Civilinė byla Nr. e2A-84-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00002-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos), atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) Panevėžio skyriaus, ir uždarosios akcinės bendrovės „Karjerai“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Karjerai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Orgstatyba“ dėl pažymos panaikinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyriaus uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Orgstatyba“ 2021 m. rugsėjo 17 d. išduotą pažymą Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33 E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“; 2) perkelti ieškovui pirkėjos UAB „Karjerai“ teises ir pareigas pagal 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė UAB „Orgstatyba“ pardavė, o ieškovas už 180 000 Eur nupirko 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atsakovei UAB „Karjerai“ iš ieškovo 180 000 Eur sumą; 4) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę pirmumo teise įsigyti UAB „Orgstatyba“ parduodamą ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Ieškovas yra komercijos direktoriumi žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Berčiūnai“, kuri naudojosi ginčo žemės sklypu ir kuriai atsakovė taip pat turėjo pranešti apie ginčo žemės sklypo pardavimą. 2021 m. spalio 26 d. ieškovas sužinojo apie atsakovės parduodamą žemės sklypą ir nuvyko į NŽT Panevėžio skyrių, kur sužinojo apie 2021 m. spalio 26 d. jau įvykusį žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. 

3.       Ieškovas teigė, kad NŽT atsakovei UAB „Orgstatyba“ 2021 m. rugsėjo 17 d. išduota pažyma parengta neteisėtai, pažeidžiant įstatymo imperatyvias normas, t. y. tinkamai neinformavus ieškovo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl buvo pažeisti jo kaip ūkininko teisės ir saugomi interesai pirmumo teise įsigyti besiribojantį su jo žemės sklypu žemės ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT nesilaikydama imperatyvių įstatymo nuostatų, siuntė ieškovui skirtus pranešimus ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)), o kitu adresu – (duomenys neskelbtini) (darbo vietos adresu), kuriuo pašto siunta nebuvo įteikta, nors, atsižvelgiant į administracijoje dirbančių asmenų skaičių, objektyviai turėjo ir galėjo būti įteikta. Tokiu būdu ieškovui buvo užkirstas kelias įsigyti ginčo žemės sklypą pirmumo teise už pirminę nurodytą kainą – 80 000 Eur, vėliau žemės sklypas parduotas už 180 000 Eur kainą. Nurodyti procedūriniai pažeidimai pažeidė ieškovo teises.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino – nusprendė perkelti ieškovui V. K. pirkėjos UAB „Karjerai“ teises ir pareigas pagal 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 4255) ir nustatyti, kad atsakovė UAB „Orgstatyba“ pardavė, o ieškovas V. K. už 180 000 Eur nupirko 8,3096 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei UAB „Karjerai“ iš ieškovo V. K. 180 000 Eur; priteisė ieškovui V. K. iš atsakovių NŽT, UAB „Orgstatyba“ ir UAB „Karjerai“ po 2 116 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė NŽT jos interneto svetainėje paskelbė pranešimą (skelbimo Nr. 173845) „Dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriuo visi suinteresuoti asmenys (turintys pirmumo teisę) informuoti apie galimybę pateikti sutikimą įsigyti 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 80 000 Eur kainą; jog tokį sutikimą gali pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. Atsakovė NŽT 2021 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė ieškovui pranešimą „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“, kuriuo ieškovas informuotas, kad UAB „Orgstatyba“ NŽT Panevėžio skyriui pateikė pranešimą apie jos parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

6.       Ginčo žemės sklypą nuomos pagrindais naudojo ir naudoja ŽŪB „Berčiūnai“, kurioje komercijos direktoriumi dirba ieškovas.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovui jo darbovietės adresu – (duomenys neskelbtini) – registruotąja pašto siunta išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas ieškovo nepasiekė, nes pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos pašto pateiktą informaciją ant grąžinamos pašto siuntos RC168273932 voko matyti AB Lietuvos pašto žyma „neatsiėmė pašte“ bei „netvarkinga pašto dėžutė“. 

8.       Teismo vertinimu, fakto, kad ieškovui jo darbovietės adresu siųsta siunta nebuvo įteikta, pakanka byloje kilusiam ginčui išspręsti, nes pagal ieškinio aplinkybes iš esmės nesprendžiamas neįteikimo priežasčių klausimas, svarbūs duomenys, jog ieškovui pranešimas buvo siunčiamas tuo adresu, kuriuo buvo didžiausia tikimybė, kad jis pasieks adresatą, bet, kaip byloje nustatyta, ieškovas jo pašte neatsiėmė. Teismas nurodė, jog ginčas iškeltas iš esmės dėl to, kad ieškovui pranešimas turėjo būti siunčiamas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas sutinka žemės sklypą pirkti už 180 000 Eur ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo nurodyta jam siunčiamame pranešime.

9.       Teismas aptarė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 4 dalyje reglamentuotą pranešimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, tvarką, tai, kad analogiška nuostata nustatyta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. lP-736-(1.3 E.) patvirtinto aprašo „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos“ (toliau – Aprašas) 4 punkte; tai, kad turintys pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemę asmenys, savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis); kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei. Analogiškas terminas sutikimui pateikti nustatytas ir Aprašo 7 punkte.

10.       Teismo vertinimu, Apraše nurodytas reikalavimas siųsti tik deklaruotu adresu nėra imperatyvus, nes deklaruotas adresas suteikia tik oficialią informaciją apie asmens galimą gyvenamąją vietą, ne visuomet asmens gyvenamoji vieta sutampa su deklaruotu adresu, kaip yra nagrinėjamu atveju. Be to, svarbu ir tai, kad buvo objektyvios atsakovių nurodomos kliūtys paštu įteikti siunčiamą pranešimą ieškovo deklaruotu adresu, nes šiuo adresu AB Lietuvos paštas negalėjo įteikti siunčiamos registruotos korespondencijos.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų, jog pranešimo paštu registruota siunta pristatymo dieną 2021 m. rugpjūčio 24 d. (antradienį) adresu (duomenys neskelbtini), ŽŪB „Berčiūnai“ dirbo konkretūs asmenys, faktiškai galėję siuntą priimti, kad tądien buvo priimti kiti siunčiami paštu dokumentai, spauda ar pan. Ieškovo pateikti įrodymai, kad pašto dėžutė tvarkinga, nepatvirtina, jog siuntos pristatymo dieną ją įteikti ieškovui ar jo darbovietėje kitam asmeniui, kuris perduotų ieškovui, ar palikti pranešimą pašto dėžutėje jokių kliūčių nebuvo.

12.       Teismo vertinimu, ieškovui turėjo būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir įrodymų visumą, teismas sutiko su ieškovu, jog jis nepateikė sutikimo įsigyti žemės sklypą, t. y. nepasinaudojo įstatymo suteikta pirmenybės teise ne dėl to, kad neturėjo tokių ketinimų, o dėl to, jog laiku faktiškai negavo jam siunčiamo pranešimo apie parduodamą žemės sklypą. Ieškovas siekia įsigyti žemės sklypą, sužinojęs apie pardavimą, domėjosi jo pardavimo eiga, derėjosi su žemės įgijėju, jo ketinimai yra realūs. Ieškovas nurodė, kad yra ūkininkas, turi 190 ha žemės, todėl palaiko ryšius su NŽT.

13.       Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko, žemės naudotojo (nuomininko) ar žemės sklypo savininko teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. 

14.       Teismas nusprendė, kad nėra nagrinėjimo dalyku aplinkybės, kodėl ieškovui skirti dokumentai nebuvo jam įteikti darbovietės ŽŪB „Berčiūnai“ adresu, nors toks ieškovui skirtų dokumentų įteikimas galėjo būti priimtiniausias, bendrovė nuo 2005 m. naudoja ginčo žemės sklypą, taigi turi sutartinius santykius su pardavėju, apie žemės sklypo pardavimą objektyviai buvo galima jai ir ieškovui sužinoti.

15.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Gyventojų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) yra statinys, kuris ieškovui nepriklauso, su atitinkama įranga ir jame vykdoma veikla, kad jame buvo galima deklaruoti gyvenamąją vietą, nagrinėjamu atveju nereiškia, jog šiuo adresu AB Lietuvos paštas gali priimti ir įteikti ieškovui registruotas pašto siuntas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovui NŽT pranešimas apie jo turimą pirmenybės teisę įgyti žemės sklypą galėjo būti siunčiamas, tačiau bylos aplinkybėmis galima buvo jį informuoti ir kitaip. 

16.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnis nustato, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Ieškovas pagal pateiktus duomenis byloje negyvena jo nurodytoje deklaruotoje vietoje, todėl, sudarydamas sandorius su atitinkamomis įstaigomis bei institucijomis jos ir nenurodo viešuose savo pareiškimuose. Ieškovas savo susirašinėjime su NŽT Panevėžio skyriumi paneigė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

17.       Aptaręs CK įtvirtintas nuostatas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, teismas padarė išvadą, kad ieškovui pranešimas registruotu laišku galėjo būti siunčiamas paštu, paties ieškovo ne kartą nurodytu adresu, nes nustatyta, kad jis negyveno deklaruotu adresu, jo nurodoma gyvenamoji vieta buvo keičiama ((duomenys neskelbtini)), ir nebuvo pagrindo abejoti jo nurodytu kontaktiniu darbo vietos adresu, nes bendrovė yra veikianti, o ieškovas yra administracijos darbuotojas. Ieškovo darbovietės adresu buvo įteiktas UAB „Orgstatyba“ pranešimas ŽŪB „Berčiūnai“ apie įvykusį pardavimą.

18.       Teismas nurodė, kad NŽT turėjo ieškovo kontaktinius telefono numerius, nurodytus jo teiktuose dokumentuose, todėl galėjo informuoti ieškovą prieš išduodant pažymą pardavėjui, kad yra siunčiamas jam paštu pranešimas ir kokiu adresu. NŽT iki ieškovo sutikimo pateikimo termino pabaigos neturėjo duomenų, kad jam siunta liko neįteikta. Ieškovo sutikimas pasinaudoti pirmenybės teise turėjo būti gautas iki 2021 m. rugsėjo 6 d. arba per 15 dienų po pranešimo gavimo, kaip numato ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis, o siunta RC168273932 į NŽT su žyma, jog neįteikta, grįžo 2021 m. rugsėjo 25 d. Pardavėjui 2021 m. rugsėjo 17 d. išduota pažyma, neturint patikimų duomenų, kad ieškovas turi informaciją apie parduodamą žemės sklypą ir jo turimą pirmumo teisę.

19.       Įvertinęs ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalies, reglamentuojančios pažymos išdavimą nuostatas, bei analogiškas nuostatas Aprašo 9, 9.4 punktuose, teismas nurodė, kad išduodant pažymą turi būti aišku, jog pirmenybės teisę turintis asmuo žinotų ir atsisakytų pasinaudoti pirmenybės teise. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmenybės teise neįgijo žemės sklypo dėl to, kad informacija jo nepasiekė laiku.

20.       Teismas nurodė, kad, išnagrinėjus šį ginčą, pardavėjui 2021 m. rugsėjo 17 d. išduota pažyma praranda prasmę, nes ieškovas iš esmės ginčija pirkimo sandorį. Ši pažyma tik suteikė teisę atsakovei UAB „Orgstatyba“, bet nesukėlė tiesioginių pasekmių, tai nebuvo įpareigojimas sudaryti ginčijamą sutartį, todėl jos ginčijimas nebūtinas. Neigiamas teisines pasekmes ieškovui sukėlė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas pasinaudojant minėta pažyma. Teismo vertinimu, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo nėra prasmės atskirai kvestionuoti pažymos galiojimo.

21.       Teismas nurodė, kad, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo parduotas už didesnę kainą – 180 000 Eur, nei buvo skelbiama viešai, o tai irgi gali kelti abejones, kodėl žemės pardavėjas UAB „Orgstatyba“ neinformavo žemės naudotojo ŽŪB „Berčiūnai“, kur dirba ieškovas, apie numatomą žemės pardavimą, tuomet ieškovas būtų žinojęs apie teisę pretenduoti į pirkėjus.

22.       Teismas pabrėžė, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007). 

23.       Teismas nustatęs, kad ieškovo patirtos 6 348 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu, procesinių dokumentų parengimu, advokato atstovavimu teismo posėdyje, pagrįstos, priteisė jas iš atsakovių lygiomis dalimis.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriaus, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. rugpjūčio 16 d. interneto svetainėje paskelbė pranešimą, kuriuo visi suinteresuoti asmenys (pirmumo teisę pirkti turintys) informuoti apie galimybę ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 6 d., pateikti sutikimą įsigyti ginčo žemės sklypą. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešimą išsiuntė ieškovui. NŽT Panevėžio skyrius neturi pareigos ir įgaliojimų užtikrinti, kad išsiųsta pašto siunta būtų tinkamai įteikta jos gavėjui, tokia pareiga nenumatyta nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo nuostatomis. Nėra pagrindo teigti, jog atsakovė kaip nors pažeidė imperatyvias ŽŪPŽĮĮ ar Aprašo nuostatas, todėl nėra pagrindo ieškovo reikalavimų tenkinimui.

24.2.                      NŽT Panevėžio skyrius išsiuntė pranešimą ieškovo darbo vietos adresu. AB Lietuvos pašto pašto kodų ir adresų paieškoje nėra tokio adreso (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono savivaldybės architektūros skyrius tvirtina, kad nėra teikęs duomenų Adresų registrui dėl šio adreso suteikimo, keitimo ar panaikinimo. Neaišku, kokiomis aplinkybėmis šis adresas atsirado Adresų registre ir kuo remiantis pažymą išdavė Registrų centras. Ieškovo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre yra netikslus.

24.3.                      Pats ieškovas skirtinguose dokumentuose nurodo skirtingus adresus: ieškovo ir jo advokato sudarytos 2021 m. lapkričio 23 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 22 egzemplioriuose nurodomas skirtingas ieškovo adresas, teismui su ieškiniu pateiktoje sutartyje – (duomenys neskelbtini), kitoje – (duomenys neskelbtini), dokumento data 2021 m. gruodžio 9 d. 17:08:11.

24.4.                      Pranešimas buvo išsiųstas ieškovo darbovietės adresu, kurį ieškovas dažniausiai nurodydavo NŽT Panevėžio skyriui teikiamuose dokumentuose. Pašto pateiktais siuntos sekimo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 21 d. siunta perduota pristatymui Panevėžio centriniame pašte, 2021 m. rugpjūčio 21 d. siuntos įteikti nepavyko, 2021 m. rugpjūčio 24 d. fiksuotas kvietimas atvykti į paštą atsiimti siuntos, 2021 m. rugsėjo 25 d. siunta grąžinama siuntėjui, 2021 m. rugsėjo 29 d. siunta grąžinta siuntėjui.

24.5.                      Nors teismas nurodė, jog NŽT turėjo ieškovo kontaktinius telefono numerius, todėl galėjo informuoti ieškovą, kad jam paštu siunčiamas pranešimas ir kokiu adresu, tačiau NŽT tokia pareiga nenumatyta nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo nuostatose.

24.6.                      Neatsiėmęs pašto siuntos ir nepateikęs sutikimo ieškovas nepasinaudojo jam priklausančia pirmumo teise įsigyti parduodamą privačios nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

24.7.                      Neaišku, kodėl veikiančioje bendrovėje (ŽŪB „Berčiūnai“) iš joje dirbančių 18 asmenų niekas nepriėmė ar nenorėjo priimti pašto siuntos ar apie siuntos atsiėmimą nebuvo pašto palikto kvietimo atsiimti pašto siuntos.

24.8.                      Ieškovui, kaip asmeniui ir ūkininkui, bei esančiam ŽŪB ,,Berčiūnai“ komercijos direktoriumi, esant vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam, turėjo būti žinoma apie privačios žemės pardavimo procedūrą, jos terminus, jog informacija paskelbiama NŽT interneto svetainėje (www.nzt.lt). Daugelis ūkininkų ir bendrovių šią interneto svetainę dažnai lanko, stebi ir domisi patalpintais skelbimais.

24.9.                      Ginčo pažyma parengta nepažeidžiant įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Nesant NŽT Panevėžio skyriaus kaltės iš atsakovės nepagrįstai, nemotyvuotai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakomybė turėtų atitekti iš bylos pašalintam AB Lietuvos paštui ir ginčas dėl siuntos neįteikimo turėjo vykti tarp ieškovo ir AB Lietuvos pašto.

25.       Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovės NŽT apeliacinį skundą prašo pateiktą apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Pranešimą apie parduodamą žemės sklypą NŽT Panevėžio skyrius išsiuntė ne ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o kitu, todėl ieškovas pranešimo apie siuntą ir siuntos negalėjo gauti dėl objektyvių priežasčių. Už tai atsakingas NŽT Panevėžio skyrius.

25.2.                      Pagal Apraše nustatytą tvarką NŽT teritorinis padalinys atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir besiribojančių sklypų savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką. Nustatyta pranešimų siutimo tvarka nesuteikia teisės svarstyti, kur siųsti pranešimą, o aiškiai numato, kad pranešimai siunčiami asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tik negalint įteikti pranešimo NŽT galėtų vertinti, ar yra teisinis pagrindas išduoti pažymą. NŽT šią procedūrą pažeidė.

25.3.                      Atsakovė neteisingai aiškina ŽŪPŽĮĮ nuostatas teigdama, kad taikytini du alternatyvūs asmens informavimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą būdai – pranešimas raštu ir paskelbimas NŽT internetinėje svetainėje. Jie taikomi skirtingiems subjektams, o ne visiems asmenims bendrai. Ieškovui taikytinas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, o ne 4 punktas; analogiškai nustatyta ir Aprašo 5.4 ir 5.4.2 punktuose.

25.4.                      Nors atsakovė NŽT sutinka, kad ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, kad AB Lietuvos pašto pašto kodų ir adresų paieškoje nėra tokio adreso ir daro prielaidą, jog šiuo adresu siuntos įteikti nepavyktų. Tačiau atsakovė privalo pranešimus siųsti įstatymo nustatyta tvarka, o ne remdamasi prielaidomis ir pasirenkant dažniausiai nurodomą adresą, todėl atsakovė nesivadovavo ŽŪPŽĮĮ ir Apraše nustatyta tvarka, pažeidė ieškovo teises.

25.5.                      Byloje esantys duomenys, pvz., valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2021 m. lapkričio 26 d. išduota pažyma; Panevėžio seniūnijos 2022 m. kovo 3 d. pažyma; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas; Valstybinės energetikos inspekcijos 2017 m. lapkričio 22 d. patikrinimo pažyma ir kt., paneigia apeliantės NŽT teiginius apie adreso (duomenys neskelbtini), nebuvimą bei prielaidą, kad šiuo adresu ieškovui pranešimo išsiųsti nepavyktų.

25.6.                      Teismas padarė teisingą išvadą, kad NŽT pranešimas ieškovui galėjo būti siunčiamas tiek jo deklaruotos vietos adresu, tiek kitu, ieškovo darbovietės adresu, ir kad toks ieškovui skirtų dokumentų įteikimas galėjo būti priimtiniausias, esminė aplinkybė, kad ieškovui turėjo būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise.

25.7.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė sutikimo įsigyti žemės sklypą, t. y. nepasinaudojo įstatymo suteikta pirmenybės teise ne dėl to, kad neturėjo tokių ketinimų, o todėl, kad nebuvo tinkamai informuotas, nes laiku faktiškai negavo jam siunčiamo pranešimo apie parduodamą žemės sklypą.

25.8.                      Byloje neginčijamai nustatyta, kad NŽT iki ieškovo sutikimo pateikimo termino pabaigos neturėjo duomenų, kad jam siunta neįteikta, siunta grįžo neįteikta 2021 m. rugsėjo 25 d., todėl ginčo pažyma išduota neturint patikimų duomenų, jog ieškovas turi informaciją apie parduodamą sklypą ir jo turimą pirmumo teisę.

25.9.                      Apeliantė nurodydama, kad neturi pareigos ir įgaliojimų užtikrinti, jog išsiųsta pašto siunta būtų tinkamai įteikta gavėjui, faktiškai pripažįsta, kad pranešimas ieškovui nebuvo įtektas. Atsakovė neteisingai aiškina ŽŪPŽĮĮ ir Aprašo nuostatas, neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų. Nepagrįstai nurodo, kad atsakomybė turėtų atitekti AB Lietuvos paštui.

25.10.                      Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad parduodant žemės sklypą už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu nurodyta pirminiame pranešime, turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. Šiuo atveju sklypas parduotas už didesnę kainą. Šios aplinkybės parodo, kad ne tik atsakovė NŽT, bet ir kitos atsakovės neatskleidžia visų reikšmingų aplinkybių.

26.       Atsakovė UAB „Karjerai“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, kad: ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pašto siuntos išsiųsti neįmanoma, nes toks adresas jokiam statiniui niekada nebuvo suteiktas ir toks adresas neegzistuoja, nes jis neįregistruotas Adresų registre ir dėl to AB Lietuvos paštas nepriima ir nesiunčia pašto siuntų oficialiai neegzistuojančiais adresais; NŽT pagrįstai pasirinko pranešimą apie parduodamą ginčo sklypą išsiųsti ieškovo paties santykiuose su NŽT nurodytu korespondencijos adresu, kuris yra ir ieškovo darbovietės adresas – (duomenys neskelbtini), nes tai labiausiai atitiko ieškovo interesus ir sudarė geriausią galimybę ieškovui gauti pranešimą; NŽT siųsdama ir bandydama įteikti pranešimą ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė; už tai, kad pranešimo nepavyko įteikti 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir kad per pranešimo saugojimo laikotarpį pašte ieškovas neatsiėmė pranešimo, yra atsakingas pats ieškovas.

26.2.                      Teismas nurodęs, jog byloje esminę reikšmę turi klausimas, ar ieškovui tinkamu adresu buvo siunčiamas pranešimas, ir padaręs paminėtas išvadas, kuriose konstatavo, jog pranešimas apie parduodamą ginčijamą sklypą buvo išsiųstas tinkamu adresu ir kad už tai, jog pranešimo neatsiėmė yra atsakingas pats ieškovas, turėjo ieškinį atmesti. Tačiau teismas padarė ankstesnėms išvadoms prieštaraujančią galutinę išvadą, kad ieškinys yra tenkintinas.

26.3.                      Nors ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis ir Aprašo 5.4 punkto nuostatos numato NŽT pareigą išsiųsti pranešimą apie parduodamą ginčo sklypą, tačiau šie teisės aktai nenumato įpareigojimo, kad išsiųstas pranešimas būtinai visais atvejais privalo būti įteiktas gavėjui, nes pranešimai apie parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus gali būti neįteikti dėl įvairių priežasčių, tačiau tai nereiškia, jog NŽT, neįteikus pranešimo apie ketinamą parduoti žemės sklypą pirmenybės teisę turintiems asmenims, nebegali išduoti pardavėjui pažymos, leidžiančios jam parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir tokiu atveju pardavėjas praranda teisę parduoti norimą parduoti žemės sklypą. Nors teismas nurodė, kad ieškovas nepasinaudojo įstatymo suteikta pirmenybės teise ne dėl tos priežasties, kad neturėjo tokių ketinimų, o todėl, jog jis laiku faktiškai negavo jam siunčiamo pranešimo apie parduodamą žemės sklypą, tačiau būtent ieškovas yra atsakingas už tai, kad jam nepavyko įteikti pranešimo 2021 m. rugpjūčio 24 d., kai AB Lietuvos paštas bandė įteikti siuntą asmeniškai, o vėliau pašto dėžutėje palikus pranešimą apie saugomą pašte siuntą (pranešimą) ieškovas pranešimo neatsiėmė iš pašto per saugojimo laikotarpį ir už šiuos veiksmus atsakingu teismas pripažino būtent ieškovą, o ne NŽT. Todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas negavo pranešimo, negali sudaryti pagrindo ieškinio patenkinimui, kadangi svarbu yra nustatyti, kas yra labiausiai atsakingas už pranešimo neįteikimą ar neatsiėmimą, o toks asmuo, teismo nuomone, buvo pats ieškovas.

26.4.                      Teismo nurodytos aplinkybės, kaip ieškovas elgėsi po to, kai sužinojo apie pirkimo sandorį, negali turėti įtakos sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą.

26.5.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo ketinimai įsigyti ginčo sklypą yra realūs. Ieškovas, kuris prašo jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas, privalo objektyviais įrodymais pagrįsti ir įrodyti faktą, kad jis yra finansiškai pajėgus sumokėti 180 000 Eur sumą tokiomis pačiomis pirkimo sutartyje nurodytomis sąlygomis kaip šią sumą pardavėjui sumokėjo pirkėjas (UAB „Karjerai“). Ieškovui šių aplinkybių neįrodžius ir nepagrindus, ieškinys turėjo būti atmestas. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl tokių UAB „Karjerai“ argumentų.

26.6.                      Teismas pažeidė imperatyvią ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią asmenys gali įsigyti tiek žemės ūkio paskirties žemės, jog bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha. ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1P-757-(1.3 E.) patvirtinto „Sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir Sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarkos aprašo“ 6 punkte nurodytas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą yra privalomas dokumentas, jeigu ieškovas nori reikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų jam perkėlimo, ieškovas neturi, todėl teismas neturėjo teisės tenkinti ieškovo reikalavimo perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Teismo posėdyje ieškovo išsakyti žodiniai paaiškinimai apie turimą žemės plotą yra neleistina įrodinėjimo priemonė, kadangi šią aplinkybę gali patvirtinti tik oficialus dokumentas – NŽT išduotas sutikimas.

26.7.                      Pareigos informuoti telefonu pirmenybės teisę turinčius asmenis teisės aktai nenumato.

26.8.                      Teismo nurodyta aplinkybė, jog pranešimas apie ieškovui išsiųsto pranešimo neįteikimą grįžo NŽT 2021 m. rugsėjo 25 d., o NŽT pažymą dėl leidimo UAB „Orgstatyba“ parduoti ginčo sklypą bet kuriam pasirinktam asmeniui išdavė anksčiau – 2021 m. rugsėjo 17d., nekeičia situacijos iš esmės, nes ieškovas ir per nustatytą terminą pirmenybės teise nepasinaudojo ir rezultatas būtų toks pats – 2021 m. spalio 26 d. būtų sudaryta pirkimo sutartis tarp UAB „Orgstatyba“ ir UAB „Karjerai“. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis numato du alternatyvius galimus ieškovo informavimo apie parduodamą ginčo sklypą būdus ir 15 darbo dienų terminas pasinaudoti pirmenybės teise skaičiuojamas nuo bet kurio iš šių dviejų informavimo būdų pradžios, o ne vien tik nuo pranešimo, išsiųsto paštu, ieškovui įteikimo dienos.

26.9.                      UAB „Orgstatyba“ neturėjo pareigos informuoti ŽŪB „Berčiūnai“ nei apie pradinę žemės sklypo pardavimo kainą, nei apie didesnę pardavimo kainą, kadangi ŽŪB „Berčiūnai“ neturėjo pirmenybės teisės pirkti ginčo sklypą ir jai joks pranešimas neturėjo ir neprivalėjo būti siunčiamas. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintą taisyklę pakartotinis pranešimas siunčiamas parduodant už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko.

26.10.                      Teismas nenustatė jokių UAB „Karjerai“ nesąžiningų veiksmų sudarant pirkimo sutartį ir įsigyjant ginčo sklypą už 180 000 Eur kainą. UAB „Karjerai“ yra sąžininga ginčo sklypo įgijėja, kuri nėra atsakinga už ieškovo įvardytą tariamą jo teisių pažeidimą. Teismas negali ignoruoti CK 4.96 straipsnio 2 dalyje UAB „Karjerai“, kaip sąžiningos įgijėjos, įtvirtintos nuosavybės gynybos teisės, pagal kurią iš sąžiningo įgijėjo draudžiama išreikalauti įsigytą nekilnojamąjį daiktą.

26.11.                      Teismas vertindamas UAB „Karjerai“, kaip sąžiningo ginčo sklypo įgijėjo teisių gynimą pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, ir ieškovo, kaip pirmenybės teisę turinčio asmens teisės įsigyti besiribojantį sklypą pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, konkurenciją privalo atsižvelgti į visumą įrodymų, taip pat įvertinti ir ieškovo bei UAB „Karjerai“ elgesį dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo ir tik tuomet galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kurio iš proceso dalyvių interesai turėtų būti labiau ginami. Ieškovas yra atsakingas už tai, kad negavo jam išsiųsto pranešimo dėl galimybės pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti ginčo sklypą, todėl laikytina, kad pirmenybės teise nepasinaudojo dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių, tokiu atveju pirmenybė turi būti teikiama UAB „Karjerai“, kaip visiškai sąžiningo ginčo sklypo įgijėjo interesų, gynimui.

26.12.                      Nors teismas nurodė, kad pažyma po to, kai buvo sudaryta pirkimo sutartis, neteko prasmės, tačiau nepasisakė dėl paties ieškovo reikalavimo pripažinti pažymą negaliojančia pagrįstumo ar nepagrįstumo ir nepasisakė, ar šį ieškovo reikalavimą tenkina ar jį atmeta. Pažyma yra imperatyvus ir būtinas oficialus dokumentas norint sudaryti ginčo sklypo pirkimo sutartį, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog pažyma tariamai nesukūrė jokių teisių ginčo sklypo pirkėjui.

26.13.                      Ieškovas apie pirkimo sutartį sužinojo 2021 m. spalio 26 d. ir jam tą pačią dieną tapo aišku, kad NŽT prieš pirkimo sutartį buvo išdavusi pažymą, suteikiančią teisę UAB „Orgstatyba“ parduoti ginčo sklypą bet kuriam asmeniui ir kad pažymoje ieškovas nebuvo nurodytas kaip pirmenybės teisę turintis asmuo. 2022 m. sausio 5 d. ieškinio pateikimo momentu ieškovas jau buvo praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnyje nustatytą terminą ginčyti pažymą. Todėl pusė bylinėjimosi išlaidų turi būti priteista iš ieškovo, o ne visos išlaidos priteisiamos iš atsakovių.

26.14.                      Net ir tenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos negali ir negalėjo būti priteistos iš UAB „Karjerai“, kadangi UAB „Karjerai“ ieškovo teisių nepažeidė. Ieškovas pats nurodo, jog galimus ieškovo pirmenybės teisės pažeidimus galėjo sąlygoti išimtinai tik NŽT atlikti veiksmai, todėl skundžiamas sprendimas dalyje, kurioje iš UAB „Karjerai“ ieškovo naudai yra priteista 2 116 Eur bylinėjimosi išlaidų yra naikintinas nepriklausomai nuo to, koks bus apeliacinės instancijos sprendimas dėl apelianto pateikto apeliacinio skundo likusioje jo dalyje.

27.       Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovės UAB „Karjerai“ apeliacinį skundą prašo pateiktą apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Apeliantė UAB „Karjerai“ neteisingai vertina nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai aiškina tiek ŽŪPŽĮĮ, tiek Aprašo nuostatas, teigdama, kad taikytini du alternatyvūs asmens informavimo būdai – pranešimas raštu ir paskelbimas NŽT internetinėje svetainėje. Įstatyme numatyti du informavimo būdai, kurie taikomi skirtingiems subjektams. Ieškovui taikytinas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, o ne 4 punktas. Ieškovas galėjo būti informuojamas tik pranešimu, o ne NŽT svetainėje patalpintu skelbimu.

27.2.                      Bylos duomenys patvirtina, kad NŽT pranešimą ieškovui siuntė ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o kitu – ieškovo darbovietės adresu – (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė viena esminių, nulėmusių siuntos neįteikimą. Todėl už pranešimo neįteikimą su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis atsakinga NŽT.

27.3.                      Nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams visų atsakovių argumentai, kad adreso (duomenys neskelbtini) apskritai nėra. Nustatyta pranešimų siuntimo tvarka nesuteikia teisės NŽT svarstyti, kur siųsti pranešimą, nes aiškiai nurodo, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir tik juo negalint įteikti, galėtų spręsti dėl taikytinų pasekmių, ar yra pagrindas išduoti pažymą. NŽT šią procedūrą pažeidė.

27.4.                      Priešingai, nei nurodo apeliantė, teismas nepadarė išvados, kad ieškovo nurodomu adresu siųsti pranešimo nebuvo galimybės ir NŽT to daryti negalėjo ir neprivalėjo ir, kad NŽT teisėtai informavo apie parduodamą žemės sklypą išsiųsdama pranešimą į ieškovo darbovietę. Teismas nurodė, kad ieškovą buvo galima informuoti ir kitaip. Esminė aplinkybė, kad ieškovui turėjo būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise.

27.5.                      Ieškovas negalėjo atsiimti jam siųsto pranešimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nes NŽT pranešimo šiuo adresu nesiuntė, bei negalėjo gauti darbovietės adresu siųsto pranešimo, nes nustatyta, kad jis ieškovo nepasiekė. AB Lietuvos paštas nepateikė ieškovui reikalautų duomenų apie pristatymo aplinkybes. Kita vertus, teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nesprendžiamas neįteikimo priežasčių klausimas. Ieškovas pranešimo neatsiėmė ne todėl, kad neturėjo ketinimų įsigyti žemės sklypą, o todėl, jog nebuvo tinkamai informuotas.

27.6.                      Atsakovių pozicija, kad NŽT neturi pareigos užtikrinti, jog siunta būtų tinkamai įteikta, yra ydinga, neatitinkanti Aprašo nuostatų, susijusių su pirmumo teisės įsigyti žemę reguliavimu, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam atsakingo valdymo principui, CK 1.5 straipsnio nuostatoms.

27.7.                      Byloje esantys duomenys, pvz., VĮ Registrų centro 2021 m. lapkričio 26 d. išduota pažyma; Panevėžio seniūnijos 2022 m. kovo 3 d. pažyma; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas; Valstybinės energetikos inspekcijos 2017 m. lapkričio 22 d. patikrinimo pažyma ir kt., paneigia apeliančių teiginius apie adreso (duomenys neskelbtini), nebuvimą bei prielaidą, kad šiuo adresu ieškovui pranešimo išsiųsti nepavyktų. Bet tai neturi esminės reikšmės, nes teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovui turėjo būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise.

27.8.                      Ieškovas pirmenybės teise nepasinaudojo, nes negavo jam siunčiamo pranešimo, tačiau siekia įsigyti žemės sklypą, jo ketinimai realūs.

27.9.                      NŽT turėjo ieškovo telefono numerį, todėl galėjo informuoti apie siunčiamą pranešimą, kokiu adresu. Byloje nustatyta, kad iki ieškovo sutikimo pateikimo termino pabaigos NŽT neturėjo duomenų apie siuntos įteikimą ar neįteikimą – ieškovo sutikimas pasinaudoti pirmenybės teise turėjo būti gautas per 15 dienų nuo pranešimo gavimo, o siunta su žyma, kad neįteikta, NŽT grąžinta 2021 m. rugsėjo 29 d. (nors teismas nurodė 2021 m. rugsėjo 25 d.). todėl pagrįsta teismo išvada, kad ginčo pažyma išduota neturint duomenų, jog ieškovas informuotas apie pirmumo teisę. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo informavimas turi būti realus, o ne formalus.

27.10.                      Atsakovės yra neteisios, kad ieškovas elgėsi neatsakingai, neatsiėmė siuntos, pats sau užkirto kelią pateikti sutikimą. Neįmanoma paaiškinti, kodėl ieškovas turėdamas pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą už nurodytą 80 000 Eur sumą, pašto siuntos neatsiėmė, o sužinojęs apie sklypo pardavimą nedelsdamas ėmė ginti savo teises ir sutinka už jį mokėti 180 000 Eur, patirdamas žalą.

27.11.                      Ieškovas atitinka ŽŪPŽĮĮ keliamus reikalavimus pirmumo teise įgyti žemės sklypą, jokių kitų reikalavimų, kaip nepagrįstai nurodo apeliantė, įstatymas nenumato. Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013, nes joje tirtos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, be to, kasacinė byla buvo nagrinėjama pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą. Todėl nepagrįsti argumentai, kad ieškovas privalėjo įrodyti savo galimybes tinkamai įvykdyti pirkėjo pareigas. Apeliantės keliamos abejonės dėl ieškovo (ne) mokumo nepagrįstos.

27.12.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes byloje esantis NŽT 2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo leidžia preziumuoti, kad ieškovas atitinka įstatymo reikalavimus, priešingu atveju pranešimas jam nebūtų siunčiamas. Be to, byloje pateikti žemės mokesčių deklaracijų duomenys patvirtina ieškovo valdomą 190 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą.

27.13.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad pirkėjo teisių perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo.

27.14.                      Ginčo pažyma, kaip individualus administracinis aktas, nebuvo ginčyta ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau tai neužkerta kelio pasinaudoti ŽŪPŽĮĮ įtvirtintomis gynybos priemonėmis. Nors sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta dėl ieškinio reikalavimo dėl pažymos panaikinimo, tačiau tai nekeičia sprendimo esmės, nes teismas tenkino ieškinį dėl pažymos panaikinimo ir pirkėjo teisių ieškovui perkėlimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl pirkėjo teisių perkėlimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

29.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti NŽT 2021 m. rugsėjo 17 d. išduotą UAB „Orgstatyba“ pažymą Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, bei perkelti ieškovui pirkėjos UAB „Karjerai“ teises ir pareigas pagal 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovo UAB „Karjerai“ 180 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, nustatęs, kad ieškovas nepasinaudojo įstatymo suteikta pirmenybės teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nes laiku faktiškai nebuvo apie tai informuotas. Apeliantės (atsakovės NŽT bei UAB „Karjerai“) iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir teisės aktų, reglamentuojančių ginčo klausimą, aiškinimu bei taikymu ir mano, kad tai lėmė nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Taip pat nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sutinka, kad skundžiamas sprendimas nėra nuoseklus, kai kurios išvados yra prieštaringos, tačiau tai nelėmė netinkamo bylos išnagrinėjimo rezultato – teismas pagrįstai tenkino ieškinį.

31.       Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ŽŪPŽĮĮ nustatytos pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, aiškinimo ir taikymo bei šios teisės įgyvendinimo tvarkos. 

32.       Bylos duomenimis, ieškovui nuosavybės teise priklauso 1,3500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su UAB „Orgstatyba“ priklausiusiu 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

33.       Byloje nustatyta, kad gavęs UAB „Orgstatyba“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešimą apie sprendimą parduoti 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. rugpjūčio 16 d. NŽT interneto svetainėje paskelbė pranešimą (skelbimo Nr. 173845) Dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriuo visi suinteresuoti asmenys (turintys pirmumo teisę pirkti) informuoti apie galimybę pateikti sutikimą įsigyti 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 80 000 Eur kainą, atliekant pavedimą. Nurodyta, kad asmenys, atitinkantys ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte keliamus reikalavimus ir pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, sutikimą NŽT turi pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

34.       NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė ieškovui pranešimą Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriuo ieškovas informuojamas, kad UAB „Orgstatyba“ NŽT Panevėžio skyriui pateikė pranešimą apie jos parduodamą 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta kaina 80 000 Eur, atsiskaitymas pavedimu. Pranešimas ieškovui išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini).

35.       NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. rugsėjo 17 d. išdavė atsakovei UAB „Orgstatyba“ pažymą Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33 E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teise jį pirkti“, kuria atsakovė buvo informuota, kad žemės sklypą gali parduoti pasirinktiems asmenims, nes jo nepageidavo pirkti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose, 2 dalyje nurodyti asmenys.

36.       Atsakovė UAB „Orgstatyba“ 2021 m. spalio 26 d. sudaryta notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei UAB „Karjerai“ pardavė 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 180 000 Eur.  

37.       Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

38.       Vienas iš įstatymo reguliuojamų nuosavybės teisės ribojimų įtvirtintas ŽŪPŽĮĮ (ginčui aktuali 2020 m. gegužės 14 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad įstatymo reguliavimu siekiama užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.

39.       Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti ūkinę veiklą, atsižvelgdamas, be kita ko, į pagal Konstituciją saugomos žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimtį ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifiką, taip pat į konstitucinį reikalavimą užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – žemės ūkio veiklos vykdymo prielaidų), racionalų naudojimą, kuris yra viešasis interesas ir kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatomis įtvirtino pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. KT158-A-N12/2021).

40.       ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

41.       Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalį žemės sklypo savininkas turi pareigą informuoti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas: žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, įtvirtinančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda NŽT.

42.       NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. NŽT informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis).

43.       Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis).

44.       ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti aptartos pardavimo tvarkos pažeidimo padariniai: jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

45.       Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, yra nurodęs, kad nustatytas reguliavimas reiškia, jog: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, ŽŪPŽĮĮ nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020 29 punktas).

46.       NŽT veiksmus, gavus žemės ūkio paskirties žemės savininko pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, reglamentuoja NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintas Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas. Apraše reglamentuotus NŽT veiksmus, vykdant žemės ūkio pirkimo–pardavimo procedūras, sąlyginai galima suskirstyti į atskirus etapus: 1 etapas – išviešinimo (NŽT teritorinis padalinys, gavęs žemės savininko pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties sklypą, apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas NŽT interneto svetainėje paskelbia informaciją apie parduodamą žemės sklypą (Aprašo 4 punktas); 2 etapas – informacijos patikrinimo ir surinkimo (NŽT teritorinis padalinys per penkias darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos: sutikrina žemės savininko pranešime pateiktus duomenis; atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresų paiešką (Aprašo 5.1–5.3 punktai); 3 etapas – asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, informavimo (NŽT raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), jeigu jis (jie) naudojo šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal NTR šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis); asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu; savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams; valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (Aprašo 5.4 punktas); 4 etapas – sutikimo ar nesutikimo pateikimo (asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui (Aprašo 7 punktas); 5 etapas – pažymos išdavimo (NŽT teritorinis padalinys, gavęs asmens rašytinį sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, išnagrinėjęs asmenų gautus sutikimus ir prie jų pridėtus dokumentus ir patikrinęs pateiktą informaciją valstybės registruose bei nustatęs jų atitiktį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda atitinkamos formos pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Aprašo 9 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-126-943/2021).

47.       Nagrinėjamu atveju 5 etapu išduota pažyma dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims (kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti parduodamą žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo (sprendimo) pirkti parduodamą žemės sklypą, arba pateikė sutikimus (sprendimus) pirkti parduodamą žemės sklypą, bet nepateikė dokumentų ir (arba) neatitinka reikalavimų, nurodytų įstatyme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti (Aprašo 6 priedas), ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims (Aprašo 13 punktas)).

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą ŽŪPŽĮĮ tikslą ir tai, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje reglamentuota NŽT pranešimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, pateikimą raštu bei Aprašo nuostatas, įpareigojančias NŽT teritoriniam padaliniui atlikti Lietuvos Respublikos gyventojų registre parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra fiziniai asmenys) bei registruotu laišku pranešti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas, nusprendžia, kad nepaisant to, jog minėtuose teisės aktuose įtvirtintas informacijos apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą paskelbimas ir NŽT interneto svetainėje bei nurodoma, jog sutikimas gali būti pateikiamas ir per 15 darbo dienų nuo jos paskelbimo, pažymos, jog siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims išdavimas galimas tik tinkamai (realiai) raštu informavus pirmumo teisę pirkti turinčius asmenis. Kaip jau nurodyta, informacijos paskelbimas NŽT svetainėje atlieka labiau išviešinimo funkciją, tačiau nepašalina NŽT pareigos atlikti fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos paiešką bei registruotu laišku išsiųsti jam pranešimą bei atitinkamą pažymą išduoti suėjus terminui per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti, t. y. per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos.

49.       Bylos duomenimis ieškovo V. K. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad NŽT Panevėžio skyrius ieškovui pranešimo apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas šiuo adresu nesiuntė, o išsiuntė darbovietės adresu – (duomenys neskelbtini).

50.       Taigi nustačius, kad NŽT teritorinis padalinys turi teisės akte įtvirtintą pareigą nustatyti asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir registruotu laišku pranešti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas, nagrinėjamu atveju NŽT Panevėžio skyriui šios pareigos neatlikus, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir galimybę įgyvendinti pirmumo teisę jį pirkti. Tokiu atveju nebetenka teisinės prasmės apeliančių argumentai dėl ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso (ne) tikslumo, galimybių šiuo adresu įteikti pašto siuntą ieškovui (ne) buvimo ir pan.

51.       CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos pasitikėjimui Lietuvos Respublikos institucijų, Lietuvos valstybės įgaliotų asmenų išduotais dokumentais užtikrinti. Rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiu (lot. prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-690/2018).

52.       Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – GVDĮ) 3 straipsnis, 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 14 straipsnis numato Lietuvos Respublikos piliečiams pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą, įskaitant tuos atvejus, kai keičiama gyvenamoji vieta. GVDĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad deklaravimo įstaiga, naudodamasi valstybės registrais ir klasifikatoriais, privalo tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus; o 2 dalyje nustatyta, kad prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga. 

53.       Taigi, aptartas reglamentavimas, nustatytos aplinkybės, kad ieškovo gyvenamoji vieta ginčui aktualiu laikotarpiu buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), taip pat teikia pagrindą atmesti apeliančių argumentus dėl ieškovo gyvenamosios vietos adreso (ne) tikslumo, galimybių šiuo adresu įteikti pašto siuntą ieškovui (ne) buvimo, bei pasvarstymus apie kituose dokumentuose nurodytus adresus. Apeliantė NŽT teisi, kad teisės aktai neįpareigoja jos užtikrinti pašto siuntos įteikimo, tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad nebuvo įvykdyta pareiga pranešimą išsiųsti laikantis nustatytų reikalavimų.

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos NŽT Panevėžio skyriaus pareigos išsiųsti pranešimą registruotu laišku ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepaneigia pranešimo išsiuntimas ieškovo darbovietės adresu, nes toks pranešimo būdas, viena vertus, nenumatytas teisės aktuose, kita vertus, būtų galimas tik kaip alternatyva nepavykus pranešimo įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, kaip nustatyta, šiuo adresu siunta taip pat nepasiekė ieškovo ir 2021 m. rugsėjo 29 d. grąžinta siuntėjui (siuntos grąžinimas įformintas 2021 m. rugsėjo 25 d.), grąžinimo priežastis – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

55.       Kaip minėta, NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. rugsėjo 17 d. išdavė atsakovei UAB „Orgstatyba“ pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teise jį pirkti, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės, kad pranešimas nebuvo siunčiamas ieškovui teisės aktuose nustatyta tvarka, o apie į darbovietę siųsto pranešimo įteikimą ar neįteikimą šiai datai dar nebuvo gauta jokių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina, kad NŽT neturėjo teisinio pagrindo šios pažymos išdavimui, nes neturėjo duomenų apie atskaitos datą (pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos) nuo kurios skaičiuoti 15 darbo dienų, per kurias asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti.

56.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui turėjo būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise. Nustatytos faktinės aplinkybės bei bylos įrodymų, paaiškinimų visuma, tai, kad ieškovas siekia įsigyti žemės sklypą, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismui, jog ieškovas nepateikė sutikimo įsigyti žemės sklypą, t. y. nepasinaudojo įstatymo suteikta pirmenybės teise, ne todėl, kad ne neturėjo (neturi) tokių ketinimų, tačiau dėl faktiškai jam tinkamo nepranešimo apie parduodamą žemės sklypą.

57.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išnagrinėjus ginčą pagal byloje nustatytas aplinkybes pažymos ginčijimas iš esmės praranda prasmę. Viena vertus, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienerius metus nuo jų išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės. Taigi, iš esmės ginčo pažyma galiojo iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Be to, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi įstatyme nėra įtvirtintos pareigos, siekiant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ginčyti prieš tai išduotą pažymą. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio akivaizdu, kad pagrindinis teisinis tikslas, rezultatas, kurio siekė ieškovas, buvo pirkėjo teisių perkėlimas, o pažymos, esančios tik prielaida pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, ginčijimu buvo įrodinėjamos aplinkybės dėl pirmumo teisės pažeidimo parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pagrindo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimui egzistavimo.

58.       Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas pasinaudojo specifiniu įstatyme įtvirtintu pažeistos teisės gynimo būdu – prašydamas perkelti pirkėjo teises ir pareigas, neturi reikšmės apeliantės UAB „Karjerai“ skundo argumentai dėl senaties termino pagal ABTĮ taikymo. Juolab, kad nėra ginčo, jog ieškovas, 2022 m. sausio 3 d. pateikdamas teismui ieškinį ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido.

59.       Apeliantė UAB „Karjerai“ teigia, kad ji yra sąžininga žemės sklypo įgijėja, teismas turėjo pareigą įvertinti ir ieškovo bei UAB „Karjerai“ elgesį dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo ir tik tuomet spręsti, kurio iš proceso dalyvių (ieškovo ar UAB „Karjerai“) interesai turėtų būti labiau ginami. Teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip minėta, kasacinis teismas, analizuodamas ŽŪPŽĮĮ nustatytą reguliavimą ir jo tikslus, išaiškino, kad tokia įstatyme įtvirtinta garantija žemės ūkio paskirties žemės bendraturčiams ar naudotojams tuo pačiu yra suvaržymas žemės sklypo savininkui. Žemės savininko subjektinės teisės, t. y. teisė valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti ribojamos įstatymais dėl būtino visuomenės intereso, turimo daikto pobūdžio arba savininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014). Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).

60.       Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020). Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, nereikia vadovautis CK 4.96 straipsnyje nustatytomis turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis. Pirmenybės teisės turėtojui priklauso ne pats perleistas turtas, o teisė jį įsigyti pirmiau už kitus, todėl apeliantės UAB „Karjerai“ pasvarstymai dėl jos sąžiningumo ir interesų gynimo prioriteto neturi teisinės reikšmės.

61.       Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės UAB „Karjerai“ argumentams, kad teismas privalėjo aiškintis, o ieškovas privalėjo įrodyti savo galimybes tinkamai įvykdyti pirkėjo pareigas. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje, reglamentuojančioje šį specifinį teisių gynimo būdą, nėra numatyta jokių išlygų dėl asmens, siekiančio pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, finansinių išgalių realiai įgyvendinti pirkėjo teises ir pareigas.

62.       Taip pat apeliantė UAB „Karjerai“ nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes viena vertus, byloje esantis NŽT 2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo leidžia preziumuoti, kad ieškovas atitinka įstatymo reikalavimus, priešingu atveju pranešimas jam nebūtų siunčiamas. Be to, byloje pateikti ieškovo žemės mokesčių deklaracijų duomenys patvirtina ieškovo valdomą 190 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą, todėl formalus NŽT išduoto sutikimo įsigyti ginčo sklypą nebuvimas nekeičia ginčo esmės ir skundžiamo sprendimo teisingumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

63.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, iš visų atsakovių lygiomis dalimis priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

64.       Atsakovės NŽT ir UAB „Karjerai“ apeliaciniuose skunduose kvestionuoja sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumą ir pagrįstumą teigdamos, kad ieškovo teisių nepažeidė, todėl teismas nepagrįstai iš jų priteisė bylinėjimosi išlaidas. UAB „Karjerai“ teigia, kad pats ieškovas nurodė, jog jo pirmenybės teisės pažeidimus galėjo sąlygoti išimtinai tik NŽT atlikti veiksmai, todėl bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos iš visų atsakovių. Teisėjų kolegija nepritaria apeliančių pozicijai.

65.       Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis). Taigi, CPK 93 ir 98 straipsniuose yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal tos bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 13 punktas).

66.       Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021 17 punktas). 

67.       Vadinasi, sprendžiant dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, visų pirma, būtina identifikuoti, kokio materialinio teisinio rezultato toje konkrečioje byloje šalis siekė ir ar toks rezultatas yra pasiektas (visiškai ar iš dalies). Nagrinėjamu atveju, nors kreipdamasis į teismą su ieškiniu ieškovas pareiškė du reikalavimus: dėl NŽT 2021 m. rugsėjo 17 d. išduotos pažymos panaikinimo bei dėl pirkėjo UAB „Karjerai“ teisių ir pareigų pagal 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo pripažįstant ieškovą pirkėju ir priteisiant iš jo 180 000 Eur atsakovei UAB „Karjerai“, iš ieškinio turinio akivaizdu, kad pagrindinis teisinis tikslas, rezultatas, kurio siekė ieškovas, buvo pirkėjo teisių perkėlimas, tokį reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino, ir kaip jau nurodyta pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nebesant teisinio pagrindo pažymos panaikinimui. Taigi, tenkinus esminį reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo nėra pagrindo spręsti, kad buvo patenkinta tik dalis ieškovo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš visų bylą pralaimėjusių atsakovių pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniuose skunduose nekvestionuojamas priteistų išlaidų dydis, teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinių skundų ribų (CPK 320 straipsnis) šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo išvados ir nenuoseklios, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino ginčui aktualias esmines faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Atsakovių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

69.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Teisėjų kolegija įvertino esminius apeliacinių skundų argumentus ir dėl jų pasisakė, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

70.       Pagal procesinę bylos baigtį atsakovių apeliaciniai skundai atmesti, todėl ieškovas V. K. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

71.       Ieškovas prašo priteisti jam iš apeliančių 2 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, šias išlaidas grindžia 2022 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu.

72.       Kasacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). CPK 98 straipsnio taikymo prasme svarbu tai, kad iš pateiktų pirminių ar išvestinių įrodymų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų, pažymų ir kt.) būtų matyti, kokioje konkrečioje civilinėje byloje ir kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos, suma už kiekvieną suteiktą paslaugą, patvirtinimas, kad klientas už suteiktas paslaugas yra atsiskaitęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 23 punktą). 

73.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė tik 2022 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį advokatui sumokėtų išlaidų sumą, tačiau nepateikti duomenys, leidžiantys identifikuoti, kad tokios išlaidos patirtos būtent šioje byloje, už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pakankamo pagrindo ieškovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a : 

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Gintaras Pečiulis

                                                Irmantas Šulcas

                                                Alma Urbanavičienė