Irdaiva“) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 5 233,25 Eur bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Infes“ 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, jog tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad prieš atlikdama darbus ieškovė nebuvo gavusi rašytinio atsakovės sutikimo dėl papildomų darbų vykdymo. Ieškovė neginčija, jog kreipėsi į atsakovę, pradėjusi vykdyti papildomus darbus, bei pripažįsta, jog sutartyje šalys sulygo dėl fiksuotos kainos, tačiau nagrinėjamas atvejis yra išimtinis – kaina gali būti keičiama.

9.       Statybos rangos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Šalys susitarė būtent dėl fiksuotos kainos. Statybos darbų sutarties 3.1.6 papunktyje ieškovė patvirtino, jog už sutartą kainą atliks visus darbus, kurie būtini statybos darbų sutartyje numatytam rezultatui pasiekti – sveikatinimo centrui pastatyti. Bylos rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė atliko darbus, už kuriuos prašo papildomai sumokėti, ne tik negavusi atsakovės sutikimo, bet ir iš anksto nesuderinusi kainos, nesudariusi su atsakove susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo bei esant nepakeistam techniniam projektui. Papildomos armatūros įrengimo darbai buvo pradėti vykdyti 2017 m. rugsėjo mėn. Pirmasis kreipimasis dėl techninio projekto galimų klaidų buvo pateiktas 2017 m. spalio mėn., o konkretūs duomenys apie būtinybę atlikti papildomus darbus ir jų kainą ieškovės pateikti 2017 m. gruodžio 13 d., darbų sąmata pateikta 2017 m. gruodžio 28 d. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 4 dalį ieškovė, apsispręsdama tęsti darbus ir juos atlikdama be atsakovės (užsakovės) sutikimo, prisiėmė tokių darbų išlaidų riziką. Atsakovei nekyla pareiga už tokius darbus sumokėti. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl darbų sustabdymo statybos objektas, kuris nėra pastatytas, būtų žuvęs ar sugadintas. 

10.       Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir CK 6.684 straipsnio 5 dalies pagrindu, atmetė ieškovės argumentą, kad turėjo atlikti papildomus darbus dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 13 d. rašte ieškovė teigė priešingai – bus priversta stabdyti darbus. Net ir darant prielaidą, kad turėjo būti atlikti papildomi darbai, ieškovė, nesant atsakovės pritarimo, turėjo teisę sustabdyti darbų atlikimą arba atsisakyti sutarties, tačiau rangovė savo valia nusprendė šiomis teisėmis nesinaudoti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad darbų sustabdymas nebūtų naudingas ieškovei, nėra susijusios su jos teisių gynimu ir nesudaro pagrindo sumokėti už atliktus darbus.

11.       Teismas konstatavo, kad, šalims nepakeitus sutarties sąlygų, nėra pagrindo vertinti susiklosčiusios situacijos kaip išimtinės, dėl kurios ieškovei turi būti sumokėta daugiau, nei numatyta sutartyje. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė nuo 2017 m. spalio mėn. buvo informuojama apie galimą būtinybę didinti armatūros kiekį (nenurodant apie sutarties kainos padidinimą), tačiau žinojimas, kad susiklostė tokia situacija, dar nereiškia, jog atsakovė davė sutikimą atlikti papildomus darbus, tuo labiau kad vėliau ji aiškiai išreiškė savo poziciją, jog nevertina šių darbų kaip papildomų ir nesutinka už juos sumokėti. Tai, kad techninę priežiūrą vykdantis asmuo patvirtino darbo projektus su didesniu armatūros kiekiu, nereiškia, kad buvo duotas sutikimas papildomiems darbams atlikti ir už juos sumokėti. Darbo projekto patvirtinimas, kuriuo metu tikrinama darbų atitiktis techniniam projektui, nėra darbų priėmimo–perdavimo aktas, nes šių dokumentų paskirtis skirtinga, todėl darbo projekto patvirtinimas nevertinamas kaip darbų priėmimas. Ieškovė nenurodė argumentų, paneigiančių kitų dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas aplinkybes, jog didesnio armatūros kiekio panaudojimas nereiškia techninio projekto pažeidimo, tuo labiau kad darbo projekte nebuvo aiškiai nurodyta, koks armatūros kiekis turi būti paklojamas arba kad armatūros poreikis bus didesnis, negu numatyta techniniame projekte. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė dubliko 49 punkte pripažino, jog atsakovė nedavė sutikimo atlikti papildomus armavimo darbus.

12.       Nenustatęs atsakovės pareigos sumokėti ieškovei papildomą statybos darbų kainą, nei sutartyje numatyta, teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė praturtėtų ieškovės sąskaita. CK 6.685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo rangovui suteikta teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Šiuo atveju ieškovė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc., todėl neturi teisės reikalauti perskaičiuoti sutarties kainos, nes, susitarus dėl fiksuotos kainos, pagal statybos darbų sutarties 3.1.6 papunktį rangovė prisiėmė riziką savo sąskaita atlikti papildomus darbus, kurių kaina neviršija 15 proc. sutarties kainos. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl tariamų techniniame projekte padarytų klaidų, lėmusių poreikį įvykdyti papildomus darbus, iš esmės nėra reikšmingi sprendžiant dėl atsakovės pareigos sumokėti už tokius darbus. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Active Construction Management“ (buvusi UAB „Irdaiva“) prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino bylos aplinkybių, susijusių su techninio projekto trūkumais. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad: a) poreikį atlikti papildomus armavimo darbus (sumontuoti didesnį armatūros kiekį) nulėmė objektyvios, nuo apeliantės nepriklausančios aplinkybės, t. y. taikytini normatyvinių statybos dokumentų reikalavimai; b) apeliantė negalėjo iš anksto numatyti (įvertinti) poreikio atlikti papildomus statybos darbus dėl techniniame projekte padarytos klaidos. 

13.2.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ II skirsnio 7.2 papunktyje pažymėta, kad subjektas, atliekantis statybos darbus, privalo laikytis įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teritorijų planavimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų. Taigi, reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Statybos rangos sutarties 7.1 papunktyje nustatyta, kad atliekamiems darbams, darbų kokybei bei rangovo personalui keliami kvalifikaciniai reikalavimai apibrėžiami pirkimo sąlygose, techninėje specifikacijoje bei pasiūlyme. Rangovas, atlikdamas darbus, turi laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. 

13.3.                      Dėl skaičiavimo klaidos, padarytos techniniame projekte, numatytas armatūros kiekis neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų. Apeliantė turėjo sumontuoti ir sumontavo didesnį kiekį armatūros. Šiam faktui pagrįsti pateikė tris skirtingų ekspertų išvadas, vienodai patvirtinančias, kad papildomi armavimo darbai yra (buvo) būtini siekiant užtikrinti tinkamą imperatyvių statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 reikalavimų laikymąsi. Techninio projekto techninėje specifikacijoje „Betono darbai“ taip pat nurodyta, jog baseino konstrukcijoms galimi plyšiai Wlim1 = 0,15 mm ir Wlim2 = 0,1 mm (darbo projekte plyšių formatas turi būti patikslintas ir patvirtintas užsakovo). Tačiau techniniame projekte armatūros kiekio skaičiavimai buvo atlikti naudojant 0,2 mm dydį. Taigi atsakovės pateiktuose apeliantei dokumentuose (žiniaraščiuose) numatytas (apskaičiuotas) mažesnis armatūros kiekis, nei privalomas pagal galiojantį statybos techninį reglamentą STR 2.05.05:2005.

13.4.                      Rangovė nėra atsakinga už klaidas, padarytas techniniame projekte, ir negalėjo protingai numatyti bei tikėtis, jog techninis projektas parengtas su trūkumais. Rengdama pasiūlymą bei sudarydama pirkimo sutartį, apeliantė vertino jai pateiktame techniniame projekte numatytų darbų apimtį ir pobūdį, medžiagų kiekius ir t. t., bet netikrino šio dokumento atitikties teisės aktų reikalavimams ir neieškojo jame padarytų (paslėptų) klaidų, nes neturėjo tokios pareigos. Atlikti papildomi armavimo darbai nebuvo numatyti techniniame projekte, todėl apeliantė neturėjo ir objektyviai negalėjo jų įvertinti rengdama savo pasiūlymą ir apskaičiuodama siūlytiną darbų atlikimo kainą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484-790/2018  išaiškinta, kad užsakovės atsakomybei ir rizikai pagal sutarčių sąlygas buvo priskiriamos klaidos, netikslumai ar trūkumai techniniame projekte, todėl darbų kaina galėjo būti koreguojama ir atsiradus būtinybei dėl šios priežasties galėjo būti atliekami darbai. Tokie darbai sutartyse įvardijami kaip papildomi ir numatyta tokių darbų pirkimo galimybė. Iš esmės tai išimtinis atvejis, atitinkantis ir CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį dėl galimybės padidinti sutarties kainą.

13.5.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino fakto, jog apeliantė laiku ir ne kartą informavo atsakovę apie techninio projekto trūkumus bei poreikį atlikti papildomus armavimo darbus, o juos atlikdama veikė atsakovės naudai ir interesais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė, įvertinusi kelias aplinkybes (atsakovės nenorą bendradarbiauti ir tai, jog armavimo darbai sudaro tik labai nedidelę visų darbų pagal sutarties kainos dalį), šiuos trūkumus ištaisė nestabdydama ir nevilkindama objekto statybos darbų. Darbų sustabdymas būtų buvusi neproporcinga priemonė, lėmusi neigiamų padarinių atsiradimą visiems suinteresuotiems subjektams.

13.6.                      Spręsdamas dėl galimybės taikyti CK 6.684 straipsnio 5 dalį, teismas visiškai nepagrįstai nevertino (ignoravo) šias aplinkybes: pirma, objektyviai būtini papildomi armavimo darbai buvo atlikti atsakovės (užsakovės) naudai ir neabejotinai atitiko jos interesus. Atsakovė nesąžiningai vengė prisiimti atsakomybę už apeliantei pateiktame techniniame projekte esančias klaidas. Apeliantė, nenorėdama sustabdyti ir (ar) nutraukti itin didelės vertės bei didelę viešąją reikšmę turinčio projekto statybos darbų, atliko papildomus armavimo darbus. Apeliantei sustabdžius centro statybos darbus arba atsisakius sutarties, tokie veiksmai neabejotinai būtų lėmę reikšmingų neigiamų padarinių atsakovei bei suinteresuotai visuomenei atsiradimą. Apeliantei neatlikus papildomų armavimo darbų ir (ar) sustabdžius darbus, visų centro statybos darbų nebūtų įmanoma užbaigti tinkamai ir laiku, t. y. apeliantė įvertino grėsmę, jog dėl santykinai nedidelės, palyginti su viso projekto kaina, vertės papildomų armavimo darbų centro statybos projektas bus neužbaigtas laiku ir (ar) apskritai nutrauktas. Antra, atsakovė turėjo užtikrinti papildomų armavimo darbų atlikimą, nes siekiant, kad centro statybos darbai galėtų būti tinkamai užbaigti surašant statybos užbaigimo aktą, jai reikėtų: a) po ginčo armatūros sumontavimo organizuoti atliktų darbų griovimą; b) rasti subjektą, kuris iš naujo atliktų ginčo armavimo darbus (sumontuotų trūkstamą armatūros kiekį); c) sumokėti (papildomo) armatūros kiekio ir iš naujo atliktų armavimo darbų kainą juos atlikusiam subjektui. Taigi, atsakovė būtų turėjusi daugiau išlaidų, o sveikatinimo centro statybos darbai būtų užsitęsę (sustoję).

13.7.                      Teismas netinkamai paskirstė ginčo šalims riziką ir atsakomybę už techniniame projekte padarytas klaidas, kadangi: a) apeliantė nerengė techninio projekto ir niekaip neprisidėjo prie jo rengimo; parengtą techninį projektą gavo iš atsakovės; b) taikytinuose teisės aktuose bei sutartyje nebuvo numatyta rangovės pareiga tikrinti, derinti, vertinti ar kitaip revizuoti atsakovės pateiktus dokumentus, įskaitant techninį projektą; c) apeliantė analizavo techninį projektą tik tam (tiek), kad galėtų įvertinti jame numatytų darbų apimtį, pobūdį ir parengti bei pateikti konkretų pasiūlymą perkančiajai organizacijai; d) atsakovė, pateikusi apeliantei techninį projektą su trūkumais, nesuteikė apeliantei galimybių tinkamai įsivertinti darbų apimties ir sutarties įvykdymo kainos; apeliantė objektyviai negalėjo ir neturėjo numatyti papildomų armavimo darbų atsiradimo galimybės ir jų vertės įtraukti į savo pasiūlyme nurodytą darbų kainą. Taigi, susiklostė išimtinė situacija, kai darbų atlikimo kaina padidėjo apeliantei ištaisius projektuotojo parengtame techniniame projekte padarytas klaidas (trūkumus). 

13.8.                      Skundžiamu sprendimu apeliantei nepagrįstai perkelta atsakomybė už kitų subjektų techniniame projekte padarytas klaidas. Teismas turėjo įvertinti tai, jog apeliantė sudarė sutartį su atsakove (perkančiąja organizacija) tik dėl statybos darbų atlikimo. Sutartis dėl projektavimo rangos (techninio projekto parengimo) buvo sudaryta su kitais subjektais. Apeliantė neturi (neturėjo) patirti jokių neigiamų padarinių dėl kitų subjektų (projektuotojo) klaidų. Tokia situacija aiškiai nesuderinama tiek su teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tiek su kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015; 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

14.1.                      Statybos rangos sutartimi šalys susitarė dėl konkrečios sutarties kainos ir ji negalėjo būti keičiama. Statybos darbų kaina gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais. Armavimo darbai negali būti laikomi papildomais darbais CK 6.684 straipsnio 4 dalies prasme, nes apeliantė: a) nepagrindė techninio projekto neatitikties teisės aktų reikalavimams; b) neįrodė, kad jai nebuvo suteiktos visos galimybės tinkamai įvertinti rangos sutarties įvykdymui reikiamus dokumentus ir apskaičiuoti sutarties kainą. 

14.2.                      Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, jog apeliantė, teikdama konkursinį pasiūlymą ir aiškinamajame rašte nurodydama aplinkybes apie PVC membranos naudojimą, negalėjo numatyti tariamos techninio projekto klaidos, iš anksto pateikti su šia aplinkybe susijusias pastabas, paklausimus bei atitinkamai apskaičiuoti reikiamos medžiagos ir darbų kiekį, o kartu pasiūlyti realią objekto įgyvendinimo kainą (sąmatą). 

14.3.                      Apeliantės pateiktos specialistų išvados neįrodo techninio projekto tariamos klaidos ir nepaneigia UAB „Sweco Lietuva“ 2017 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. V1-2704/17 „Dėl plaukimo baseino gelžbetoninių konstrukcijų aplinkos klasės“ nurodytų paaiškinimų ir argumentų dėl nustatytų techninio projekto sprendinių.

14.4.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su apeliante, jog Vilniaus apygardos teismas aplinkybes, susijusias su techninio projekto trūkumais, nepagrįstai laikė teisiškai nereikšmingomis. Teismas detaliai išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių nėra ginčo nei dėl to, jog prieš atlikdama darbus apeliantė nebuvo gavusi rašytinio atsakovės sutikimo, nei dėl tokio sutikimo būtinumo.

14.5.                      Apeliaciniame skunde teigiama, jog rangovė laiku informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją apie tariamą techninio projekto klaidą, tačiau šių teiginių neįrodė. Apeliantės pozicija prieštaringa, nes ieškinyje teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo informuota apie papildomų darbų poreikį, o papildomų darbų atlikimas ir sąmata buvo suderinti su užsakove, tačiau dublike teigia, jog turėjo subjektinę teisę atlikti ir atliko papildomus statybos darbus, nesuderinusi jų vykdymo klausimo. Pagal sutarties 12.7 papunktį UAB „Irdaiva“ iki 2017 m. rugsėjo 29 d. (iki armavimo darbų pradžios) turėjo: a) pareigą (privalėjo) informuoti užsakovę apie papildomų darbų poreikį, jų įvykdymo sąmatinius skaičiavimus; b) gauti užsakovės sutikimą atlikti tokius darbus ir atitinkamai pakeisti sutarties kainą. UAB „Irdaiva“ pateikė 2017 m. gruodžio 28 d. pretenziją po to, kai suprato, jog UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 10-SP-(245.1) atsisakė tenkinti prašymą vykdyti papildomus darbus. Armavimo darbų sąmatos buvo nuolat keičiamos. Tai patvirtina faktą, jog iki darbų atlikimo pradžios užsakovė tinkamai nebuvo informuota apie papildomų darbų atlikimo poreikį bei apie tokių darbų kainą.

14.6.                      Techninės priežiūros vadovas netvirtino savo parašu statybos darbų žurnale papildomų darbų priėmimo–perdavimo, o tik patikrino, ar rangovės atlikti statybos darbai neprieštarauja statinio projekto reikalavimams, normatyviniams statybos techniniams dokumentams. Techninės priežiūros vadovo parašas nereiškia, jog atlikti darbai yra pripažįstami papildomais darbais pagal sutartį ir už juos turi būti papildomai sumokėta.

14.7.                      Nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, vykdydama statybos valdytojo funkcijas, nėra pripažinusi techninio projekto trūkumų.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – ir statybos valdytoja) prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

15.1.                      Nė vienas statybos rangos dalyvis nesutiko su rangovės teiginiais dėl techniniame projekte padarytų klaidų. Techninis projektas nebuvo keistas, parengtas be klaidų. Sutartyje numatyta fiksuota kaina (21 793 166,72 Eur su PVM), kurios apeliantė įsipareigojo neviršyti. Jei sudaryta fiksuotos kainos rangos sutartis, kaina gali būti didinama tik išimtiniais atvejais. 

15.2.                      Papildomi darbai buvo pradėti vykdyti 2017 m. rugsėjo 29 d. Iki nurodytos datos nei atsakovė, nei statybos valdytoja nebuvo informuotos apie papildomų darbų atlikimo būtinybę bei galimą tokių darbų kainą. Atsakovė ir statybos valdytoja papildomų darbų atlikimo nelaikė reikalingu ir su papildomų darbų vykdymu bei mokėjimu nesutiko, atsisakė derinti papildomų darbų sąmatas.

15.3.                      Statybos techninė priežiūra (atstovas V. Z.) statybos darbų žurnale savo parašu netvirtino papildomų darbų priėmimo–perdavimo ir atsakovės pareigos sumokėti už tokius darbus, nes šiam statybos dalyviui tokia teisė nesuteikta. V. Z. tik patikrino, ar rangovės atlikti statybos darbai neprieštarauja statinio projekto reikalavimams, normatyviniams statybos techniniams dokumentams. Statybos valdytojo funkcijos yra užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojamos užsakovo lėšos, darbai būtų vykdomi kokybiškai bei laiku.

15.4.                      Papildomų darbų apimtis ir kaina neviršija 15 proc. sutarties kainos. Dėl šios aplinkybės apeliaciniame skunde nepasisakyta, o teigiama, jog papildomų darbų kaina buvo labai nedidelė, palyginti su visa sutarties kaina.

15.5.                      Kritiškai vertintinos prof. dr. S. M., prof. dr. J. V. ar UAB „Projekto ekspertizė“ išvados, nes visais atvejais buvo formaliai vertinti STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimai, neatsižvelgiant į tai, kad įrengiant techniniame projekte numatytą prilydomą PVC dangą chloringas vanduo ant gelžbetoninių konstrukcijų apskritai nepateks bei tokių konstrukcijų paveikti negalės.

15.6.                      Techniniame projekte neva padarytas klaidas apeliantė galėjo ir turėjo įvertinti, apskaičiuodama pasiūlymo kainą, nes teikdama pasiūlymą parengė 366 lapų apimties aiškinamąjį raštą, kuriame aprašė visą planuojamą vykdyti darbų technologiją, eigą ir pan., taip pat įvertino tai, kad baseinų dugnas ir sienos nuo chloringo vandens bus apsaugoti PVC danga.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Infes“ prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

16.1.                      Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį apeliantė neįgijo teisės į mokėjimą už papildomus darbus, nes papildomų darbų kaina neviršijo 15 proc. sutarties kainos. 

16.2.                      Apeliantė pažeidė CK 6.653 ir 6.684 straipsnių nuostatas, kuriomis rangovas įpareigojamas iš anksto su užsakovu suderinti papildomų darbų atlikimą bei gauti užsakovo sutikimą, tokiais veiksmais (neveikimu) prisiimdama padarinius. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad laiku ir tinkamai informavo atsakovę dėl papildomų darbų poreikio. Šiuo atveju apeliantė darbus pradėjo vykdyti 2017 m. rugsėjo mėn., o papildomų darbų atlikimo poreikį paminėjo 2017 m. lapkričio 8 d. vadybinio pasitarimo metu, raštą pateikė 2017 m. gruodžio 4 d., papildomą raštą – 2017 m. gruodžio 28 d. Pritarimas apeliantės nurodytam papildomų darbų vykdymo poreikiui negautas. Apeliantė darbų nestabdė, atlikusi papildomus darbus prisiėmė padarinius.

16.3.                      Sutartimi apeliantė prisiėmė galimą riziką ir neturi teisės į mokėjimą už papildomus darbus dėl darbų kiekių nuokrypių. Sutartyje įtvirtinta fiksuotos kainos kainodara, apimanti visus sutarties darbų rezultatui pasiekti būtinus atlikti darbus ir (ar) išlaidas (sutarties 1.2, 1.4, 1.9, 6.1 papunkčiai). Sutarties 6.2 papunktyje nustatyta, kad rangovas privalo atlikti visus darbus, kurie būtini sutartyje numatytam rezultatui pasiekti (laiku ir tinkamai perduoti objektą eksploatuoti) už sutartyje nurodytą darbų kainą. Sutarties 3.1.7 papunktyje apeliantė patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo dienos gavo darbams pradėti būtinus dokumentus, su kuriais ji, kaip savo srities profesionalė, išsamiai susipažino ir jokių klausimų ar neaiškumų dėl jų neturi. 

16.4.                      Teismas, nustatęs aplinkybes, kad papildomų darbų kaina neviršijo 15 proc. sutarties vertės ir kad nebuvo laikytasi CK nustatytos papildomų darbų suderinimo su užsakovu procedūros ir tvarkos, pagrįstai sprendė, jog aplinkybės, susijusios su techninio projekto trūkumais, tampa teisiškai nereikšmingos, bei pagrįstai dėl jų nepasisakė. Techninis projektas ir jo sprendiniai jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia: a) techninio projekto tinkamumas buvo patvirtintas techninio projekto bendrąja bei daline ekspertizėmis; b) apeliantės pateiktas specialistų išvadas paneigia A. J. išvados ir UAB „Sweco Lietuva“ išvados. Nesant STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ nustatytų leistinųjų plyšių atsivėrimo pločių reikšmių, taikytinų XD2 aplinkos poveikio klasei, apeliantės teiginiai apie pažeistas minėtas STR 2.05.05:2005 nuostatas ar papildomų darbų poreikį neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Apeliantė nesivadovavo techninio projekto sprendiniais ir veikė išskirtinai savo rizika.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sweco Lietuva“ prašo ieškovės skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti 163,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios detalizuotos pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. REL 1904/04. Taip pat prašo teismo vadovautis 2018 m. balandžio 9 d. atsiliepime išdėstytais argumentais.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

18.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties kainos keitimo ir rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo darbų pirkimo sutartį

19.       Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalių normose numatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

20.       CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, jog reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą.

21.       CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu būtina atlikti papildomus darbus arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pažymėjęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose normose, kuriomis reglamentuojami rangos teisiniai santykiai (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), bei specialiosiose normose, kuriomis reglamentuojamos statybos rangos sutartys (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). 

22.       CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jos didinti, o užsakovas – mažinti; ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Kasacinis teismas, aiškindamas normas, kuriomis reglamentuojama rangos sutartimi sutartų darbų kaina, yra pažymėjęs, jog CK 6.653 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi teisės norma, kuria draudžiama keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; kt.). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). 

23.       Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc. (CK 6.204 straipsnis).

24.       CK

25.       Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Pagal šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019).

26.       Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo darbų pirkimo sutartį, t. y. tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-161/2012). 

Dėl apeliacinio skundo netenkinimo

27.       UAB „Infes“, „Slangen+Koenis International B. V.“, UAB „Cloud“ architektai ir UAB „Sweco Lietuva“ 2014 m. lapkričio 28 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 200802 dėl dalyvavimo projektavimo konkurse „Vilniaus daugiafunkcinio sveikatinimo centro, Erfurto g. 13, projekto idėjos parengimas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir ūkio subjektų grupė: UAB „Infes“, „Slangen+Koenis International B. V.“, UAB „Cloud“ architektai ir UAB „Sweco Lietuva“, atstovaujama pagrindinės partnerės UAB „Infes“ (toliau – ir projektuotoja), sudarė 2015 m. birželio 6 d. sutartį Nr. A64-69/15 (3.10.22-AD4) dėl sveikatinimo centro statybos techninio projekto parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų (toliau – ir projekto sutartis). UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ išdavė 2016 m. liepos 26 d. pažymą „Apie atliktus projektavimo darbus“ Nr. 10-B-(123.13), kurioje patvirtino, kad jungtinės veiklos partneriai parengė sveikatinimo centro statybos techninį projektą; užsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių pretenzijų dėl techninio projekto kokybės nereiškė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir ūkio subjektų grupė: UAB „Irdaiva“ (dabar UAB „Active Construction Management“), UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“, AB „Montuotojas“, atstovaujama pagrindinės partnerės UAB „Irdaiva“ (toliau – ir rangovė), sudarė 2017 m. birželio 5 d. sutartį Nr. A62-50/17(3.10.21-TD2) dėl sveikatinimo centro statybos darbų vykdymo; darbų kaina 21 793 166,72 Eur su PVM pagal techninę specifikaciją; darbų valdymo ir statybos techninės priežiūros vykdytoja UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – techninės priežiūros vykdytoja) (toliau – ir sutartis). 

28.       UAB „Irdaiva“ papildomus armavimo darbus vykdė nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. sausio 18 d. Darbų vykdymo metu rangovė UAB „Irdaiva“ pateikė techninės priežiūros vykdytojai UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2017 m. spalio 17 d. raštą „Dėl techninio projekto neatitikimų“, kuriame prašė patikslinti techniniame projekte nurodytus skaičiavimus pagal rangovės pateiktus skaičiavimus. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2017 m. spalio 18 d. kreipėsi į projektuotoją UAB „Infes“ dėl UAB „Irdaiva“ minėtame rašte išdėstytų argumentų. UAB „Infes“ 2017 m. spalio 27 d. pateikė išaiškinimą „Dėl techninio projekto sprendinių“. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2017 m. spalio 30 d. rašte (atsakyme į UAB „Irdaiva“ 2017 m. spalio 17 d. raštą) nurodė, jog pagal UAB „Irdaiva“ pateiktus duomenis nėra galimybės įvertinti armatūros skirtumo tarp techninio ir darbo projektų, nesutiko su rangove dėl techninio projekto trūkumų bei pažymėjo, kad UAB „Irdaiva“ turi teisę tikslinti techninio projekto sprendimus darbo projekte. 2017 m. lapkričio 8 d. vadybinio pasitarimo metu rangovė UAB „Irdaiva“ nurodė poreikį keisti sutartyje numatytą sveikatinimo centro techninį projektą dėl padarytų klaidų, apskaičiuojant armatūros kiekį olimpinio baseino konstrukcijoje, šuolių į vandenį baseino konstrukcijoje bei treniruočių baseino sienos pastūmimo sprendinyje (toliau – ir konstrukcijos), t. y. baseinų konstrukcijoms būtinas papildomas (didesnis) armatūros kiekis. Užsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija sprendė, jog turi būti pateikti aiškūs, argumentuoti skaičiavimai dėl techninio projekto pakeitimo. 2017 m. lapkričio 29 d. vykusio vadybinio pasitarimo metu rangovei nurodyta, jog jos teiginiai dėl konstrukcijoms būtinų papildomų didesnių armatūros kiekių nepagrįsti. UAB „Irdaiva“ pateikė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2017 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 414 „Dėl techninio projekto neatitikimų“, kuriame nurodė, kad techninis projektas turi trūkumų ir jų pašalinimas turi tiesioginę įtaką darbo projekto rengimui ir darbų vykdymui. Taip pat rangovė kreipėsi į užsakovę ir techninės priežiūros vykdytoją su 2017 m. gruodžio 12 d. prašymu pakeisti sutartį, įtraukiant papildomus darbus pagal prie rašto pateiktas sąmatas, taip pat 2017 m. gruodžio 13 d. rašte prašė pritarti sutarties keitimui, įtraukiant papildomus darbus pagal prie rašto pateiktas sąmatas, ir papildomai informavo, jog nesant sprendimų bus priversta sustabdyti darbus. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2017 m. gruodžio 14 d. rašte „Dėl techninio projekto neatitikimų“ atsakė, jog rangovė turi pagrįsti papildomų darbų būtinybę, bei paprašė pateikti darbo projektą. UAB „Irdaiva“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2017 m. gruodžio 28 d. pretenziją Nr. 435, kurioje prašė padidinti sutarties kainą dėl didesnio armatūros kiekio (ištaisius techniniame projekte padarytas klaidas padidėjo konstrukcijų armatūros kiekis, t. y. pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 2.05.05.2005 reikalavimus buvo netinkamai pritaikytos gelžbetoninių elementų plyšių atsivėrimo pločių Wlim1 ir Wlim2 reikšmės). UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pretenziją atmetė, o 2018 m. vasario 19 d. informavo apie rangovės pateiktų mokėjimo dokumentų nepasirašymą.

29.       Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje šalys sulygo dėl konkrečios (fiksuotos) sveikatingumo centro darbų kainos. Sutarties 1.2 papunktyje nustatyta statybos darbų kaina 21 793 166,72 Eur su PVM. Darbų kaina apskaičiuota pagal techninę specifikaciją (sutarties 1.3 papunktis). Sutarties 6.1 papunktyje nurodyta, jog sutartyje taikoma fiksuotos kainos kainodara. Taip pat sutarties 1.4 papunktyje įtvirtinta, jog į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą ir kitų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių sutarties kainą; rangovas privalo atlikti visus darbus, kurie būtini sutartyje numatytam rezultatui pasiekti <...> už sutartyje nurodytą darbų kainą. 

30.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl mokėjimo už papildomus armavimo darbus, kurie nebuvo šalių sulygti sutartimi, t. y. rangovei teko padidinti baseinų konstrukcijų armavimo darbų kainą dėl jos manymu, padarytos klaidos techniniame projekte. Sutarties 12.7 papunktyje nustatyta, kad sutarties sąlygų keitimą gali inicijuoti kiekviena šalis, raštu pateikdama kitai šaliai atitinkamą prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus. Šalis, gavusi tokį prašymą, privalo jį išnagrinėti per 7 dienas ir kitai šaliai pateikti motyvuotą raštišką atsakymą. Šalių nesutarimo atveju sprendimo teisė priklauso užsakovui. Sutarties 12.12 papunktyje įtvirtinta, jog rangovas, darbų vykdymo metu sužinojęs apie techninės specifikacijos klaidą arba techninį trūkumą, apie tai privalo nedelsdamas pranešti užsakovui. Užsakovas, gavęs tokį rangovo pranešimą, privalo pateikti trūkstamą informaciją, tinkamus paaiškinimus ir, jeigu reikia, įforminti pakeitimą.

31.       Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino aplinkybę, jog iki 2017 m. rugsėjo 29 d. (iki darbų pradžios) nederino papildomų darbų poreikio ir kainos (papildomų darbų sąmatos) su užsakove ir techninės priežiūros vykdytoja. Apeliantė pripažįsta, jog užsakovė nedavė sutikimo atlikti papildomus armavimo darbus. Užsakovė ir techninės priežiūros vykdytoja patvirtino, jog iki papildomų darbų vykdymo ir jų vykdymo metu (2017 m. rugsėjo 29 d.–2018 m. sausio 18 d.) nedavė rangovei pritarimo vykdyti papildomus armavimo darbus ir nuosekliai laikėsi pozicijos, jog sutarties kaina nebus keičiama, nes rangovės teiginius dėl konstrukcijoms būtinų papildomų didesnių armatūros kiekių patikrino bei įvertino kaip nepagrįstus, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d. vykusio vadybinio pasitarimo metu rangovei nurodė, jog jos teiginiai dėl konstrukcijoms būtinų papildomų didesnių armatūros kiekių nepagrįsti. Techninės priežiūros vykdytoja iš rangovės gautus raštus persiuntė techninio projekto dalies rengėjai UAB „Sweco Lietuva“, kuri 2018 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. V1-2704/17 nurodė, jog yra numatyti baseino technologiniai sprendiniai, kuriais neleidžiama vandeniui tiesiogiai kontaktuoti su betonu, taip pat UAB „Sweco Lietuva“ 2018 m. sausio 12 d. rašte Nr. V1-127/18 nesutiko su rangovės teiginiu, kad gelžbetoninių elementų plyšių atsivėrimo plokščių reikšmės techniniame projekte numatytos nesilaikant STR 2.05.05:2005 reikalavimų, ir paaiškino, jog techninio projekto rengimo metu buvo vadovautasi ne tik STR 2.05.05:2005, bet ir LST EN 1992-1-1 bei standarto nacionalinio priedo nurodymais. Prie UAB „Sweco Lietuva“ 2018 m. sausio 12 d. rašto buvo pridėta dr. A. J. išvada, kurioje nurodyta, kad techniniame projekte numatyti gelžbetoninių konstrukcijų įrengimo sprendiniai STR 2.05.05:2005 reikalavimų nepažeidžia. Techninės priežiūros vykdytoja UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 10-SP-(245.1) atsisakė tenkinti prašymą vykdyti papildomus darbus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog armavimo darbų sąmatos buvo nuolat keičiamos, patvirtina, kad užsakovė nebuvo tinkamai informuota apie papildomų darbų kainą. Rangovė nesinaudojo teise sustabdyti darbų vykdymą, nors 2017 m. gruodžio 13 d. rašte buvo nurodžiusi, jog bus priversta stabdyti darbus. Taip pat rangovė neatsisakė sutarties. Vadinasi, papildomi armavimo darbai buvo atlikti rangovės laisva valia ir jos iniciatyva, t. y. nesuderinus su užsakove (CK 4.684 straipsnio 4 dalis; sutarties 12.7 papunktis).

32.       Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytas apeliantės prielaidas, jog dėl sveikatinimo centro statybos darbų sustabdymo užsakovė būtų turėjusi daugiau išlaidų, nes turėtų organizuoti atliktų darbų griovimą, rasti subjektą, kuris iš naujo atliktų ginčo armavimo darbus (sumontuotų trūkstamą armatūros kiekį), sumokėti (papildomo) armatūros kiekio ir iš naujo atliktų armavimo darbų kainą juos atlikusiam subjektui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog dėl statybos darbų sustabdymo sveikatinimo centras būtų žuvęs ar sugadintas (CPK 178 straipsnis). 

33.       Sutarties 1.9 papunktyje nustatyta, kad sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslai bei tokiems Sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Sutarties sąlygų keitimu nebus laikomas sutarties sąlygų koregavimas joje nustatytomis aplinkybėmis, jei šios aplinkybės apibrėžtos aiškiai ir nedviprasmiškai bei buvo pateiktos pirkimo dokumentuose. Tais atvejais, kai sutarties sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti rengiant pirkimo dokumentus ir (ar) sutarties sudarymo metu, sutarties šalys gali keisti tik neesmines sutarties sąlygas. Sutarties 3.1.5, 3.1.6 ir 3.1.7 papunkčiuose rangovė patvirtino, jog sudarydama sutartį nuosekliai ir išsamiai įvertino būtinus darbus, finansavimo sąlygas, statybos medžiagų, įrenginių bei darbo jėgos vertes bei rinkos kainas, galimus jų svyravimus ne tik sutarties sudarymo momentu, bet ir sutarties vykdymo laikotarpiu. Gerai išanalizavo ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį pagal techninę specifikaciją, darbų dokumentus bei kitus rangovei pateiktus duomenis, objekto fizinius matmenis ir būklę, numatė ir įvertino visus sudėtinius darbus, medžiagas, įrangą, priemones, paslaugas ir kitus įsipareigojimus, taip pat visas sąnaudas ir išlaidas, būtinas darbams atlikti. Jeigu siekiant įvykdyti sutartį reikia atlikti darbus ar panaudoti medžiagas, priemones, įrenginius, paslaugas, kurių rangovė nenumatė arba netinkamai numatė sudarant sutartį ar rengiant įkainotų veiklų sąrašą, tačiau jie yra būtini šiai sutarčiai įvykdyti, šiuos darbus rangovė atlieka savo lėšomis ir neturi teisės reikalauti padidinti sutarties kainą. Rangovė pareiškia, kad ji, būdama savo srities profesionalė, išsamiai išanalizavo, patikrino techninėje specifikacijoje nurodytus medžiagų ir darbų kiekius bei apimtį bei juos palygino su technine specifikacija, įvertino visus pagrindinius, tarpinius darbus, reikalingus pagal sutartį numatytiems darbams atlikti, turėjo galimybę raštu pateikti visas pastabas užsakovei. Iki sutarties pasirašymo dienos gavo darbams pradėti būtinus dokumentus, su kuriais ji, kaip savo srities profesionalė, išsamiai susipažino ir jokių klausimų ar neaiškumų dėl jų neturi. Taip pat sutarties 6.2 papunktyje nustatyta, kad rangovė privalo atlikti visus darbus, kurie būtini sutartyje numatytam rezultatui pasiekti (laiku ir tinkamai perduoti objektą eksploatuoti) už sutartyje nurodytą darbų kainą.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, kaip statybų srities profesionalė, galėjo įvertinti riziką dėl vykdytinų rangos darbų už fiksuotą kainą tiek dalyvaudama viešajame pirkime bei teikdama pirkimo pasiūlymą, tiek ir sudarydama statybos rangos sutartį. Pirma, aplinkybė, jog rangovė UAB „Irdaiva“ gavo iš užsakovės projektuotojos parengtą techninį projektą, kurio dalis yra techninė specifikacija, yra patvirtinta ieškinio 28 punkte ir apeliantė šios aplinkybės nekvestionuoja. Antra, apeliantė prieš pateikdama pasiūlymą perkančiajai organizacijai (užsakovei) vertino aplinkybes, susijusias su plaukimo baseino konstrukcijomis, t. y. kartu su pirkimo pasiūlymu pateikė išsamų aiškinamąjį raštą (raštas pridėtas prie UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ tripliko), kuriame aprašė darbų technologiją ir eigą, t. y. aiškinamojo rašto 304–305 lapuose nurodyta, jog baseino dugnas ir sienos nuo chloringo vandens bus apsaugoti PVC danga. Taigi, apeliantė įvertino aplinkybę, kad baseinų dugno ir sienų konstrukcijos nuo chloringo vandens bus apsaugotos. Trečia, sudarydama sutartį apeliantė patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo dienos gavo darbams pradėti būtinus dokumentus, su kuriais ji, kaip savo srities profesionalė, išsamiai susipažino ir jokių klausimų ar neaiškumų neturi (sutarties 3.1.7 papunktis). Ketvirta, statybos rangos sutartimi šalys sulygo dėl galutinės (fiksuotos) darbų kainos (sutarties 1.2, 6.1 papunkčiai), kurią sudaro tiesioginės ir netiesioginės išlaidos (sutarties 1.4 papunktis), apskaičiuotos pagal techninę specifikaciją (sutarties 1.3 papunktis). Rangovė sutartyje patvirtino, kad išanalizavo ir suprato darbų pobūdį bei apimtį pagal techninę specifikaciją, taip pat pareiškė, jog prieš sutarties pasirašymą išsamiai išanalizavo, patikrino techninėje specifikacijoje nurodytus medžiagų ir darbų kiekius bei apimtį ir juos palygino su technine specifikacija (sutarties 3.1.6 papunktis). 

35.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad apeliantės argumentai dėl santykinai nedidelės papildomų armavimo darbų kainos, rangovės veikimo užsakovės ir visuomenės naudai yra nereikšmingi. Šiuo atveju sutarties kaina yra 21 793 166,72 Eur su PVM, o papildomų darbų, už kuriuos atlyginti prašo apeliantė, sudaro 0,589 proc. (128 458,26 Eur su PVM) visos sutarties kainos, t. y. faktinė pirkimo dokumentuose bei sutartyje nurodytų darbų apimtis neviršija 15 proc. sutarties kainos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra CK 6.685 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo priteisti UAB „Irdaiva“ atlyginimą už papildomus darbus.

36.       Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl techninio projekto trūkumų –padarytos (paslėptos) klaidos, skaičiuojant armatūros kiekį olimpinio baseino konstrukcijoje, šuolių į vandenį baseino konstrukcijoje bei treniruočių baseino sienos pastūmimo sprendinyje. Techniniame projekte nurodytas armatūros kiekis neatitiko techninio projekto techninėse specifikacijose nurodytų reikšmių bei statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimų.

37.       Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo bei aiškinimo nustatytus trūkumus.

38.       Nustatyta, kad UAB „STATYBOS PROJEKTŲ EKSPERTIZĖS CENTRAS“ 2016 m. kovo 22 d. projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. 673-339(15)1/2015 ir 2016 m. liepos 21 d. projekto dalinės ekspertizės akte Nr. 673-KS-339(15)/1/2016 patvirtino, kad sveikatinimo centro statybos techninis projektas bei projekto statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus, taip pat patvirtino, jog techninis projektas tvirtintinas. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.2 papunktyje nustatyta, kad bendroji projekto ekspertizė – projekto (visų jo dalių), kaip vientiso techninio dokumento, įvertinimas, patikrinant, kaip statinio ir jo dalių, inžinerinių sistemų, statinio ir statybos sklypo reikmes tenkinančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, statybos sklypo tvarkymo projekto sprendiniai atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011(5.17) nustatytus esminius statinių reikalavimus, kitus statybos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų (5.1) reikalavimus, taip pat projekto sprendinių tarpusavio ryšį ir suderinamumą. STR 1.04.04:2017 88 punkte įtvirtinta, jog projektas yra tinkamai parengtas, jei, atlikus projekto ekspertizę, jo įvertinimas projekto ekspertizės akte atitinka reglamento 89.1 papunktyje nurodytą įvertinimą, t. y. kvalifikuoto ekspertizės vadovo išvadą. 

39.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl gelžbetoninių elementų plyšių atsivėrimo pločių Wlim1 ir Wlim2 reikšmių. Rangovė UAB „Irdaiva“ įrodinėja, jog gelžbetoninių elementų plyšių atsivėrimo pločių Wlim1 ir Wlim2 reikšmės turi būti taikomos pagal statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimus. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė tris specialistų išvadas: 1) Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjo prof. dr. J. V. 2017 m. gruodžio 19 d. išvadą, kurioje nurodyta, jog aplinkos poveikio klasė turi būti XD2, nepaisant to, kad yra PVC danga; niekur nerašoma apie išlygas, jeigu dengiama spec. danga; atsižvelgiant į šią aplinkos poveikio klasę, plyšių plotis veikiant tariamai nuolatiniam apkrovų deriniui yra 0,1 mm, o veikiant dažniniam apkrovų deriniui – 0,15 mm; 2) UAB „Projektų ekspertizė“ 2017 m. gruodžio 21 d. išvadoje nurodyta, kad pagal statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 1 lentelės 3 skyriaus klasifikaciją baseino rezervuaro gelžbetoninių konstrukcijų aplinkos sąlygų klasė yra XD2 (plaukimo baseinai), kuriai priklausomai nuo gelžbetoninės konstrukcijos apsaugos ir padengimo variantų yra taikomi ribiniai leistinieji plyšių atsivėrimo pločiai Wlim1 = 0,15 mm ir Wlim2 = 0,10 mm; 3) teismo eksperto prof. dr. S. M. 2017 m. gruodžio 12 d. parengtoje išvadoje nurodyta, kad STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ 1 lentelėje yra pateiktas gelžbetoninių konstrukcijų darbo sąlygų klasifikavimas; darbo sąlygų klasei XD2 yra priskirtini plaukimo baseinai, nėra nurodyta jokių išlygų dėl plaukimo baseinų konstrukcijų ypatumų ar kt. <...> XD klasės konstrukcijoms, veikiamoms skystosios agresyvios aplinkos, numatytos ribinės plyšių reikšmės: Wlim1 = 0,15 ir Wlim2 = 0,10; <...> techninėse specifikacijose taip pat nurodyta, kad baseino konstrukcijoms maksimalūs plyšių dydžiai turi būti: Wlim1 = 0,15 ir Wlim2 = 0,10; <...> techninio projekto rengėjas techniniame projekte teisingai nurodė leistinus baseinų gelžbetoninių konstrukcijų plyšius, tačiau armatūros kiekį suskaičiavo įvertindamas didesnį plyšių dydį, negu pats nurodė techniniame projekte ir negu yra leistinas pagal STR 2.05.05:2005. 

40.       Taip pat į bylą pateiktos dar dviejų specialistų išvados: 1) A. J. individualios projektavimo įmonės 2018 m. sausio 10 d. išvadoje nurodyta, kad skaičiuojant plaukimo apsaugotas gelžbetonines konstrukcijas galima vertinti ribinį plyšių plotį 0,3 mm; UAB „Sweco Lietuva“, techniniame projekte numatydama plaukimo baseino konstrukcijoms griežtesnius nei XD2 aplinkos sąlygų klasei priskirtus reikalavimus, vadovavosi STR 2.05.05:2005 24 lentele ir Lietuvos standarto LST EN 1992-1-1 7.1N lentele; 2) UAB „Sweco Lietuva“ 2018 m. sausio 12 d. rašte Nr. V1-124/18 nurodyta, jog projektuotoja techninio projekto rengimo metu vadovavosi ne tik STR 2.05.05:2005, bet ir LST EN 1992-1-1 bei standarto reikalavimais.

41.       STR 2.05.05:2005 1 lentelėje pateiktas aplinkos sąlygų klasifikavimas:

42.       STR 2.05.05:2005 24 lentelėje pateiktos ribinės leistinosios gelžbetoninių elementų plyšių atsivėrimo pločių Wlim1 ir Wlim2 reikšmės, mm: 

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pagal STR 2.05.05:2005 1 lentelę XD2 aplinkos poveikio klasei priskirtinoms plaukimo baseinų konstrukcijoms 24 lentelėje nenumatytos ribinės leistinosios gelžbetoninių elementų plyšių atsivėrimo pločių Wlim1 ir Wlim2 reikšmės, vertina, jog prof. dr. J. V., UAB „Projektų ekspertizė“ ir prof. dr. S. M. teisingai nurodė, kad pagal statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 1 lentelę baseino rezervuaro gelžbetoninių konstrukcijų aplinkos sąlygų klasė yra (turi būti) XD2, tačiau nepagrįstai sprendė, jog pagal XD2 aplinkos poveikio klasę taikomi ribiniai leistinieji plyšių atsivėrimo pločiai yra Wlim1 = 0,15 mm ir Wlim2 = 0,10 mm.

44.       Projektuotoja UAB „Infes“ atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, jog techniniame projekte nurodyta, kad baseino gelžbetoninės konstrukcijos nuo chloringo vandens poveikio turi būti papildomai apsaugotos PVC danga ir taip tiesioginio kontakto tarp baseino konstrukcijų paviršiaus ir chloringo vandens neatsiras (XD3 aplinkos sąlygų klasė), tačiau, įvertinus atsitiktinę galimybę chloringam vandeniui patekti ant gelžbetoninių konstrukcijų, buvo atsižvelgta į XD2 aplinkos poveikio klasei nurodytus reikalavimus bei vadovautasi Lietuvos standartu LST EN 1992-1-1 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios ir pastatų taisyklės“ (toliau – ir Lietuvos standartas LST EN 1992-1-1) ir standarto nacionaliniu priedu, kuriuose pateikti reikalavimai, keliami visoms aplinkos poveikio klasėms, taip pat XD2 ir XD3.

45.       Lietuvos standarto LST EN 1992-1-1 4.1 lentelėje nurodytos su aplinkos sąlygomis susijusios poveikio klasės (atitinka STR 2.05.05:2005 1 lentelėje pateiktą aplinkos sąlygų klasifikavimą): 

46.       Lietuvos standarto LST EN 1992-1-1 7.1N lentelėje nurodytos rekomenduojamos wmax reikšmės (mm), t. y. rekomenduojama XD2 aplinkos poveikio klasei taikytina ribinio skaičiuojamojo plyšio pločio wmax reikšmė pagal chloridų sukeltos korozijos aplinkos poveikį sudaro 0,3 mm:

47.       EN 1992-1-1 nacionalinio priedo NA2.6.2.1 papunkčio „Pleišėjimo ribojimas“ nurodyta, kad laikinai rekomenduojama taikyti NA. 7.1 lentelėje pateiktas EN 1992-1-1 rekomenduojamas skaičiuojamojo plyšio pločio wk ribines reikšmes wmax iš EN 1992-1-1 7. IN:

48.       Taigi, pagal Lietuvos standartą LST EN 1992-1-1 ir EN 1992-1-1 nacionalinį priedą XD2 aplinkos poveikio klasei nustatyta reikšmė „0,3“. UAB „Infes“ atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad kompetentingi projektuotojai, savo praktikoje parengę nemažai statinių su plaukimo baseinais projektų, vadovavosi gerąja praktika ir techniniame projekte numatė griežtesnę bei aukštesnius kokybinius rodiklius įgyvendinančią ribinio skaičiuojamojo plyšio pločio wmax reikšmę – „0,2“.

49.       Apibendrinusi tai, kas nustatyta pirmiau, teisėjų kolegija atmeta apeliantės nepagrįstus argumentus, kad techniniame projekte armatūros kiekiai apskaičiuoti neteisingai (klaidingai). Šiuo atveju UAB „Irdaiva“ nebuvo jokio pagrindo koreguoti techninio projekto, kurio atitiktis patvirtinta dviem (bendrąja ir daline) techninėmis ekspertizėmis (STR 1.04.04:2017 6.2; 89.1 papunkčiai). Techninio projekto sprendiniai teisės aktų ir (ar) standartų nuostatų nepažeidė. Ginčo konstrukcijos priskirtinos aplinkos poveikio klasėms XD2 arba XD3, kurioms STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ ribinio skaičiuojamojo plyšio plotis nenustatytas, o Lietuvos standarte LST EN 1992-1-1 ir nacionaliniame priede EN 1992-1-1 aplinkos poveikio klasėms XD2 bei XD3 nustatyta ribinio skaičiuojamojo plyšio pločio reikšmė yra „0,3“. Techninio projekto rengėjai numatė taikytiną ribinio skaičiuojamojo plyšio pločio reikšmę „0,2“, t. y. aukštesnę, nei nustatyta Lietuvos standarte LST EN 1992-1-1 ir nacionaliniame priede EN 1992-1-1. UAB „Irdaiva“ tenka rizika, kurios ji nesuvaldė dėl savo veiksmų – koregavusi techninį projektą (padidinusi armatūros kiekius) patyrė išlaidų, susijusių su atliktais papildomais darbais.

Dėl bylos procesinės baigties

50.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės keisti sutarties kainą, nepažeidė materialiosios teisės normų ir teismo išvados atitinka teismų praktiką šiais klausimais. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.       Lietuvos apeliacinis teismas gavo ieškovės UAB „Active Construction Management“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Sweco Lietuva“ prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 

52.       Apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantei UAB „Active Construction Management“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Sweco Lietuva“ prašo priteisti 163,35 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kartu su prašymu pateikė 2019 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. REL 1904/04 dėl iš viso 2 232,45 Eur mokėtinos sumos, iš kurios 135,00 Eur už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą (1,5 apimtis, 90 Eur valandinis įkainis). Šios sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinantis dokumentas nepateiktas. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas neteisingai nurodyta, jog pakanka advokato rašytinio patvirtinimo apie atsiskaitymą už konkrečioje byloje suteiktas paslaugas.

53.       Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

54.       Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

55.       CPK

56.       Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais: i) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininko su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017) arba ii) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

57.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 (kuria remiasi UAB „Sweco Lietuva“ advokatas V. R., teigdamas, kad pakanka rašytinio patvirtinimo apie atsiskaitymą) išaiškinta, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas plėtotinas, konstatuojant, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt. pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos).

58.       Teisėjų kolegija sprendžia nepriteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Sweco Lietuva“ bylinėjimosi išlaidų, kadangi teismui nėra pateikta pažyma, iš kurios būtų aišku, kad 2019 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. REL 1904/04   135,00 Eur dalis apmokėta.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :        

        Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                        Antanas Rudzinskas

                                                                        Vigintas Višinskis