Civilinė byla Nr. e2A-387-589/2020
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00857-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. N. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-607-844/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pasaulio optika“ ieškinį atsakovei N. N. individualiai įmonei dėl skolos, baudos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pasaulio optika“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės N. N. individualios įmonės (toliau – ir N. N. IĮ, ir atsakovė) 4 106,11 Eur skolą, 1 026,11 Eur delspinigius, 1 407,24 Eur dydžio baudą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. spalio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės N. N. IĮ ieškovės UAB „Pasaulio optika“ naudai 4 106,11 Eur skola, 1 026,11 Eur delspinigius, 1 407,24 Eur dydžio baudą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 6 539,46 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1 042 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2013 m. gruodžio 23 d. sudarė Komercinių patalpų subnuomos sutartį Nr. PO2013/12/10 (toliau – ir Subnuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovė subnuomojo 36 kv. m ploto patalpas, esančias prekybos centre „DOMINO“, adresu Veteranų g. 2, Visaginas, pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, sudarantį 13,03 Eur už kiekvieną patalpų kvadratinį metrą, iš viso 469,08 Eur per mėnesį (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM)), kuris kiekvienais metais yra indeksuojamas (Subnuomos sutarties 6.1. p.), rinkodaros mokestį, sudarantį 0,58 Eur už kiekvieną patalpų kvadratinį metrą per mėnesį (plius PVM) (Subnuomos sutarties 9.1. punktas) bei dengti visus su patalpų eksploatavimu susijusius mokesčius, išlaidas ir pan. (Subnuomos sutarties 6.4.1. ir 6.4.2. punktai).
4. Taip pat nustatė, kad Subnuomos sutartis buvo sudaryta 3 (trijų) metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgęs į tai, kad pasibaigus Subnuomos sutarties terminui atsakovė ir toliau naudojosi patalpomis, t. y. ilgiau nei 10 dienų, mokėjo nuomos mokestį, o ieškovė tam neprieštaravo, teismas laikė, jog Subnuomos sutartis tapo neterminuota.
5. Nustatė ir tai, kad ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. PO-00202 už Patalpų nuomą, rinkodaros mokestį, aptarnavimo paslaugas bei komunalines paslaugas 767,54 Eur sumai. Suėjus sąskaitos apmokėjimo terminui, atsakovė apmokėjo tik dalį sąskaitos, t. y. 624,43 Eur. Atsakovė neapmokėjo ir kitų PVM sąskaitų faktūrų: 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PO-00216 - 723,04 Eur sumai, 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PO-00227 - 765,08 Eur sumai, 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PO-00236 - 732,51 Eur sumai, 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PO-00251 - 711,02 Eur sumai, 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PO-00252 - 730,95 Eur sumai, 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PO-00255 - 715,85 Eur sumai, 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PO-00261 - 722,76 Eur sumai. Viso atsakovės įsiskolinimas už patalpų nuomą, rinkodarą bei patalpų eksploataciją yra 5 244,32 Eur.
6. Sprendė, kad kadangi atsakovė, remdamasi Subnuomos sutarties 19.1. punktu, sumokėjo iškovei 1 138,21 Eur dydžio avansinį mokėjimą, atsakovės įsiskolinimas sudaro 4 106,11 Eur (5 244,32 Eur skola – 1 138,21 Eur avansinis mokėjimas). Vadovaudamasis Subnuomos sutarties 18.3. punkte įtvirtinta nuostata, iš atsakovės priteisė 1 407,24 Eur (3 x 469,08 Eur) dydžio baudą. Pažymėjo, jog ieškovės ieškinyje du kartus paminėtą reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 407,24 Eur dydžio baudą laikė technine apsirikimo klaida. Vadovaudamasis Subnuomos sutarties 14.3. punktu, atsižvelgęs į nesumokėto nuomos mokesčio dydį, iš atsakovės priteisė 1 026,11 Eur delspinigius.
7. Teismas nustatė, jog ieškovės reikalavimas turi būti apmokėtas 74 Eur žyminiu mokesčiu, todėl aprašomojoje dalyje ieškovės išdėstytas argumentas laikytinas rašymo apsirikimo klaida, kadangi ieškovė ir sumokėjo 74 Eur žyminį mokestį t. y. koks ir priklauso nagrinėjamoje byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 74 Eur žyminį mokestį ir 968 Eur atstovavimo išlaidas.
8. Atsakovei N. N. IĮ pateikus prieštaravimus, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020 m. vasario 12 d. sprendimu 2019 m. spalio 17 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės N. N. IĮ ieškovės UAB „Pasaulio optika“ naudai bylinėjimosi išlaidas – 3 025 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 74 Eur žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetą 6,90 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.
9. Teismas sutiko su ieškovės 2019 m. spalio 14 d. delspinigių skaičiavimo lentelėje nurodyta delspinigių 1 026,11 Eur suma ir pateiktu šios sumos paskaičiavimu.
10. Sprendė, kad atsakovė teismui nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, jog rinkodaros mokesčio ieškovė neturėjo skaičiuoti, o atsakovė neprivalėjo jo mokėti.
11. Vertino, kad ieškovės reikalavimai dėl baudos bei delspinigių priteisimo yra visiškai pagrįsti ir teisėti, nes kildinami iš šalių laisva valia sudarytos ir šalims privalomos Subnuomos sutarties ir laikantis įstatymo nuostatų. Šių reikalavimų netenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo.
12. Konstatavo, jog nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti atsakovės prašomą senaties terminą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte.
13. Vertino, jog ieškovės reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, nes suformuluotas laikantis įstatymo nuostatų, todėl šio reikalavimo netenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo.
14. Sutiko su ieškovės atstovo išdėstyta pozicija, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos finansinė padėtis yra sunki ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti išdėstytas trejų metų laikotarpiui.
15. Pažymėjo, jog atsakovė yra verslininkė. Tos aplinkybės, kad atsakovei, kaip ji teigia, Visagine yra žymiai blogiau plėtoti verslą, negu Vilniuje, nes tai sunkina jo verslo apimtis, negali būti teisiniu pagrindu sprendimo įvykdymo išdėstymui tokiam ilgam terminui. Taip pat pažymėjo, jog verslininkui keliami didesni reikalavimai vykdant veiklą, nepažeidžiant įstatymų, domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, rūpintis sąžininga verslo plėtra ir kartu siekti nepažeisti kitos sandorio šalies teisių bei teisėtų interesų, sutartu laiku vykdyti susitarimų sąlygas.
16. Sprendė, kad atsakovės įsiskolinimas susidarė dėl jos nepakankamai atsakingo požiūrio į ginčo situaciją, nenorą bendradarbiauti su ieškove ir nesiekiant protingai bei racionaliai, ir kuo ekonomiškiau spręsti susidariusią situaciją, todėl dėl tokio atsakovės elgesio, negali nukentėti ieškovės interesai. Todėl vertino, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, dėl to nebūtų užtikrintas tinkamas sprendimo privalomumas ir įvykdymas, bei būtų iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir būtų pažeisti išieškotojo interesai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atsakovės atstovo prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą trejų metų terminui netenkino.
17. Taip pat sprendė, kad aplinkybių, jog ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas, nenustatyta, ieškovės prašomos atlyginti 3 025 Eur išlaidos advokato pagalbai yra protingos ir atitinkančios įstatymų reikalavimus, todėl jos yra priteisiamos iš atsakovės. Jų mažinimui, kaip to prašė atsakovė, nėra jokio teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovė N. N. IĮ apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 3 828,58 Eur skolą, 62,29 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti. Priteisti patirtas 279 Eur bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 968 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 74 Eur žyminį mokestį du kartus, taip pat priteisė 484 Eur už advokato paslaugas, kurių byloje advokatas neteikė, kadangi tą dieną teismo posėdis neįvyko.
20. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su piniginiais reikalavimais, atsirandančiais iš nuomos sutarties. Todėl turėjo galimybę kreiptis į teismą iš pradžių CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau to nepadarė. Todėl vadovaujantis CPK 434 straipsnio 4 dalimi teismas bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti tik nuo ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovė, tačiau priteisė pažeidžiant imperatyvius CPK 434 straipsnio 4 dalis reikalavimus.
21. Akcentuoja, jog Subnuomos sutartis nutraukta pagal Subnuomos sutarties 18.2.3 ir 18.2.4 punktus, o ne 19.2 punkto pagrindais, todėl teismo sprendimas dalyje dėl baudos priteisimo yra neteisėtas.
22. Mano, kad bauda kartu su delspinigiais yra paskirta už tą patį sutarties pažeidimą ir kartu su delspinigiais yra nepagrįstai didelės netesybos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, tai sudaro 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos, todėl jie mažintini iki 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų). Nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ieškovė neįrodinėjo. Teismo sprendimu priteistų netesybų dydis 2 433,35 Eur už vieną ir tą patį pažeidimą, sudarantis net 63,56 proc. nuo skolos dydžio vos už 6 mėnesių piniginės prievolės termino pažeidimą, yra aiškiai per didelis, todėl šioje dalyje teismo sprendimas neteisingas.
23. Akcentuoja, jog Subnuomos sutarties 9.1. punkte numatytų rinkodaros paslaugų nei ieškovė, nei kiti asmenys neteikė, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas ir teismo sprendimas visiškai nepagrįsti. Ginčijant šią reikalavimų dalį, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Subnuomos sutarties 9.1. punkte numatytų paslaugų jai suteikimą.
24. Mano, kad teismo priteistos išlaidos už advokato teisines paslaugas yra neprotingai didelės. Ši byla yra nesudėtinga, nes yra visiškai aiškus ir iš esmės neginčijamas skolos dydis, nes ginčijama tik apie 277 Eur iš 4 106 Eur skolos, taip pat labai aiškūs delspinigių, palūkanų, baudos klausimai, kuriems nereikalingos ypatingos specialios žinios. Todėl 968 Eur atlyginimo dydis už ieškinio parengimą šioje dalyje yra nepagrįstai didelis ir galėtų būti 200 Eur. Atsakovo atsiliepimo į prieštaravimus parengimas yra neatsiejamas nuo prieštaravimų analizės ir vertinimo, todėl 1 089 Eur atlyginimo dydis už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą galėtų būti 200 Eur. Priteisti ieškovui už atstovavimą teismo posėdyje, trūkusį 35 minutes, 484 Eur nebuvo jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant i tai, kad ieškovės atstovui reikėjo vykti į kitą miestą, atlyginimas už dalyvavimą viename 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje galėtų siekti 150 Eur.
25. Ieškovė UAB „Pasaulio optika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės N. N. IĮ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
26. Nurodo, jog iš skundžiamo sprendimo matyti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 025 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 74 Eur žyminio mokesčio. O atsakovo argumentas, jog tariamai išlaidos buvo priteistos du kartus yra grindžiamas išimtinai netinkamu CPK 434 straipsnio 7 dalies normų taikymu.
27. Pažymi, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka (CPK XXII skyrius), kas reiškia, jog atsakovės minimos CPK nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikomos.
28. Akcentuoja, kad Subnuomos sutartimi šalių sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto jos šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, t. y. baudą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra privataus verslo subjektai, kurie turi derybinių įgūdžių, gali įvertinti prisiimamą riziką, darytina išvada, jog atsakovė savo įsipareigojimų apimtį suprato, įvertino galimą riziką prieš pasirašydamas sutartį ir su šia sąlyga sutiko.
29. Pažymi, jog įstatymai nedraudžiama kartu reikalauti ir delspinigių, ir baudos iš kaltosios šalies tuo atveju, kai delspinigiai ir bauda taikomi už skirtingų prievolių pagal sutartį nevykdymą. Pagal Subnuomos sutarties 18.3. punktą bauda taikoma tuo atveju, jei dėl kaltų atsakovės veiksmų sutartis yra nutraukiama prieš terminą.
30. Atkreipia dėmesį į tai, jog abi Subnuomos sutarties šalys yra verslo subjektai, o sutartis yra komercinio pobūdžio, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną mokėjimo, sutartis buvo sudaryta abipusiu derybų keliu, kas reiškia, jog atsakovė turėjo visas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, įskaitant ir 14.3 punkto sąlygų, sutartis tarp šalių buvo sėkmingai sudaryta, darytina išvada, kad jos sąlygos tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo priimtinos, atsakovė į ieškovę dėl sutarties sąlygų persvarstymo nesikreipė.
31. Akcentuoja, jog aplinkybės, kad rinkodaros mokesčio ieškovė neturėjo skaičiuoti, o atsakovė dėl kažkokių priežasčių (pvz., nebuvo teikiamos paslaugos) neprivalėjo jo mokėti, atsakovė nepaneigė ir pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
32. Pažymi, kad ieškovės advokato atstovavimo išlaidos sudaro mažiau, nei rekomenduotino užmokesčio už suteiktas advokato teisines paslaugas, atitinka tokio pobūdžio civilinėse bylose priteistinas šalims atstovavimo išlaidas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kas reiškia, kad buvo atsižvelgta į visus nurodytus kriterijus, kurių pagrindu nustatytas atitinkamas užmokestis ieškovę atstovaujančiam advokatui už suteiktas teisines paslaugas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
34. Atsakovė N. N. IĮ prie apeliacinio skundo pateikė naują rašytinį įrodymą – 2020 m. sausio 29 d. epikrizę, kuri apeliantės teigimu, patvirtina, jog atsakovės atstovė N. N. į teismo posėdį 2020 m. sausio 27 d. atvykti negalėjo, prašymas atidėti teismo posėdį turėjo realų pagrindą, priežastis atidėti buvo svarbi. Kadangi epikrizė gauta po teismo posėdžio ir jau teismui išėjus priimti sprendimo, taigi negalėjo būti pateikta teismui, todėl tikslinga ją pateikti su apeliaciniu skundu.
35. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės teikiami duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis). Apeliantė negrindžia savo apeliacinio skundo aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, jai apie tai nepranešęs CPK numatyta tvarka (CPK 329 straipsnio 3 dalis 1 punktas). Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas atsisako apeliantės kartu su apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą pridėti prie bylos medžiagos, jų nevertina ir grąžina jį apeliantei (CPK 312, 314 straipsniai).
37. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas priteisti skolą, delspinigius, baudą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Pasaulio optika“ ir atsakovė N. N. IĮ 2013 m. gruodžio 23 d. sudarė Komercinių patalpų subnuomos sutartį Nr. PO2013/12/10, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti 36 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias prekybos centre „DOMINO“, adresu Veteranų g. 2, Visaginas, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir atsidaryti parduotuvę. Ieškovė pagal minėtą Subnuomos sutartį atsakovei skaičiavo nuomos ir kitus mokesčius, teikė atsakovei sąskaitas apmokėjimui. Atsakovė savo prievolės apmokėti pagal šias sąskaitas tinkamai nevykdė, todėl už 2019 m. vasario-rugsėjo mėn. susidarė 5 244,32 Eur skola, kurios dalį, t. y. 1 138,21 Eur, ieškovė užskaitė iš atsakovės sumokėto avanso. Ieškovė 2019 m. spalio 8 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Subnuomos sutartį nuo 2019 m. spalio 11 d., vadovaujantis Subnuomos sutarties 18.2.3. ir 18.2.4. papunkčiais ir pareikalavo 2019 m. spalio 1 d. susidariusią pagal skolų suderinimo aktą skolą sumokėti iki paskutinės sutarties galiojimo dienos. Kadangi atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą 4 106, 11 Eur nuomos mokesčio skolą, 1 026,11 Eur delspinigius, 1 407,24 Eur dydžio baudą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visa apimtimi, o 2020 m. vasario 12 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Nesutikdama su teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovė.
39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl baudos priteisimo yra neteisėta, priteistas baudos ir delspinigių dydis (netesybos) yra neprotingai didelis, sudarantis net 63,56 proc. nuo skolos dydžio už 6 mėn. piniginės prievolės termino pažeidimą, priteistas už tą patį sutarties pažeidimą (dvigubos netesybos), todėl teismo sprendimu priteista 1 407,24 Eur bauda turi būti panaikinta, o 1 026,11 Eur delspinigių dydis turi būti sumažintas nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. iki 62,29 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
41. Kaip ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).
42. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013; 2014 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014; kt.).
43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad delspinigiai atsirado iš sutartinių santykių, abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Subnuomos sutartis sudaryta dar 2013 m. ir iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovė į ieškovę dėl Subnuomos sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė, neginčijo sutartimi nustatyto delspinigių dydžio ir neprašė jų sumažinti. Šalys laisva valia susitarė dėl delspinigių dydžio (0,2 proc. nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną) ir toks susitarimas sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog byloje nenustatyta pagrindo mažinti delspinigius, o priteisto dydžio delspinigiai yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus. Sumažinus delspinigius iki apeliantės nurodomo 0,02 proc. dydžio, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai.
44. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. Tokiu atveju taikytinas įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, Subnuomos sutarties 14.3. punkte ir 18.3. punkte, kuris yra nukreipiantis į 19.2. punktą, numatytos netesybos nelaikytinos dvigubomis, nes šiuose punktuose numatytų netesybų paskirtis skirtinga – pirmuoju atveju jos taikytinos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, o antruoju – kai sutartis nutraukiama dėl to, kad subnuomininkui tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal sutartį, subnuomotojas užskaito subnuomininko laiku neįvykdytų įsipareigojimų sumą iš avanso, o subnuomininkas nesumoka trūkstamos iki avanso dydžio sumos. Iš Subnuomos sutarties 19.1. punkto matyti, jog tokio avansinio mokėjimo paskirtis – užtikrinti subnuomininko kiekvieno ir visų įsipareigojimų įvykdymą. Dėl nurodyto pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė netesybų įskaitymo principo, t. y. pagrįstai delspinigių (mažesniosios sumos) neįskaitė į baudą.
46. Subnuomos sutarties 18.3. punkte numatyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama 19.2. punkto pagrindais, subnuomininkas privalo sumokėti subnuomotojui baudą, lygią 3 mėnesių nuomos mokesčiui. Subnuomos sutarties 19.2. punkte numatyta, kad jeigu subnuomininkas tinkamai neįvykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį ir subnuomotojas užskaito subnuomininko laiku neįvykdytų įsipareigojimų sumą iš avanso, subnuomininkas per 10 dienų po to, kai buvo pateiktas raštiškas pranešimas apie užskaitos įvykdymą, įsipareigoja sumokėti trūkstamą iki avanso dydžio sumą. Iš Subnuomos sutarties 19.1. punkto matyti, jog susitarta dėl 2 mėnesinių nuomos mokesčio sumos (su PVM) dydžio avansinio mokėjimo. Subnuomos sutarties 18.2.3. papunktyje numatyta, jog subnuomotojas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu subnuomininkas 2 kartus iš eilės vėluoja sumokėti nuomos mokestį ar kitus mokesčius, priklausančius mokėti pagal sutartį, įskaitant netesybas. Tačiau sisteminis minėtų Subnuomos sutarties sąlygų vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia teigti, jog esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytoms Subnuomos sutarties 18.2.3. papunktyje, atitinkamai egzistuoja ir 19.2. punkte nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, jog Subnuomos sutarties 18.2. punkto, kuriame įtvirtinti subnuomotojo teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagrindai, papunkčiuose nėra nustatytas specialus 19.2. punktą atitinkantis pagrindas. Subnuomos sutarties 18.3. punkte numatytos tik sutarties nutraukimo 19.2. punkto pagrindu pasekmės. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, jog nutraukus Subnuomos sutartį 18.2.3. papunkčio pagrindu, negalimas 18.3. punkte numatytų sutarties nutraukimo pasekmių taikymas.
47. Nagrinėjamu atveju, apeliantė neginčija tos aplinkybės, kad daugiau kaip šešis mėnesius nemokėjo nuomos ir kitų mokesčių, priklausančių mokėti pagal Subnuomos sutartį. Iš prie pranešimo dėl Subnuomos sutarties nutraukimo pridėto 2019 m. spalio 1 d. Skolų suderinimo akto matyti, jog ieškovė atliko 1 138,21 Eur įskaitymą iš atsakovės 2014 m. sausio 13 d. atlikto avansinio mokėjimo. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog ieškovei atlikus įskaitymą, atsakovė sumokėjo trūkstamą iki avanso dydžio sumą. Tokių duomenų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Dėl nurodyto atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl baudos priteisimo yra neteisėta.
48. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teisme turėjo būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.
49. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo reikalavimas – teismo sprendimu priteistą 1 407,24 Eur baudą sumažinti kaip neprotingai didelę, vertintinas kaip naujas, pirmosios instancijos teisme nereikštas ir nenagrinėtas reikalavimas. Atsakovė, atstovaujama profesionalaus advokato, pirmosios instancijos teismui preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkinus pilna apimtini, pareikštuose prieštaravimuose šių reikalavimų nereiškė, o prašė tik sumažinti delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. dydžio, motyvuojant tuo, kad preliminariu sprendimu priteisti nepagrįstai dideli delspinigiai, taip pat prašė peržiūrėti preliminariu sprendimu priteistą baudą tuo aspektu, kad už tą patį Subnuomos sutarties pažeidimą numatyta pareiga mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. nustatytos dvigubos netesybos, o tokiu atveju taikytinas netesybų įskaitymo principas ir priteisiama didesnioji suma, apimanti mažesniąją (šiuo atveju tai reikštų delspinigių (mažesniosios sumos) įskaitymą į baudą). Todėl atsižvelgdama į CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo vertinti minėto reikalavimo (dėl baudos sumažinimo) pagrįstumo (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
50. Apeliaciniame skunde kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria, be nuomos mokesčio, iš atsakovės priteistas ir rinkodaros mokestis, pagal Subnuomos sutarties 9.1. punktą mokamas mėnesiniais mokėjimais po 0,58 Eur plius PVM už nuomojamo ploto kvadratinį metrą. Tačiau teisėjų kolegija, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, jog nebuvo įrodyta, kad minėtos paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamuose sprendimuose nurodytiems motyvams šiuo aspektu ir jų nekartoja, papildomai atkreipia dėmesį į Subnuomos sutarties 9.1. ir 9.3. punktus, kuriuose nurodoma, jog iš rinkodaros fondo yra dengiamos reklamos, pardavimų skatinimo, kitų Prekybos centro kolektyvinių rinkodaros priemonių ir kampanijų, taip pat subnuomininko teikiamų paslaugų klientams kokybės tyrimo programos išlaidos; rinkodaros fondo lėšomis nė vienas subnuomininkas negali būti reklamuojamas atskirai; mokamo rinkodaros mokesčio naudojimo tikslas yra stiprinti Prekybos centro kaip visumos konceptualų įvaizdį ir didinti viso Prekybos centro tikslinių lankytojų skaičių. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių Subnuomos sutarties nuostatų akivaizdu, jog rinkodaros paslaugos buvo teikiamos centralizuotai visiems Prekybos centre veiklą vykdantiems subjektams, o lėšos renkamos į bendrą Prekybos centro rinkodaros fondą.
51. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai ieškovei priteistos 3 099 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks apeliacinio skundo argumentas yra iš dalies pagrįstas ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį.
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tiek kreditoriaus pareikštų reikalavimų sprendimas pagal CPK XXIII skyriuje nustatytas bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo taisykles, tiek ir ieškovo reikalavimų nagrinėjimas pagal CPK XXII skyriuje nustatytas dokumentinio proceso taisykles reiškia supaprastintą šių reikalavimų teisminio nagrinėjimo procedūrą, t. y. supaprastintą procesą, kuria siekiama kuo greičiau tarp ginčo šalių atkurti teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). CPK 431 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka. Vadinasi, nurodyta teisės norma ne draudžia, o priešingai, leidžia CPK 431 straipsnio 1 dalyje nurodytus materialinius teisinius reikalavimus nagrinėti tiek pagal CPK XXIII skyriaus, tiek pagal CPK XXII skyriaus taisykles, o teisė pasirinkti teisminę procedūrą priklauso kreditoriui (ieškovui). Nurodytos CPK XXII skyriaus nuostatos patvirtina, kad savo esme ir teisine prigimtimi dokumentinis procesas taip pat yra ieškovo reikalavimų nagrinėjimas pagal ginčo teisenos taisykles, tačiau šiuo atveju ypatumas yra tas, kad tokie reikalavimai nagrinėjami pagal supaprastintą procedūrą, taikant bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XXII skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 20 d. konsultacija Nr. A3-121. Teismų praktika. 2005).
53. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog tiek ieškovė, ieškinį teisme pareiškusi dokumentinio proceso tvarka, t. y. savo nuožiūra pasirinkta viena iš sumarinio (supaprastinto) proceso formų, tiek pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, apeliantės nurodomų CPK 434 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė.
54. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d., toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.5, 8.19 punktus, už ieškovei suteiktas teisines paslaugas – 2019 m. spalio mėn. ieškinio parengimą maksimalus išlaidų dydis siekė 2 420 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. atsakovės prieštaravimų analizę ir vertinimą, atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus parengimą maksimalus išlaidų dydis siekė 1 119,96 Eur, 2020 m. sausio mėn. už 1 val. atstovavimo teismo posėdyje maksimalus išlaidų dydis siekė 131,76 Eur. Tai reiškia, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, išskyrus už atstovavimo išlaidos 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje.
55. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą (968 Eur), atsakovės prieštaravimų analizę ir vertinimą bei atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus parengimą (1 089 Eur), iš viso 2 057 Eur yra nepagrįstai didelės. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su profesionaliu teisininku – advokatu, kuris, rengdamas ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatos, atsižvelgiant į šalių procesinio dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), neriboja ieškovės teisės savo nuožiūra pasirinkti teikti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, dokumentinio proceso taisykles ar ypatingosios teisenos taisykles. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijo ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl akivaizdu, kad ieškovė pasirinko optimalų savo teisių gynimo būdą, nes ginčas nebuvo galutinai išspręstas preliminariu sprendimu, vadinasi, nebūtų išspręstas ir teismo įsakymu. Dėl nurodyto teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino šių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
56. Tačiau apeliantė pagrįstai nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo ieškovei atlyginti visas 484 Eur dydžio atstovavimo 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje išlaidas, kadangi šis posėdis trūko tik 35 minutes, taip pat atlyginti atstovavimo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo posėdyje išlaidas, kadangi pastarasis posėdis neįvyko. Nurodytas aplinkybes patvirtina tiek šalių prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tiek pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. informacinės pažymos duomenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas skundžiamu sprendimu ieškovei priteistų atstovavimo 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje išlaidų dydį sumažinti iki 150 Eur, o atstovavimo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo posėdyje 484 Eur išlaidas nepriteisti.
57. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 17 d. preliminariu sprendimu ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 968 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 74 Eur žyminio mokesčio atlyginimą, taip pat skundžiamu sprendimu, palikdamas preliminarų sprendimą nepakeistą, – 3 025 Eur išlaidų už ieškovės turėtas advokato paslaugas ir 74 Eur žyminio mokesčio atlyginimą, iš viso 3 993 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 148 Eur žyminio mokesčio. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė iš viso patyrė 3 025 Eur advokato pagalbos išlaidų ir sumokėjo 74 Eur žyminį mokestį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 968 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 74 Eur žyminį mokestį, nors šias išlaidas jau buvo priteisęs 2019 m. spalio 17 d. preliminariu sprendimu. CPK 430 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, tačiau, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė šio klausimo, bylinėjimosi neperskaičiavo, todėl yra pagrindas skundžiamu sprendimu ieškovei priteistų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo dydį sumažinti 968 Eur suma ir 74 Eur žyminį mokestį nepriteisti.
58. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu sprendimu ieškovei priteistų teisinių išlaidų dydis mažintinas iki 1 239 Eur, o priteistas 74 Eur žyminis mokestis – nepriteistinas.
59. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
60. Sumažinus pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra perskirstomos, kadangi skundžiamu sprendimu ieškovės tenkintų materialinių reikalavimų apimtis nesikeičia.
61. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimą, atsižvelgiama į tai, jog apeliacinės instancijos teisme atsakovės tenkintų reikalavimų dalis sudaro apie 25 proc. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius jos patirtas 279 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme, iš jų 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 79 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė prašo priteisti 1 379,40 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Įvertinus tai, kad proporcingai tenkintų bei atmestų reikalavimų daliai ieškovė atsakovei turi atlyginti 69,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o atsakovė ieškovei – 1 018,95 Eur, atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 949,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistų išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apmokėti dydį iki 1 239 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų), o 74 Eur (septyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį – nepriteisti.
Likusią Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimą dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. N. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 155921916, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pasaulio optika“, juridinio asmens kodas 302786149, naudai 949,20 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir dvidešimt centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rita Dambrauskaitė
Vygintas Mažuika
Nijolė Danguolė Smetonienė