Civilinė byla Nr. 3K-3-544/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013  m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lesto“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Alternatyvūs sprendimai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

AB „Lesto“ (buvęs pavadinimas – AB „Rytų skirstomieji tinklai“) kreipėsi į Vilniaus m.           3-iąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko (atsakovo) A. J. 9512,21 Lt žalos, 118,32 Lt skaitliuko remonto ir keitimo išlaidų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. teismo įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino. Skolininkui pareiškus prieštaravimus AB „Lesto“ 2007 m. spalio 31 d. pateikė ieškinį su tapačiais reikalavimais. Jis nurodė, kad 2007 m. birželio 27 d. patikrinus atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklį Nr. 0030135, buvo nustatyta, kad įvadinės elektros apskaitos spintos ir skaitiklio gaubto plombos falsifikuotos, o žinybinė plomba mechaniškai pažeista, dėl to buvo surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr.007594/212, kurio vienas egzempliorius įteiktas jo surašymo metu dalyvavusiam atsakovui. Atsakovas buvo raginamas atlyginti žalą, tačiau geruoju nesumokėjo.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad 2003 m. spalio 2 d. nuomos sutartimi patalpas (kūrybines dirbtuves), esančias adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomojęs UAB „Alternatyvūs sprendimai“, ji patalpomis naudojosi iki 2005 m. pavasario,  vėliau patalpos buvo tuščios. Kadangi atsakovas gyvena Nidoje ir kūrybinėmis dirbtuvėmis nesinaudojo, falsifikuoti  elektros apskaitos skaitiklį galėjo būti suinteresuotas tik nuomininkas. Be to, elektros skaitiklis buvo pakabintas lauke ant pastato fasado ir jį sugadinti galėjo bet kurie pro šalį einantys asmenys. Ieškovo atstovai nuėmė skaitiklį ir įdėjo jį į maišelį atsakovui nedalyvaujant, pakvietė jį tik tuomet, kai skaitiklis buvo pakeistas. Jis nematė ir nėra tikras, ar vidinė skaitiklio plomba buvo mechaniškai pažeista anksčiau, ar ją galėjo pažeisti patys ieškovo darbuotojai, keisdami elektros skaitiklį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 3028,91 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas, 717,43 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai bei paskirstė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Iš byloje esančios 2009 m. vasario 4 d. specialisto išvados teismas nustatė, kad elektros skaitiklio gaubto valstybinės metrologinės patikros plombos yra falsifikuotos, kad mechaniniu įrankiu buvo persukinėjamas skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių antrasis būgnas, todėl falsifikavimo faktą byloje pripažino įrodytu bei sprendė, kad buvo neteisėtai vartojama elektra. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad elektros skaitiklis viešai prieinamas tretiesiems asmenims, teismas nepripažino paneigiančia jo kaltės prezumpciją, nes byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog tretieji asmenys iš tikrųjų būtų darę poveikį elektros skaitikliui. Teismo vertinimu, atsakovo kaltės nepaneigia patalpų nuomos sutartis, nes pagal ją pareiga mokėti tiekėjui už elektros energiją išlieka atsakovui. Teismas pripažino, kad atsakovas, vartodamas elektros energiją ir išnuomodamas patalpas bei nesirūpindamas jos elektros energijos apskaitos prietaisais ir jų būkle, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, t. y. neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų kaltę, todėl jam taikytina sutartinė civilinė atsakomybė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai vertino plombų falsifikavimo faktą kaip slapto pobūdžio veiką, už kurią elektros energijos vartojimo kiekis perskaičiuojamas už trejus metus (Elektros energijos ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 97.4 punktas), nes 2007 m. birželio 27 d. atlikto patikrinimo metu ieškovo darbuotojai plombų falsifikavimo faktą nustatė be jokių papildomų priemonių. Atsižvelgęs į tai, teismas perskaičiavo elektros energijos suvartojimo kiekį už vienerius metus, t. y. nuo 2006 m. birželio 27 d. iki 2007 m. birželio 27 d., sumažindamas priteistiną sumą iki 3750,11 Lt. Įvertinęs, kad atsakovas per trejus metus (nuo 2004 m. birželio 27 d. iki 2007 m. birželio 27 d.) sumokėjo ieškovui už 9470 kWh suvartotos elektros energijos 2518,56 Lt, teismas sprendė, jog priteistina suma už neapskaitytą elektros energiją sudaro 2910,59 Lt  (atsakovo sumokėtą 2518,56 Lt suma proporcingai paskirsčius trejiems metams – trečdalis sumokėtos sumos sudaro 839,52 Lt, todėl iš priskaičiuotos 3750,11 Lt sumos atėmus sumokėtą 839,52 Lt sumą, lieka neatlyginta 2910,59 Lt žalos suma). Teismas taip pat iš atsakovo priteisė 118,32 Lt už apskaitos prietaisų remontą ir pakeitimą. Bendra iš atsakovo ieškovui priteistina           suma – 3028,91 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2013 m. sausio 21 d. sprendimu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo dalį panaikino ir ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad elektros energijos skaitiklis atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančiose patalpose įrengtas 2002 m. liepos 30 d., nuo to laiko ieškovas atliko iš viso penkias jo patikras (2003 m. spalio 2 d., 2004 m. vasario 12 d., 2004 m. lapkričio 5 d., 2005 m. spalio 7 d. ir 2007 m. birželio 27 d., kada buvo nustatytas pažeidimas). Pirmosios patikros data sutampa su nuomos sutarties sudarymo data ir jos metu nustatytas  suvartotos nuo skaitiklio įrengimo elektros energijos kiekis buvo 48 kW.  Antrosios patikros metu užfiksuotas net 6352 kW rodmenų skirtumas nuo ankstesnės patikros, kuri sutapo su nuomos laikotarpio pradžia, t. y. nuomininkas suvartojo vidutiškai po 1588 kW per mėnesį. Dar po devynių mėnesių užfiksuotas daug mažesnis (4132 kW) suvartotos elektros energijos kiekis, t. y. vidutiniškai po 459 kW per mėnesį. Kadangi nuomos santykiai tęsėsi iki 2005 m. pavasario, tai 2005 m. spalio 7 d. (ketvirtosios patikros metu) užfiksuotas rodmenų skirtumas (2950 kW) taip pat iš dalies tenka nuomos sutarties laikotarpiui. Atsakovo teiginius, kad nuomininkui išsikrausčius patalpos likusios tuščios, paneigia 2007 m. birželio 27 d. aktu nustatyti 24 858 kW skaitiklio rodmenys (t. y. 11 120 kW per 20 mėnesių arba vidutiniškai po 556 kW per mėnesį). Taigi, šios patalpos buvo eksploatuojamos ir jose vartojama elektros energija. Didžiausia tikimybė paveikti skaitiklio ir jo plombų būklę buvo laikotarpiu tarp dviejų patikrų 2004 vasario ir lapkričio mėn., kada energijos vartojimas sumažėjo net tris kartus. Ieškovas, būdamas rūpestingas ir apdairus verslininkas, turėdamas patikros duomenis, galėjo ir turėjo atidžiau apžiūrėti skaitiklį bei jo plombas, nors jam patalpų savininkas (atsakovas) apie tokį pasikeitimą ir nepranešė, kaip to reikalavo elektros energijos vartojimo bei atsiskaitymo už ją sutartis.  Be to, patikrų rezultatų atsakovas neturėjo, todėl nebūtinai galėjo pastebėti tokius didelius elektros energijos suvartojimo pokyčius. Tai reiškia, kad atsakovo sutartinės prievolės (pranešti apie padidėjusį energijos suvartojimą) neįvykdymas pagal sutarties  5.3 punktą nesusijęs priežastiniu ryšiu su atsiradusiais ieškovo nuostoliais – negautomis pajamomis per trejų metų laikotarpį (nuo 2004 m. birželio 27 d. iki 2007 m. birželio 27 d.), todėl jo atsakomybę prievolės neįvykdymo atveju panaikina CK 6.256 straipsnio 4 dalis ir 6.259 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos.           

Teismas sprendė, kad taip pat nėra prielaidų konstatuoti  sutarties 5.5 punkto pažeidimą bei dėl to taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, nes negalima teigti, jog atsakovas, neturėdamas prieigos prie skaitiklio, turėjo pareigą pastebėti elektros skaitiklio gaubto netikras (falsifikuotas) plombas ir apie jas pranešti ieškovui, juolab, kad abejoti apskaitos prietaiso veikimu pagrindo nebuvo, o plombos išoriškai nebuvo pažeistos ir jas atskirti nuo tikrų, neturint tokių specialių žinių, kaip ieškovas, vartotojui būtų sudėtinga.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas AB „Lesto“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti ir priteisti 9512,21 Lt žalos, 118,32 Lt skaitiklio keitimo išlaidų, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

CK 6.246 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nustatyta, kad pagal sudarytą elektros energija tiekimo atsakovas įsipareigojo mokėti už suvartotą elektros energiją pagal elektros apskaitos skaitiklį ir užtikrinti skaitiklio tvarkingumą bei jo plombų saugumą. Šios atsakovo (elektros energijos vartotojo) pareigos įtvirtintos CK 6.383 straipsnio 1 dalyje ir Akto surašymo metu galiojusiose 2005 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-33 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse. Šiuose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas reiškia neteisėtus atsakovo veiksmus ir lemia jam pareigą atlyginti dėl šių veiksmų atsiradusią žalą (nuostolius). Tokia nuostata yra suformuluota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 313-184/2001).

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, nustačius Taisyklių pažeidimą, elektros energijos vartotojo kaltė preziumuojama. Taisyklių 62 punkte taip pat nustatyta, kad už elektros skaitiklio plombų ir jo skaičiavimo mechanizmo apsaugą atsako patalpų, kuriose įrengti elektros prietaisai, savininkai, jei sutartis, sudaryta su vartotoju, nenustato ko kita. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų susitarta kitaip. Taigi, nustačius, kad elektros skaitiklio plombos yra falsifikuotos, preziumuojama vartotojo (atsakovo) kaltė, ir toks pažeidimas laikomas neteisėtu elektros energijos vartojimu (Taisyklių 6 punktas). Tokiu atveju įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d.  nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012, 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011).

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, specialistui (ekspertui) nepatvirtinus Įvadinių apskaitos spintos plombų suklastojimo (falsifikavimo) fakto, kiti įrodymai (ieškovo paaiškinimai ar 2007 m. liepos 3 d. komisijos posėdžio protokolas) to taip pat negali patvirtinti. Taigi negalima konstatuoti aplinkybės, kad atsakovas, neturėdamas prieigos prie skaitiklio, turėjo pareigą pastebėti elektros skaitiklio gaubto netikras (falsifikuotas) plombas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog elektros apskaitos prietaisų patikros metu nustatyta, kad elektros spintos (įvado) plombos nepažeistos, nepaneigia atsakovų kaltės dėl neapskaitinio elektros vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Pažymėtina, kad specialisto išvadose nurodyta, jog švininės skaitiklio gaubto plombos buvo užspaustos naudojant skirtingus plombavimo puansonus, elektros energijos skaitiklio varžtai buvo sukinėti, skaitiklio skaičiavimo mechanizmas buvo jėga persukamas pašaliniu įrankiu. Tai atitinka  Taisyklių 6 punkte apibrėžtą neteisėto elektros energijos vartojimo sąvoką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius skaitiklio plombų klastojimo faktą ir remiantis Taisyklių 6 punkte apibrėžtomis sąvokomis bei 64 punktu konstatuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Iš šios normos analizės galima spręsti, kad bent vieno iš pirmiau nurodytų pažeidimų nustatymas leidžia konstatuoti neteisėtą elektros energijos vartojimą. Taigi apeliacinio teismo sprendime nurodyti teismo argumentai dėl akto surašymo aplinkybių, ieškovo sudarytos komisijos darbo bei atliktų skaitiklio rodmenų nurašymo skaičiaus nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės.

Atsakovo atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl elektros energijos vartotojo atsakomybės

Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigojo už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Sudarydamas elektros energijos tiekimo sutartį elektros energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VST Šiaulių elektros tinklai v. Daugiabučio namo Tilžės g. 28-oji savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-269/2005; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012), o vartotojas (abonentas) turi tinkamai laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Vartotojo (atsakovo) pareiga užtikrinti  jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą įtvirtinta ne tik CK 6.383 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 62 punkte, bet ir su juo sudarytos Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutarties (toliau – Sutartis) 5.5 punkte, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad vartotojas įsipareigoja užtikrinti elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių pakabintų plombų saugumą ir priežiūrą. 

Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Jis turi paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis).  Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012).

Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad, elektros energijos vartotojo (abonento) kaltė CK nuostatų pagrindu yra preziumuojama, ją turi nuginčyti pats vartotojas, to nepadarius ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, taikoma civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nustatyta, kad: plombos, kuriomis buvo užplombuotas elektros skaitiklio gaubtas, ir lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais į plombavimo reples įstatytais puansonais; trys energijos skaitiklio varžtai buvo sukinėti abiem kryptimis; skaitiklio skaičiavimo mechanizmo antras skaičių būgnas buvo jėga persukamas per penkis rodmenis pašaliniu įrankiu.

Nustačius tokių pažeidimų, remiantis Taisyklių 6 punkte apibrėžtomis sąvokomis bei 64 punktu, kuriame nustatyta, kad elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas, plombų pažeidimas ar be operatoriaus sutikimo išardymas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka, konstatuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas.

Įvertinus veiksmų  visumą (plombų falsifikavimas, elektros skaitiklio gaubto varžtų ir elektros skaitiklio būgno persukimas) darytina išvada, kad šių veiksmų tikslas – skaitiklio rodmenų pakeitimas, dėl to ieškovui buvo pateikiami netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją ir buvo sudarytas pagrindas jo nuostoliams atsirasti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti ne  aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ Alytaus elektros tinklai v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012). Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 45.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 45.11.1 punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012).

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl atsakovo civilinės atsakomybės, nes šis nepaneigė kaltės prezumpcijos. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad patalpų savininkas (atsakovas) apie didelį suvartotos  elektros energijos kiekio pasikeitimą nepranešė, kaip to reikalavo sudaryta su ieškovu elektros energijos vartojimo bei atsiskaitymo už ją sutartis, nes patikrų rezultatais atsakovas nedisponavo, todėl nebūtinai galėjo pastebėti tokius elektros energijos suvartojimo pokyčius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal atsakovo su trečiaisiais asmenimis sudarytos patalpų nuomos sutarties 5.5 punktą nuomininkas kartu su nuomos mokesčiais inter alia sumoka nuomotojui (atsakovui) patalpoms priskaičiuotus mokesčius už suvartotą elektrą.  Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo žinoti, koks elektros energijos kiekis yra suvartojamas kas mėnesį, taip pat galėjo pastebėti didelį jo sumažėjimą ir, vadovaudamasis Sutarties su ieškovu 5.3 punkto nuostatomis, nedelsdamas indormuoti elektros tiekėją.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nevykdė sutartyje ir teisės aktuose jam nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y. vartodamas elektros energiją, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl civilinės atsakomybės taikymo ir ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija sutinka su šio teismo išvadomis dėl to, kad nagrinėjamu atveju ieškovo darbuotojai elektros skaitiklio gaubtų plombų falsifikavimo faktą nustatė be jokių papildomų priemonių (vėliau šis faktas buvo patvirtintas), todėl nebuvo pagrindo jį vertinti kaip slapto pobūdžio veiką ir perskaičiuoti elektros energijos vartojimo kiekį už trejus metus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo pareikšto ieškinio suma – 9630,53 Lt. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 3028,91 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų, konstatuotina, kad buvo patenkinta 1/3 dalis ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, perskirstomos apeliacinės instancijos teisme ir paskirstomos kasacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. 

Kasacinis teismas patyrė 25,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Apeliacinės instancijos teisme šios išlaidos sudarė 48,18 Lt. Iš viso patirta 74,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos paskirstytinos taip: 24,72 Lt priteistina iš atsakovo, 49,45 Lt – iš ieškovo.

Kasacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 289 Lt žyminį mokestį, 1/3 jo dalis (96,33 Lt) priteistina iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo AB „Lesto“ (į. k. 302577612) 49,45 Lt, iš atsakovo A. J. (duomenys neskelbtini) – 24,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo A. J. (duomenys neskelbtini) – ieškovo AB „Lesto“ (duomenys neskelbtini) naudai 96,33 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Rimvydas Norkus

              Sigita Rudėnaitė

              Juozas Šerkšnas