Civilinė byla Nr. 2A-437/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1., 44.5.1., 45.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-656/2011 pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Čitas“, dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Eisiga“ ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 236 805,74 Lt tiesioginių nuostolių, 102 468,06 Lt delspinigių, 278,66 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tuo pagrindu, kad atsakovas netinkamai vykdė 2005 m. liepos 22 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 164, kuria atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti ieškovui 100 vnt. ekipuotės komplektų, vėluodamas patiekti prekes; 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 165, kuria atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui parduoti 15 000 lauko uniformos kostiumų, pagamintų iš suderintų su Lietuvos kariuomene medžiagų pagal patvirtintą prekės etaloną, vėluodamas patiekti prekes bei 2008 m. kovo 7 d. šalių sudarytą susitarimų protokolą Nr. 1/75 „Dėl 2007 liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 165“ (toliau – Susitarimų protokolas Nr. 1/75), kuriuo atsakovas papildomai įsipareigojo parduoti ieškovui 15 000 vienetų lauko uniformos kostiumų aptartais terminais, vėluodamas patiekti prekes. Dėl šių sutartinių pažeidimų atsakovui buvo paskaičiuoti delspinigiai (4 698 Lt + 32 002,15 Lt +3 012,28 Lt) išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Be to, Susitarimų protokolo Nr. 1/75 3 punktu buvo nustatyta, kad atsakovo tiekiamos prekės privalo atitikti 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 165 3 priede „Techniniai reikalavimai prekėms“ nurodytus reikalavimus. Ieškovas, turėdamas sutartyje įtvirtintą teisę kontroliuoti pristatomų prekių kokybę, siekdamas nustatyti atsakovo tiekiamų prekių kokybę, kreipėsi į akredituotą laboratoriją „SATRA Technology Centre“, kurioje atlikti bandymai nustatė, kad prekės (audinys) neatitinka sutarties 3 priede „Techniniai reikalavimai prekėms“ nurodytų reikalavimų. Tuo atsakovas pažeidė sutarties Nr. 165 5.2 punktą, todėl šios sutarties 5.8 punkto pagrindu buvo brokuota visa tuo metu atsakovo pristatyta prekių siunta. Teikėjas privalo sumokėti bandymų išlaidas, todėl atsakovui buvo išrašyta sąskaita Nr. 00810 3 321,64 Lt sumai. Sutarties Nr. 165 6.4 punktas nustatė atsakovui pareigą pakeisti nekokybiškas prekes iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. naujomis kokybiškomis, tačiau nustatytu terminu prekių nepristatė. Atsakovas skolingas ieškovui 61 951,01 Lt delspinigių. Atsakovas 2009 m. sausio 29 d. raštu Nr. 5 sutiko sumokėti delspinigius, paprašydamas išdėstyti mokėjimą dalimis. Siekdamos taikiai išspręsti kilusį ginčą ieškovas sutiko patenkinti atsakovo prašymą ir šalys 2009 m. kovo 13 d. pasirašė sutartį Nr. 82 „Dėl delspinigių sumokėjimo dalimis“, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti 61 951,01 Lt delspinigių dalimis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo (praleido keturis mokėjimus iš eilės), todėl ieškovas reikalauja, kad atsakovas sumoktų visą delspinigių sumą. Pagal minėtos sutarties 3.1 punktą skolininkas, pavėlavęs sumokėti delspinigius moka kreditoriui 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną, už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl skolininkas, praleidęs keturis mokėjimo terminus turi sumokėti 278,66 Lt palūkanų.

Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus nustatytu terminu pristatyti prekes pagal 2008 m. vasario 13 d. šalių pasirašytą susitarimų protokolą Nr. 1/45 „Dėl 2007 m. birželio 11 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 123“, todėl atsakovas turi sumokėti delspinigius. Jo vardu 804,62 Lt sumai buvo išrašyta sąskaitą Nr. 0829.

Nutraukus su atsakovu sudarytą 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 165 (Susitarimų protokolas Nr. 1/75), ieškovui reikėjo spręsti dėl trūkstamų prekių kiekio pirkimo, nes atsakovas minėta sutartimi buvo įsipareigojęs patiekti Lietuvos kariuomenei 15 000 komplektų LU (lauko uniformos) kostiumų po 136,50 Lt už vieną komplektą. Atsakovas pateikė 9 395 komplektus. Negauti 5 605 komplektai LU kostiumų (Priedas Nr. 17), todėl ieškovas neskelbiamų derybų būdu, remdamasis ta pačia technine specifikacija įsigijo 2 900 komplektų LU kostiumų po 177 Lt už vieną komplektą, o atviro konkurso būdu, remdamasis ta pačia technine specifikacija, nupirko 10 000 komplektų LU kostiumų po 179 Lt už komplektą. Vykdant naujai sudarytą pirkimo sutartį, 2008 metais ieškovas gavo 2 000 komplektų LU kostiumų po 179 Lt. 800 komplektų dėl 2009 metais pasikeitusio pridėtinės vertės mokesčio dydžio buvo įsigyti po 180,52 Lt už vieną komplektą. Įvertinus tai, kad 5 605 komplektų LU kostiumų Lietuvos kariuomenė būtų įsigijusi už 765 082,50 Lt (5 605 × 136,50 Lt = 76 5082,50 Lt), tačiau dėl to, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų ieškovas buvo priverstas pirkti prekes didesne kaina nei kaina, kuria buvo įsipareigojęs tiekti LU kostiumus atsakovas UAB „Eisiga“, Lietuvos kariuomenė patyrė tiesioginių 233 484,10 Lt nuostolių, nes 5 605 komplektų LU kostiumų nusipirko už 998 566,60 Lt (998566,60 Lt - 765082,50 Lt =233484,10 Lt).

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti kad Lietuvos kariuomenė 2008 m. liepos 11 d. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos kariuomenės ir UAB „Eisiga“ ir priteisti iš ieškovo - Lietuvos kariuomenės, atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti ginčo sutartį, nes tai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Gavęs ieškovo 2008 m. birželio 5 d. pranešimą dėl laboratorinių tyrimų rezultatų, jis (atsakovas) kreipėsi į audinio tiekėją UAB „Čitas“, kuris pateikė ieškovui Lietuvos tekstilės instituto tyrimus, paneigiančius ieškovo pateiktus duomenis. Ieškovas, atlikęs pakartotinus tyrimus, informavo atsakovą, kad audinio pluoštinė sudėtis atitinka jai keliamus reikalavimus, tačiau, ieškovo teigimu, kiti 4 rodikliai neatitinka sutarties specifikacijoje nurodytų reikalavimų. Atsakovas įsitikinęs, kad pagal jo (atsakovo) atliktus tyrimus rodiklis „tepalo atstūmimas“ atitinka specifikacijos reikalavimus (parametro vertė yra 5,5 balo, o ne 2,5 balo).

Atsakovas teigia, kad sąžiningai ir protingai veikiantis subjektas esant trims skirtingoms laboratorinių tyrimų išvadoms dėl kostiumų atitikimo techninėms specifikacijos, imtųsi visų priemonių, kad būtų pašalintos abejonės dėl atliktų laboratorinių bandymų patikimumo. Atsakovas siekė bendradarbiauti su ieškovu, išsiaiškinti pretenzijų pagrįstumą, siūlė ieškovui sudaryti komisiją situacijai išspręsti. Ieškovas, nekviesdamas atsakovo atstovų, vienašališkai paėmė audinio bandinius, todėl bandiniai ir laboratorinio tyrimo ataskaitos nėra patikimi įrodymai. UAB „Čitas“ prašymu 2009 m. rugsėjo 19 d. SATRA Technology Centre laboratorijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bandymų rezultatai atitinka techninėse specifikacijoje keliamus reikalavimus, todėl ieškovas sutartį su atsakovu nutraukė nepagrįstai - be įspėjimo, tuo pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, todėl ginčo sutarties nutraukimas, atsakovo nuomone, pripažintinas negaliojančiu, nes toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.). Be to, atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė 233 484 Lt nuostolių, patirtų dėl prekių, įsigytų neskelbiamų derybų būdu, t.y. kad jis (ieškovas) derėjosi, siekdamas geriausio rezultato. Inicijuodamas derybas ieškovas iš anksto paskelbė, kad planinė vieno uniformos kostiumo kaina yra 200 Lt. Mano, kad ieškovas neįrodė siekio įsigyti kostiumus už kuo mažesnę kainą, nepateikė dokumentų, kurie įrodytų žalos dydį. Be to, ieškovas praleido 6 mėnesių senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti, nes sąskaitą dėl delspinigių išrašė 2005 m. lapkričio 7 d., o ieškinį pareiškė tik 2009 m. rugpjūčio 28 d.. Šalių sutartyje nurodyti 0,2 proc. per dieną delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 61 951,01 Lt delspinigių, 278,66 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovo priešieškinį patenkino visiškai: pripažino Lietuvos kariuomenės 2008 m. liepos 11 d. įvykdytą vienašalį 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 165 ir 2008 m. kovo 7 d. tarp šalių sudaryto susitarimų protokolo Nr. 1/75 „Dėl 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 165“ nutraukimą neteisėtu.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas (pirkėjas) neįrodė, kad atsakovas pateikė nekokybišką prekę, t.y. neįrodė, kad atsakovas padarė esminį pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą (CK 6.334 str. 1 d. 2, 4 p.). Tokią išvadą grindė 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 165 turinio aiškinimu. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad atsakovas (tiekėjas) per 10 dienų po sutarties pasirašymo pateiks ieškovui (pirkėjui) prekės darbinius etalonus, atitinkančius prekių techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Sutarties 5.6 ir 5.7 punktuose nustatyta speciali ieškovui perduodamų prekių kokybės patikrinimo procedūra: pastebėjus nekokybiškas prekes surašomas aktas, dalyvaujant abiejų šalių atstovams. Konflikto, kilusio dėl prekių kokybės neišsprendus šalių susitarimu, kviečiamas nepriklausomas ekspertas. Šalys taip pat sutarties 3.4 punktu susitarė, kad prekės bus priimamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 681 patvirtintomis Prekių priėmimo taisyklėmis, kurių 7 punkte nustatytas abiejų šalių atstovų dalyvavimas imant pavyzdžius prekių kokybei nustatyti. Byloje ieškovas pateikė tris audinio kokybės tyrimo aktus, kurių metu tirti pavyzdžiai gauti, teismo įsitikinimu, nesilaikant sutartyje nustatytos tvarkos, o ieškovo atstovas neprašė teismo CPK tvarka skirti ekspertizę, teigdamas, kad prekių sandėlyje nėra, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neapteikė patikimų įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, kad audinys neatitinka specifikacijos rodiklių ir neįrodė, kad atsakovas pažeidė kokybės reikalavimus. Įvertinęs tai, kad ieškovas 2008 m. liepos 18 d. aktu Nr. 26 grąžino atsakovui 4 774 vienetų lauko uniformų trūkumams ištaisyti, o atsakovas 2008 m. liepos 29 d., ištaisęs trūkumus, grąžino ieškovui 4 737 vienetus lauko uniformų, kurias ieškovas sunaudojo pagal paskirtį, teismas padarė išvadą, kad ieškovo interesai dėl to, kad audinio kokybė tariamai neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, iš esmės nebuvo suvaržyti.

Atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 165 9.1.5 punkte išdėstytą šalių susitarimą dėl to, kad ieškovas sutartį gali nutraukti vienašališkai, įspėjęs tiekėją ne vėliau nei prieš 5 dienas, jei atsakovas vėluoja tiekti prekes daugiau kaip mėnesį, ir įvertinęs ieškovo pateiktas delspinigių skaičiavimo lenteles, nustatė, kad atsakovas vėlavo tiekti prekes mažiau kaip mėnesį, todėl nutraukti sutartį dėl prekių tiekimo vėlavimo šalių sutarta tvarka, nesikreipiant į teismą, ieškovas taip pat neturėjo pagrindo.

Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius, teismas pažymėjo, kad siekdamos taikiai išspręsti kilusį ginčą dėl to, jog skolininkas netinkamai vykdė garantinius įsipareigojimus pagal prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 165 ir susitarimų protokolą Nr. 1/75, 2009 m. kovo 13 d. šalys pasirašė sutartį Nr. 82 „Dėl delspinigių sumokėjimo dalimis“, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti 61 951,01 Lt delspinigių dalimis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė (praleisti keturi mokėjimai terminai iš eilės), todėl turi sumokėti visą delspinigių sumą. Delspinigių išieškojimui taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.). Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 str. 2 d.), todėl delspinigių senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. kovo 13 d. Ieškovui ieškinį pareiškus 2009 m. rugsėjo 2 d., teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepažeistas. Teismas sprendė, kad mažinti delspinigių dydį nėra pagrindo, nes, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, 0,2 proc. dydžio delspinigiai nebūtinai pripažįstami kaip aiškiai per didelės netesybos. Atsakovas yra kvalifikuotas komercinių santykių dalyvis, užfiksavus prekių pristatymo terminų pažeidimą, šalys individualiai susitarusios dėl delspinigių dydžio 2009 m. kovo 13 d. pasirašė sutartį Nr. 82 „Dėl delspinigių sumokėjimo dalimis“, kurioje dar kartą patvirtino, kad susitarė dėl 0,2 procentų per dieną dydžio delspinigių. Pagal sutarties 3.1 punktą skolininkas, pavėlavęs sumokėti delspinigius moka kreditoriui 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną, nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad skolininkas, praleidęs keturis mokėjimo terminus, turi sumokėti 278,66 Lt palūkanų.

Teismas taip pat pažymėjo, kad kiti ieškovo reikalavimai, susiję su delspinigių priteisimu, netenkintini, nes ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas - Lietuvos kariuomenė, apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą toje dalyje, kurioje atsakovo priešieškinis buvo patenkintas ir atmestas Lietuvos kariuomenės reikalavimas priteisti iš atsakovo 236 805,74 Lt; šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį atmesti ir priteisti Lietuvos kariuomenei minėtą sumą, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismas sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu motyvuodamas tuo, kad ieškovo pateikti trys audinio kokybės tyrimo aktai (gauti atlikus bandymus laboratorijoje) yra gauti nesilaikant sutartyje nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad ginčai dėl gaminių kokybės prasidėjo dar 2007 m. gruodžio 27 d., tai yra atsakovui pristačius gaminius, kai jų priėmimo metu buvo nustatyta, kad lauko uniformos kostiumai neatitiko sutarties prieduose nustatytų reikalavimų, todėl 2007 m. gruodžio 27 d. buvo surašytas aktas dėl nekokybiškų gaminių grąžinimo. Atsakovas minėto akto neginčijo, nekokybiškas prekes įsipareigojo pakeisti kokybiškomis, tačiau teismas nurodyto akto, kuriame konstatuojamas nekokybiškų gaminių pristatymo faktas ir su juo susijusių aplinkybių nevertino, todėl pažeidė procesines teisės i normas, reikalaujančias iš teismo visapusiško byloje esančių įrodymų ištyrimo.
2. Sutarties 5.6 ir 5.7 punktuose nustatyta prekių tikrinimo tvarka prekių priėmimo metu, o ne prekių kokybės garantinio termino galiojimo metu. Prekėms suteikiamas dvylikos mėnesių kokybės garantijos terminas ir prekės kokybės garantinio termino metu yra tikrinamos vadovaujantis sutarties 5.8 punktu, o ne 5.6 ir 5.7 punktuose nustatyta tvarka. Sutarties 5.8 punktas nenumato galimybės garantijos metu atrenkant gaminius dalyvauti tiekėjo atstovams, todėl teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad gaminiai laboratoriniams bandymams buvo imami pažeidžiant sutarties 5.6 ir 5.7 punktuose nustatytą tvarką. Prekės laboratoriniams bandymams buvo siunčiamos tikrinti ne jų priėmimo metu, o garantijos metu, todėl teismo nurodyti sutarties punktai garantijos metu netaikomi, o taikomas sutarties 5.8 punktas, kuriame įpareigojimo garantijos metu tikrinant prekes dalyvauti tiekėjo atstovams nėra, kas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai aiškino bei taikė sutarties nuostatas.
3. „Prekių priėmimo taisyklės“ taikomos tik priimant prekes pagal kiekį ir kokybę, o taisyklių 7 punkte nurodyta pareiga pranešti pardavėjui raštu apie prekių priėmimo metu pristatytas netinkamos kokybės ar kiekio prekes. Nurodytos taisyklės nėra taikomos prekių garantijos termino galiojimo metu, tuo labiau taisyklių 7 punkte nėra numatytas šalių atstovų dalyvavimas imant pavyzdžius prekių kokybei nustatyti. Todėl teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nurodydamas, kad ieškovas prekių garantijos metu nesilaikė sutarties 3.4 punkto, kas reiškia, kad sprendimo dalis, kurioje teismas pripažino, kad ieškovas neteisėtai nutraukė sutartį yra nepagrįsta.
4. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad prekių kokybė turi atitikti techninius reikalavimus, įmonės gamintojos galiojančią normatyvinę dokumentaciją patvirtintą prekės darbinį etaloną o sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas tiekėjui sumoka tik už kokybiškas prekes. Lietuvos kariuomenė įgyvendindama sutartimi nustatytas teises kontroliuoti pristatomų prekių kokybę turėjo teisę kreipėsi į akredituotą laboratoriją dėl tiekiamų prekių kokybės įvertinimo ir gavo bandymų protokolą, kuriame nurodyta, kad pateikti gaminiai neatitinka techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų. Atsakovas 2008 m. balandžio 21 d. raštu Nr. IS-314 buvo informuotas apie į bandymų rezultatus, o 2008 m. balandžio 25 d. buvo surašytas aktas Nr. 25 dėl nekokybiškų gaminių grąžinimo ir įpareigojimo nemokamai pakeisti prekes naujomis. Atsakovas gautų rezultatų neginčijo bei pakeitė nekokybiškus gaminius, kas rodo, jog atsakovas pripažino, kad gaminiai yra nekokybiški, todėl neaišku kokiu pagrindu teismas padarė išvadą kad gaminiai buvo kokybiški.
5. Lietuvos kariuomenė įgyvendindama pareigą mokėti (t. y. leisti valstybės biudžeto lėšas) tik už pristatytas kokybiškas prekes 2008 m. balandžio 29 d. surašė bandinių ėmimo tirti aktą ir bandiniai buvo išsiųsti į akredituotą laboratoriją „ŠATRA Technology Centre“. Akredituota laboratorija nustatė, kad bandymų rezultatai neatitinka sutarties 3 priede „Techniniai reikalavimai prekėms“ nurodytiems reikalavimams. Apie laboratorijoje gautus rezultatus atsakovas buvo informuotas Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr. IS-431 „Dėl labaratorinių tyrimų rezultatų“. UAB „Eisiga“ 2008 m. birželio 9 d. raštu Nr. 60 kreipėsi su prašymu dar kartą kreiptis i nepriklausomą akredituotą laboratoriją. Akredituotoje laboratorijoje pakartotinai atlikus prekių atitikimą sutarties 3 priede „Techniniai reikalavimai prekėms“ keliamiems reikalavimams buvo nustatyta, kad UAB „Eisiga“ tiektos prekės neatitinka LU kostiumams skirto audinio techninės charakteristikos 3, 4, 8 ir 9.1 rodiklių, kas dar kartą pagrindžia, jog teismo padaryta išvada dėl to jog prekės buvo kokybiškos yra nepagrįsta. Taigi atsakovas sistemingai pažeidinėja sutarties 5.2 punktą. Pažymėtina, jog sutarties 3 priede (techninė specifikacija lauko uniformos (LU) kostiumui) 1 lentelėje yra nurodytos LU kostiumams skirto audinio techninės charakteristikos. Pateiktoje lentelėje nurodyti 10 rodiklių, kurie privalo būti teigiami atlikus laboratorinius bandymus ir esant bent vienam neatitikimui konstatuojamas sutarties 5.2 punkto pažeidimas. Taigi per visą sutarties, kartu su Susitarimų protokolo Nr. 1/75 vykdymo laiką brokuota produkcija buvo 3 kartus: vieną kartą dėl dydžių neatitikimo ir 2 kartus dėl neatitikimo techninei specifikacijai. Ieškovas teismui pateikė aktą bei dvi akredituotos laboratorijos bandymų išvadas, kuriomis nėra jokio pagrindo abejoti, atsakovas jokiais įrodymais jų nepaneigė, todėl manome, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus bei pritaikė procesines teisės normas nurodydamas, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
6. Bandiniai į laboratoriją yra siunčiami tik iš atsakovo pristatytų prekių, o kokie gaminiai buvo siųsti UAB „Čitas“ Lietuvos kariuomenė informacijos neturi.
7. Sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad pirkėjas sutartį gali nutraukti vienašališkai, jeigu tiekėjo tiekiamos prekės neatitinka sutarties 5.2 punkte nurodytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo tiekiamos prekės neatitiko sutarties reikalavimų ieškovas įgyvendino teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį. Tokią išvadą patvirtino ir ta aplinkybė, kad atsakovas nekokybiškus gaminius pasiimdavo iš ieškovo sandėlių ir įsipareigodavo juos pakeisti kokybiškais. Aiškinant sutarties nutraukimo aplinkybes turėjo būti taikoma CK 6.217 straipsnio 5 dalis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ,,Eisiga“ prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad:

1. Sutarties 5.7 punkte nurodoma, jog jeigu konfliktas dėl prekių kokybės negali būti išspręstas abiejų Šalių susitarimu, kviečiami nepriklausomi ekspertai. Šioje Sutarties nuostatoje nėra jokių duomenų, kad ji galėtų būti taikoma tik priimant prekes, o ne ir prekių garantiniu terminu. Sutarties 5.8 nuostata nurodo, jog pirkėjas (ieškovas) prekių kokybės garantinio termino metu gali iš pasirinktos prekių siuntos vienam gaminiui atlikti laboratorinius bandymus. Tai reiškia, jog ši sutarties nuostata nedraudžia siunčiant atsakovo pateiktas prekes laboratoriniams tyrimams atlikti, pakviesti jį paruošimo siuntimui procedūrą ir leisti įsitikinti, jog laboratoriniams bandymams atlikti siunčiami būtent jo pateiktos prekės.
2. Atsakovas niekada nesutiko ir nepripažino, jog jo gaminiai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų, tačiau pakeitė gaminius siekdamas išsaugoti sutartinius santykius.
3. Ieškovo teiginys, jog jis gavęs atsakovo 2008 m. birželio 9 d. raštą pakartotinai kreipėsi į ŠATRA laboratoriją yra melagingas ir klaidinantis teismą. Tai patvirtina aplinkybė, jog bandymų protokolas Nr. FWT0163382/0818/T-2. kuris patvirtina pakartotinio kreipimosi pasėkoje gautus rezultatus. Kaip matyti iš šio bandymų protokolo pavyzdžiai gauti bandymui ŠATRA laboratorijoje buvo gauti 2008 m. balandžio 30 d. Tai reiškia, jog ieškovas visai nesikreipė dėl pakartotinių bandymų atlikimo, siekiant įsitikinti bandymų rezultatų patikimumu, o bandydamas suklaidinti ieškovą, pateikė bandymų rezultatus, kurie buvo atlikti pagal 2008 m. balandžio 30 d. ŠATRA laboratorijoje gautus bandinius.
4. Po vienašalio sutarties nutraukimo, Atsakovas siekdamas apsiginti nuo neteisėtų Ieškovo veiksmų inicijavo papildomus lauko uniformų kostiumų tiektų Ieškovui bandymus užsienio laboratorijose, t.y. Čekijoje, Lenkijoje bei toje pačioje ŠATRA laboratorijoje Anglijoje. Pažymėtina, kad Čekijos ekspertų atliktas tyrimas patvirtino, kad audinys atitinka jam keliamus reikalavimus, nustatytus Ieškovo parengtoje sutartyje (b. l. 164-171). Lenkijos tekstilės instituto išvada taip pat patvirtino, kad audinys atitinka jam keliamus reikalavimus (b. l. 172-178). Galiausiai ir ta pati ŠATRA laboratorija Anglijoje patvirtino, kad audinys atitinka jam keliamus reikalavimus (b. l. 75-77).

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas patenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos - apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių laikymasis. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai, kaip minėta, yra tik pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Ginčas byloje kilo dėl 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 165 vykdymo, sutarties pažeidimo, vienašalio nutraukimo bei reikalavimu atlyginti nuostolius.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., 10-30 b. l) bei 2008 m. kovo 7 d. susitarimo protokolą Nr. 75 „Dėl 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 165“ (1 t., 31-35 b. l.) ieškovas sudarė su atsakovu, pastarajam laimėjus Lietuvos kariuomenės skelbtą viešojo pirkimo konkursą, t. y. tokia sutartis atsirado įvykdžius viešojo pirkimo procedūras (VPĮ, CK 6.380 str. 6.381 str.), sutartyje įtvirtinus perkamų prekių tiekėjo (atsakovo) pasiūlymo kainą ir pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas bei kitas būtinas sutarties vykdymo sąlygas (perkamų prekių kiekį, prievolės įvykdymo terminus, šalių teises ir pareigas, atsiskaitymo, ginčų sprendimo bei pirkimo sutarties nutraukimo tvarką (VPĮ 3 str., 24-25 str.). Iš sutarties turinio akivaizdu, kad ginčo sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti (tiekti) ieškovui sutartą kiekį kario aprangos - lauko uniformos kostiumų, pagamintų iš suderintų su pirkėju (ieškovu) medžiagų ir pagal ieškovo patvirtintą prekės etaloną, tiekiant prekes nustatytais kiekiais ir terminais. Prekių kokybė privalėjo atitikti techninius reikalavimus (5.2 p., sutarties 3 priedas), įmonės gamintojos pateiktą galiojančią normatyvinę dokumentaciją, nurodytą sutarties 1 priede, patvirtintą prekės darbinį etaloną ir kitus nustatytus reikalavimus. Ginčo sutartyje taip pat aptarta prekių kokybės tikrinimo tvarka jų (prekių) priėmimo metu (5.6-5.7 p.) bei pirkėjo teisė tikrinti prekių kokybę jos garantinio termino metu, atliekant vienam iš pasirinktos siuntos gaminiui laboratorinius bandymus (5.8 p). Sutartis nenuginčyta (atsakovas jos neginčijo), todėl ji privalėjo būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.), tačiau ieškovas ją (2007 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir jos priedą - 2008 m. kovo 7 d. susitarimo protokolą Nr. 1/75) 2008 m. liepos 11 d. raštu vienašališkai nutraukė (1 t., 93-94 b. l.) dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį: tiekė kokybės reikalavimus neatitinkančias prekes (sutarties 3.1, 5.2 p., susitarimų protokolo priedo 1-a lentelė). Ginčo sutarties 9.1 punktas bei susitarimų protokolo 4 punkte nustatyti pagrindai, dėl kurių sutartis gali būti nutraukta. Ieškovas nutraukė sutartį 9.1.2 punkto pagrindu, kai tiekėjo tiekiamos prekės neatitinka sutarties 5.2 punkte nurodytų reikalavimų. Kaip jau minėta, prekių kokybė privalėjo atitikti techninius reikalavimus (5.2 p., sutarties 3 priedas), įmonės gamintojos pateiktą galiojančią normatyvinę dokumentaciją, nurodytą sutarties 1 priede, patvirtintą prekės darbinį etaloną ir kitus nustatytus reikalavimus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad prekių kokybės problema atsirado apeliantui (ieškovui) įvertinus atsakovo pateiktos 21-os prekių (LU) siuntos kokybę. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: akredituotos SATRA Technolgy Centre Ltd. laboratorijos, reziduojančios Jungtinėje Karalystėje, tyrimų išvadomis (2008 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. FWT0163382/0818/T; 2008 m. birželio 26 d. protokolas Nr. FWT 0163382/0818/T2, 1 t., 38-39, 92, 210-213 b. l.) nustatyta, kad ieškovo pateikti tyrimui lauko uniformų pavyzdžiai neatitinka ginčo sutarties 3 priedo „Techniniai reikalavimai prekėms“ (1 t., 23 b. l.) keliamus audinio kokybės reikalavimus pagal keturis rodiklius: 3 (didžiausioji jėga (metmenų ir ataudų kryptimis), N); 4 (matmenų pokytis išskalbus ir išdžiovinus (metmenų ir ataudų kryptimis), proc.); 8 (plyšimo jėga (metmenų ir ataudų kryptimis) ir 9.1 (tepalo atstūmimas). Tai įrodo apelianto teiginį, kad atsakovas 21-oje siuntoje pateikė nekokybiškas prekes - lauko kostiumus (LU). Atsakovas, teigdamas priešingai, t. y., kad prekės kokybiškos, šių duomenų nenuginčijo, nors, siekdamas paneigti ieškovo teiginius, pateikė teismui trečiojo asmens UAB ,,Čitas“ užsakymu atliktų laboratorinių tyrimų išvadas, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigia ieškovo pateiktų tyrimo išvadų. Iš atsakovo pateikto 2008 m. birželio 6 d. Lietuvos tekstilės instituto išvados (1 t., 90-91 b. l.) matyti, kad miško spalvomis marginto audinio skiautė (duomenų apie jos paėmimą bandymams nėra) tirta tik dėl pluošto sudėties. Kiti audinio kokybės rodikliai netirti, o apeliantas (ieškovas) dėl audinio pluošto sudėties pretenzijų nereiškia. 2008 m. rugsėjo 26 d. UAB ,,Čitas“ užsakymu SATRA Technolgy Centre Ltd. laboratorijoje atlikto žalios maskuojančios uniformos bandymo, atlikto jau po to, kai ginčo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta (1 t., 75-77 b. l.) metu nustatyti keturi audinio rodikliai, kurie neatitinka LU kostiumams skirto audinio techninių charakteristikų pagal 3, 4, 8 ir 9.1 rodiklius (1 t., 23 b. l.). Nepaneigia apelianto teiginių dėl atsakovo pateiktų nekokybiškų prekių ir kiti du byloje esantys, atsakovo pateikti pirmosios instancijos teismui, tyrimai, atlikti 2008 m. rugsėjo 3 d. Tekstilės tyrimų institute, Čekijoje (1 t., 164-171 b. l.) ir 2008 n, rugpjūčio 25 d. Tekstilės institute, Lenkijoje (1 t., 172-178 b. l.), nes Čekijos Tekstilės tyrimų institute tirto audinio nustatyti jo atsparumo tepalui, jėgos, plyšimo ir pakitimo rodikliai taip pat neatitinka apelianto nustatytų tokių audinio techninių charakteristikų. Be to, iš tyrimo duomenų neaišku ar tirtas objektas yra tapatus apelianto iš 21-os prekių siuntos paimtam ir tirtam bandiniui. Analogiška situacija stebima ir Lenkijos tekstilės instituto tyrimo išvadoje, kurioje pasisakyta tik dėl audinio atsparumo naftos produktams rodiklio: tyrimo metu nustatyti duomenys akivaizdžiai neatitinka apelianto nustatytų audinio techninių charakteristikų 9.1 rodiklio. Pirmosios instancijos teismas visų šių įrodymų nevertino (CPK 177, 183, 185 str.)

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas patiekė apeliantui nekokybiškus LU kostiumus ginčo sutarties pagrindu ne pirmą kartą. Tokių kostiumų audinio trūkumai (kostiumai neatitiko keturių rodiklių, du iš jų analogiški minėtiems trūkumams) buvo nustatyti ir 2008 m. balandžio 15 d. bandinių tyrimo metu (SATRA Technolgy Centre Ltd. laboratorijos išvada Nr. FWT0162138/0813/T, 1 t., 207-209 b. l). Apie tai atsakovas buvo informuotas 2008 m. balandžio 21 d. raštu, 2008 m. balandžio 25 d. aktu atsakovas buvo įpareigotas nemokamai pašalinti prekių LU komplektų trūkumus (1 t., 103-104 b. l.). Atsakovas tyrimų rezultatų neginčijo, pretenzijų nereiškė, prekių trūkumus ištaisė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, prieina prie išvados, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas pateikė nekokybiškas prekes – kario aprangą (lauko uniformos kostiumus), neatitinkančias ginčo sutartyje nustatytų techninės specifikacijos – LU kostiumams skirto audinio techninės charakteristikos rodiklių (CK 6.333 str.) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad šios faktines aplinkybės neįrodytos. Iš teismo sprendimo akivaizdu, kad teismas tai siejo su prekių bandinių tyrimui paėmimo procedūra, konstatavęs šios procedūros pažeidimą. Su tokia teismo išvada sutikti nėra pagrindo, nes teismas netinkamai aiškino ginčo sutarties nuostatas (CK 6.382 str., 6.193 str.). Šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje yra nustatyta prekių kokybės kontrolės galimybė gamybos eigoje (pirkėjo teisė tikrinti medžiagas žaliavas, jų įsigijimo dokumentus, o tiekėjo pareiga leisti tai patikrini, 5.3 p.); prekių priėmimo metu (5.5, 5.6 ir 5.7 p.) ir prekių kokybės garantinio termino metu (5.8 p.). Ginčo atveju prekių kokybė buvo tikrinama garantinio termino metu. Teisė pasirinkti gaminį laboratoriniams bandymams iš pasirinktos prekių siuntos suteikta pirkėjui (apeliantui). Teikėjo dalyvavimas šioje procedūroje nenumatytas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prekių priėmimo metu taikytiną kokybės tikrinimo procedūrą pritaikė prekių kokybės tikrinimo ir pavyzdžių paėmimo laboratoriniam tyrimui garantinio termino laikotarpiu procedūrai ir neturėjo pagrindo taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 681 ,,Dėl Prekių priėmimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Prekių priėmimo taisykles, kurios apibrėžia prekių kiekio ir kokybės tikrinimo tvarką priimant prekes, ir nenustato prekių kokybės tikrinimo tvarkos kitais atvejais, prekei patekus į apyvartą garantinio termino metu. Taigi teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčo sutarties nuostatų pagrindu apeliantas turėjo teisę, nekviečiant tiekėjo, prekių garantinio termino metu paimti prekę laboratoriniam bandymui iš pasirinktos siuntos. Apeliantas pavyzdžių paėmimą laboratoriniams tyrimams įformino dokumentais. Tai įrodo byloje esantys Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos vado įsakymas, Bandinių ėmimo tirti aktas, išrašas iš Nekokybiškų gaminių grąžinimo pataisymui ir bandinių ėmimo laboratoriniams tyrimams registracijos žurnalo (1 t. 105-107, 189-190 b. l.). Jų tikrumu abejoti nėra pagrindo. Šių įrodymų atsakovas neginčijo, o pirmosios instancijos teismas jų netyrė ir nevertino (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, paimdamas prekių pavydžius laboratoriniam tyrimui galiojant prekių garantijai, nepažeidė ginčo sutarties 5.8 punkto.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paaiškėjus prekių kokybės trūkumams atsakovas nei sutarties galiojimo metu, nei ją nutraukus, nereiškė pretenzijų apeliantui dėl prekių pavyzdžių paėmimo tyrimui tvarkos pažeidimo, neneigė, kad tyrimui apeliantas pateikė atsakovo tiektų prekių pavyzdį. Iš byloje esančio atsakovo rašto (1 t., 71-72 b. l.) matyti, kad atsakovas vietoj to, kad imtųsi priemonių operatyviai pašalinti prekių kokybės trūkumus, reiškė pretenzijas apeliantui dėl per didelių reikalavimų uniformų audiniui, nes, atsakovo teigimu, nei viena Europos armija nenaudoja tokių aukštų stiprumo rodiklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad kario uniformos audinio reikalavimai buvo viešojo pirkimo dokumentų sudėtinė dalis, todėl pretenziją dėl pirkimo dokumentų (reikalavimų audiniui) atsakovas turėjo teisę reikšti perkančiajai organizacijai prieš pateikdamas pasiūlymą dalyvauti viešojo pirkimo konkurse ar jo metu. Sutikęs su pirkimo sąlygomis, atsakovas taip prisiėmė pareigą vykdyti sutartį – tiekti kokybiškas, atitinkančias sutarties reikalavimus prekes nustatytais terminais.

Ginčo sutarties ir protokolo sąlygos dėl tiekiamų prekių kokybės reikalavimų pakankamai griežtos ir jos, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstos, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės statusą, uždavinius, funkcijas, apibrėžtus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir kario tarnybos įstatyme (11, 12 ir kt. str.), nes karys, eidamas tarnybą lauko pratybose bei kitose tarnybos vietose, įvairiomis klimato sąlygomis privalo atrodyti nepriekaištingai, jaustis patogiai ir būti saugus. Griežtų sutarties sąlygų (nekokybiškų LU kostiumų) tiekimas Lietuvos kariuomenei – pripažįstamas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu.

Atsakovo sistemingi sutartį pažeidžiantys veiksmai (prekių tiekimas pažeidžiant sutartyje nustatytus terminus (1 t. 29-30, 36-37, 44-45 b. l.), ginčo sutarties pagrindu 2007 m. gruodžio 27 d. netinkamo dydžio 5 295 vnt. lauko uniformų kostiumų pateikimas (1 t. 102 b. l.) bei dviejų prekių partijų brokavimas dėl LU kostiumų netinkamos kokybės yra tas pakankamas pagrindas, dėl kurio apeliantas neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas ateityje bus tinkamai įvykdyta.

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, prieina prie išvados, kad apeliantas turėjo pagrindą nutraukti ginčo sutartį ir jos priedą (susitarimų protokolą) vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo (Sutarties 9.1.2 p., susitarimų protokolo 4 p., CK 6. 217 str. 1, 25, 5 d.).

Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad apeliantas pažeidė CK 6.218 straipsnio 1 dalies bei ginčo sutarties 9.1 punkto nuostatas, nepranešdamas atsakovui apie sutarties nutraukimą iš anksto prieš penkias dienas. Nagrinėjamoje byloje yra tokį teiginį paneigiantys rašytiniai įrodymai: 2008 m. birželio 5 d. apelianto raštas Nr. N2-1S-431 (1 t., 38-39 b. l.), kuriuo atsakovas informuojamas apie nekokybiškas prekes, laboratorinių tyrimų rezultatus ir kuriuo ieškovas įspėja atsakovą apie po penkių dienų pradedamą sutarties nutraukimo procedūrą. Sutartis nutraukta 2008 m. liepos 11 d. raštu Nr. KVS-275 (1 t., 93-94 b. l.), nepažeidus sutartyje nustatyto termino. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie tai, kad atsakovas, gavęs įspėjimą apie apelianto ketinimą nutraukti sutartį, siekė bendradarbiavimo ir sutarties išsaugojimo. Pirmas raštas, kurį pateikė apeliantui atsakovas, parašytas po sutarties nutraukimo - 2008 m. liepos 21 d. (1 t., b. l.71), kuriame, kaip minėta, neigiami prekių trūkumai ir reiškiama pretenzija apeliantui dėl per „aukštų stipruminių rodiklių audinio lauko uniformų gamyboje“. Taigi priešingai nei apeliantas, atsakovas nesiekė bendradarbiauti su apeliantu, operatyviai šalinti paaiškėjusius prekės trūkumus, jokių veiksmų, kurie įrodytų atsakovo aktyvumą nei prieš gavo pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį, nei tuoj po pranešimo gavimo, nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad atsakovas ištaisė 4 737 vnt. nekokybiškų LU kostiumų trūkumus, dėl ko apelianto interesai nebuvo pažeisti, neįvertinęs to, kad prekių trūkumai buvo pašalinti jau po sutarties nutraukimo, pažeidus sutarties terminus (1 t., 41, 42, 113-116 b. l.).

Dėl apelianto reikalavimo atlyginti nuostolius

Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo 3 321,64 Lt skolą už atsakovo tiektų prekių laboratorinius bandymus ir 233 484,10 Lt nuostolių, atsiradusių dėl kainų skirtumo, įsigijus prekių pirkimo-pardavimų sutartimis atsakovo nepateiktų 5 605 komplektų LU kostiumų.

2007 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties 5.8 punktu nustatyta tiekėjo pareiga sumokėti pirkėjo išlaidas, patirtas dėl prekių bandymų, jei gauti rezultatai neatitinka sutarties 5.2 punkto reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laboratorinių tyrimų metu atsakovo teiktos prekės neatitiko kokybės reikalavimų, todėl atsakovui tenka pareiga sumokėti apeliantui 3 321,64 Lt išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (1 t., 40 b. l.). Atsakovas nenuginčijo nei savo pareigos sumokėti šią sumą, nei sumos dydžio.

Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nutraukus ginčo sutartį ir susitarimų protokolą apeliantas neskelbtinų derybų ir atviro konkurso būdu įsigijo trūkstamą kiekį 5 605 vnt. (atsakovo nepatiektą ieškovui vienašališkai nutraukus sutartį) LU kostiumų už 998 566,60 Lt (1 t., 57, 191-203 b. l.), 233 484,10 Lt brangiau nei turėjo sumokėti pagal nutrauktą sutartį atsakovui. CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato šaliai teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo, jei šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo sutartį apeliantas nutraukė teisėtai, atsakovui padarius esminį sutarties pažeidimą, t. y. dėl atsakovo kaltės. Atsakovas verslininkas, veikiantis rinkoje ne vienerius metus, todėl elgdamasis nerūpestingai (jo veiksmai ir neveikimas nutartyje aptarti) privalėjo numatyti tokio neveikimo neigiamas pasekmes: žinant rinkos pokyčius prognozuoti, kad apeliantas, negavęs reikiamų prekių, bus priverstas pirkti jas didesne kaina iš kito šaltinio, nes kintanti ekonominė situacija, kainoms konkurencinėje rinkoje augant pakaitinė sutartis dažniausiai sudaroma ne ginčo sutarties, o didesnėmis kainomis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (1 t., 110, 111, 191-203 b. l., 2 t.35 62 b. l.) teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, konstatavęs ginčo sutarties esminį pažeidimą ir nutraukdamas sutartį, atsižvelgdamas į tai, kad sandėlyje nebuvo sukauptos LU kostiumų atsargos, nedelsdamas ėmėsi priemonių naujam viešajam pirkimui organizuoti. Naujos sutartys buvo sudarytos 2008 m. rugsėjo 15 d., 2008 m. lapkričio 28 d., susitarimų protokolas dėl kainų pokyčio pasirašytas 2009 m. sausio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad viešo pirkimo konkursai organizuojami VPĮ nustatyta tvarka ir terminais, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarant minėtas sutartis nepagrįsto delsimo nenustatyta. Terminas per kurį jos sudarytos – pakankamai protingas. Apelianto pateiktų sutarčių ir jų priedų turinys neleidžia abejoti, kad papildomi LU kostiumai įsigyti taikant tuos pačius kokybės reikalavimus. Įvertinus naujų LŲ kostiumų įsigijimo laiką (naujos sutartys sudarytos praėjus daugiau nei 1 metams nuo ginčo sutarties sudarymo), padidintą PVM bei situaciją (nebuvo sukauptas uniforminių kostiumų rezervas, o aprūpinti uniformomis buvo būtina naujai pašauktus privalomos ir profesinės karo tarnybos karius) sprendžiama, kad kainos, už kurias buvo nupirkta atsakovo nepatiektų 5 605 vnt. LU kostiumų, nėra per didelės, todėl atsakovas privalo atlyginti minėtą kainų skirtumą (CK 6.256 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų šią situaciją vertinti kitaip (CPK 177, 185 str.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą bei sutarčių aiškinimą reglamentuojančias taisykles (CPK 185 str. 329 str. 1d., 330 str.), todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas keičia, atmesdamas priešieškinį ir tenkindamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Kita teismo sprendimo dalis nepaskųsta.

Atsakovas, kaip pralaimėjęs bylą, privalo sumokėti valstybei žyminį mokestį, mokėtiną pirmosios ir apeliacnės instancijos teismuose – 11 472 Lt (CPK 80 str. 1 d.1 p.,4 d., 83 str.1 d. 10 p., 2 d., 96 str. 1 d.).

Įrodymų apie patirtas atstovavimo ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :              

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ priešieškinis ir nepatenkintas ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą: atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ priešieškinį atmesti, o ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ 236 805,74 Lt (du šimtus trisdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus penikis litus septyniasdešimt keturis centus) nuostolių.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ valstybei 11 472 Lt (vienuolika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                     Rasa Gudžiūnienė

Vytas Milius

                                                                                    Nijolė Piškinaitė