Byla Nr. 1S-588-361/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

2.2.3.1.1.; 2.12.           (S)

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo 13 d.

  Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Jurkevičiaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ atstovo direktoriaus A. P. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-06-23 nutarimo atmesti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro D. Aleknos 2010-05-31 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,

n u s t a t ė :

2009-12-18 Klaipėdos apygardos prokuratūroje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 222 str. 1 d. Pareiškime prokuratūrai nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta 2008-08-27 PVM sąskaita – faktūra INF Nr. (duomenys neskelbtini) - 100779,82 Lt sumai, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas – aptarnavo laivą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau  UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų neatliko ir šiai bendrovei neteisėtai pervesta 100779,82 Lt. Be to, 2008 metų spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo agentuoti tris laivus: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tačiau minėtus laivus agentavo ir pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras su VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcija atsiskaitė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu apgaule buvo užvaldytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės teisės į minėtų laivų agentavimą ir iš to gautinas pajamas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras D. Alekna 2010-05-31 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė aukštesniajam prokurorui.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Jurkevičius 2010-06-23 nutarimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nutarimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-07-20 nutartimi skundą iš dalies tenkino. Nutartyje nurodoma, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog nebuvo padaryta BK 184 str. numatyta nusikalstama veika. Pagal BK 184 str. atsako tas, kas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams - bendru susitarimu. Šiuo atveju, liudytojų parodymais bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos raštais nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis. Tačiau nei bendrovės, nei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šios sutarties pateikti negali, tad negalima nustatyti, ar minėta sutartis nepažeidžia tokioms sutartims keliamų reikalavimų ar bendrųjų civilinės teisės principų. Pažymėtina, kad civilinių sutarčių pagrindu, tarp šalių susiklostę santykiai, esant tam tikroms sąlygoms, gali peraugti į baudžiamuosius. Tokia situacija galima tuomet, kai galimai pažeistų teisių gynimas civilinio proceso priemonėmis tampa neperspektyvus dėl sąmoningų kitos šalies veiksmų, tada laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Todėl konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str., padarymo buvo nutrauktas nepagrįstai, o prokurorų nutarimai šia dalimi panaikinti.

Nutartyje taip pat nurodoma, kad iš pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas su pareiškimu kreipėsi į prokuratūra dėl galimo apgaulingo bei aplaidaus apskaitos tvarkymo, taip pat dėl sukčiavimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 str., 223 str. 182 str., padarymo, tačiau prokurorai tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir konstatavo, kad nebuvo padaryta minėtuose Lietuvos Respublikos BK straipsniuose numatyta nusikalstama veika.

Skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-07-20 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atmesti pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus A. P. skundą. Nurodo, kad iš 2010-02-20 VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcijos pateiktos informacijos matyti, jog laivų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas kaip agentas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras serija KUR Nr.: (duomenys neskelbtini) (2008-10-09), (duomenys neskelbtini) (2008-10-17), (duomenys neskelbtini) (2008-10-27) už suteiktas paslaugas su VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcija atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2009-09-07 raštu informavo, jog šalių susitarimu perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ agentuotų minėtų laivų uosto rinkliavų kreditorinius įsipareigojimus. Prie pateiktos medžiagos pridėti VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcijos raštai Nr. UD-7.2.10.3058 (2009-09-09) ir Nr. UD-7.2.10.629 (2010-02-22), kuriais prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)^“ informuoti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priimtini ir bendrovė neturi dėl to pretenzijų VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcijai. Esant prieštaravimams dėl atliktų finansinių operacijų VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcija įsipareigoja grąžinti pinigus mokėtojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokiu atveju reikalautų apmokėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštaravimų dėl apmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų nepateikė, pati apmokėti sąskaitų neįsipareigojo. Byloje nėra tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos kreditorinių reikalavimų perleidimų sutarties, kadangi tokios rašytinės sutarties ir nebuvo. Kaip parodė byloje apklausti liudytojai, tai buvo žodinis susitarimas.

Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo laivus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir už tai gavo apmokėjimą iš užsakovų bei atsiskaitė su VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcija. Apie tai buvo informuota UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovė (atstovaujama pareiškėjo direktoriaus A. P.) dėl atliktų paslaugų ir finansinių operacijų VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcijai prieštaravimų nepateikė, pati apmokėti sąskaitų neįsipareigojo. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl laivų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavimo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Skunde taip pat atkreiptas dėmesys, jog turtinės teisės iššvaistymas – tai patikėtos turtinės teisės perleidimas tretiesiems asmenims, susijęs su dokumentiniu turtinės teisės turėtojo pasikeitimu. Tai reiškia, kad kaltininkas, piktnaudžiaudamas patikėta turtine teise, suvaržo savininko ar teisėto turto valdytojo turtines teises arba perduoda ar kitokiu būdu neteisėtai perleidžia jam patikėtą turtinę teisę tretiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju teismas neteisingai nurodė, kad galimai buvo iššvaistyta turtinė teisė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę atlikti paslaugas - aptarnauti laivus ir po to, už laivų aptarnavimą, gauti užmokestį, o tai nelaikytina turtine teise. Neatlikusi darbų - jokių turtinių teisių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Tokiu būdu neturint turtinės teisės, jos negalima ir iššvaistyti. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta, jog įtariamasis dalyvavo tiriamos nusikalstamos veikos padaryme bei jam bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Esminės bylos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu yra ištirtos ir byloje priimtas teisingas procesinis sprendimas.

Skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas faktiškai konstatavo, jog dėl pinigų pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, tačiau dėl tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusių teisinių santykių negalima vienareikšmiškai teigti, kad nebuvo padaryta BK 184 str. numatyta nusikalstama veika, bei savo sprendimą motyvavo tuo, kad nesant galimybės pateikti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties, negalima nustatyti, ar sutartis nepažeidžia tokioms sutartims keliamų reikalavimų ar bendrųjų civilinės teisės principų. Tačiau, susipažinęs su pateikta medžiaga, aukštesnės instancijos teismas vis dėlto mano, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai.

Kaip matyti iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, buvo aiškinamasi, ar aptarnaujant į Klaipėdos uostą atplaukusius laivus „(duomenys neskelbtini)“ (atvykęs 2008-10-07, išvykęs 2008-10-08), „(duomenys neskelbtini)“ (atvykęs 2008-10-15, išvykęs 2008-10-17),“ (duomenys neskelbtini)“ (atvykęs 2008-10-22 išvykęs 2008-10-25) galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Nustatyta, jog VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcijai pateiktose deklaracijose kaip minėtų laivų agentas nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl būtent šiai įmonei VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcija ir išrašė PVM sąskaitas – faktūras. Tačiau, kaip nurodoma ir pareiškėjo skunde prokuratūrai, faktiškai šiuos laivus agentavo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę patvirtino ir pareigūnų apklausti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję asmenys (darbuotojas D. S., direktoriai R. K., A. G.). Vadinasi realiai su laivų agentavimu susijusius darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi pastaroji įmonė turėjo teisę gauti apmokėjimą už atliktą darbą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai neatlikusi jokių darbų, negalėjo įgyti jokių turtinių teisių, todėl BK 184 str. prasme niekas jų ir negalėjo iššvaistyti. Tiesa, deklaracijose agentu įvardinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai Uosto direkcija išrašė  sąskaitas – faktūras, tačiau, bylos duomenys (sąskaitų išrašai) patvirtina, jog sąskaitas apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė ir jokio finansinio nuostolio, be to, Uosto direkcijai, kai pastaroji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu patvirtinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai yra priimtini, pareiškėjai nepareiškė ir prieštaravimų dėl kitos įmonės apmokėtų sąskaitų, patys apmokėti sąskaitų neįsipareigojo. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-07 raštu buvo informavusi VĮ Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkciją, kad šalių susitarimu perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius reikalavimus už laivų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“  agentavimą. Patikrinti, ar toks susitarimas iš tikrųjų buvo, byloje nėra galimybės, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai teigia, jog toks susitarimas buvo žodinis, dabartinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. direktoriumi dirba tik nuo 2009 m., todėl tiksliai negali žinoti, ar tikrai įmonės tarėsi dėl laivų agentavimo. Tačiau nepareikšdama Uosto direkcijai jokių pretenzijų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtų sąskaitų už laivus, bei neįsipareigodama sąskaitų apmokėti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai sutiko, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ uosto rinkliavas pagal pateiktas sąskaitas sumokėjo pagrįstai. Taigi, prokurorams nutraukiant ikiteisminį tyrimą, buvo pagrįstai konstatuota, jog tarp šalių susiklostė civiliniai, o ne baudžiamosios teisės normų reguliajuomai santykiai, todėl iš jų kylantys ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimai elektroniniu paštu su anksščiau minėtų laivų atstovais parodo, jog laivų atstovai dėl agentavimo tarėsi būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadinasi tardamasi su potencialiais klientais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o užsakovai nemanė, jog bendrauja su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi nėra pagrindo manyti, jog laivų atstovai, rinkdamiesi agentą dėl apsilankymo Klaipėdos uoste, būtų buvę kaip nors suklaidinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-07-20 nutartis, kuria panaikinti prokurorų nutarimai dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BK 184 str., naikintina.

Vadovaudamasis BPK 214 str. 4 d., 442 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. liepos 20 d. nutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                 Dalius Jocys