Civilinė byla Nr. e2A-1810-431/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02312-2019-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

 (S)

                                                                                         2.3.2.8; 3.3.1.20                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo Kazakiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. F. ieškinį atsakovei M. F. ir atsakovės M. F. priešieškinį ieškovui E. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo byloje – kreditorė akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,  

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, iš atsakovės priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 50 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą, nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatyti, kad prievolės pagal ieškovo ir AB bankas „Swedbank“ 2011 m. birželio 21 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 11-027876-FA yra ieškovo asmeninės prievolės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti F., atsakovei palikti F. pavardę. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė keldavo skandalus, puldavo ieškovą, bandydavo į savo pačios sukeltus skandalus kviesti tėvus, policiją. Visų skandalų metu atsakovė būdavo neblaivi. Ieškovas, siekdamas kompromisų, sutinka, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.       Šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Vaiką ir tėvą sieja itin glaudus emocinis, prigimtinis ryšys. Ieškovas neturi žalingų įpročių, yra ramus, santūrus žmogus, puikiai suvokia savo pareigą auklėti vaiką, jį ugdyti, diegti sūnui visuomenėje priimtinas, nusistovėjusias dorovines ir moralines vertybes. Atsakovė dėl savo įpročių, gyvenimo būdo negalės tinkamai užtikrinti vaiko interesų. Vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį skiriama apie 500 Eur. Kadangi atsakovė nedirba, iš jos priteistinas 50 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui iki jo pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu vaikas po lygiai buvo ir su tėvu, ir su motina, išskyrus karantino laikotarpį, kai vaikas buvo tik su tėvu. Siekdamas išvengti vaiko ir tėvų lojalumo konflikto, ieškovas siūlo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kai abu tėvai su vaiku praleidžia tiek pat laiko, tai yra po lygiai.

3.       Santuokos metu šalys neįgijo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas su kreditore AB bankas „Swedbank“ 2011 m. birželio 21 d. sudarė kredito sutartį Nr. 11-027876-FA (toliau – Kredito sutartis) žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statybai. Ši sutartis buvo pakeista 2013 m. vasario 4 d. sudarytu susitarimu Nr. 11-027876-FA/13-006497-FA-1 (toliau – Susitarimas), kuriame buvo nurodyta, jog ieškovo bendraskolė yra ir atsakovė. Tačiau dar kartą pakeitus Kredito sutarties sąlygas, ieškovas liko vieninteliu skolininku. Todėl ši prievolė pripažintina asmenine ieškovo prievole. Ieškovas 0,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), įsigijo iki santuokos sudarymo. Gyvenamojo namo (toliau Namas) šiame sklype statyba vyko jau po santuokos sudarymo, todėl VĮ „Registrų centras“ Namą įregistravo, kaip jungtinę nuosavybę. Atitinkamai ir bankas Kredito sutartyje nurodė, jog sutuoktiniai yra bendraskoliai. Todėl šalys sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį ir ½ dalies Namo dovanojimo sutartį (toliau Dovanojimo sutartis), kad nekilnojamasis turtas liktų ieškovo asmenine nuosavybe, o prievolės pagal Kredito sutartį – ieškovo asmeninėmis prievolėmis. Atsakovė savo lėšomis prie Namo statybos neprisidėjo. 

4.       Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pripažinti 2013 m. balandžio 8 d. ½ dalies Namo dovanojimo sutartį tariamu sandoriu ir pripažinti jį negaliojančiu ab initio, pripažinti Žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti Žemės sklypą, Namą ir teisiškai neįregistruotą pagalbinio ūkinį pastatą (toliau – Ūkinis pastatas), iš ieškovo priteisti 54 370 Eur kompensaciją atsakovei už tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, nustatyti, kad ieškovo prievolė AB „Swedbank“ pagal Kredito sutartį yra asmeninė ieškovo prievolė, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę F., ieškovui palikti pavardę F..

5.       Nurodė, jog būtent ieškovas netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Iki santuokos sudarymo atsakovė augino ankstesnėje santuokoje gimusią dukrą. Santuokoje su ieškovu atsakovė susilaukė sūnaus. Atsakovė iki sūnaus gimimo dirbo, po to užsiėmė Namo statybomis, tvarkos palaikymu, dviejų nepilnamečių vaikų auginimu, o ieškovas didelę laiko dalį praleisdavo komandiruotėse. Šeimoje konfliktai pradėjo kilti dėl pastovių vakarėlių namie. Vėliau ieškovas pradėjo nebegrįžti namo naktimis, pasakė, kad myli kitą moterį ir atsakovei su vaikais reikia išsikraustyti. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovė yra jautri, pastoviai ją provokuodavo, žemindavo, naudodavo fizinį smurtą, todėl santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės. Santuoka iširo dėl ieškovo noro bendrauti ir su kitomis moterimis.

6.       Nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove, nes ji yra atsakinga, pareiginga, nuolat rūpinasi sūnumi, turi galimybę sudaryti sūnui visas sąlygas, būtinas vaiko doroviniam, fiziniam ir protiniam vystymuisi. Ieškovas dažnai būna užsienio komandiruotėse, todėl neturės galimybės nuolat rūpintis vaiku. Be to, nors dukra iš ankstesnės santuokos yra paauglė, tačiau abu vaikai yra smarkiai prisirišę vienas prie kito, išsiskyrimas būtų skausmingas abiem vaikams. Atsakovė sutiko su ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka. Nors to nenumato įstatymas, tačiau šiuo atveju būtų protinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais. Kadangi ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį galėtų skirti po 400 Eur, atsakovė neprieštarauja, kad tokia išlaikymo vaikui suma būtų priteista iš ieškovo.

7.       Atsakovė kartu su ieškovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį trejus metus iki santuokos. Po to, kai susitarė susituokti, nusprendė, kad kartu statys gyvenamąjį namą, dėl to įsigys žemės sklypą. Todėl ieškovas sudarė Kredito sutartį Žemės sklypo pirkimui ir Namo statybai. Faktiškai kreditą paėmė abu sutuoktiniai. Šią aplinkybę patvirtina Susitarimas, kuriame atsakovė sutiko būti ieškovo bendraskole. Šalys 2013 m. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, turto pasidalinimo sutartį ir Dovanojimo sutartį tam, kad AB „Swedbank” sumokėtų likusią kredito dalį. Šalys kelis kartus teikė teismui prašymą dėl leidimo Dovanojimo sutarties sudarymui išdavimo. Šių prašymų turinys patvirtina, jog atsakovė iš tikrųjų neketino padovanoti ieškovui jai priklausančios ½ Namo dalies, bet siekė, kad iš banko būtų gauta likusi kredito dalis.

8.       Papildomų lėšų reikėjo Namo įsirengimui. Atsakovė buvo laidavusi už buvusio sutuoktinio sutartines prievoles, kurios dar nebuvo pasibaigusios. Todėl bankas nesutiko suteikti papildomo kredito jai esant ieškovo bendraskole. Kreditorė pateikė alternatyvų pasiūlymą, kad kreditą galėtų suteikti asmeniškai ieškovui, jei visas turtas priklausytų jam. Todėl Dovanojimo sutartis turi būti pripažintas niekiniu sandoriu. Tokiu atveju ir Vedybų (povedybinė) sutartis yra niekinė. Šią aplinkybę teismas gali pripažinti ex officio. Santuokos metu Žemės sklype buvo pastatytas Ūkinis pastatas, kurio ieškovas neregistruoja VĮ „Registrų centras”. Šis turtas buvo sukurtas santuokos metu, todėl turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Taip pat bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintinas Žemės sklypas, nes šalys jo įsigijimo metu jau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovės tėvai Žemės sklypo pirkimui jai davė 11 000 Lt grynųjų pinigų, kuriuos ji perdavė ieškovui. Atsakovė rūpinosi Namo statybomis, kūrė dizainą, rinko medžiagas ir pan. Šie atsakovės veiksmai taip pat turi būti vertinami, kaip darbas.

9.       Trečiasis asmuo, kreditorė AB „Swedbank“, nurodė, jog neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal Kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir 2015 m. sausio 15 d. kredito kortelės sutartį Nr. 15-001358-RK po santuokos nutraukimo vykdytų asmeniškai ieškovas, o banko naudai įkeistas turtas liktų asmenine ieškovo nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmetė. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp E. F. ir M. F. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko jo pavardę – F., atsakovei paliko jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – F.. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu E. F., jo gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovės M. F. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. F. periodinėmis išmokomis – po 50 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovui. Nustatė atsakovės M. F. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią: 1) Kalendoriniais metais nuo jų pradžios dvi kalendorines savaites iš eilės, M. F. su sūnumi išvykstant iš jo gyvenamosios vietos, kitas po to einančias dvi kalendorines savaites E. F. gyvena tėvo namuose. Toliau atsakovė bendrauja su vaiku ta pačia tvarka ir periodiškumu. Dviejų kalendorinių savaičių, per kurias ieškovė bendraus su sūnumi, pradžia yra sekmadienio 19.00 val., pabaiga – antrosios savaitės sekmadienio 19.00 val. Ieškovas ir atsakovė, priklausomai nuo jų ir nepilnamečio vaiko užimtumo gali susitarti ir dėl kito sūnaus perdavimo vienas kitam laiko; 2) Atsakovė M. F. bendrauja su sūnumi per šventines dienas tokia tvarka: 2.1.poriniais kalendoriniais metais per šv.Kalėdų šventes (gruodžio 24 - 26 dienomis) – jei šis laikotarpis nesutaps su jos bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18.00 val. ir grąžindama jį iki gruodžio 26-osios 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 2.2. poriniais kalendoriniais metais vasario 16 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., jei šios dienos nesutaps su atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.; 2.3. neporiniais kalendoriniais metais per Naujųjų metų (gruodžio 31, sausio 1 d.), per krikščionių Velykų šventes (Didysis Šeštadienis, Šv. Velykos, Šv. Velykų antroji diena), kovo 11 d., birželio 24 d., jei šios dienos nesutaps su atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.; 2.4. atitinkamai poriniais kalendoriniais metais vaikas šventines dienas, nurodytas bendravimo tvarkos 2.3 punkte, o neporiniais metais – šventines dienas, nurodytas bendravimo tvarkos 2.1 ir 2.2 punktuose, praleis kartu su ieškovu, nepriklausomai nuo to, ar šios dienos sutaps su jo ar atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje. Jei šios švenčių dienos sutaps su atsakovės bendravimo su vaiku laikotarpiu, tai ieškovas jai vaiką perduos tuo pačiu laiku ir tvarka, kaip tai numatyta 2.1-2.3 punktuose; 2.5. Ieškovas ir atsakovė gali susitarti ir dėl kitokios kiekvieno jų bendravimo su vaiku šventinių dienų, nurodytų 2.1- 2.3 punktuose, metu, tvarkos. 3) Sūnaus gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – tas iš tėvų, kurio bendravimo su vaiku periodo laikotarpis, numatytas bendravimo tvarkos 1 dalyje, sutaps su šia diena, privalės užtikrinti kito iš tėvų galimybę pastarajam su sūnumi išvykti iš jo tuometinės buvimo vietos 18.00 val. vaiko gimimo dienos išvakarėse ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą kitą dieną 20.00 val. Po santuokos nutraukimo pripažino kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal Kredito sutartį (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) asmenine ieškovo E. F. prievole. Priteisė iš atsakovės M. F. valstybei naudai 14 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės M. F. ieškovui E. F. 5 347,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus teismo sprendimui Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyrius įpareigojamas grąžinti atsakovei M. F. 2019 m. lapkričio 27 d. mokėjimo pavedimu įmokėtą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 200,00 Eur sumą. 

11.       Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1179-990/2019 atsakovę, padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. R. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukė. Atsakovei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iš atsakovės ieškovui priteista 5 766 Eur. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14212-19 nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nutarime konstatuota, kad nustatytų duomenų nepakanka atsakovės versijai, jog sutuoktinis tyčia panaudojo fizinį smurtą ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

12.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės namuose ne kartą lankėsi policijos pareigūnai. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys nepagarbios viena kitos atžvilgiu, impulsyvios. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie santuokos metu išryškėjusias asmenines savybes, ginčus, nesutarimus, neištikimybę, fizinį smurtą nesant vienareikšmiškų, tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, neįrodo, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Teismas padarė išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo.

13.       Sprendžiant klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai tinkamai rūpinasi vaiku, tačiau nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Nepilnamečio vaiko nuomonė buvo išklausyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės, pokalbyje nedalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai. Pateikto 2020 m. sausio 14 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad nepilnamečio vaiko emocinis ryšys stiprus su abiem tėvais, vaikas abu tėvus myli, vienareikšmės nuomonės su kuriuo gyventi neturi. Teismas nustatė, kad vaikas nuo pat gimimo iki 2019 metų pradžios gyveno Name. Šalims pradėjus gyventi skyriumi, atsakovė su nepilnamečiais vaikais apsigyveno pas savo tėvus. Atsakovė deda pastangas nepilnamečiui vaikui užtikrinti saugią aplinką, siekia tobulėti, valdyti emocijas. Duomenų, kad ieškovas ar atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku ar veikia priešingai vaiko interesams, byloje nėra.

14.       Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė turi nepilnametę dukrą iš pirmosios santuokos, ir į tai, kad nepilnamečiai vaikai yra emociškai artimi. Tačiau, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgė į vaiko amžių, išsakytą nuomonę, įvertino Tarnybos išvadą bei posėdžio metu išsakytą nuomonę, aplinkybę, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyveno ieškovui priklausančiame Name, tai jam yra įprasta ir saugi aplinka. Ieškovas užtikrina geresnes gyvenimo sąlygas vaikui, kadangi atsakovė gyvena viename kambaryje su dviem nepilnamečiais vaikais, iš kurių, vienas vaikas yra paauglė mergaitė, kuriai reikia erdvės. Todėl teismas pripažino, jog šalių vaiko geriausius interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. 

15.       Ginčo, dėl šiuo metu nusistovėjusios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nėra, atsakovė neneigia, kad su vaiku praleidžia vienodai laiko kaip ir ieškovas. Išvadą byloje teikianti institucija, taip pat nurodė, kad svarbiausia užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka daugiau nei metus yra nusistovėjusi, nepilnametis vaikas prie tokios tvarkos pripratęs, tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), turi transporto priemones, tiek ieškovo namuose tiek atsakovės namuose nepilnamečiui vaikui sudaryta įprasta aplinka, todėl teismas atsižvelgdamas į geriausius nepilnamečio vaiko interesus, tenkino ieškovo prašymą dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

16.       Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, pripažino, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 500 Eur suma. Atsakovė taip pat sutiko su ieškovo nurodoma išlaikymo suma nepilnamečiui sūnui per mėnesį. Teismas nustatė, jog šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, jos gaunamos pajamos yra mažesnės nei ieškovo. Pagal nustatytą bendravimo tvarką nepilnametis vaikas su atsakove praleis po dvi savaites per mėnesį nepertraukiamai. Todėl teismas priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 50 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas.

17.       Teismas nustatė, jog Žemės sklypą ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo. Atsakovės pateikti sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad būtent nuo 2007 m. ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Teismas pripažino, kad šalys kartu gyventi pradėjo nuo 2010 m. lapkričio mėnesio, tai yra nuo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kur iki minėtų gyvenamųjų patalpų nuomos sudarymo šalys gyveno. Duomenų, kad Žemės sklypas būtų įgytas ne tik ieškovo vardu, byloje nepateikta. Aplinkybė, jog šalys tam tikrą laiko tarpą iki santuokos sudarymo gyveno kartu, savaime nereiškia, jog šalys išreiškė valią ginčo turtą įgyti bendrosios nuosavybės teise. Byloje nenustatyta, kad buvo siekis minimą turtą įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

18.       Ieškovas 2011 m. birželio 29 d. sudarė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Iš ieškovo sąskaitos 2011 m. birželio 22 d. padarytas avansinis mokėjimas už žemės sklypą 16 000 Lt, 2011 m. birželio 29 d. atliktas kitas mokėjimas 74 000 Lt, o 2011 m. liepos 11 d. galutinai sumokėta už Žemės sklypą, gavus kreditą (100 000 Lt). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie jos gautas pajamas iki Žemės sklypo įsigijimo, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovas ir atsakovė siekė Žemės sklypą įsigyti bendrąją jungtinės nuosavybes teise. Pagal 2013 m. kovo 7 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties 3.7 punktą atsakovė sutiko, kad Žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis yra įregistruota ir galiojanti. Todėl teismas atmetė atsakovės teiginius, kad Žemės sklypas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dėl to, kad šalys iki santuokos sudarymo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovė neįrodė, kad šis turtas iš esmės buvo pagerintas jos lėšomis ir darbu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti Žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe.

19.       Teismas nustatė, jog ieškovas 2011 m. birželio 21 d. su AB Swedbank sudarė Kredito sutartį žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo su (be) priklausiniais statybai perkamame žemės sklype. Ieškovas 2011 m. birželio 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl Žemės sklypo. Ieškovas su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką.  Šalys 2013 m. vasario 28 d. sudarė Vedybų (povedybinė) sutartį, 2013 m. kovo 7 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis teko po ½ dalį Namo. Atsakovė 2013 m. balandžio 8 d. Dovanojimo sutartimis padovanojo ieškovui ½ dalį Namo. Šią sutartį atsakovė prašo pripažinti tariamu sandoriu ir negaliojančiu ab initio. Sandorio tariamumas grindžiamas su AB „Swedbank“ sudaryta kredito sutartimi ir jos papildymais (pakeitimais). Teismas nepripažino, jog šie duomenys patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes, kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tariamai, jog šalys tik sukūrė sandorio sudarymo įvaizdį, kad būtų gauta likusi banko kredito dalis.

20.       Teismas nustatė, jog Dovanojimo sutartis sukėlė ieškovui teisines pasekmes, tai yra ieškovas realiai įgijo asmeninę nuosavybę į Namą, jį įregistravo nekilnojamojo turto registre ir įgijo nuosavybės teises į jį, sudarinėjo sutartis, susijusias Namo statyba, įrengimu. Ieškovas nurodė, kad visuomet mokėjo paskolos įmokas, ir visas kitas išlaidas susijusias su Namo priežiūra. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli (atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja ieškovo pozicijai, jog turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, priešieškiniu nurodė, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), nuo Dovanojimo sandorio sudarymo praėjus devyneriems metams atsakovė iki civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo pradžios nesiekė grąžinti padėties, buvusios iki Dovanojimo sutarties sudarymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė realiai po Dovanojimo sutarties sudarymo turtą laikė savo asmenine nuosavybe, sudarinėjo sutartis, mokėjo mokesčius. Šie bylos šalių veiksmai po Dovanojimo sutarties sudarymo įrodo ne ketinimą sudaryti tariamą sandorį, o tai, jog ieškovas ir atsakovė sandorį vykdė realiai. Todėl sandorio tariamumas neįrodytas, o atsakovės reikalavimas pripažinti Dovanojimo sutartį tariamu sandoriu netenkintinas.

21.       Santuokos metu buvo pastatytas Ūkinis pastatas. VĮ „Registrų centras” Žemės sklype Namo statybos užbaigimas įregistruotas 2015 m. rugsėjo 30 d., o Ūkinio pastato statybos baigimas įregistruotas 2019 m. spalio 18 d. Kadangi Dovanojimo sutartis nebuvo pripažinta tariamu sandoriu ir yra galiojanti, šalių 2013 m. vasario 28 d. sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis, 2013 m. kovo 7 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis yra galiojančios ir vykdytinos. Pagal Vedybų (povedybinės) sutarties 2.1 punktą šalys susitarė, kad turtui, kurį šalių santuokos metu po šios sutarties sudarymo savo vardu įgis bet kuri viena iš šalių, bus taikomas visiško atskirumo teisinis režimas, tai yra, bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai, turtinės teisės, o taip pat bet koks kitas turtas), kurį savo vardu po šios sutarties sudarymo įgis kuri nors viena iš šalių, bus laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe.

22.       Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Atsakovė nurodė, kad rūpinosi namų ūkio darbais, namo statybomis, įrengimu, tačiau byloje duomenų, kad atsakovė kaip nors prisidėjo prie Namo ar Ūkinio pastato statybos, įrengimo, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė mokėjo paskolos įmokas, mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovė neįrodė, kad santuokos metu ieškovo asmeninės nuosavybės teise įgytas Namas bei Ūkinis pastatas santuokos metu iš esmės buvo pagerinti iš jos asmeninių lėšų ar darbo, todėl teismas netenkino atsakovės prašymo po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti Žemės sklypą, Namą ir Ūkinį pastatą, o atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį priteisti 54 370 Eur kompensaciją.

23.       Teismas nustatė, jog ieškovas 2011 m. birželio 21 d. sudarė Kredito sutartį Žemės sklypo įsigijimui ir Namo statybai. Teismas konstatavo, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nekilnojamasis turtas įgytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise, į tai, kad atsakovė neprieštarauja, kad ši prievolė bankui būtų pripažinta ieškovo asmenine prievole, į tai, kad kreditorė AB „Swedbank“ neprieštarauja, kad prievolė būtų pripažinta asmenine ieškovo prievole, po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2011 m. birželio 21 d. Kredito sutartį pripažino asmenine ieškovo prievole.

24.       Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė viso 6 684 Eur bylinėjimosi išlaidų Nurodyta suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Byla vertintina kaip vidutiniškai sudėtinga, advokatų darbo vietos Vilniuje, byla taip pat nagrinėta Vilniaus mieste. Proceso metu šalys elgėsi sąžiningai, šiuo atveju atsakovė naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nepiktnaudžiavo procesu. Pagal byloje esančius duomenis atsakovės vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 660 Eur. Todėl teismas sumažino ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą 20 procentų ir iš atsakovės ieškovui priteisė 5 347,20 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.   

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.        Atsakovė M. F. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, padalintas santuokoje įgytas turtas ir nustatyta, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą pagal nusistovėjusią bendravimo tvarką su atsakove ir ieškovu, pripažinti Dovanojimo sutartį tariamu sandoriu ir negaliojančiu ab initio, pripažinti Žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti Žemės sklypą, Namą ir teisiškai neįregistruotą Ūkinį pastatą, priteisti iš ieškovo 54 370,00 Eur kompensaciją atsakovei už tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, sumažinti ieškovui iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

25.1.                       Teismas nepagrįstai pripažino, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas visiškai nesigilino ir neanalizavo kiekvieno sutuoktinių kaltės laipsnio dėl santuokos iširimo, neanalizavo ir nenustatė, kuris sutuoktinis nesilaikė lojalumo ir pakantumo principų bei pažeidė kitas sutuoktinių tarpusavio pareigas. Atsakovė pateiktomis nuotraukomis bei liudytojų A. R. ir I. L. parodymais įrodė jos nurodytas aplinkybes, jog ieškovas vartodavo alkoholį, namuose vykdavo vakarėliai. Vėliau atsakovas pradėjo naktimis negrįžti namo, pasakė, kad myli kitą moterį ir atsakovei su vaikais reikia išsikraustyti. Nors tiesioginių įrodymų apie ieškovo neištikimybę byloje nėra, tačiau netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog ieškovas nevengė santykių, kurie atsakovei galėjo sudaryti pagrįstą įsitikinimą jam buvus neištikimam. Tokiu elgesiu ieškovas pažeidė lojalumo ir pagarbos kitam sutuoktiniui pareigą.

25.2.                       Ieškovas, žinodamas, kad atsakovė yra jautri moteris, pastoviai ją provokuodavo, žemindavo, naudodavo fizinį smurtą. Savo veiksmais stengdavosi išvesti atsakovę iš pusiausvyros, o vėliau, kai matydavo, kad atsakovė nevaldomai emociškai pratrūkdavo, pradėdavo filmuoti. Ieškovo filmuota medžiaga teismui buvo pateikta selektyviai, be konflikto pradžios. Todėl galima daryti prielaidą, jog atsakovės teikti paaiškinimai apie ieškovo provokuojamus konfliktus, po to juos filmuojant ir siekiant sudaryti neigiamą nuomonę apie atsakovę, atitinka tikrovę. Šių aplinkybių ir įrodymų teismas nevertino, o įvertinęs tinkamai, privalėjo nustatyti, jog būtent ieškovo elgesys nulėmė santuokos iširimą. Todėl santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovo kaltės.

25.3.                       Teismas nepagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių vaikas turi seserį, atsakovės dukrą, abu vaikai yra emociškai artimi. Teismas nesivadovavo brolių ir seserų neišskyrimo principu. Šalių vaikas neišsakė nuomonės, jog norėtų gyventi tik su tėvu. Teismas sprendimu taip pat nustatė bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas vienodai laiko leidžia su abiem tėvais. Todėl teismo argumentas, kad vaikui geresnes gyvenimo sąlygas užtikrina tėvas, yra niekinis.

25.4.                       Teismas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turėjo spręsti kartu su bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo klausimu ir spręsti, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, po lygiai su abiem tėvais. Tokia nuostata numatyta CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nedraudžiama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais po lygiai rotacijos principu. Jeigu vaikas gyvena vienodą laiko tarpą pas abu tėvus ir vienodai su jais atostogauja, reiškia, kad abu tėvai turi ir vienodai išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu. Todėl išlaikymo priteisimas vienam iš tėvų, pas kurį formaliai nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

25.5.                       Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus dėl Žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Dovanojimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu ir negaliojančiu ab initio. Teismas nepagrįstai šiuos reikalavimus nagrinėjo atskirai, todėl padarė esminę sisteminę ir loginę klaidą. Ieškovas byloje patvirtino, kad dar iki Žemės sklypo įsigijimo buvo sutaręs su atsakove susituokti, o tai reiškia, kad susitarė ir kurti bendra ūkį bei nuosavybę. Žemės sklypas buvo įgytas ne ieškovo asmeniniam tikslui (investicijai, verslui), tačiau siekiant statyti šeimai gyvenamąjį namą, apie kurį šalys susitarė dar iki santuokos sudarymo. Šalys nebuvo sudarę ikivedybinės sutarties, kuria būtų susitarę, kad statomas Namas atiteks ieškovo nuosavybėn. Atsakovė pagal Susitarimą tapo kredito, skirto Žemės sklypo įsigijimui ir Namo statybai, bendraskole. Šios aplinkybės patvirtina šalių valią Žemės sklypą ir Namą įgyti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

25.6.                       Kadangi teismas netinkamai įvertino šalių santykius iki Dovanojimo sutarties sudarymo, todėl netinkamai įvertino ir pačios Dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes. Teismas nesiaiškino, kokia buvo tikroji Dovanojimo sutarties šalių valia ir tikslai. Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, jog ieškovui būtų suteiktas kreditas Namo ir Ūkinio pastato statybai. Pagal Susitarimą AB „Swedbank“ buvo įsipareigojusi suteikti kreditą, iki pirmos kredito dalies išmokėjimo bylos šalims pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad yra pasibaigęs atsakovės laidavimas. Šios sąlygos tuo metu nebuvo galimybės įvykdyti, kadangi atsakovė buvo laiduotoja pagal jos ankstesnio sutuoktinio prisiimtas prievoles AB Danske Bank. Kadangi AB „Swedbank“ sutiko suteikti kreditą su sąlyga, kad visas įkeičiamas turtas būtų perleistas ieškovo nuosavybėn, šalys sudarė Povedybinę sutartį ir Dovanojimo sutartį. Abiejų šių sutarčių tikslas buvo gauti iš banko kreditą Namo statybos darbų tęsimui. Atsakovė pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

25.7.                       Teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė asmeninėmis lėšomis neprisidėjo prie bendro turto sukūrimo ir nemokėjo už jį įmokų. Teismas netinkamai vertino paties santuokos instituto esmę ir jį reglamentuojančias teisės normas. Šalys buvo susitarę, kad atsakovė rūpinsis vaikais, buitimi, maisto ruoša, namų tvarkymu ir pan. Toks pareigų pasidalijimas leido ieškovui daryti sėkmingą karjerą, tam, kad galėtų aprūpinti šeimą reikalingomis lėšomis pragyvenimui ir bendrosios nuosavybės sukūrimui. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktą bendrajai jungtinei nuosavybei taip pat priklauso ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos. Todėl ieškovo už turtą mokėtos įmokos, gautos iš jo darbo užmokesčio, pripažintinos bendromis lėšomis. Taigi atsakovė prisidėjo prie piniginių lėšų už kreditą grąžinimo bendra sutuoktinio pajamų dalimi.

25.8.                       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Kredito sutartis yra asmeninė ieškovo prievolė, nes panaudota asmeniniam ieškovo turtui įgyti. Kredito sutartis buvo sudaryta tam, kad bylos šalys įsigytų žemės sklypą ir pastatytume jame Namą su Ūkiniu pastatu. Todėl prievolė pagal Kredito sutartį pripažintina bendra abiejų sutuoktinių prievole. Tačiau po santuokos nutraukimo ši prievolė pripažintina asmenine ieškovo prievole, kadangi atsakovė prašė priteisti ieškovui visą santuokoje įgytą ir sukurtą nekilnojamąjį turtą, šią prievolę atimant iš atsakovei priteistinos kompensacijos dalies.

25.9.                       Teismas nurodė, kad ieškovui priteisiamos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos, tačiau sumažino jas tik 20 proc., visiškai neatsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį. Atsakovės vidutinės pajamos sudaro 660 Eur per mėnesį. Todėl teismo priteista 5 347,2 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovei yra pernelyg didelė. Atsakovė išlaiko nepilnametę dukrą, kartu su atsakovu išlaiko nepilnametį sūnų. Priteistą sumą atsakovė ieškovui galėtų sumokėti tik per 8 metus. Teismas turėjo atsižvelgti į proporcingumo kriterijų, į tai, kad ieškovo turtinė padėti yra daug geresnė, ir sumažinti priteistą sumą iki 1 000 Eur.

26.       Ieškovas E. F. atsiliepimu į atsakovės M. F. apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

26.1.                       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Jos nurodytos aplinkybės dėl ieškovo kaltės buvo paneigtos bylos nagrinėjimo metu. Liudytoja I. L. yra atsakovės draugė, o A. R. – atsakovės motina. Todėl jų parodymai turėtų būti vertinami, juos lyginant su kitais byloje esančiais duomenimis. Ieškovas teismui pateikė fotonuotraukas, kurios paneigė atsakovės nurodomus užfiksuotus vaizdus, kuriais ji grindžia, jog ieškovo organizuojamuose vakarėliuose buvo vartojamas alkoholis bei elgiamasi amoraliai. Ieškovas įrodė, jog atsakovės pateiktose nuotraukose yra užfiksuotos šventės ir susitikimai, kuriuose dalyvavo ir atsakovė. Nei vienoje šių fotonuotraukų nėra užfiksuotas joks nederamas ieškovo ar svečių elgesys.

26.2.                       Atsakovė taip pat neįrodė savo teiginių, jog ieškovas prieš ją smurtavo, ją žemindavo, provokuodavo ar pan. Ieškovas pateikė neginčijamus duomenis, patvirtinančius, jog atsakovei ieškovas buvo svarbus tik kaip materialinių vertybių kūrėjas ir tiekėjas, tuo tarpu jo asmeniniai išgyvenimai, problemos jai niekuomet nebuvo svarbūs. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog smurtautoja šalių šeimoje būdavo atsakovė, prieš ieškovą ne kartą naudojusi psichologinį bei fizinį smurtą. Ieškovas pripažįsta, kad yra filmavęs atsakovės sukeltus incidentus, tačiau tai darė ne ketindamas ją kaip nors išprovokuoti, bet siekdamas apsisaugoti nuo atsakovės nepagrįstų kaltinimų. Todėl būtent atsakovė savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, ir dėl šių pažeidimų šalių bendras gyvenimas tapo negalimas.

26.3.                       Atsakovė nepagrįstai teigia, jog pagal CK 3.169 straipsnį yra galimybė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su abiem tėvais. Pagal CK nuostatas kitos alternatyvos, kaip tik nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kai pastarieji gyvena skyrium, nėra. Atsakovės siūlomas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su abiem atskirai gyvenančiais tėvais nėra galimas ir dėl to, jog vaiko tėvams nusprendus gyventi skyrium, vienam iš tėvų skirtina ir didesnė atsakomybė už vaiko interesų užtikrinimą. Tokia ir yra vaiko gyvenamosios vietos nustatymo instituto paskirtis. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tuo iš tėvų, kuris galės (sugebės) optimaliai užtikrinti visus nepilnamečio vaiko interesus, sietinus su visų jo vystymuisi būtinų sąlygų sudarymu, kad vaikas tobulėtų, lavintųsi, išaugtų dorovinga ir harmoninga asmenybe. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, ieškovą ir vaiką sieja itin glaudus emocinis, prigimtinis ryšys, todėl labiau vaiko poreikius sugebėtų užtikrinti ieškovas.

26.4.                       Teismas tinkamai įvertino Dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes ir pripažino ją teisėtu sandoriu. Žemės sklypas, Namas ir Ūkinis pastatas, registruotas 2019 metų vasarą, yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl negali būti dalybų objektu. Ieškovas sutiko, jog su atsakove pradėjo gyventi kartu dar iki Žemės sklypo įgijimo. Tačiau šis bendro gyvenimo laikotarpis buvo neilgas, jo metu atsakovė savo asmeninėmis lėšomis ar darbu visiškai neprisidėjo prie bendro ūkio tvarkymo ar kokio nors turto įgijimo. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija šalių sudarytos Vedybų (povedybinės) sutarties teisėtumo, nors priešieškinyje buvo nurodžiusi, kad ši sutartis taip pat buvo sudaryta dėl akių, kada ieškovas gautų kreditą. Povedybinės ir Dovanojimo sutarčių sudarymo aplinkybių negalima aiškinti atsietai. Ieškovas ir atsakovė, siekdami, kad Namas būtų registruotas ieškovo vardu, kaip priklausantis jam asmeninės nuosavybės teise, sudarė Dovanojimo bei Vedybų (povedybinę) sutartis. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Dovanojimo sutartį reikėjo sudaryti, nes ieškovui nebūtų suteiktas kreditas. Šių aplinkybių nepatvirtina pačios Kredito sutarties ir vėlesnių jos pakeitimų sąlygos.  

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

27.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta bylos šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, iš atsakovės priteistas 50 Eur per mėnesį teikiamas išlaikymas, atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai pripažinti Žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažinti Dovanojimo sutartį tariamu sandoriu ir dėl to negaliojančiu nuo sudarymo, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priteisiant Žemės sklypą, Namą ir Ūkinį pastatą, o atsakovei – 54 370 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

28.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir teigia, jog teismas neanalizavo kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnio dėl santuokos iširimo, nesprendė, kuris iš jų nesilaikė lojalumo ir pakantumo principų bei pažeidė kitas sutuoktinių tarpusavio pareigas, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis apie ieškovo elgesį su atsakove ir galimą jo neištikimybę, todėl nepagrįstai nenustatė, jog būtent dėl ieškovo elgesio ir sutuoktinio pareigų nesilaikymo iširo šalių santuoka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

29.       Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3-ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Taip pat preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

30.       Pirmos instancijos teismas detaliai tyrė visus byloje esančius duomenis, vertino tiek liudytojų parodymus, tiek pačių šalių paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių ir galimos vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog esminė aplinkybė, dėl kurios pirmos instancijos teismas konstatavo ir atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1179-990/2019, kuriuo atsakovė buvo pripažinta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą. Šioje byloje buvo nustatyta, jog atsakovė naudojo smurtą prieš savo sutuoktinį, suplėšė jo pasą ir sugadino daiktus.

31.       Aplinkybės, kad ieškovas, kaip nurodė atsakovė, iš komandiruočių grįždavo išgėręs, namie rengdavo vakarėlius ar rodė dėmesį kitoms moterims ir galimai buvo neištikimas, savo elgesiu provokuodavo atsakovę, nepateisina nustatyto atsakovės naudojamo smurto prieš ieškovą, tyčinio daiktų gadinimo. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti. Todėl negalima pripažinti, jog dėl santuokos iširimo nėra atsakovės kaltės ar jos kaltės laipsnis būtų mažesnis, negu ieškovo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius duomenis, kad šalių namuose ne kartą lankėsi policijos pareigūnai, ir padarė teisingą išvadą, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys yra nepagarbios viena kitos atžvilgiu, impulsyvios. Taigi santuoka pagrįstai buvo pripažinta nutrūkusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo pagrįstumo

32.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta vaiko gyvenamąja vieta su ieškovu, kadangi teismas pažeidė brolių ir seserų neišskyrimo principą, neatsižvelgė į tai, kad vaikas neišsakė nuomonės, jog norėtų gyventi tik su tėvu. Teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas su tėvais praleidžia tiek pat laiko, nepagrįstai nenusprendė, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, po lygiai su abiem tėvais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

33.       Pažymėtina, jog išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, taip pat pastebėjo, jog motina mažiau laiko skiria vaikui, be to, mokymosi rezultatai po buvimo su tėvu yra geresni. Atsakovė iš pirmos santuokos turi nepilnametę dukrą, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Tuo tarpu šalių nepilnametis sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų. Taigi tarp brolio ir sesers yra didelis amžiaus skirtumas, kuris kartu preziumuoja ir galimą vaikų poreikių bei interesų skirtumą. Todėl, atsižvelgiant į teismo nustatytą intensyvią atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, nepripažintina, jog vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas pažeistų brolių ir seserų neišskyrimo principą.

34.       Atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai aiškina CK 3.169 straipsnio esmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes ieškovas reikalavo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, o atsakovė – su ja. Aplinkybė, jog pagal teismo nustatytą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, vaikas kas mėnesį būna dvi savaites su atsakove, o kitas dvi savaites – su ieškovu, nėra pagrindas nesilaikyti CK 3.169 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pažymėtina, jog būtent tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą. Aplinkybė, jog vaikas ieškovui priklausančiame Name augo nuo pat gimimo ir jame, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos darbuotojų pateiktus duomenis, sudaryta vaikui saugi ir tinkama gyventi aplinka, buvo viena iš pagrindų, dėl kurių teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Todėl iš atsakovės priteista minimali 50 Eur per mėnesį teikiama išlaikymo suma vaikui nepripažintina pažeidžiančia teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl Dovanojimo sutarties ir  Žemės sklypo su Namu ir Ūkiniu pastatu nuosavybės teisės vertinimo

35.       Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino Žemės sklypo, Namo ir Ūkinio pastato bendrąja jungtine šalių nuosavybe bei nepripažino Dovanojimo sutarties tariamu sandoriu, kadangi šiuos reikalavimus bei su jais susijusias aplinkybes vertino atskirai, todėl padarė esminę sisteminę ir loginę klaidą. Kadangi byloje buvo nustatyta, jog šalys kartu pradėjo gyventi dar iki Žemės sklypo įgijimo, o šis Žemės sklypas buvo pirktas, siekiant jame statyti šeimai gyvenamąjį namą, Susitarimu atsakovė tapo ieškovo paimto kredito bendraskole, todėl tiek Žemės sklypas, tiek jame esantys statiniai pripažintini šalių bendrąja jungtine nuosavybe, o Dovanojimo sutartis pripažintina tariamu sandoriu, sudarytu siekiant gauti iš kreditorės AB „Swedbank“ papildomą kreditą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

36.       Pirmos instancijos teismas detaliai ir išsamiai aiškinosi bei analizavo visas aplinkybes, susijusias su šalių bendro gyvenimo pradžia, santuokos sudarymu, nekilnojamojo turto įsigijimu bei su jo įsigijimu susijusių Kredito, Vedybų (povedybinės), Dovanojimo sutarčių sudarymu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas Žemės sklypą įgijo 2011 m. birželio 29 d. už 200 000 Lt (57 924 Eur). Preliminari sutartis dėl šio Žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryta dar 2011 m. gegužės 23 d. Pusę Žemės sklypo kainos ieškovas pardavėjui sumokėjo iki sutarties sudarymo, likusią 100 000 Lt sumą sumokėjo, gavęs 600 000 Lt (173 772 Eur) kreditą pagal 2011 m. birželio 21 d. su AB „Swedbank“ sudarytą Kredito sutartį, kurioje buvo nustatyta, jog kreditas suteikiamas iki 2036 m. birželio 5 d. Žemės sklypo įsigijimui ir Namo su priklausiniais statybai.

37.        Ieškovas su atsakove santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Atsakovė pagal 2013 m. vasario 4 d. Susitarimą, kuriuo papildomai buvo suteikta 150 000 Lt kredito suma, buvo kreditorės AB „Swedbank“ įtraukta bendraskole kartu su ieškovu. Šalys 2013 m. kovo 7 d. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kurios 1.1 punktu nustatyta, kad turto įgyto iki šios sutarties sudarymo, teisinis režimas nekeičiamas, o 2.1. punktu nustatyta, kad po šios sutarties sudarymo šalių savo vardu įgytam turtui bus taikomas visiško atskirumo teisinis režimas, tai yra bet koks turtas, kurį savo vardu įgis kuri nors viena šalis, bus laikoma turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe. Šalys 2013 m. kovo 7 d. sudarė turto pasidalinimo sutartį, pagal kurią šalims atiteko po ½ dalį Namo. Atsakovė 2013 m. balandžio 8 d. sudarė Dovanojimo sutartį, pagal kurią dovanojo ieškovui jai priklausančią ½ dalį Namo. Ūkinis pastatas nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2019 m. spalio 30 d.

38.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

39.       Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, jog atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, jog būtų prisidėjusi savo lėšomis prie Žemės sklypo įsigijimo, taip pat vėlesnėmis Sutuoktinių turto pasidalijimo ir Vedybų sutartimis sutiko, jog Žemės sklypas yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Atsakovė daugiau nei šešerius metus po Vedybų (povedybinės), Turto pasidalijimo ir Dovanojimo sutarčių sudarymo jų neginčijo. Pagal CK 1.86 straipsnį tariamas sandoris apibrėžiamas, kaip sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Dovanojimo sutartimi ieškovui buvo dovanota ½ dalis Namo faktiškai tam, kad jis įgytų visą Namą asmeninės nuosavybės teise ir kreditorė sutektų ieškovui papildomą kreditą pagal Kredito sutartį, iš kurios kylančias prievoles ieškovas vykdytų, kaip savo asmenines prievoles. Būtent visas šias teises ir pareigas ieškovas ir vykdė, o nutraukdamas santuoką su atsakovę toliau siekia, jog jo prievolės kreditorei AB „Swedbank“ būtų pripažįstamos jo asmeninėmis prievolėmis. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti Dovanojimo sutarties tariamu sandoriu.

40.       Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog prie kredito grąžinimo prisidėjo bendra sutuoktinio pajamų dalimi. Atsakovė ieškovo įgytas pajamas santuokos metu vertina pagal CK 3.88 straipsnį, kuris reglamentuoja įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Tačiau bylos šalys nuo 2013 m. buvo sudariusios Vedybų sutartį, todėl jų santuokoje įgytam turtui, tame tarpe ir ieškovo pajamoms, taikomos šios sutarties sąlygos, pagal kurias ieškovo pajamos pripažintinos jo asmenine nuosavybe. Jokių kitų duomenų, jog būtų prisidėjusi prie nekilnojamojo turto įgijimo bei jo išlaikymo, atsakovė nepateikė.

41.       Pagal Kredito sutarties sąlygas prievolių pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas Žemės sklypo ir jame statomo namo su priklausiniais įkeitimu (hipoteka). Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypas, Namas ir Ūkinis pastatas registruoti ieškovo asmeninės nuosavybės teise, šiems nekilnojamojo turto objektams yra registruota hipoteka. Pažymėtina, jog pati atsakovė neprieštarauja, jog ieškovo prievolės pagal Kredito sutartį po santuokos nutraukimo būtų pripažintos ieškovo asmeninėmis prievolėmis. Tokiu savo reikalavimu atsakovė iš esmės patvirtina, jog lėšos pagal šią Kredito sutartį ieškovui buvo suteiktos asmeninės nuosavybės teise, taigi ir už šias lėšas ieškovo įsigytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja pripažinti Žemės sklypą ir Namą su priklausiniais jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti jai 54 370 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, pagal kurį teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 5 347,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į jos finansinę padėtį ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 1 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei CPK, nei Rekomendacijos nenumato galimybės mažinti priteistinų realiai patirtų šalies bylinėjimosi išlaidų vien dėl tos priežasties, jog kitos bylos šalies finansinė padėtis yra sunki.

43.       Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė iš viso 6 684 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nagrinėjamą bylą įvertino, kaip vidutiniškai sudėtingą, todėl sumažino priteistinų iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą 20 proc. ir priteisė ieškovui 5 347,20 Eur. Pažymėtina, jog CK bei CPK nuostatos, reglamentuojančios santuokos nutraukimą, numato galimybę nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, taip pat sudaro galimybes taikyti mediacijos procesą ir taip išvengti ar gerokai sumažinti galimas šalių bylinėjimosi išlaidas. Todėl šalys, pasirinkdamos santuokos nutraukimui ginčo teiseną, turi prisiimti galimą didelių bylinėjimosi išlaidų riziką, kadangi santuokos nutraukimo bylose sprendžiami įvairūs teisiniai klausimai, susiję ir su turto bei prievolių padalijimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymu bei išlaikymo jiems priteisimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovui iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis daugiau nebemažintinas.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties

44.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

46.       Ieškovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 1 400 Eur. Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus 1 675,70 Eur mokėtino užmokesčio advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau byla nepripažintina teisiškai sudėtinga, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Priteisti iš atsakovės M. F. ieškovui E. F. 500 Eur  bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.  

Teisėjai                                 Loreta Braždienė

                                                        Laima Gerasičkinienė

                                                        Visvaldas Kazakiūnas