Civilinė byla Nr. 2A-261-450/2018

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01335-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.3.1.20.; 2.4.2.12.2.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir B. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., tretieji asmenys I. D., R. Š. dėl nuosavybės teisės gynimo, ir

              n u s t a t ė :

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. M. ir B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovams teisę be apribojimų valdyti, naudotis ir disponuoti visu 17,16 ha dydžio  žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. neskiriant dalies sklypo keliui į atsakovui A. K. priklausantį žemės sklypą.
2. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovai ir tretieji asmenys yra 17,16 ha dydžio žemės sklypo bendraturčiai. 2011 m. žemės sklypo bendraturčiai buvo užsakę kadastrinius matavimus, jie buvo atlikti, bet atsakovas A. K. atsisakė derinti žemės sklypo ribas, motyvuodamas tuo, kad parengtame žemės sklypo plane nėra nurodytas kelias į jam priklausantį žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius  nurodė, kad žemės sklype privalo būti nustatytas kelio servitutas. Atsakovai ne kartą yra inicijavę žemės sklypo savininkų patraukimą administracinėn atsakomybės už neva kelio sunaikinimą, trukdymą atsakovui važinėti per ieškovų žemės sklypą į jam priklausančią namų valdą ir žemę. Šiais atsakovų veiksmais ribojamos žemės sklypo nuosavybės teisės, nes reikalaujant skirti kad ir nedidelę dalį žemės sklypo keliui, nesant sutartinių ar įstatyminių pagrindų, iš esmės reikštų realų dalies žemės sklypo paėmimą naudoti keliui prieš savininko valią. Tiek VĮ „Vilniaus regiono keliai“, tiek Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė pažymas, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribose nėra nei valstybinės, nei vietinės reikšmės kelių. Kelio iki A. K. sodybos per ieškovų žemę niekada nebuvo ir dabar nėra. A. K. pradėjo važinėti pro žemės sklypą, vežti žvyrą, išmindė keliuką. Atsakovas turi kitą pravažiavimą, per kurį važinėja. 
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškovų ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atkurtos O. Š. ir K. K. vardu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 81-8439 ir sprendimu Nr. 81-8438. Pagal 1993 m. rugpjūčio 25 d. inžinieriaus V. Š. parengtą žemės sklypo Nr. 17-1 (17,16 ha ploto), priklausiusio K. K. ir O. Š., abrisą matyti, kad žemės sklype buvo numatyti du keliai - nuo sklypo vakarinės dalies iki rytinės ir nuo pietinės sklypo ribos link žemės sklype esančių pastatų. Analogiškai abrise nurodytiems keliams. Ieškovų teismui teikiamame plane, kurį 2011 m. vasario 17 d. parengė UAB „Geodarbai“, šie keliai taip pat parodyti, pavadinant juos ne keliu, o taku. Ginčo vieta yra priskiriama vietinės reikšmės vietiniam miško keliui. Šis faktas nustatytas 2013 m. sausio 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismui išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-42-517/2013. Ieškovė V. M. taip pat buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 str. 1 d. kaip savavališkai užtvėrusi kelią, administracinė byla Nr. II-58-764/2012. Šiose administracinių teisės pažeidimų bylose nustatytos faktinės aplinkybės  dėl kelio buvimo yra reikšmingos.
4. Atsakovas A. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagal žemės sklypų planą vienintelis pravažiavimo kelias prie jo sklypo eina per kaimyninį ieškovų sklypą Nr. 17. Šio kelio plotis (4 m) ir ilgis (600 m) nėra įskaičiuoti į ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą. Nepaisant to, ieškovai naudojasi minėtu keliu kaip nuosava žeme ir neleidžia per jį važinėti. Atsakovo žemės sklypą sėjantis su pagrindiniu keliu keliukas, einantis per ieškovų sklypą Nr. 17, yra vidaus kelias, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, bet yra vienintelis įmanomas būdas atsakovui patekti į jo žemę. Dabar į sodybą atsakovas važiuoja kitu keliu, pro Pranckevičiaus sodybą ir per kitą sklypą, kurio savininko neįvardijo, tuo keliu jam leista naudotis, šį kelią suformavo pats atsakovas šiek tiek pažvyravęs. Jam patogiau važiuoti į savo žemės sklypą nuo Želvos pusės pro ieškovų sklypą, nei iš Tolučių. Atsakovas yra ūkininkas, todėl keliais dažnai važiuoja ir su traktoriais.
5. Trečiasis asmuo R. Š. su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad sklypo dalį paveldėjo, kelio klausimas keliamas nebuvo, aplinkui gyveno giminės, todėl kur buvo patogiau ten ir ėjo. Dokumentuose nėra nurodyta apie jokį servitutą. Jokios kalbos matuojant žemę apie servitutą nebuvo, jis su savo motina O. Š. visur dalyvavo kartu.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė, kad 17,16 ha dydžio žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkai turi teisę be apribojimų valdyti, naudotis ir disponuoti visą žemės sklypą, neskiriant dalies sklypo keliui į atsakovui A. K. priklausantį žemės sklypą; ieškovo B. M. naudai iš atsakovų priteisė po 289,62 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir po 20,50 Eur žyminio mokesčio; iš atsakovų  valstybės naudai priteisė po 34,86 Eur pašto išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,16 ha (žemės ūkio naudmenų plotas 5,7000 ha, iš jo ariamos žemės plotas 1,8200 ha, iš jo pievų ir natūralių ganyklų plotas 3,8800 ha,  miško žemės plotas 10,7600 ha,  užstatyta teritorija 0,1000 ha, kitos žemės plotas 0,5000 ha). Žemės sklypas suformuotas  atliekant preliminarius matavimus. Sklypo nuosavybės teisė registruota: ¼ dalis trečiojo asmens I. D. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu; ¼ dalis trečiojo asmens R. Š. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu; 1/6 dalis ieškovo B. M. vardu rentos sutarties pagrindu; 1/3  dalis V. M. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXVI. Miško naudojimo apribojimai, įregistravimo pagrindas apskrities viršininko sprendimai 1998-11-12 Nr. 81-8438; 81-8439. Iš žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto 1993 m. rugpjūčio 22 d. teismas nustatė, kad K. K. ir O. Š. suteikti privačiai nuosavybei bendrą jungtinį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) 17,16 ha žemės sklypo Nr. 17 ribos parodytos, pastatyti 8 laikini matavimo ženklai gretimybėje su (duomenys neskelbtini) girininkija. Žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m.) – įrašų nėra. Iš ūkininko K. K. ir O. Š. skl. Nr. 17-2 kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraščio matyti, kad žemės sklype, kurio surištas plotas yra 17,16 ha, yra atžymos pieštuku: kelias 4 m., įsiterpusių kontūrų plotas 0,13 ha ir 0,11 ha (-0,24 ha). Iš (duomenys neskelbtini), K. K. ir  O. Š. skl. Nr. 17, ribų nustatymo abriso, žemės reformos preliminaraus žemėtvarkos projekto matyti, kad ginčo kelias pažymėtas punktyrinėmis linijomis. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo 1998 m. lapkričio 12 d. Nr. 81-8439 matyti, kad O. Š. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, 5,90 ha žemės, 2,84 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais O. Š.-8,74 ha, K. K.-8,74 ha, bendrą 17,48 ha žemės sklypą. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) II, XXVI punktų reikalavimai. Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 343  reikalavimai. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo  1998 m. lapkričio 12 d. Nr. 81-8438 matyti, kad K. K. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, 5,90 ha žemės, 2,84 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais O. Š.-8,74 ha, K. K.-8,74 ha, bendrą 17,48 ha žemės sklypą. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) II, XXVI punktų reikalavimai. Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 343  reikalavimai. Iš atsakovo A. K. pranešimo 2011 m. sausio 26 d. UAB „Geodarbai“ direktoriui matyti, kad atsakovas su sklypo atliktais matavimais nesutinka, nes žemės sklype pažymėtas kelias yra savivaldybės  (žemės reformos žemėtvarkos projektas savivaldybės lygmens bendro naudojimo kelias), todėl matuojamas sklypas turi būti pamatuotas trimis sklypais ir kelias išimtas iš matuojamo ploto. Iš UAB „Geosirus“ paaiškinamojo rašto matyti, kad atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėtos ribos atitinka faktiškai naudojamas  žemės ribas bei išlikusius  riboženklius. Nekilnojamojo turto registre užregistruotas plotas 17,16 ha, po kadastrinių matavimų nustatytas plotas 16,9927 ha. Matuojamame žemės sklype bendras kelių plotas - 0,1615 ha (žvyruotas privažiavimas iki esamų pastatų, takai iki gretimų žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas A. K.) bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas V. D.). Žemės sklypo ploto paklaida, atlikus kadastrinius matavimus yra ne didesnė negu maksimali leistina. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus pažymos matyti, kad vietinės reikšmės miško keliai buvo palikti kaip valstybiniai žemės plotai, išjungti iš atkuriamo žemės sklypo ploto. Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindinis dokumentas, kuriame nurodytas kelių tinklas.
8. Teismas taip pat nustatė, kad iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl vietinių kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų, objektų sąrašo patvirtinimo 2013 m. balandžio 25 d. Nr. 7-91, vietinės reikšmės viešųjų kelių išdėstymo žemėtvarkos schemos matyti, kad ieškovų ginčo kelias neįrašytas į vietinės reikšmės kelių sąrašus. Iš 2016 m. lapkričio 9 d. servituto sutarties matyti, kad servituto davėjai yra B. M., R. Š., I. D., V. M. servituto  turėtojui AB „Energijos skirstymo operatorius“ nustatė servitutą žemės sklype, kurio bendras plotas 1085 kv. m.; teismas nepasisakė šio servituto atžvilgiu, nes ieškovai jo neginčijo.
9. Pasak teismo, vietinės reikšmės keliai, naudojami vietiniam susisiekimui  ir skirstomi į viešuosius kelius, kuriems priskirti keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams (Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.) ir vidaus kelius, kurie priskirti juridinių ir ar fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai, t. y. miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių , ribotų teritorijų-kiemų keliai ir visi kiti keliai , nepriskirti viešiesiems keliams (Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 2 p.). Kelių įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio kelių suskirstymą pagal nuosavybės formas, 1 dalis nustato, kad keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ir fiziniams asmenims, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai, valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Iš to kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad vietinės reikšmės viešasis kelias gali priklausyti tik savivaldybėms, o fiziniams asmenims gali priklausyti tik vidaus keliai.
10. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog kelias yra kokiu nors būdu išskirtas (išjungtas) iš ieškovams bei tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo. Tik ūkininko K. K. ir O. Š. skl. Nr. 17-2 kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje matyti, kad žemės sklype, kurio surištas plotas yra 17,16 ha, yra atžymos pieštuku: kelias 4 m., įsiterpusių kontūrų plotas  0,13 ha ir 0,11 ha (-0,24 ha), kurios neįrodo išskirto kelio buvimo žemės sklype. Iš UAB „Geosirus“ paaiškinamojo rašto matyti, kad atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėtos ribos atitinka faktiškai naudojamas  žemės ribas bei išlikusius  riboženklius. Nekilnojamojo turto registre užregistruotas plotas 17,16 ha, po kadastrinių matavimų nustatytas plotas yra 16,9927 ha. Matuojamame žemės sklype  bendras kelių plotas-0,1615 ha (žvyruotas privažiavimas iki esamų pastatų, takai iki gretimų žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas A. K.), bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas V. D.). Žemės sklypo ploto paklaida, atlikus kadastrinius matavimus yra ne didesnė negu maksimali leistina, kuri įrodo, kad žemės sklype nėra išskirto (išjungto) vietinės reikšmės miško kelio, o žemės plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo iki 16,9927 ha. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu 2016 m. gruodžio 20 d. teismas nustatė, kad žemės sklype, plotas 17,16 ha, faktiškai kelio nėra - tai tik išvažinėtos vėžės per žemės sklypą, kelio sankasų taip pat nėra. Atsakovas  A. K. į savo sklypą važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) pusės esančiu geresniu keliu, kurį dar ir pats pagerino, todėl teismas pripažino, kad atsakovo teisė privažiuoti prie savo žemės sklypo nėra pažeista. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas, gindamas savo teises, nepateikė priešieškinio byloje. Liudytojas A. J. G. paliudijo, kad keliuko tarp sodybų nebuvo, jis dirba elektriku, nuo pastotės pas Miliauskus ateidavo pėsčias, per daržą nevažiuodavo. Liudytojas  V. V. paliudijo, kad toje vietoje buvo natūraliai išvažinėtas kelias. Liudytojas A. B. paliudijo, kad rengiant žemės sklypo planą buvo prasidėję ginčai, punktyrinė linija abrise žymi tiek kelią, tiek ir taką. Teismas nustatė, kad nėra jokių duomenų ir apie tai, kad yra nustatyti kokie nors apribojimai ir specialiosios sąlygos dėl žemės sklype esančio kelio ir konstatavo, jog žemės sklype esantys takai yra ieškovų bei trečiųjų asmenų privati nuosavybė. Kelias teismo sprendimu nėra naikinamas kaip statinys bei nesudaro sąlygų naikinti jį ateityje, sprendžiama tik dėl kelio statuso, atsižvelgiant į nuosavybės formą. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos argumentai, kad 2013 m. sausio 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismui išnagrinėjus  administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-42-517/2013 bei administracinę bylą Nr. II-58-764/2012, kurioje ieškovė V. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 str. 1 d. kaip savavališkai užtvėrusi kelią nustatytos faktinės aplinkybės dėl kelio buvimo yra reikšmingos, atmestini, nurodant, kad šios išnagrinėtos bylos nėra prejudiciniai faktai, nagrinėjant šią civilinę bylą. Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas ieškovų ieškinį tenkino.
11. Teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 579,24 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 41 Eur žyminio mokesčio B. M. naudai; iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė po 34,86 Eur turėtų pašto išlaidų Valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
1. Ginčo kelias priskirtinas vietinės reikšmės vidaus keliui. Remiantis žemės sklypo projektu Nr. 17, buvusių savininkų nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais: žemės reformos preliminariniu žemėtvarkos projektu, žemės sklypų planais, sklypo kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraščiu, bei vėliau parengtu (duomenys neskelbtini) k.v. žemės reformos žemėtvarkos projektų planais, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio planu, darytina išvada, kad sklype yra įsiterpęs 4 m pločio, bendro naudojimo kelias, kuris, atkuriant nuosavybės teises, į šio žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. Sklypo (proj. Nr. 17) plotų skaičiavimo žiniaraštyje 1998 m. liepos 24 d. nurodyta, kad 4 m. kelias - 0,13 ha ir 0,11 ha (viso 0,24 ha plotas) yra įsiterpęs. Iš žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. liepos 27 d., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties ir jį sudaro šios žemės ūkio naudmenos: ariamos žemės plotas 1,8200 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas - 3,8800 ha, miško žemės plotas 10,76 ha užstatyta teritorija, vandens telkinių plotas 0,10, kitos žemės plotas - 0,50 ha (kita žemė yra plotai, kuriuos sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista ir nenaudojama žemė). Taigi pagal nekilnojamojo turto registro duomenis į žemės sklypo sudėtį kelias neįeina. Į žemės sklypo sudėtį neįeina kelias, jis niekada nepriklausė ieškovams, o priklauso Lietuvos valstybei, todėl ginčo žemės sklype esantis kelias galėtų tapti privačia nuosavybe tik jei, valstybinės žemės patikėtiniui ir žemės sklypų savininkams nusprendus, kad šis kelias nereikalingas, būtų parduotas ieškovams kaip įsiterpęs žemės plotas.
2. Žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti 1998 m. liepos 27 d., atliekant preliminarius matavimus, atliekant kadastrinius matavimus tikslesniais geodeziniais matavimo prietaisais, žemės sklypo ribos nekeičiamos, tačiau pamatuoto sklypo plotas gali skirtis. Tai kad žemės sklypas, atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 16,9927 ha (įskaitant kelią), nepatvirtina, kad atliekant žemės sklypo preliminarius matavimus, buvo įskaičiuotas į žemės sklypą kelias.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. M. ir B. M. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. K. K. nuosavybės teisių atkūrimo archyvinėje byloje, 1998 m. vasario 20 d. Nuosavybės teisės atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius, juridinėje ir techninėje dokumentacijoje, kadastrinių matavimų byloje, kurią atliko VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, duomenys skiriasi, jie taisyti. Žemės sklypo abrisas - ranka padarytas vietovės brėžinys arba kontūras, kuriame pažymėti išmatuoti atstumai ir kiti duomenys, reikalingi tiksliam planui sudaryti, savininkui nebuvo įteikti kartu su matininku išmatuoto sklypo ir pieštuku nubraižyto brėžinio kopija. Savininkai ir su kitais pataisymais supažindinti nebuvo.
2. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje parodymus davė inžinieriaus V. B., žemėtvarkininkas A. B., kurie paaiškino, kad buvo suformuotas vientisas 17,16 ha dydžio žemės sklypas, kelio per ši sklypą nebuvo, liudytojai buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo.
3. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė pažymas, kad (duomenys neskelbtini), nėra nei valstybinės, nei vietinės reikšmės keliu. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus pažymos matyti, kad vietinės reikšmės miško keliai buvo palikti kaip valstybiniai žemės plotai, išjungti iš atkuriamo žemės sklypo ploto. Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindinis dokumentas, kariame nurodytas kelių tinklas. Iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl vietinių kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų, objektų sąrašo patvirtinimo 2013 m. balandžio 25 d. Nr. 7-91, vietinės reikšmės viešųjų kelių išdėstymo žemėtvarkos schemos matyti, kad ginčo kelias neįrašytas į vietinės reikšmės kelių sąrašus.
4. Tik atsakovo ir O. Š. skl. Nr. 17-2 kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje matyti, kad žemės sklype, kurio surištas plotas yra 17,16 ha, yra atžymos pieštuku: kelias 4 m., įsiterpusių kontūrų plotas 0,13 ha ir 0,11 ha (-0,24 ha), kurios neįrodo išskirto kelio buvimo žemės sklype. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėtos ribos atitinka faktiškai naudojamas žemės ribas bei išlikusius riboženklius. Nekilnojamojo turto registre užregistruotas plotas 17,16 ha, po kadastriniu matavimu nustatytas plotas yra 16,9927 ha. Matuojamame žemės sklype bendras kelių plotas - 0,1615 ha. Žemės sklypo ploto paklaida, atlikus kadastrinius matavimus yra ne didesnė negu maksimali leistina, kuri įrodo, kad žemės sklype nėra išskirto (išjungto) vietinės reikšmės miško kelio, o žemės plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo iki 16,9927 ha.
5. Atsakovas pradėjo važinėti pro žemės sklypą, vežti žvyrą, išmindė keliuką, nors turi savo pravažiavimą, per kurį ir važinėja, pro kitą pusę. Teismas tik konstatavo faktus, kad ieškovų sklype servitutų nėra, jis objektyviai ir negali būti nustatytas, nes nėra teisinio pagrindo apriboti ieškovų teises.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. M. ir B. M. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. Būtų galima daryti prielaidą, jog buvusi išvažinėta sklypo dalis galėjo būti priskirtina vietinės reikšmės kelių porūšiui - vidaus keliams, tačiau tam, kad ją būtų galima pripažinti vidaus keliu, jai privalėjo būti suteiktas numeris ir pavadinimas bei nurodytas tokių kelių sąrašas, kurį privalėjo patvirtinti savivaldybės taryba. Byloje esantys dokumentai (VĮ „Vilniaus rajono keliai“ 2011 m. sausio 24 d. raštas ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011 m. sausio 24 d. pažyma) neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribose vietinės reikšmė kelio nėra.
2. Nuosavybės teisė buvo atkurta į 17.1600 ha dydžio žemės sklypą ir į tokio dydžio daiktą nuosavybės teisė yra registruota šiuo metu. 2011 m. atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad realus žemės sklypo plotas yra tik 16.662 ha, įskaitant apeliaciniame skunde nurodomą kelią (realybėje - išvažinėtą sklypo dalį), todėl apeliacinio skundo teiginys, kad į grąžintiną žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas tariamo kelio plotas, yra paneigiamas šiais byloje esančiais įrodymais. Be to, akivaizdu, kad matavimo paklaida viršija maksimaliai leistiną, o atmetus kelio plotą ji būtų dar didesnė.
3. Pagal viešojo registro duomenis, „kitos žemės plotas“ yra nurodytas 0.5000 ha ir, įskaitant šį plotą, viso žemės sklypo plotas yra 17.1600 ha. Teoriškai vertinant, tik 0.5000 ha ploto žemės sklypo dalyje galėtų būti įskaičiuojamas kelias, tačiau jeigu taip ir būtų, tai būtų galima kalbėti tik apie kelio servituto, bet ne apie kelio kaip civilinių teisinių santykių objekto buvimą.
4. Sprendimas yra konkretus, nes ieškovų teisė naudotis žemės sklypu nėra ginčijama, o ginčas kilo tik dėl jame esančio vidaus kelio. Vien tai, kad atsakovas A. K. atsisakė suderinti 2011 m. atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, įrodo, jog ieškovų teisė naudotis žemės sklypu yra ginčijama, dėl ko jie ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad jie turi teisę be apribojimų valdyti, naudotis ir disponuoti visu 17.1600 ha dydžio žemės sklypu.
15. Atsakovas A. K. ir tretieji asmenys I. D. bei R. Š. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
18. Byloje ginčas kilo dėl ieškovų teisės reikšti negatorinį ieškinį, siekiant apginti nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškovai tvirtina, kad jų žemės sklype nėra vietinės reikšmės kelio, todėl atsakovas be jokio teisėto pagrindo važiuoja į savo žemės sklypą per ieškovams priklausantį žemės sklypą ir taip pažeidžia ieškovų teises, naudodamasis ieškovams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad į ieškovų žemės sklypą yra įsiterpęs vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris į žemės sklypo sudėtį neįeina, jis niekada nepriklausė ieškovams, o priklauso Lietuvos valstybei, todėl ginčo žemės sklype esantis kelias galėtų tapti privačia nuosavybe tik jei, valstybinės žemės patikėtiniui ir žemės sklypų savininkams nusprendus, kad šis kelias nereikalingas, būtų parduotas ieškovams kaip įsiterpęs žemės plotas.
19. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pareikšdamas teisme negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis). Taigi, negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises.
20. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
21. Savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Objektą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teises, šių teisių turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nustatyti CK 4.47 straipsnyje. Bylos duomenimis, iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo plotas yra 17,16 ha (žemės ūkio naudmenų plotas 5,7000 ha, iš jo ariamos žemės plotas 1,8200 ha, iš jo pievų ir natūralių ganyklų plotas 3,8800 ha, miško žemės plotas 10,7600 ha, užstatyta teritorija 0,1000 ha, kitos žemės plotas 0,5000 ha). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 81-8439 buvusiai savininkei O. Š. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, 5,90 ha žemės, 2,84 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais O. Š. - 8,74 ha, K. K. - 8,74 ha, bendrą 17,48 ha žemės sklypą; specialiosios žemės  naudojimo sąlygos ir servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) II, XXVI punktų reikalavimai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 343 reikalavimai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 81-8438 buvusiam savininkui K. K. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, 5,90 ha žemės, 2,84 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais O. Š. - 8,74 ha, K. K. - 8,74 ha, bendrą 17,48 ha žemės sklypą; specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) II, XXVI punktų reikalavimai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 343 reikalavimai. Žemės sklypo nuosavybės teisė registruota: ¼ dalis trečiojo asmens I. D. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2014 m. gegužės 28 d. Nr. 2-6158 pagrindu; ¼ dalis trečiojo asmens R. Š. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2014 m. gegužės 28 d. Nr. 2-6158 pagrindu; 1/6 dalis ieškovo B. M. vardu rentos sutarties 2012 m. sausio 19 d. Nr. 553 pagrindu; 1/3 dalis ieškovės V. M. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2005 m. lapkričio 3 d. Nr. 2980, 2008 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iš žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto 1993 m. rugpjūčio 22 d. matyti, kad K. K. ir O. Š. suteiktas privačiai nuosavybei bendras jungtinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, 17,16 ha žemės sklypo Nr. 17 ribos parodytos, pastatyti 8 laikini matavimo ženklai gretimybėje su (duomenys neskelbtini) girininkija. Žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m.) – įrašų nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad iš K. K. ir O. Š. skl. Nr. 17-2 kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraščio matyti, jog žemės sklype, kurio surištas plotas yra 17,16 ha, yra atžymos pieštuku: kelias 4 m., įsiterpusių kontūrų plotas 0,13 ha ir 0,11 ha (-0,24 ha) bei, kad iš (duomenys neskelbtini), K. K. ir O. Š. skl. Nr. 17, ribų nustatymo abriso, žemės reformos preliminaraus žemėtvarkos projekto matyti, kad kelias pažymėtas punktyrinėmis linijomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tai yra suprojektuotas vietinės reikšmės vidaus kelias. Reikšminga aplinkybė sprendžiant, ar galima daryti prielaidą apie kelio toje vietoje buvimą, yra ta, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendime dėl vietinių kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų, objektų sąrašo patvirtinimo Nr. 7-91, vietinės reikšmės viešųjų kelių išdėstymo žemėtvarkos schemoje, ginčo kelias neįrašytas į vietinės reikšmės kelių sąrašus. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011 m. sausio 24 d. pažymoje Nr. D2-10 taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ribose vietinės reikšmės viešojo kelio nėra, o iš VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2011 m. sausio 24 d. rašto Nr. UK-PJT-8-12 matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribose nėra ir valstybinės reikšmės viešojo kelių. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus pažymoje dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad vietinės reikšmės miško keliai buvo palikti kaip valstybiniai žemės plotai, išjungti iš atkuriamo žemės sklypo ploto. Nors apeliantas teigia, kad į ieškovų žemės sklypą yra įsiterpęs vietinės reikšmės vidaus kelias, tačiau tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
22. Pažymėtina, kad keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, nepriskirtus valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius, kurie naudojami juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo naudotas kelias būtų įregistruotas viešuose registruose bei įteisintas įstatymų nustatyta tvarka, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija būtų įtraukusi tariamą kelią į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, todėl apelianto ir atsakovo A. K. prielaidos, kad per ieškovų žemės sklypą eina vietinės reikšmės vidaus kelias, kuriuo neva gali naudotis atsakovas, nieko nepagrįstos.
23. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal Kelių įstatymo nuostatą kelias – tai inžinerinis statinys, kurį sudaro įrenginių kompleksas, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad ieškovų žemės sklype faktiškai kelio nėra - tai tik  išvažinėtos vėžės per žemės sklypą, kelio sankasų taip pat nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tariamas kelias, kuriuo važinėjo atsakovas, neatitinka kelio savybių ir nesudaro pagrindo jį laikyti keliu.
24. Pasak apelianto, tai kad žemės sklypas, atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 16,9927 ha (įskaitant kelią), nepatvirtina, jog atliekant žemės sklypo preliminarius matavimus, buvo įskaičiuotas į žemės sklypą kelias, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus vertina kritiškai. Bylos duomenimis, atlikus  ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėtos ribos atitinka faktiškai naudojamas žemės ribas bei išlikusius riboženklius. Nekilnojamojo turto registre užregistruotas plotas yra 17,16 ha, o po kadastrinių matavimų nustatytas plotas - 16,9927 ha. Matuojamame žemės sklype bendras kelių plotas - 0,1615 ha (žvyruotas privažiavimas iki esamų pastatų, takai iki gretimų žemės sklypų (savininkas A. K. bei savininkas V. D.). Taigi, sutiktina su ieškovų atsikirtimais, kad į grąžintiną žemės sklypo plotą buvo įskaičiuotas tariamo kelio plotas, nes matavimo paklaida viršija maksimaliai leistiną, o atmetus kelio plotą ji būtų dar didesnė.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į įrodymų pakankamumo taisyklę, konstatuoja, kad tiek pirminiuose žemės atkūrinimo dokumentuose, kuriuose buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuo metu ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą, tiek vėlesniuose dokumentuose nebuvo suformuotas ir įteisintas vietinės reikšmės valstybei priklausantis vidaus bendro naudojimo kelias.
26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
27. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iš apelianto ieškovų naudai priteisiant 600 Eur, t. y. kiekvienam ieškovui po 300 Eur.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, atsakovams B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam ieškovui.

Teisėjos                                                                             Loreta Bujokaitė

                                                                             Asta Radzevičienė

                                                                             Rūta Veniulytė-Jankūnienė