Administracinė byla Nr. eA-805-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00717-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – R. S., A. K., M. B., A. Ž. ir R. K. (R. K.) dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja J. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2018 m. sausio 30 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl atsisakymo panaikinti servitutus žemės sklype, pažymėtus indeksais S2, S3; 2) įpareigoti atsakovą pakartotinai svarstyti pareiškėjos prašymą dėl servitutų, pažymėtų indeksais S2, S3, panaikinimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 82, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad jai su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu
Nr. 2.3-8129-(41) (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinti minėto Žemės sklypo kadastro duomenys bei šiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutai. 2009 m. lapkričio 11 d. bendraturčiai susitarimu nustatė jiems priklausančio žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarką. Ši tvarka įregistruota Juridinių asmenų registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą kelio servitutų (plotas – 0,0479 ha ir 0,0781 ha) tiek viešpataujantis, tiek tarnaujantis daiktais yra nurodytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), taigi Žemės sklypo bendraturčiai yra ir viešpataujančio, ir tarnaujančio daikto savininkai. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu dėl servituto išregistravimo. Sprendimu Skyrius atsakė, kad prašymo netenkina, servitutų neišregistruos, nes (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatyta, kad prašomų išregistruoti servitutų S1, S3 (dalyje), S4 ir S5 vietoje yra pažymėtas vietinės reikšmės 4 m pločio kelias, kuris reikalingas privažiavimui prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pateikti ne visų bendraturčių prašymai (o tik pareiškėjos).
3. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas neteisėtas, nes, pirma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutas baigiasi tam pačiam asmeniui tapus viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininku. CK 4.132 straipsnis detalizuoja šią taisyklę bendraturčiams. Šiuo atveju visi bendraturčiai yra viso tarnaujančio ir viso viešpataujančio daikto savininkai. Be to, šis servituto pabaigos momentas nereikalauja, kad dėl servituto išregistravimo kreiptųsi visi bendraturčiai, pakanka vieno. Servitutas baigiasi įstatyme nustatytu pagrindu, o ne dėl bendraturčių kreipimosi ar nesikreipimo į instituciją. Antra, jau servitutų nustatymo momentu buvo teisės aktų pažeidimų, t. y. servitutai nustatyti neteisėtai. Šia poziciją pareiškėja grindė nurodytais argumentais:
3.1. Teritorijų planavimo dokumente, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. v. žemės reformos žemėtvarkos projekto plane M 1:10000, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise ir 2002 m. gegužės 15 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini)) plane M 1:10000 kelias vietoje, kuri 2007 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta simboliu S3, S2 (žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“), nėra pažymėtas, taigi servitutas S3, S2 buvo nustatytas nesant tam teisinio pagrindo;
3.2. 2009 m. gegužės 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 2.3-8129(41), kuriuo buvo nustatyti servitutai, nėra nurodyta, kokiu pagrindu nustatomi servitutai. Įsakyme nurodyta, kad servitutai nustatomi remiantis aiškinamuoju raštu, piliečių sutikimu ir atsižvelgiant į piliečių prašymą. Tai neteisėtas pagrindas, nenumatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalyje. Dėl to Įsakymas yra niekinis ir negaliojantis. Kadastrinėje byloje nėra bendraturčių prašymų;
3.3. Įsakymu servitutai nustatyti tarp Žemės sklypo bendraturčių, nors servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą (CK 4.111 str.), taigi bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas. Tokią poziciją palaiko ir teismų praktika (2007 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3598/2007).
4. Pareiškėja prašė panaikinti servitutus S2 ir S3, nes tik R. S. ir jos šeimos nariai naudojasi šia kelio dalimi, nors ji turi kitą susisiekimą su sklypu, kiti bendraturčiai servitutu nesinaudoja. R. S. šeimos nariai važiuoja ne tik lengvaisiais automobiliais, bet ir didelio gabarito transporto priemonėmis, kaip antai traktoriumi, skirtu kultivuoti žemę bei atlikti kitus reikalingus žemės darbus. Servitutai eina per pareiškėjos sklypą, jos kiemą, priešais ūkinį pastatą ir trukdo pareiškėjai tinkamai naudotis žemės sklypo dalimi, kurią ji valdo.
5. Pareiškėja teigė, jog servitutai nustatomi viešajam interesui, o šiuo atveju tai vieno privataus asmens interesų tenkinimas.
6. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – Vilniaus valstybiniame hidrografiniame draustinyje, todėl sprendžiant klausimus susijusius su servitutiniais keliais, esančiais saugomose teritorijose, būtina atsižvelgti į saugomas teritorijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, susijusius su keliais. Hidrografiniuose draustiniuose draudžiama važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus išimtis. Pažymėjo, kad teismų praktika leidžia kelio buvimo faktą pripažinti remiantis įrodymų visuma. Sutiko su pareiškėjos argumentu, kad (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. v. žemės reformos žemėtvarkos projekto plane M 1:10000, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise ir 2002 m. gegužės 15 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:10000 kelias vietoje, kuri 2007 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta simboliu S3 (žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“), nėra pažymėtas.
8. Atsakovas paaiškino, kad geodezininkė S. S. 2008 m. vasario 8 d. aiškinamajame rašte nurodė, jog, atlikusi Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, jog kelias yra natūroje ir juo naudojasi gretimų sklypų savininkai. 2007 m. birželio 21 d. Žemės sklypo kadastro duomenų formoje esančioje žemės naudmenų eksplikacijoje nurodyta, kad keliai sudaro 0,0781 ha ploto žemės naudmenų, o vienas iš Įsakymu nustatytų servitutų (0,0781 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), 2007 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėtas simboliais S1, S2, S3, S4 ir S5) yra būtent tokio ploto. Atsiliepime nurodo, jog nustačius, kad Žemės sklypo privatizavimo metu simboliu S3 2007 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane M 1:1000, žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“, kelias neegzistavo, bei kad važiavimas transporto priemonėmis žemės sklypu pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, draustinio steigimo tikslus, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 158.8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 patvirtintų Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų 11.8 punktą, būtų pagrindas tenkinti pirmą pareiškėjos skundo reikalavimą.
9. Pasisakydamas dėl servituto nustatymo pagrindų, atsakovas nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas tik bendraturčių iniciatyva, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Dėl servituto įregistravimo Registrų centre kreipėsi patys bendraturčiai. Servitutai įregistruoti Registrų centre 2009 m. liepos 23 d., taigi pareiškėja jau tada žinojo apie Įsakymą. Ji yra pasirašiusi ir 2007 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane M 1:1000, 2007 m. birželio 14 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Pareiškėja buvo kreipusis į Vilniaus rajono apylinkės teismą 2015 m. dėl servituto panaikinimo, Įsakymo dalies pripažinimo negaliojančia, kelio servituto nustatymo. 2016 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškovė ieškinį atsiėmė.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti A. K. bylinėjimosi išlaidas.
11. A. K. nurodė, kad dalį ginčo sklypo įsigijo dovanojimo sutarties pagrindu. Jei būtų žinojusi, kad nebus galimybės patekti į sklypą, nebūtų priėmusi dovanos. A. K. pažymėjo, kad, panaikinus ginčijamą servitutą, nebus galimybės patekti į jai priskirtą ginčo sklypo dalį, be to, ji nuosavybės teise yra įsigijusi ginčo sklypo kaimynystėje esantį sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį galimybė patekti yra tik pareiškėjos ginčijamu keliu. Atsakovo priimtas Sprendimas yra pagrįstas, servitutai nustatyti administraciniu aktu visiems bendraturčiams sutikus, taip pat galioja bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, todėl naikinti servitutų nėra pagrindo. Ginčai tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
13. R. S. nurodė, kad ginčo sklypo dalį įsigijo paveldėjimo būdu po tėvo mirties. 2009 m. lapkričio 11 d. susitarime dėl naudojimosi tvarkos nustatytos sklypo dalys kiekvienam bendraturčiui ir patekimo tvarka į kitų bendraturčių valdomas sklypo dalis, ši susitarimo tvarka R. S. yra priimtina. Patekimas į A. K. ir R. K. sklypus galimas tik ginčo keliu. Naikinti įregistruotus servitutus nėra pagrindo, nes yra galiojantis bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, administracinis teismas negali keisti bendraturčių susitarimo, o ginčai tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjos J. M. skundą tenkino – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 48 SD-(14.48.136E.) dalį dėl atsisakymo panaikinti servitutą S2 ir servituto S3 kelio atkarpą, pažymėtą taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, taip pat įpareigojo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių pakartotinai svarstyti pareiškėjos prašymą dėl servituto, pažymėto indeksu S2 ir servituto pažymėto indeksu S3 kelio atkarpos, pažymėtos taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, panaikinimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 82, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
15.1. Pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., A. K., M. B., A. Ž., R. K. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 82, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.
15.2. Žemės sklypo bendraturčiai pateikė prašymą-sutikimą (be datos) Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų planų suderinimo ir sutiko su naujai nustatytais servitutais.
15.3. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8129-(41) buvo patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys bei šiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutai.
15.4. 2009 m. lapkričio 11 d. bendraturčiai susitarimu nustatė jiems priklausančio žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarką. Prie susitarimo šalys pridėjo planą, kuriame padalino sklypą dalimis, jas pažymėjo ir susitarė, kad kiekvienas bendraturtis atskirai valdys, naudosis bei disponuos konkrečia pažymėta ir jam susitarimu paskirta dalimi, plane taip pat pažymėti ir keliai. Ši tvarka įregistruota Juridinių asmenų.
15.5. Pareiškėja su 2017 m. gruodžio 30 d. prašymu „Dėl servituto išregistravimo“ kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama priimti sprendimą dėl kelio servitutų S1, S2, S3, S4, S5 žemės sklypui (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 82 panaikinimo CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, kai bendraturčiai yra viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkai.
15.6. Skyrius Sprendimu atsakė, kad prašymo netenkina, servitutų neišregistruos, nes (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatyta, jog prašomų išregistruoti servitutų S1, S3 (dalyje), S4 ir S5 vietoje yra pažymėtas vietinės reikšmės 4 m pločio kelias, kuris reikalingas privažiuoti prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pateikti ne visų bendraturčių prašymai (o tik pareiškėjos).
16. Pasisakydamas dėl skundo nagrinėjimo ribų, teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundžia Sprendimo dalį dėl atsisakymo išregistruoti servitutą S2 ir servituto S3 kelio atkarpą, pažymėtą taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, todėl teismas analizuoja Sprendimą tik šia apimtimi.
17. Teismas pabrėžė, kad susiklosčiusi situacija yra netipiška, reikalaujanti ne formalaus, o realaus konkrečiai šiai individualiai situacijai pritaikyto sprendimo. Teismas nustatė, kad šiuo metu Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., A. K., M. B., A. Ž., R. K.. Bendraturčiai nuosavybės teises į minėtą sklypą įgyvendina atskirai valdydami, naudodami ir disponuodami konkrečiai jiems paskirta sklypo dalimi. Šiuo metu privažiavimas prie kiekvienos sklypo dalies galimas keliais, kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti servitutais S1, S2, S3, S4, S5. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrosios dalinės nuosavybės samprata diktuoja bendrosios nuosavybės specifiką, kuri neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamo sklypo dalyje nustatant kitam bendraturčiui teisę naudotis ta dalimi. Servitutas taikomas nustatant teises į svetimą daiktą (CK 4.111 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).
18. Teismas nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją, kad ginamos turi būti ne tik pareiškėjos, bet ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ir tretieji suinteresuotieji asmenys R. S., A. K., M. B., A. Ž., R. K. (žemės sklypo, esantis (duomenys neskelbtini) g. 82, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., bendraturčiai) turi teisę patekti kiekvienas į savo sklypo dalį. Tačiau ši jų teisė turi būti realizuota teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. bendraturčiams bendru sutarimu nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas pažymėjo, kad tokia tvarka yra nustatyta – 2009 m. lapkričio 11 d. susitarimu bendraturčiai nustatė jiems priklausančio žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarką pagal prie susitarimo pridėtą planą.
19. Teismas, įvertinęs Skyriaus Sprendimą ir nurodytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ 8 str.) bei aktualią administracinių teismų praktiką, padarė išvadą, kad Sprendimas, kuriuo iš esmės buvo netenkintas pareiškėjos 2017 m. gruodžio 30 d. prašymas priimti sprendimą dėl kelio servitutų S1, S2, S3, S4 ir S5 panaikinimo, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendime nėra pasisakyta, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu atsisakoma panaikinti servitutą S2. Dėl servituto S3 pasisakoma tik dėl jo dalies, o kodėl atsisakoma panaikinti servituto S3 kelio atkarpą, pažymėtą taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, taip pat nėra nurodoma.
20. Teismas vertino, kad Sprendime nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypas, kuriam prašoma išregistruoti servitutus, priklauso ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems bendraturčiams, kurių prašymai nebuvo pateikti, negali būti laikoma teisėtu pagrindu atsisakyti išregistruoti servitutus CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas pažymi, kad CK 4.130 straipsnyje nurodyti servituto pabaigos pagrindai yra skirtingi, kai kurie iš jų įstatymų leidėjo valia yra priklausomi nuo savininko ar savininkų valios (pavyzdžiui, CK 4.131 str. 3 d. taisyklė). Tačiau CK 4.132 straipsnio 3 dalyje, detalizuojančioje CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punktą, aiškiai nurodoma, kad, kai tarnaujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, servitutas baigiasi tik tada, kai visi tarnaujančiojo daikto savininkai nuosavybės teisėmis įgyja viešpataujantįjį daiktą. Įstatymų leidėjas servituto pabaigos momentą susiejo su nuosavybės teisės įgijimo momentu, nereikalaudamas papildomų sutikimų ar prašymų iš bendraturčių.
21. Teismas konstatavo, kad Skyriaus Sprendimo dalis, kurioje atsisakoma panaikinti servitutą S2 ir servituto S3 kelio atkarpą, pažymėtą taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, negali būti pripažinta pagrįsta ir atitinkančia VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakoma priimti sprendimą dėl servituto S2 ir servituto S3 kelio atkarpos, pažymėtos taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, panaikinimo. Atitinkamai tenkinamas ir pareiškėjos prašymas įpareigoti NŽT Vilniaus r. skyrių pakartotinai svarstyti pareiškėjos prašymą dėl servituto S2 ir servituto S3 kelio atkarpos, pažymėtos taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretų sprendimą, nes tai peržengtų jo kompetencijos ribas. Teismas šiuo atveju tik gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl teismas įpareigojo Skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti administracinės procedūros sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
III.
22. Atsakovas Skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėti pareiškėjos skundą nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pareiškėja neskundė Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimo „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-(14.48.136E.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, nors buvo rašte nurodyta, kad „Šis raštas per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
24. Atsakovas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje. Naujausioje teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su servitutiniais keliais, esančiais saugomose teritorijose, būtina atsižvelgti į saugomas teritorijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, susijusius su keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Atsakovo nuomone svarbu yra tai, kad Žemės sklypo bendraturčiai 2009 m. lapkričio 11 d. susitarimu (notarinio reg. Nr. 9964) (toliau – ir Susitarimas) (notariškai patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre) nusistatė tvarką, pagal kurią naudojamasi konkrečiomis šio žemės sklypo dalimis: J. S. – 1200/10200 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, J. M. — 1800/10200 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „F“; M. B. – 1800/10200 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; S. G. - 1800/10200 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; A. Ž. – 1800/10200 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“; T. S. — 1800/10200 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“. Būtent tokios Žemės sklypo dalys Susitarimo sudarymo metu priklausė minėtiems asmenims įsakymas buvo priimtas Žemės sklypo savininkų (tarp jų – pareiškėjos) iniciatyva, atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, o dėl {sakymu patvirtintų kadastro duomenų patikslinimo ir nustatytų servitutų įregistravimo į valstybės įmonę Registrų centrą (Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją) kreipėsi būtent žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) visi savininkai. Taigi, iš Įsakymu nustatytų servitutų kylančios teisės ir pareigos atsirado tik šių asmenų iniciatyva įregistravus minėtus servitutus Nekilnojamojo turto registre.
25. Skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, nevisapusiškai, objektyviai tyrė byloje pateiktus įrodymus, nepateikė svarių argumentų dėl kilusio ginčo, jo nesprendė, nors ir pripažino, kad atsakovas teisingai pasisakė, kad tretieji asmenys prarastų galimybę naudotis servitutinio kelio atkarpa (atitinkama dalimi), 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta simboliu S3, esančia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, pažymėtoje indeksu „F“. Pirmosios instancijos teismas ginčo neišsprendė, nes jei Skyrius nagrinės pareiškėjos prašymą pakartotinai dėl servituto pažymėto indeksu S2 ir servituto pažymėto indeksu S3 kelio atkarpos, pažymėtos taškais 47, 49, 52, 48, 46, panaikinimo Žemės sklype, tokio prašymo netenkintų dėl anksčiau minėtų aplinkybių.
26. Atsakovo nuomone, pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys, vadovaudamiesi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.81 straipsnio 1 dalimi, turi galimybę nauju susitarimu nusistatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal naują žemės sklypo planą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 str. 1 d.), jame pažymint šio žemės sklypo dalis, atitinkančias bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuriomis šalys naudojasi (naudosis), ir tokiu būdu išspręsti kilusį ginčą taikiai.
27. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėja, pasisakydama dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-286-822/2018 šis klausimas jau buvo išnagrinėtas, todėl nėra pagrindo jo nagrinėti iš naujo.
29. Pasisakydama dėl Sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, pareiškėja nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl atsakovo Sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Administracinis aktas turi būti pagrįstas, nurodoma aiški ir neklaidinga akto apskundimo tvarka. Atsakovas šių reikalavimų nesilaikė.
30. Atsakydama į atsakovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į saugomų teritorijų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, susijusius su keliais, pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis nustato, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat NTR įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Pareiškėjos nuomone, tai reiškia, kad keliai turi būti projektuojami teritorijų planavimo dokumento pagrindų. Joks susitarimas žemės sklypo bendraturčių dėl kelio įrengimo (servituto nustatymo kelio įrengimui) žemės sklype kuris yra saugomoje teritorijoje ir nėra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente savaime yra niekinis sandoris.
31. Pareiškėja pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismui atsiliepime nurodyta, kad žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose – Vilniaus apskr. viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3246-41 patvirtinto (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) šen. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane M 1:10000, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise ir 2002-05-15 žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:10000 – kelias vietoje, kuri 2007-11-30 žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:1000 pažymėta simboliu S3 (žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“), nebuvo pažymėtas. 2002 m. gegužės 15 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų formoje ir 2002-05-15 žemės naudmenų eksplikacijoje duomenų apie kelius, buvusius žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra.
32. Pareiškėja teigia, kad nesuprantami atsakovo argumentai dėl nustatytos tarp bendraturčių naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir servitutu, kurie yra nustatyti administracinio akto pagrindu žemės sklype, koks yra ryšis tarp šių dviejų juridinių faktų, ir kaip vienas iš jų gali daryti įtaką kitam.
33. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris tinkamai pritaikė teisės normas ir nurodė, kad Sprendime nurodyta aplinkybė, jog Žemės sklypas, kuriam prašoma išregistruoti servitutus, priklauso ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems bendraturčiams, kurių prašymai nebuvo pateikti, negali būti laikoma teisėtu pagrindu atsisakyti išregistruoti servitutus CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CK 4.130 str. nurodyti servituto pabaigos pagrindai yra skirtingi, kai kurie iš jų įstatymų leidėjo valia yra priklausomi nuo savininko ar savininkų valios (pvz., CK 4.131 str. 3 d. taisyklė). Tačiau CK 4.132 str. 3 d., detalizuojančioje CK 4.130 straipsnio dalies 2 punktą, aiškiai nurodoma, kad, kai tarnaujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, servitutas baigiasi tik tada, kai visi tarnaujančiojo daikto savininkai nuosavybės teisėmis įgyja viešpataujantįjį daiktą. Įstatymų leidėjas servituto pabaigos momentą susiejo su nuosavybės teisės įgijimo momentu, nereikalaudamas papildomų sutikimų ar prašymų iš bendraturčių.
34. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Ž., R. S. pateikė iš esmės identiškus atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose nurodo, kad panaikinus ginčijamas kelio servituto dalis, atskiri bendraturčiai netektų susisiekimo su savo žemės sklypo dalimis ir negalėtų tinkamai jų valdyti. Taip būtų pažeistos jų nuosavybės ir valdymo teisės.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ginčijami servitutai nustatyti esant sutikimui buvusių bendraturčių ir ši sąlyga liko galioti ir naujiems savininkams. A. K. nurodo, kad ginčijamas servitutinis kelias yra vienintelis būdas susisiekti ir tinkamai valdyti jos sklypų dalis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, A. K. teigia, kad vyraujantis ginčas kyla iš civilinių teisinių bendraturčių ir gretimo žemės sklypo savininkų santykių.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl atsisakymo panaikinti servitutus žemės sklype, pažymėtus indeksais S2, S3, įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumo ir teisėtumo.
37. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendimo dalis, kurioje atsisakoma panaikinti servitutą S2 ir servituto S3 kelio atkarpą, pažymėtą taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, negali būti pripažinta pagrįsta ir atitinkančia VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nusprendė panaikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakoma priimti sprendimą dėl servituto S2 ir servituto S3 kelio atkarpos, pažymėtos taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, panaikinimo ir įpareigojo Skyrių pakartotinai svarstyti pareiškėjos prašymą dėl servituto S2 ir servituto S3 kelio atkarpos, pažymėtos taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, panaikinimo.
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, susijusių su išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymu, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-286-822/2018 (t. y. nagrinėjamoje byloje) konstatuota, kad servituto privačiame sklype panaikinimas administraciniu aktu nėra susijęs su žemės reformos tikslais ir vykdymu, todėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatyta išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o aplinkybė, kad Sprendime pareiškėjai išaiškinta apskundimo tvarka, skundą paduodant NŽT vadovui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo pripažinti būtiną išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką. Atsižvelgdama į tai, jog minėtas klausimas išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo vertinti šio klausimo iš naujo.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 str. 1 p.) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiški nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Sprendime yra nurodytos teisės normos (atsakovas Sprendime nurodė, kad vadovaujasi CK 4.130 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi), jos yra susietos su faktine situacija. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino šių teisės normų taikymą, tačiau konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 39-42 punktus, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Sprendime yra nurodyti motyvai, be to, pareiškėja nagrinėjamoje byloje šiuos motyvus ginčija, t. y. nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad, nors Sprendime nurodyta netinkama apskundimo tvarka, tai nesutrukdė pareiškėjai kreiptis į teismą su skundu, todėl šis trūkumas nėra esminis ir negali būti vienintelis pagrindas konstatuoti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus esminių bylos aspektų, byla negali būti išnagrinėta vien apeliacinės instancijos teisme, kuris tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius