Byla Nr. 1S-81-366/2018

             Teisminio proceso Nr.  1-45-1-00306-2013-6      Procesinio sprendimo kategorija 2.10.12; 2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

      2018 m. balandžio 30 d.

Panevėžys

             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovui A. G.,

neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs V. G., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Povilo Eigmino skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria V. G. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis,

n u s t a t ė :             

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutartimi V. G.,  padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, nepakaltinamo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-11-02 nutartimi stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į bendro stebėjimo sąlygas, kurios paskutinį kartą pratęstos to paties teismo skundžiama 2018-04-09 nutartimi.
2. V. G. gynėjas advokatas Povilas Eigminas pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta ir neobjektyvi. V. G. atlieka bausmę – yra gydomos medicinos priežiūros įstaigoje jau ketvirtus metus. Padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tačiau jo bausmės atlikimo laikas yra neadekvačiai ilgas, viršijantis sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą maksimalią laisvės atėmimo bausmės trukmę. M. G. nėra nei konfliktiškas, nei ūmus, nei agresyvus, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, turi ateities planų. Tai nurodo ir jį gydantys gydytojai. Sveikatos būklė gerėjanti, nėra nei vaizdinių, nei garsinių haliucinacijų. Pagrindinė medikų pateikta priežastis dėl gydymo tęsimo stacionare – tai neseniai diagnozuota cukraligė, dėl kurios reikėjo keisti gydymą nuo psichinės ligos. Tačiau gynėjas mano, kad prižiūrėti ligonį, derinti gydymą, atitaikyti medikamentus galima būtų ir ambulatorinėmis sąlygomis. M. G. suvokia gydymosi būtinybę, išleistas gydytis ambulatoriškai, galėtų gyventi tėvo A. G. priežiūroje. Nors šiuo metu V. G. yra pripažintas neveiksniu, tačiau 2018-05-02 Panevėžio miesto apylinkės teisme bus nagrinėjama byla dėl jo veiksnumo atstatymo.
3. Teismo posėdyje asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovas A. G. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti
4. Skundas atmetamas.
1. Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė V. G. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
2. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
3. Skunde prašoma  panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį, kuria pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teisme dalyvavęs V. G. tėvas A. G. paaiškino, kad jo sūnus jaučiasi gerai ir jis žada gyventi kartu su juo bei prižiūrėti, kad vartotų medikamentus. Tačiau bylos duomenimis V. G. sveikata nors ir gerėja, tačiau nėra pagerėjusi tiek, kad galima būtų nutraukti gydymą arba keisti stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį. Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2018 m. kovo 8 d. išvados Nr. 127 matyti, kad per stebimą laikotarpį psichikos būklė gerėjanti, bet dar nepakankamai stabili. Skyriuje nekonfliktuoja, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja. Tačiau išlieka nepastovios nuotaikos, stokojančios logikos ir rezonieriško mąstymo, išsako savęs pervertinimo kliedėjimo idėjas. Pokalbio metu bendrauja noriai, tačiau emocijos neadekvačios, nuotaika pakili, mąstymas rezonieriškas, neproduktyvus. Suvokimo sutrikimus neigia, kritika būklei nepakankama. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė Irena Barkuvienė pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė teikimą,  papildomai paaiškindama, kad  V. G. turėtų būti tęsiamas gydymas bendro stebėjimo sąlygomis ir dėl to, kad nustačius jam cukraligę, būtina pakeisti gydymą, parinkti kitus medikamentus, sureguliuoti vaistų dozes. Ligoninės atstovė taip pat nurodė, kad pacientas priešinasi pašaliniams vaistų nuėmimo korektoriams, o nutraukus šiuo metu atliekamą gydymą, mėnesio laikotarpyje galima psichozė.
4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, papildomai iš ligoninės išreikalautus dokumentus, patvirtinančius, kad V. G. 2018-03-19 nustatytas 2-o tipo cukrinis diabetas, ir būtinybę keisti gydymą tiesiogiai stebint ligonį, o taip pat į paties ligonio priešinimąsi keičiamam gydymui, daro išvadą, kad galimybė užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą šiuo metu galima tik stacionare. Pasikeitus aplinkybėms, įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).
5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria V. G. pratęstas gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

V. G., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Povilo Eigmino skundą atmesti, palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas               Sigitas Bagdonavičius