Civilinė byla Nr. e2A-855-943/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00059-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,
sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,
dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. M.,
bendraieškės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PDS projektai“ bankroto administratoriui A. S.,
atsakovui E. M. ir jo atstovui advokatui A. B.,
trečiajam asmeniui D. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bendraieškės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PDS projektai“ netiesioginį ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. M. BUAB „PDS projektai“ naudai 134 044,39 Eur negrąžintos paskolos sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad ji yra BUAB „PDS projektai“ kreditorė. Operatyvaus patikrinimo metu BUAB „PDS projektai“ pateikė dokumentus, iš kurių nustatyta, kad bendrovė E. M. suteikė 460 000Lt (133 225,21 Eur) paskolą. Paskolos grąžinimo terminas 2016 m. sausio 1 d., tačiau duomenų, kad paskola grąžinta, nėra. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą, 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino VMI 24 723,01 Eur dydžio kreditinį reikalavimą. Buvęs BUAB „PDS projektai“ vadovas P. B. su bankroto administratoriumi nebendradarbiauja, įmonės dokumentų neperduoda, įmonė neturi jokio likvidaus turto, kurį būtų galima panaudoti administravimo išlaidoms padengti ar kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Atsižvelgdama į buvusio bendrovės vadovo nebendradarbiavimą su administratoriumi, įmonės turto nebuvimą, didelės vertės paskolos suteikimą ir jos negrąžinimą, pateiktas netiesioginis ieškinys, siekiant apginti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus. Egzistuoja visos būtinosios sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti ir jį patenkinti, nes bendrovės suteikta paskola E. M. nėra grąžinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai: 2015 m. bendrovės balansas, 2014 m. spalio 31 d. tarp bendrovės ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis, 2015 m. gruodžio 4 d. bendrovės turto anketa – įrodo, kad atsakovas E. M. buvo BUAB „PDS Projektai“ debitorius ir Paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma (133 225,21 Eur) jam (atsakovui) buvo perduota. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškinys tenkintas pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas E. M. apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netiesioginį ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktą, t. y. teismas šioje byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nuspręsdamas apie pinigų perdavimo faktą vien iš ieškovės pateiktų netiesioginių įrodymų – BUAB „PDS Projektai“ balanso ir turto anketos – teismas priėmė neteisėtą sprendimą, paneigdamas paskolos sutarties realinį pobūdį.
5.2. Nesant rašytinio tiesioginio įrodymo, kad pinigai buvo perduoti paskolos gavėjui, pinigai negali būti priteisti paskolos davėjui, nes priešingu atveju juridiniams asmenims būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti paskolos suteikimo faktą įrodinėjant vien jų sukurtais vienašališkais dokumentais.
5.3. Paskolos sutartis su bendrove buvo pasirašyta tam, kad esant poreikiui apeliantas galėtų kreiptis dėl sutartyje numatytos sumos gavimo. Sutarties sudarymo metu jis (E. M.) buvo UAB „Karbonita“ akcininkas ir direktorius. Šis susitarimas buvo sudarytas UAB „Karbonita“ verslo poreikiams tenkinti.
5.4. BUAB „PDS Projektai“ tariamos skolos neapskaitė nei 2015 metų pradžioje vykstant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) patikrinimui, nei 2015 m. gegužės 29 d. teikiant metinį finansinių ataskaitų rinkinį už 2014 metus Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“. Tik 2015 m. lapkričio 30 d. VMI atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad BUAB „PDS Projektai“ tariamai suteikė jam (apeliantui) 460 000 Lt paskolą.
5.5. Ieškovė neįrodė egzistuojant visų būtinų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų pagal CK 6.68 straipsnį, todėl ieškinys turi būti atmestas.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė VMI prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas vertino ne pavienius įrodymus, o byloje pateiktų įrodymų visumą. Tai reiškia, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės nebuvo pažeistos, o pats sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
6.2. Šioje byloje buvo nustatyta daug tarpusavyje susijusių aplinkybių, kurios nors yra viena nuo kitos nepriklausomos, tačiau pagrindžia tą patį faktą – paskolos suma atsakovui buvo perduota. Tą pagrindžia, tiek bendrovės finansinė atskaitomybė, tiek bendrovės buhalterinė apskaita, tiek jos vadovo pateikta įmonės turto anketa, tiek bendrovės pateikta deklaracija.
6.3. Paskolos sutartyje nurodyta, kad jos objektas – tikslinė paskola asmeninėms reikmėms (1.1 p.), o naudoti paskolos lėšas galima tik pagal paskirtį (2.4.1. p.). Niekur Sutartyje nėra minima UAB „Karbonita“ ar lėšų panaudojimas verslo reikmėms, apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Atsakovas turėjo tik 17 procentų UAB „Karbonita“ akcijų, tačiau prisiėmė asmeninį finansinį įsipareigojimą 460 000 Lt sumai. VMI nuomone, atsakovo versija dėl paskolos ėmimo UAB „Karbonita“ verslo reikmėms turėtų būti vertinama kritiškai.
6.4. Ieškovų pateiktų duomenų byloje pakanka tam, kad būtų nustatytos visos netiesioginio ieškinio patenkinimo sąlygos.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „PDS projektai” prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių nepažeidė, nes ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad sutartis buvo sudaryta. Atsakovas, neigdamas šį faktą, turėjo pateikti įrodymus, kad Paskolos sutarties nesudarė. Be to, Paskolos sutartis buvo pas ieškovę, todėl teismas pagrįstai reikalavo atsakovo pateikti įrodymus, paneigiančius Paskolos sutarties sudarymo faktą.
7.2. Teismas tinkamai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovo įrodymų trūkumus ir laikė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie 2014 m. spalio 31 d. paskolos sutarties sudarymą.
7.3. 2014 m. spalio 31 d. paskolos sutarties turinys leidžia atmesti atsakovo argumentus, kad paskolos sutartis buvo sudaryta UAB „Karbonita“ verslo tikslams pasiekti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant šalių pateiktų apeliacinių skundų ribų.
9. Byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą šiam teismui grąžino nagrinėti iš naujo. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
10. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad paskolos sutartyje pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas, o sutarties sąlygos (1.4 ir 3.1 punktai) leidžia daryti išvadą, jog paskola turėjo būti perduota pagal pareikalavimą. Tam, kad tarp šalių paskolos sutartis būtų laikoma sudaryta ir sutartį pasirašiusioms šalims atsirastų tam tikros teisės ir pareigos, turi būti įvykusi esminė sąlyga – pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas (CK 6.870 straipsnis), o sutarties turinys turi patvirtinti tokį faktą egzistuojant. Kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paskolos dalyko (ne)perdavimo fakto įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, nes būtent paskolos davėjui tenka pareiga šią aplinkybę įrodyti. Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog teismai faktą, kad paskolos dalykas buvo perduotas nustatė tik BUAB „PDS projektai“ finansinės atskaitomybės dokumentais. Visgi, atskaitomybės tikslas – suteikti informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus, tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai savaime neatspindi konkrečių sandorių ar konkretaus asmens įsipareigojimų įmonei, kurių egzistavimas paprastai įrodomas pirminiais arba, jų nesant, patikimais suvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, bylą grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 31 d. BUAB „PDS projektai“ ir E. M. sudarė paskolos sutartį, kurios objektas – tikslinė paskola asmeninėms reikmėms (sutarties 1.1 punktas). Paskolos suma – iki 460 000 Lt, kuri perduodama pagal paskolos gavėjo pareikalavimą grynais pinigais asmeniškai paskolos gavėjui (sutarties 1.3, 1.4 punktai).
12. Byloje kilo ginčas, ar atsakovui buvo perduoti pinigai pagal 2014 m. spalio 31 d. paskolos sutartį. Pažymėtina, kad tam, jog tarp šalių paskolos sutartis būtų laikoma sudaryta ir sutartį pasirašiusioms šalims atsirastų tam tikros teisės ir pareigos, turi būti įvykusi esminė sąlyga – pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas (CK 6.870 straipsnis), o sutarties turinys turi patvirtinti tokį faktą egzistuojant. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pačios sutarties turinys patvirtina paskolos dalyko perdavimo faktą, nes: 1) paskolos sumos dydis nurodomas ne fiksuotu dydžiu, o tam tikra apimtimi (iki 460 000 Lt); 2) paskolos dalykas paskolos gavėjui turėjo būti perduodamas pagal pareikalavimą; 3) apibrėžiant paskolos grąžinimo terminą šalys susitarė termino pradžia laikyti pinigų perdavimo Paskolos gavėjui datą (sutarties 3.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog būtent paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas buvo perduotas ir šalims atsirado teisės ir pareigos pagal paskolos sutartį.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos išlaidų orderiai, mokėjimo nurodymai ir pan.), kurie patvirtintų, kad atsakovui E. M. buvo perduotas paskolos dalykas. Šis faktas byloje įrodinėjamas BUAB „PDS projektai“ finansinės atskaitomybės dokumentais, taip pat byloje apklaustų liudytojų – P. B. (buvusio UAB „PDS projektai“ vadovo) ir L. Č. (buhalterines paslaugas teikusios įmonės vadovės) – parodymais. Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, pinigų perdavimo faktą patvirtina ir jų operatyvaus patikrinimo metu užfiksuoti duomenys.
15. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal to paties straipsnio 5 dalį grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ginčo paskolos sutarties pasirašymo metu ir ieškovų įvardijamo paskolos sutarties dalyko perdavimo metu galiojo Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Pagal šių Taisyklių 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Pagal Taisyklių 5 punktą jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Pagal Taisyklių 11 punktą kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.
16. Liudytojai savo parodymuose teigė, jog buvo sudarytas dokumentas, kuriame užfiksuotas pinigų perdavimo E. M. faktas, t. y. 2014 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minimas kasos išlaidų orderis pagal liudytojos L. Č. parodymus buvo sudarytas 2015 metais, Valstybinio Socialinio draudimo fondo biudžeto Vilniaus skyriui pradėjus patikrinimą, o liudytojas P. B. teigė, jog tokį išlaidų orderį surašė paskolos sutarties pasirašymo dieną. Kasos išlaidų orderio surašymas ne grynųjų pinigų perdavimo dieną neatitinka Taisyklių reikalavimo pinigus išmokėti tik išlaidų orderio išrašymo dieną. Be to šiame kasos orderyje nėra pateikti Taisyklių 5 punkte nurodyti duomenys apie fizinį asmenį, kasos išlaidų orderis nėra pasirašytas paskolos gavėjo, nėra nurodyti reikiami dokumento, kurio pagrindu išmokami pinigai rekvizitai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojais apklausti asmenys duodami parodymus apie šio dokumento sudarymo aplinkybes buvo nenuoseklūs, nurodė skirtingas šio dokumento sudarymo datas bei aplinkybes, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Į bylą buvo pateiktas atskaitingų asmenų nepasirašytas kasos išlaidų orderis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiame orderyje nurodyta informacija nėra pakankama paskolos dalyko perdavimo faktui patvirtinti (CPK 185 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija, vertindama galimą paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui 2014 metais, atkreipia dėmesį, jog 2015 m. sausio mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius atliko UAB „PDS projektai“ patikrinimą. Patikrinimas apėmė laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Pagal atlikto patikrinimo 2015-01-27 akto Nr. Ž-5 duomenis debitorinis bendrovės įsiskolinimas sudarė 10790,69 Lt; draudėjo piniginiai srautai kasoje atspindėti patikrinimo akto 1 punkte. Nurodyta, jog grynaisiais pinigais minėtu laikotarpiu iš bendrovės kasos išmokėta 2000 Lt laidojimo pašalpa ir 55 000 Lt paskola direktoriui, tarp kasos operacijų įrašų nėra fiksuota, jog 2014 m. gruodžio 22 d. buvo išmokėtas paskolos dalykas paskolos gavėjui. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. Pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nurodoma, jog „mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė pagal 2014 m. spalio mėn. 31 d. paskolos sutartį Nr. 2014-10 suteikė beprocentinę 460.000 Lt paskolą E. M.. Bendrovė mokestinio tyrimo metu (2015-08-25) pateikė patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2014 m., kurioje į apmokestinamąsias į pajamas įtraukė 819 (237 Eur) menamas palūkanas paskaičiuotas nuo suteiktos beprocentinės paskolos, šia suma sumažino deklaruotą nuostolio sumą“. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog pagal pateiktus duomenis apie kreditorius ir debitorius 2015-11-15 1333225,21 Eur skolingas E. M. (pagal 2014-10-31 paskolos sutartį, iki 2015-12-21 nėra atsiskaitęs). Taip pat pateikta informacija, jog „pagal pateiktą 2014-10-31 paskolos sutartį Nr.2014-10 Bendrovė yra suteikusi 133225,21 Eur paskolą E. M. (gim. 1965-07-15), paskolos grąžinimo terminas yra 2016-01-01. Pažymėtina, kad E. M. yra UAB „Karbonita“, įmonės kodas 302561355, vadovas ir valdo 17 proc. akcijų“. Teisėjų kolegijos nuomone, mokestinių patikrinimų metu buvo vadovaujamasi bendrovės pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie buvo sudaryti pačios bendrovės, tačiau nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su paskolos dalyko perdavimu E. M.. Todėl vien šių duomenų nepakanka faktui, jog paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui, patvirtinti. Priešingai, pagal pirmajam patikrinimui, kurį atliko Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyrius, pateiktus duomenis galima spręsti, jog paskolos dalyko perdavimas (grynųjų pinigų išmokėjimas) bendrovės kasoje tuo metu nebuvo apskaitytas.
18. Kaip minėta, paskolos dalyko perdavimo faktą siekiama įrodyti paskolos davėjos BUAB „PDS projektai“ finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose yra užfiksuotas debitorinis reikalavimas 460 000 Lt sumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad finansinės atskaitomybės tikslas – suteikti informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus, tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai savaime neatspindi konkrečių sandorių ar konkretaus asmens įsipareigojimų įmonei, kurių egzistavimas paprastai įrodomas pirminiais arba, jų nesant, patikimais suvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 41 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai yra nepakankami įrodinėjamai aplinkybei dėl pinigų perdavimo atsakovui E. M. nustatyti. Be to, liudytojas P. B. paaiškino, kad paskolos sutarties sudarymo dieną (2014 m. spalio 31 d.) buvo pasirašytas ir kasos išlaidų orderis atsakovui E. M., tačiau į bylą pateikto šio dokumento data nurodyta 2014 m. gruodžio 22 d. Tokia paskolos suteikimo data nurodyta ir BUAB „PDS projektai“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje formoje apie suteiktas paskolas fiziniams asmenims, tačiau tokia deklaracija pateikta tik 2015 m. liepos 28 d., jau pradėjus mokestinį patikrinimą.
19. Teisėjų kolegija kritiškai vertina paskolos suteikimo faktą ir dėl įmonėje vykdytos buhalterinės apskaitos tvarkymo praktikos. Bendrovės direktorius paaiškino, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei nuvežus dokumentus vieną ar du kartus per mėnesį (2018 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 35 min.). Į bylą pateikti 2013–2014 metų kasos išlaidų orderiai patvirtinta faktą, jog BUAB „PDS projektai“ buvęs direktorius P. B. paimdavo BUAB „PDS projektai“ lėšas grynaisiais pinigais. Šie kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog grynieji pinigai, kurie buvo paimami iš bendrovės kasos buvo perduodami atskaitingam asmeniui – direktoriui P. B.. Taisyklių 9 punkte nustatyta, jog ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir aplinkybes, susijusias su grynųjų pinigų apskaita bendrovės kasoje, sprendžia, jog kasos išlaidų orderiai patvirtina lėšų išmokėjimą iš bendrovės kasos atskaitingam asmeniui bendrovės direktoriui P. B., tačiau šie dokumentai nepatvirtina lėšų perdavimo fakto atsakovui E. M.. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovėje buvusi kasos operacijų praktika rodo, jog grynųjų pinigų priėmimas ir paėmimas buvo fiksuojamas kasos pajamų ir išlaidų orderiais, atitinkančiais Taisyklių reikalavimus. Tačiau nėra aišku kodėl įprasta praktika nebuvo taikoma grynųjų pinigų operacijai, jei tokia buvo, susijusiai su paskolos dalyko perdavimu. Šiame kontekste, teisėjų kolegija kritiškai vertina liudytojo P. B. parodymus, jog paskolos dalykas paskolos gavėjui buvo perduodamas dalimis, nes tokių parodymų nepatvirtina nei sudaryta paskolos sutartis, nei minėta grynųjų pinigų operacijų apskaitos praktika bendrovėje, kai kasos pajamų ir išlaidų orderiai atspindi grynųjų pinigų judėjimą tarp banko sąskaitos, jų išmokėjimą bendrovės vadovui, tačiau tokios praktikos nesilaikoma, kai grynieji pinigai perduodami su bendrove darbo teisiniais santykiais nesusijusiam asmeniui. Pagal byloje esančius duomenis matyti, jog UAB „PDS projektai“ direktoriui buvo išmokėta daugiau nei 400 000 Lt suma, kurių grąžinimas bendrovei ar panaudojimas bendrovės veiklos tikslais nėra pagrįstas leistinais dokumentais. BUAB „PDS projektai“ bankroto administratorius nurodė, jog šios lėšos bendrovei nėra grąžintos. Tačiau, tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, P. B. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, jam reikalavimai nėra reiškiami. Bankroto administratorius bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus, siekiant susigrąžinti šias pinigines lėšas ir panaudoti jas kreditorių reikalavimams tenkinti, gali ginti pasinaudodamas kitais teisių gynimo būdais.
20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga yra nepakankama paskolos dalyko perdavimo faktui nustatyti, todėl pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, perkeldamas paskolos dalyko neperdavimo fakto įrodinėjimo naštą atsakovui, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo E. M. apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. Atsakovas E. M. prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantas nurodo patyręs 3 010 Eur atstovavimo išlaidų – 1 210 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 800 Eur už baigiamosios kalbos rengimą ir pasiruošimą žodiniam bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme bei 1 000 Eur už įrodymų vertinimą, baigiamosios kalbos tikslinimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė šios dokumentus: 1) 2017 m. kovo 6 d. dokumentą; 2) 2017 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą–faktūrą; 3) 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM-sąskaitą faktūrą; 4) banko sąskaitos išrašą 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nors 2017 m. kovo 6 d. dokumente nėra konkrečiai nurodyta, jog tai yra kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0028, tačiau jame yra nurodyta perduota pinigų suma pagal ją atitinkančią PVM sąskaitą faktūrą Nr. APB17/017, o pats dokumentas pasirašytas tiek atsakovo E. M., tiek jo advokato A. B., todėl šios bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, todėl priteistinos. 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje–faktūroje serija AB Nr. 1810 nurodyta, kad advokatas A. B. suteikė šias teisines paslaugas: 1) įrodymų vertinimas, baigiamosios kalbos tikslinimas ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-855-943/2018 – 1 000 Eur; 2) teisinės konsultacijos – 1 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi į bylą nepateikti duomenys kokios teisinės konsultacijos buvo suteiktos bei ar jos buvo suteiktos nagrinėjant šią civilinę bylą, todėl ši prašymo dalis netenkinama. Taigi, iš ieškovės BUAB „PDS projektai” atsakovui E. M. priteisiama 2 210 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai). Šios bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PDS projektai“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 ir 331 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bendraieškės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PDS projektai“ ieškinį atsakovui E. M. atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PDS projektai“, juridinio asmens kodas 302583145, atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 210 Eur (du tūkstančius du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Šios bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PDS projektai“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Egidija Tamošiūnienė
Egidijus Žironas