Civilinė byla Nr. e2-784-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00091-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų akcinės bendrovės SEB bankas, G. B. ir B. B. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „plienas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.
2. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Plienas“ kreditorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Uderna“ teismui pateikė prašymą BUAB „Plienas“ bankrotą pripažinti tyčiniu bei nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
3. MB „Uderna“ nurodė, kad nuo 1999 m. balandžio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Plienas“ vadovu buvo G. B., o nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. įmonės akcininkais yra G. B. (76 740 vnt. arba 65 % akcijų) ir B. B. (41 322 vnt. arba 35 % akcijų). Pareiškėjos teigimu, visą laikotarpį nuo finansinių sunkumų susidarymo 2009 metais iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Plienas“ turtas nuolatos buvo pardavinėjamas sąmoningai nuostolingai, nuolat sąmoningai ir sistemingai buvo sudaromi itin didelio masto ir vertės nuostolingi ir (ar) ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai bei priimami kiti itin nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai, kuriais įmonė prie bankroto buvo vedama tyčia bei pabloginta jau nemokios įmonės būklė nebeturint galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
4. Pareiškėjos MB „Uderna“ tvirtinimu, jog UAB „Plienas“ akcininkai 2005 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą ir UAB „Plienas“ už 306 997,22 Eur (1 060 000 Lt) sumą nupirko žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, Karklėje, Krikštų g. 2, kurį 2015 m. liepos 21 d. fiktyviai pardavė už 34 800 Eur. Be to, UAB „Plienas“ akcininkai 2004 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą įsigyti pastatą-viešbutį su kavine, esantį Klaipėdoje, Taikos g. 46, už 263 924,93 Eur (911 280 Lt), tačiau 2011 m. lapkričio 25 d. UAB „Plienas“ akcininkai priėmė sprendimą turtą parduoti už 160 739,11 Eur (555 000 Lt), tai yra net 103 185,82 Eur (356 280 Lt) pigiau, nei įsigijimo kaina. Minėtas pastatas (įkeistas bankui) parduotas 2012 m. sausio 5 d. už 160 739,11 Eur (555 000 Lt), sutartyje nurodant, kad pastato rinkos vertė 600 382,30 Eur (2 073 000 Lt). Pareiškėja atkreipė dėmesį , kad hipotekos kreditorius AB SEB bankas davė sutikima parduoti pastatą už 160 739,11 Eur (555 000 Lt) sumą, kuri net 1,86 karto mažesnė, nei vėlesnio įkeitimo bankui vertė. Pareiškėjos tvirtinimu, aptariamas hipotekos kreditorius atsisakė turto įkeitimo už 169 017,61 Eur (299 756,72 Eur įkeitimo vertė – 160 739,11 Eur pardavimo kaina) sumą, tačiau savo reikalavimo UAB „Plienas“ nesumažino.
5. Pareiškėja MB „Uderna“ taip pat pažymėjo, kad UAB „Plienas“ 2014 m. vasario 14 d. pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdoje, Labrencų Dvaro g. 2. Šio turto rinkos vertė iš viso buvo 195 900 Eur, tačiau turtas parduotas už 564 75,90 Eur. Pareiškėjos teigimu, minėtas turtas taipogi buvo įkeistas bankui, tačiau bankas leido turtą parduoti už net keletą kartų mažesnę nei rinkos kainą. Pareiškėjos MB „Uderna“ įsitikinimu, UAB „Plienas“ suklaidinus banką ir paveikus banko darbuotoją, banko ir VLPFK balsais buvo gautas kreditorių komiteto leidimas bei 2015 m. rugpjūčio 24 d. parduoti 3 kotedžai ir inžineriniai tinklai, esantys Palangoje, Vanagupės g. 11P, Vanagupės g. 11 R ir Vanagupės g. 11 N, už bendrą 237 000 Eur kainą. Be to, MB „Uderna“ nurodė, kad UAB „Plienas“ 2018 m. kovo 2 d., likus tik 2 dienoms iki antrojoje restruktūrizavimo byloje teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo termino pabaigos pardavė pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą, esantį Palangoje, Bendrovių g. 9, už 64 996 Eur. Pareiškėja akcentavo, kad visas nurodytas nekilnojamasis turtas ir žemės sklypo nuomos teisės buvo įkeistos AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 12-2, nustačius bendrą 443 119 Eur (1 530 000 Lt) vertę, tačiau hipotekos kreditorius leido parduoti turtą už 6,8 karto mažesnę nei įkeitimo bankui vertė kaina.
6. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad UAB „Plienas“ 2018 m. rugsėjo 6 d. jau pasibaigus teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo terminui naujo restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu, be teismo leidimo pardavė bankui įkeistus pastatus, esančius Palangoje, Medvalakio g. 30. Pareiškėja MB „Uderna“ taip pat nurodė, kad UAB „Plienas“ vadovas G. B. 2013 m. spalio 25 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Aqua centrum“ išnuomojo 600 kv. m patalpas, esančias Klaipėdoje, Birutės g. 239, (faktinis adresas – Klaipėda, Birutės g. 29,). Pareiškėja pabrėžė, kad minėtą nuomos sutartį G. B. sudarė jau po Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties iškelti antrąją UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, be kreditorių žinios ir pritarimo, be patalpų įkaito turėtojo sutikimo, nesant parengto restruktūrizavimo plano ir nesuderinęs su teismo paskirta restruktūrizavimo administratore, kaip buvo nustatyta 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje.
7. Pareiškėja MB „Uderna“ nurodė, kad UAB „Plienas“ atliko Darbo partijos Klaipėdos filialui priklausančio pastato, esančio Klaipėdoje, Daržų g. 1A, kapitalinio remonto darbus, už kuriuos Darbo partija neatsiskaitė ir todėl susidarė 126 848,52 Eur (437 982,60 Lt) dydžio skola. Darbo partijos Klaipėdos filialo pirmininkas A. B. tuo pačiu metu buvo ir UAB „Plienas“ jungtinės veiklos partnerio UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, kuri faktiškai kontroliavo UAB „Plienas“, prezidentas. Tačiau UAB „Plienas“ dėl nuostolių priteisimo iš A. B. į teismą nesikreipė, o prieš pat bankroto bylos iškėlimą, t. y. 2019 m. sausio 24 d. įmonės akcininkai priėmė sprendimą nurašyti ir nurašė itin didelės vertės debitorinius įsiskolinimus, tame tarpe ir Darbo partijos 126 848,52 Eur dydžio skolą.
8. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi MB „Uderna“ prašymą dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo atmetė.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikinimo ir perdavė klausimą dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi patenkino MB „Uderna“ prašymą ir pripažino UAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu.
11. Teismas nustatė, kad nuo 1999 m. balandžio 20 d. iki bankroto bylos jai iškėlimo (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2020 (Nr. eB2-96-642/2022)) įmonės UAB „Plienas“ vadovas buvo G. B., o nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. įmonės akcininkai yra: G. B. (76 740 vnt. arba 65 procentai akcijų) ir B. B. (41 322 vnt. arba 35 procentai akcijų).
12. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Plienas“ 2011 m. sausio 7 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1192-253/2011), tačiau tais pačiais metais ji buvo nutraukta, kadangi UAB „Plienas“ nepavyko per teismo nustatytą terminą pateikti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano.
13. UAB „Plienas“ iš naujo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-910-513/2013 UAB „Plienas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Tačiau ir antroji restruktūrizavimo byla Nr. B2-76-513/2018 buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi konstatavus, jog restruktūrizavimo planas, patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi ketverių metų laikotarpiui – iki 2018 m. kovo 4 d. (planas pakeistas 2015 m. balandžio 1 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. liepos 22 d. nutartimis) yra netinkamai vykdomas ir per likusį laikotarpį, 5 mėnesius, nebus įvykdytas.
14. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2020 (Nr. eB2-96-642/2022) UAB „Plienas“ iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „Plienas“ bankroto procesas pradėtas dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), tačiau pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas jau galiojant naujam įstatymui – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). Atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimą, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje turi būti taikomos ĮBĮ nuostatos.
16. Teismas pažymėjo, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Įvertinęs kasacinio teismo praktikoje apteiktus išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kad būtų galima įvertinti tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką įmonės bankrotui, kadangi ĮBĮ nuostatos tyčinio bankroto kriterijų taikymą visų pirma sieja su bendrovės nemokumo būkle.
17. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „Plienas“ iškeldamas restruktūrizavimo bylą konstatavo, jog „atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų dėl veiklos vykdymo ir tinkamo atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau įmonės ūkinė komercinė veikla nėra nutrūkusi, bankroto byla teismine tvarka neiškelta ir įmonė siekia išvengti bankroto“. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nutraukdamas antrąją „Plienas“ restruktūrizavimo bylą konstatavo, jog UAB „Plienas“ nevykdo jokios veiklos, išskyrus turimo turto pardavimą ir jo administravimą, taip pat pažymėjo, kad per visą ketverių metų restruktūrizavimo laikotarpį įmonė įvykdė mažiau nei pusę viso restruktūrizavimo plano.
18. Įvertinęs UAB „Plienas“ restruktūrizavimo teisminius procesus bei faktines, bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Plienas“ finansiniai sunkumai ir negalėjimas tinkamai vykdyti savo prievolių prasidėjo vėliausiai jau nuo 2010 metų. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Plienas“ nuo 2010 metų yra nutraukusi savo pagrindinę veiklą – gyvenamųjų namų statybą, taigi, be parduodamo pastatyto, turimo savo turto UAB „Plienas“ daug metų nebevykdo veiklos, generuojančios statybos sektoriaus veiklos pelną.
19. Iš UAB „Plienas“ balansų teismas nustatė, kad UAB „Plienas“ jau nuo 2009 m. veikė nuostolingai, iš viso patyrė – 7 835 030 Eur nuostolių. Pagal į bankroto bylą pateiktus balansus UAB „Plienas“ įsipareigojimai, kurie visi 2011 m. tapo pradelsti, visada viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės. Bylos duomenimis per visą ketverių metų restruktūrizavimo laikotarpį (2014–2018 m.) UAB „Plienas“ mokėjo tik pirmosios eilės kreditoriui – hipotekos kreditoriui AB SEB bankui. Tačiau ir su šiuo kreditoriumi UAB „Plienas“ neatsiskaitė taip, kaip buvo numatyta restruktūrizavimo plane, nes iki 2018 m. kovo 4 d. sumokėjo 46,99 proc. AB SEB banko kreditinio reikalavimo.
20. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad UAB „Plienas“ nebeturi nei reikiamų darbuotojų (2013–2015 m. UAB „Plienas“ dirbo tik 7 darbuotojai, 2016–2017 m. dirbo 6 darbuotojai, o nuo 2018 m. spalio 14 d. – 5 darbuotojai), nei jokių techninių priemonių savo tiesioginei veiklai vykdyti (ir nenurodė, kad planuoja turėti). Nuostolingą UAB „Plienas“ veiklą teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB „Plienas“ generalinis direktorius G. B. paaiškindamas, kad „butai parduodami pigesnėmis kainomis“, „butai parduodami nuostolingai“.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Plienas“ finansinę situaciją, atsižvelgęs į UAB „Plienas“ restruktūrizavimo procesus – į tai, kad iki 2013 m. UAB „Plienas“ teismų sprendimais nepripažinta nemokia; bei į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi pakeisdamas restruktūrizavimo administratorių bei tvirtindamas restruktūrizavimo planą ir buvo nusprendęs, jog atsakovo restruktūrizavimo planas sudaro galimybes atsakovei pilnai atsiskaityti su kreditoriais per ketverių metų laikotarpį iki 2018 m. kovo 4 d. – padarė išvadą, kad UAB „Plienas“ nemokia laikytina nuo 2014 m. gruodžio 31 d.
22. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog UAB „Plienas“ nuo 2009 m. faktiškai nebevykdė veiklos, nuo 2009 m. dirbo nuostolingai, nors 2013 m. UAB „Plienas“ ir buvo iškelta restruktūrizavimo byla, šios bendrovės vadovas ir (ar) akcininkas, jau žinodamas (-i) 2014 m. UAB „Plienas“ balansą turėjo suvokti, jog UAB „Plienas“ nebegaus reikiamų pajamų, todėl nebegalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Teismas pabrėžė, kad UAB „Plienas“ vadovas ir (ar) akcininkai, žinodamas (-i), kad pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovė yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, o praėjus tam tikram laikotarpiui tai padarė atsakovės restruktūrizavimo administratorius bei kreditorė UAB „Luodė“.
23. Teismas taipogi akcentavo, jog įmonės vadovas, kaip subjektas, pagal pareigas organizuojantis įmonės veiklą, geriausiai žino arba turi žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis, inter alia (be kita ko), kokios jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, todėl jam pirmiausia ir kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jai nebegalint nustatytais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Kita vertus, įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo ir šios pareigos prioritetiškumas neeliminuoja įmonės akcininko (akcininkų) (iki 2016 m. sausio 1 d. ĮBĮ pakeitimo) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, vadovas nesiima tokių veiksmų.
24. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti UAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
25. Skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl kitų tyčinio bankroto pagrindų teismas pažymėjo, jog UAB „Plienas“ akcininkai daugelį metų nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtintos pareigos atkurti nuosavą kapitalą iki įstatymu nustatyto pusės įstatinio kapitalo dydžio. Jeigu įstatinio kapitalo pakankamumo sumažėjimo padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau nei UAB „Plienas“ vadovas, nei akcininkai nurodytų imperatyvių ABĮ reikalavimų nevykdė ir tuo iš esmės pažeidė teisėtus kreditorių interesus.
26. Be to, teismas nustatė, kad UAB „Plienas“ ir AB SEB banko 2005 m. gegužės 25 d. kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 15 ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. kreditavimo sutarties sąlygose susitarta, kad kredito gavėjo (UAB „Plienas“) vieno kalendorinio mėnesio administracinės išlaidos nuo šios sutarties pakeitimo pasirašymo iki 2010 m. rugsėjo 1 d. bus ne didesnės nei 100 000 Lt per mėnesį (28 962 Eur per mėnesį arba 347 544 Eur per metus), o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. bus ne didesnės nei 80 000 Lt per mėnesį (23 169,60 Eur per mėnesį arba 278 028 Eur per metus). Teismas nustatė, kad, jog 2009 metų UAB „Plienas“ administracinės sąnaudos buvo 5 512 35 Lt (1 596 487 Eur) ir viršijo AB SEB banko kreditavimo sutartyse nustatytą dydį; vėliau 2012–2019 metų laikotarpiu administracinės sąnaudos taipogi visą laiką viršijo banko kreditavimo sutartyse nustatytą dydį. Teismo vertinimu, šie faktai įrodo, kad UAB „Plienas“ administracinės sąnaudos (visa veikla) buvo dengiamos išimtinai kreditorių lėšomis, UAB „Plienas“ akcininkai ir vadovas nuolatos pažeidinėjo kredito sutarties sąlygas, valdė įmonę neūkiškai, nuostolingai ir ekonomiškai nenaudingai įmonei bei išleisdavo kreditorių lėšas, kurios galėjo būti panaudotos kreditoriams.
27. Įvertinęs MB „Uderna“ prašyme nurodytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, 2013 m. spalio 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, aplinkybes susijusias skolų už Darbo partijos Klaipėdos filialo kapitalinio remonto darbus nurašymu, taip pat UAB „Betono technologijos“ skolų nurašymą ir 2019 m. sausio 24 d., likus mėnesiui iki pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo, akcininkų priimtą sprendimą nurašyti kitas didelės vertės skolas, , teismas padarė išvadą, kad įvardyti sandoriai bei akcininkų sprendimai UAB „Plienas“ buvo 13 metų laikotarpiui UAB „Plienas“ akcininkei suteiktą paskolą be palūkanų padarė išvadą, kad visi šie sandoriai UAB „Plienas“ buvo ekonomiškai nenaudingi. Teismo vertinimu, UAB „Plienas“ ekonomiškai nenaudingi sprendimai ir UAB „Plienas“ veiklos organizavimas taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, iš esmės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.
28. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. gegužės 29 d. atliko UAB „Plienas“ operatyvų patikrinimą ir surašė Operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nurodė, jog UAB „Plienas“ nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. sausio 16 d. padengė AB SEB banko 1 600 000 Eur reikalavimą ir 147 959,30 Eur atsikaitė su kitais kreditoriais; nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. kovo 31 d. įmonė padengė AB SEB banko 1 680 000 Eur reikalavimą ir 40.233,79 Eur suma atsiskaitė su kitais kreditoriais. Aptariamoje pažymoje nustatyta, kad UAB „Plienas“ pažeidė įstatyme įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą – darbuotojams ir kitiems kreditoriams teikė pirmenybę prieš kreditorę Valstybinę mokesčių inspekciją. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokia Valstybinės mokesčių inspekcijos išvada.
29. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje preziumuojama tyčinio bankroto sąlyga – bankrotas yra tyčinis jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo.
30. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad UAB „Plienas“ akcininkų argumentai, kad kai kurie sandoriai sudaryti su kreditorių komiteto sutikimu, teismo leidimu teisinio vertinimo nekeičia. Būtent įmonės vadovas (akcininkai) geriausiai žino įmonės finansinę situaciją, o kreditorių komiteto įtikinimas dėl sandorių sudarymo neeliminuoja (nepanaikina) įmonės vadovo (akcininkų) pareigų elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, veikti išimtinai juridinio asmens interesais, o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę . Atitinkamai, įmonės akcininkai privalo elgtis protingai, sąžiningai ir tinkamai, o šią pareigą pažeidę – turi atsakyti. Teismas, restruktūrizavimo metu leidęs sudaryti tam tikrus sandorius, tikrino jų tinkamumą procedūriniu atžvilgiu restruktūrizavimo normų kontekste, tačiau iki galo netikrino bei nenustatinėjo jų ekonominio naudingumo, nes pirmiausia ši pareiga nustatoma įmonės vadovui (akcininkui).
31. Be to, teismas konstatavo, kad ĮBĮ nėra įtvirtinto reikalavimo nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
32. Tretieji asmenys G. B. ir B. B. atskiruoju skundu prašė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės – prašymą dėl UAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Šis atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
32.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Plienas“ nemokumo momento nustatymą grindė argumentu, kad UAB „Plienas“ po restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebevykdė veiklos, kadangi tokį argumentą paneigia į bylą pateiktas restruktūrizavimo planas – byloje niekas neginčijo, kad UAB „Plienas“ turto pardavimo veikla buvo vykdoma.
32.2. Turtas gali būti parduotas už objektyviai esamą rinkos kainą, kuri mažai priklauso nuo bendrovės valdymo organų veiklos – pakitus rinkos kainoms dėl pigiau už savikainą parduodamo turto susidarantis nuostolis nereiškia, kad įmonė veikia neefektyviai.
32.3. Teismas konstatavęs, kad UAB „Plienas“ turi būti laikoma nemokia nuo 2014 m. gruodžio 31 d. nenurodė ir netyrė, kuriuo metu restruktūrizavimo planas tapo nevykdomas ir kiek laiko jis buvo vykdomas tinkamai.
32.4. Teismo teiginys, kad UAB „Plienas“ restruktūrizavimo metu nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams yra klaidingas – restruktūrizavimo metu UAB „Plienas“ vykdė atsiskaitymus su pagrindiniu kreditoriumi AB SEB banku, o kitiems kreditoriams mokėjimai buvo numatyti paskutiniais restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metais.
32.5. Teismas išvados dėl nemokumo momento nepagrindė, todėl ją padarė savavališkai, nesiremdamas jokiais tinkamais ir su šia išvada susietais įrodymais – UAB „Plienas“ nemokumas paaiškėjo 2018 m. spalio mėnesį ar anksčiausiai 2018 m. liepos mėnesį.
32.6. Netinkamai nustatęs nemokumo momentą teismas nepagrįstai tokia aplinkybe rėmėsi spręsdamas dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
32.7. Didžioji dalis teismo kaip ekonomiškai nenaudingų nurodytų sandorių sudaryti esant kreditorių komiteto pritarimui.
32.8. Įvertindamas sandorius kaip ekonomiškai nenaudingus teismas netyrė, kokia sandorių reikšmė ir įtaka UAB „Plienas“ nemokumui.
32.9. Nesant dviejų iš trijų ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytų tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygų (pareigos inicijuoti bankroto procesą pažeidimo ir darbo užmokesčio darbuotojams nemokėjimas 3 mėnesius), nėra jokios prasmės tirti atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo.
32.10. Nustačius, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės be reikšmingų sąnaudų gali būti apgintos kitais būdais, nėra pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto.
32.11. Teismas pasisakęs dėl UAB „Plienas“ įstatinio kapitalo nesuformavimo, nepaaiškino, kokią reikšmę tokios aplinkybės turi klausimo dėl tyčinio bankroto išsprendimui.
33. Pareiškėja MB „Uderna“ atsiliepimu į trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šis MB „Uderna“ atsiliepimas motyvuojamas tokiais esminiais atsikirtimais:
33.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, motyvuota ir teisėta, joje pilnai atskleista bylos esmė ir nustatytos tyčinio bankroto priežastys.
33.2. Atskiruoju skundu nepaneigtos rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės, kad UAB „Plienas“ tapo faktiškai nemoki pagal ĮBĮ nuostatas dar iki antrosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kad UAB „Plienas“ nebevykdė pagrindinės įstatuose apibrėžtos veiklos, kad visa UAB „Plienas“ veikla apsiribojo tik bankui įkeisto turto pardavimu ir ilguoju periodu kūrė tik nuostolius.
33.3. Tretieji asmenys atskirajame skunde nutylėjo, kad antroji UAB „Plienas“ restruktūrizavimo byla iškelta teismui pateikus neteisingus duomenis apie bendrovės turto vertę ir vienašališkai restruktūrizavimo plane nustačius, kad banko reikalavimų dalis (6,484 mln.) yra už restruktūrizavimo plano ribų, nenumatant jokių šaltinių iš kurių šis reikalavimas bus dengiamas.
33.4. Net jei UAB „Plienas“ nemokumo momentas būtų nustatytas, kaip nurodyta atskirajame skunde – 2018 m. birželio mėnesį – atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla iškelta 2020 m. kovo 10 d., UAB „Plienas“ vadovas vis tiek pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
33.5. Atskirajame skunde teigiama, kad didžioji dalis teismo nurodytų sandorių sudaryti esant kreditorių komiteto pritarimui, tačiau nutylimos MB „Uderna“ įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad UAB „Plienas“ vadovas galimai paveikė pagrindinio kreditoriaus banko darbuotoją, o dėl šių galimų korupcinių ryšių banko politika buvo radikaliai pakeista UAB „Plienas“ vadovui naudinga kryptimi.
33.6. ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos tyčinio bankroto preziumavimo sąlygos yra atskiros ir viena su kita niekaip nesusijusio.
33.7. Apskųstoje nutartyje teismas išdėstė motyvus dėl įstatinio kapitalo neatkūrimo, kurie atskirajame skunde nepaneigti.
34. Trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimu į trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti UAB „Ladavas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šis UAB „Ladavas“ atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais motyvais:
34.1. Tretieji asmenys G. B. ir B. B. byloje neteikė jokių įrodymų ar paaiškinimų dėl prašymo UAB „Plienas“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir tik bylą antrą kartą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pateikė atskirąjį skundą – toks elgesys negali būti laikomas sąžiningu.
34.2. Atskirojo skundo argumentus dėl veiklos vykdymo paneigia tai, kad pirminiame UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plane ši bendrovė apibūdinta kaip vykdanti (o ne vykdžiusi) veiklą statybos, projektų valdymo ir projektavimo srityse, bet ne nekilnojamojo turto pardavimo srityje.
34.3. UAB „Plienas“ restruktūrizavimo planą vykdė tik pirmaisiais metais, o kreditorių reikalavimų suma 2015 m. sausio 1 d. duomenimis ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo, todėl teiginiai dėl UAB „Plienas“ galimo nemokumo atsiradimo tik 2018–2019 m. atmestini.
34.4. Atskiruoju skundu niekaip nepaneigtas teismo nustatytas sandorių neekonomiškumas, be to nepaaiškinta, kaip sąžiningas bendrovės valdymas koreliuoja su turto pardavimu savo sutuoktinei.
34.5. Atskirasis skundas nepaneigia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos teisės nebuvo pažeistos, tai yra kad nebuvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas.
35. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu prašė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl tyčinio bankroto grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atmetus primą reikalavimą AB SEB bankas prašė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį iš motyvuojamosios dalies pašalinant 64 punkto motyvus, jog „byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimas pasibaigė 2018 m. kovo 4 d., plano pakeitimai nebuvo patvirtinti, todėl nuo šio momento įmonė neturėjo teisės dengti AB SEB banko reikalavimų pagal restruktūrizavimo planą. <...> Teismo vertinimu, minėti mokėjimai bankui buvo atlikti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką <..> suteikdama pirmenybę ir atlikdama mokėjimus kreditoriui AB SEB bankui“. AB SEB banko atskirasis skundas motyvuojamas šiais esminiais argumentais:
35.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai, neišsamiai įvertino faktinę situaciją ir be pagrindo UAB „Plienas“ nemokumo momentą nustatė nuo 2014 m. gruodžio 31 d.
35.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pripažino UAB „Plienas“ veiklos susiaurėjimą tolimesniu veiklos vykdymu, nepriklausomai nuo to, kad šioje įmonėje sumažėjo darbuotojų, įmonė nebevykdė statybinės veiklos, o užsiėmė tik pastatyto turto realizavimu.
35.3. Teismas konstatuodamas pažeidimą dėl mokėjimų bankui visiškai nepateikė jokių argumentų galinčių paneigti banko teisę gauti pinigines lėšas vadovaujantis UAB „Plienas“ ir AB SEB banko 2011 m. vasario 10 d. sudaryta tikslinio deponavimo sutartimi ir Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimų susitarimų įstatymu (toliau – FUSĮ).
35.4. Įvykius priverstinio vykdymo įvykiui, finansinio užstato turėtojas gali vienašališkai, nedelsdamas, be papildomų administracinių priemonių realizuoti jam patikėtą užstatą finansinio užtikrinimo susitarime numatytais terminais ir sąlygomis, neatsižvelgdamas į pradėtas užstato davėjo restruktūrizavimo procedūras ir nepaisydamas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) įtvirtinto draudimo restruktūrizuojamai įmonei vykdyti kokias nors finansines prievoles.
35.5. Teismas iš esmės nevertino Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos turinio, perrašė jos turinį, nepasisakydamas dėl jo teisingumo bei nevertindamas kitų bylos įrodymų kontekste.
35.6. Teismas paneigė banko teisę dengti įsiskolinimą tiek pagal FUSĮ nuostatas, tiek kaip hipotekos kreditoriaus, tačiau teisinių argumentų tokioms išvadoms nepateikė ir pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
35.7. Nėra pagrindo teigti, kad teismas restruktūrizavimo procese vykdo tik procedūrinę patikrą.
35.8. Teismas nemažai sandorių pripažino UAB „Plienas“ ekonomiškai nenaudingais, tačiau nutartyje padarytos išvados kelia pagrįstų abejonių dėl tinkamo įrodymų tyrimo tokių išvadų priėmimui.
35.9. Vertindamas sandorius teismas paneigė kreditorių susirinkimų sprendimus ir teismo nutarčių restruktūrizavimo procese teisėtumą.
36. Pareiškėja MB „Uderna“ atsiliepimu į trečiojo asmens AB SEB bankas atskirąjį skundą prašė skundą palikti nenagrinėtu, o tuo atveju jei skundas būtų nagrinėjamas – skundą atmesti. Šis MB „Uderna“ atsiliepimas motyvuojamas tokiais esminiais argumentais:
36.1. AB SEB bankas nepagrįstai savo atskirajame skunde save vadina trečiuoju asmeniu – byloje nėra jokios nutarties dėl AB SEB banko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, AB SEB bankas taip pat nėra pateikęs prašymo dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, todėl neturi teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties.
36.2. AB SEB bankas yra BUAB „Plienas“ kreditorius, todėl kaip ir pareiškėja MB „Uderna“ byloje turėtų būti toje pačioje pusėje, tačiau AB SEB bankas pažeisdamas įstatymo normas veikia procese prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja interesus.
36.3. Hipotekos kreditoriui AB SEB bankui yra taikomi itin aukšti profesionalumo, padorumo ir sąžiningumo kriterijai, kurių BUAB „Plienas“ atžvilgiu jis akivaizdžiai nesilaikė.
36.4. AB SEB banko pozicija UAB „Plienas“ restruktūrizavimo byloje kardinaliai pasikeitė, kai banką pradėjo atstovauti jo buvusi darbuotoja, turinti ryšių su UAB „Plienas“ vadovu.
36.5. Dėl galimų korupcinių ryšių AB SEB bankas priėmė daug tiek bankui, tiek kitiems kreditoriams nenaudingų sprendimų, taip pat tapo itin pasyviu ir neveikliu restruktūrizavimo procese, elgėsi itin aplaidžiai, neatsakingai bei nesąžiningai BUAB „Plienas“ ir kitų kreditorių atžvilgiu.
36.6. AB SEB bankui, kaip profesionaliam investuotojui, jau tvirtinant restruktūrizavimo planą turėjo būti aišku ir suprantama, kad UAB „Plienas“ neturi pakankami turto visam banko reikalavimui padengti ir yra absoliučia nepajėgi padengti visų savo įsipareigojimų.
36.7. AB SEB bankas susiaurina bylos medžiagos vertinimo ribas ir nutyli, kad UAB „Plienas“ su AB SEB banko sutikimu, pažeisdama teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei ĮRĮ draudimus atliko itin didelio masto UAB „Plienas“ bei VLPFK užskaitą bankui įkeistu turtu, dėl kurios VLPFK reikalavimas sumažintas 3 742 266,58 Eur suma, tačiau hipotekos kreditoriaus reikalavimas nebuvo sumažintas.
37. Trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimu į trečiojo asmens AB SEB banko atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti UAB „Ladavas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šis UAB „Ladavas“ atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais motyvais:
37.1. Bankroto bylose ypatingai svarbu laikytis operatyvumo principo, tuo tarpu grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nebūtų išnagrinėta pakankamai operatyviai.
37.2. Nepagrįstas AB SEB banko argumentas, kad restruktūrizavimo proceso metu teismas, patvirtindamas restruktūrizavimo planą, tuo pačiu patvirtino ir kiekvieno šio plano vykdymo eigoje sudaryto sandorio ekonominį naudingumą.
37.3. Ne restruktūrizavimo procesą prižiūrinčių teismų pareiga yra išsamiai nagrinėti ir vertinti restruktūrizavimo metu sudarytus sandorius ekonomiškumo aspektu, tačiau tokia pareiga kylą teismui, nagrinėjančiam tyčinio bankroto bylą.
37.4. Teismas UAB „Plienas“ nustatytą nemokumo momentą 2014 m. gruodžio 31 d. labai aiškiai ir suprantamai apskųstoje nutartyje pagrindė.
37.5. AB SEB bankas nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Plienas“ tapo nemoki po to, kai buvo iškelta jos restruktūrizavimo byla.
37.6. AB SEB bankas tikslinio deponavimo sutarties į bylą nepateikė, todėl nėra aišku, kodėl remiasi šia sutartimi.
37.7. UAB „Plienas“ mokėjimai AB SEB bankui atlikti pažeidžiant FUSĮ nuostatas, be to, AB SEB bankas niekada neginčijo Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, kurioje konstatuotas mokėjimų eiliškumo pažeidimas.
38. BUAB „Plienas“ atsiliepimu į trečiųjų asmenų atskiruosius skundus su skundais sutiko, prašė juos tenkinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. BUAB „Plienas“ atsiliepimas motyvuojamas tokiais esminiais argumentais:
38.1. Apskųsta nutartimi teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė teisiškai nepagrįstas ir absoliučia nemotyvuotas išvadas, taikė neaktualią teismų praktiką, taip pat apskųsta nutartis vertintina kaip prieštaraujanti teismų sprendimų privalomumo principui ir neatitinkanti res judicata (galutinis sprendimas) principo esmės.
38.2. Restruktūrizavimo bylą prižiūrėjęs teismas tiek 2015 m., tiek 2016 m. atiko UAB „Plienas“ mokumo atkūrimo ir kreditorių interesų užtikrinimo kontrolę bei nenustatė nei kreditorių teisių pažeidimų, nei UAB „Plienas“ nemokumo.
38.3. Teismas apskųsta nutartimi konstatavęs, kad esą UAB „Plienas“ nemokia laikytina nuo 2014 m. gruodžio 31 d., neišsamiai ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei šalių paaiškinimus.
38.4. Neteisingai nustačius UAB „Plienas“ nemokumo momentą, nepagrįstai konstatuotas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas.
38.5. AB SEB bankas turėjo teisę gauti lėšas iš UAB „Plienas“, kurios gautos realizavus bankui įkeistą turtą, vadovaujantis tikslinio deponavimo sutarties sąlygomis bei FUSĮ nuostatomis, todėl mokėjimai nėra kvalifikuotini kaip mokėjimų eiliškumo pažeidimas ir nesudaro tyčinio bankroto pagrindo.
38.6. Nekilnojamas turtas įsigytas iki ekonominės krizės prarado savo vertę, todėl aritmetinis kainų palyginimas nesudaro pagrindo teigti, kad teismo nurodyt nekilnojamojo turto sandoriai buvo nuostolingi.
38.7. Ne vienas kreditorius neskundė kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų dėll turto pardavimo minimalių kainų nustatymo.
38.8. Nurašymo aktų sudarymo metu egzistavo teisiniai pagrindai sudaryti skolų nurašymus – įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais netenkinti piniginio pobūdžio reikalavimai, skolininkams iškeltos bankroto bylos arba skolininkų išregistravimas iš Juridinių asmenų registro, todėl teismas tokius skolų nurašymus nepagrįstai kvalifikavo kaip ekonomiškai nenaudingus.
39. 2022 m. liepos 14 d. apeliacinės instancijos teisme gautas MB „Uderna“ pareiškimas, kuriame pažymėta, kad atsiliepimo į AB SEB banko atskirąjį skundą pateikimo terminas pasibaigė 2022 m. birželio 27 d., tačiau BUAB „Plienas“ atsiliepimas pateiktas 2022 m. liepos 1 d. MB „Uderna“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsiliepimą, pateiktą praleidus įstatyme numatytą terminą, taip pat pasirašytą advokato, kurio atstovavimą patvirtinantys dokumentai į bylą nepateikti.
40. 2022 m. liepos 18 d. Apeliaciniame teisme gautas UAB „Ladavas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų kartu su prašymą pagrindžiančiais dokumentais.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
Dėl BUAB „Plienas“ atsiliepimo priėmimo
42. Trečiasis asmuo MB „Uderna“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė BUAB „Plienas“ atsiliepimą į AB SEB banko atskirąjį skundą. MB „Uderna“ nuomone, BUAB „Plienas“ praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip pat nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsiliepimą pateikęs advokatas turi teisę atstovauti BUAB „Plienas“ (pateiktoje atstovavimo sutartyje suteiktas tik įgaliojimas pateikti atsiliepimą į prašymą dėl bankroto pripažinimu tyčiniu).
43. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB SEB banko atskirasis skundas priimtas 2022 m. birželio 16 d. pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija. Trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirasis skundas, pašalinus trūkumus priimtas 2022 m. birželio 21 d. pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija.
44. JANĮ 31 straipsnio 5 dalis numato, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikti per 10 dienų nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis AB SEB banko atskirasis skundas BUAB „Plienas“ elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiųstas 2022 m. birželio 16 d., o trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirasis skundas elektroninėmis ryšių priemonėmis BUAB „Plienas“ išsiųstas 2022 m. birželio 21 d. BUAB „Plienas“ atsiliepimas į abu atskiruosius skundus užregistruotas 2022 m. liepos 1 d.
45. Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, sutiktina su MB „Uderna“ pozicija, kad BUAB „Plienas“ atsiliepimo į AB SEB bankas atskirąjį skundą pateikimo terminas suėjo 2022 m. birželio 27 d. Kita vertus, šiuo atveju esminė aplinkybė, kad terminas BUAB „Plienas“ atsiliepimui į trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirąjį skundą pateikti suėjo 2022 m. liepos 1 d. Susipažinus su BUAB „Plienas“ atsiliepimu matyti, kad jį sudaro vientisas dokumentas – nėra aiškiai išskirti argumentai, kuriais atsiliepiama į konkretaus trečiojo asmens skundą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą.
46. Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Nagrinėjamu atveju į byla yra pateikta BUAB „Plienas“ nemokumo administratorės ir advokato 2022 m. sausio 6 d. sudaryta atstovavimo sutartis. Šia atstovavimo sutartimi advokatui pavesta parengti atsiliepimą į MB „Uderna“ prašymą dėl UAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. eB2-391-642/2022, taip pat atstovauti kliento BUAB „Plienas“ interesams visų instancijų teismuose ir gauti bet kokius su šiuo pavedimu susijusius dokumentus, taip pat pasirašyti ir pateikti teismui visus su pavedimu susijusius dokumentus. Tokia sutartimi suteiktas įgaliojimas atlikti konkretų veiksmą (parengti atsiliepimą į konkretų prašymą), tačiau taip pat ir įgaliojimas atstovauti BUAB „Plienas“ interesams visų instancijų teismuose. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesinių dokumentų rengimas, teisinių konsultacijų teikimas patenka į atstovavimo sąvoką, (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2022). Vadinasi, šiuo atveju atsiliepimas į atskiruosius skundus yra parengtas ir pateiktas advokato, įgalioto atstovauti BUAB „Plienas“ be kita ko ir apeliacinės instancijos teisme.
47. Remiantis tuo, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teisme BUAB „Plienas“ atsiliepimas į atskiruosius skundus priimtas pagrįstai.
Dėl BUAB „Plienas“ nemokumo momento
48. Trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskiruoju skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apskųstoje nutartyje nustatytu UAB „Plienas“ nemokumo momentu 2014 m. gruodžio 31 d. Trečiųjų asmenų G. B. ir B. B., UAB „Plienas“ nemokumo momentu turi būti laikomas momentas, kai tapo akivaizdu, kad restruktūrizavimo planas per nustatytą ketverių metų terminą negali būti įvykdytas, todėl UAB „Plienas“ nemokia tapo tik 2018 m. spalio mėnesį.
49. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2020 iškeldamas UAB „Plienas“ bankroto bylą konstatavo, kad UAB „Plienas“ jau 2018 m. buvo nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-559-241/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą konstatavęs, kad ginčo dėl UAB „Plienas“ nemokumo (pirmosios instancijos teismo nustatytos UAB „Plienas“ turto vertės ir pradelstų įsiskolinimų dydžio) nėra. Nagrinėjamoje byloje dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad nurodytomis nutartimis iškeliant UAB „Plienas“ bankroto bylą nebuvo nustatytas tikslus bendrovės tapimo nemokia momentas, o bylą dėl tyčinio bankroto nagrinėjantis teismas turi tirti bankrutavusios bendrovės pradelstus įsipareigojimus, bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų kilmę ir atsiradimo momentą, atsiskaitymo terminus, jų įvykdymo datas, pasisakyti dėl pareiškėjos argumentų, kuriais įrodinėjamas gerokai ankstesnis nemokumo momentas.
50. ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
51. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išanalizavęs į bylą pateiktus balansus nustatė, kad UAB „Plienas“ 2009–2020 metų laikotarpiu veikė nuostolingai (pelnas gautas tik 2012 m.) ir iš viso per aptariamą laikotarpį patyrė 7 835 030 Eur dydžio nuostolius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Plienas“ įsipareigojimai (visi 2011 m. tapę pradelstais) visada viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės, o nuo 2012 m. iki 2019 m. UAB „Plienas“ turto ir įsipareigojimų santykis kasmet didėjo bei padidėjo nuo 90,47 proc. iki 107,06 proc. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių tretieji asmenys G. B. ir B. B. atskirajame skunde neginčijo.
52. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-910-513/2013 iškeldamas UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą padarė išvadą, kad įmonė restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turi pakankamai turto ir lėšų, yra moki, nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas, nauji investuotojai ir realūs įgyvendinami projektai leidžia manyti, kad per restruktūrizavimo laiką UAB „Plienas“ galės grąžinti skolas, atkurti mokumą ir realizuoti projektą „Gandrališkės“ iki galo, todėl, teismo nuomone, prioritetas turi būti suteikiamas įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013 Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas atmetė atskirųjų skundų argumentus, kad UAB „Plienas“ restruktūrizavimo byla negali būti keliama dėl šios bendrovės nemokumo, pabrėžęs, kad atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą dėl juridinio asmens nemokumo galima, tik tuomet, kai iš teismui pateiktų duomenų akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nustatė, kad pagal pateiktą audito ataskaitą UAB „Plienas“ nutarties priėmimo metu turi apie 120,6 mln. Litų rinkos verte įvertinto turto (įskaitant 1,86 mln. Lt žemės nuomos teisę), o pradelsti ir nepradelsti kreditoriniai reikalavimai sudaro 112,19 mln. Lt (iš jų pradelsti AB SEB bankui 77,39 mln. Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai 1,6 mln. Lt, tiekėjams ir rangovams – 4,1 mln. Lt) iš viso pradelstų reikalavimų suma sudaro 83,09 mln. Lt. Iš aptartų duomenų matyti, kad spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas iš esmės vertino UAB „Plienas“ 2012 m. finansinius duomenis. Kaip jau minėta šios nutarties 51 punkte, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje taip pat nustatė, kad 2012 m. UAB „Plienas“ veikė pelningai.
53. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. ĮRĮ nuostatos nenumato, kad teismas turėtų vertinti restruktūrizuojamo juridinio asmens galimai atsiradusį šio juridinio asmens nemokumą kitoje restruktūrizavimo proceso stadijoje. Tai reiškia, kad įstatymas nenustato apribojimų, jog restruktūrizavimo bylos metu (išskyros jos iškėlimo momentą) restruktūrizuojamas juridinis asmuo nebūtų nemokus. Dėl nurodytos priežasties vien ta aplinkybė, kad teisme yra nagrinėjama restruktūrizavimo byla pati savaime nelemia, kad šios bylos nagrinėjimo metu restruktūrizuojamas juridinis asmuo negalėjo tapti nemokiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo sutikti su trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirojo skundo argumentais – pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Plienas“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę UAB „Plienas“ turimo turto vertės, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo momentu UAB „Plienas“ buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą
54. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu egzistuoja požymis, dėl kurio kilo bankrotas – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
55. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 20 punktą).
56. Be to, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, nes ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė, išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019 31 punktą ir jame nurodytą praktiką).
57. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Nurodytas reguliavimas lemia, kad UAB „Plienas“ vadovas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo tik tuomet, kai buvo nutraukta UAB „Plienas“ restruktūrizavimo byla. Iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad UAB „Plienas“ restruktūrizavimo byla nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-76-513/2018, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi 2019 m. sausio 17 d. įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, atsirado teisinės sąlygos bankroto bylos iškėlimui.
58. Trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirajame skunde laikomasi pozicijos, kad UAB „Plienas“ vadovo nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti pripažintas tyčiniu vien dėl tos aplinkybės, kad po UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo trečią kartą buvo kreiptasi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Su tokia trečiųjų asmenų pozicija nėra pagrindo sutikti.
59. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad pakartotinis kreipimasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-41-180/2018). Kaip nurodyta šios nutarties 51 punkte, byloje nustatyta, kad UAB „Plienas“ finansinė padėtis nuo 2013 m. iki 2019 m. tik blogėjo, o pradelsti įsipareigojimai 2019 m. apskritai viršijo visą UAB „Plienas“ turimo turto vertę. Byloje taip pat nustatyta, kad iš esmės viso restruktūrizavimo laikotarpio metu UAB „Plienas“ buvo nemoki. Nurodytos aplinkybės – ilgas nemokumo laikotarpis, restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu bendrovės finansinės padėties blogėjimas, o ne gerėjimas – leidžia daryti išvadą, kad UAB „Plienas“ vadovas negalėjo aiškiai nesuvokti, kad UAB „Plienas“ yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto.
60. Padarius išvadą, kad UAB „Plienas“ vadovas nuo 2019 m. sausio 17 d. sąmoningai nesikreipė dėl UAB „Plienas“ bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Plienas“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą
61. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu jeigu yra požymių, jog bankrotas kilo dėl to, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
62. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017 24 punktas ir jame nurodyta praktika).
63. Trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sandorius pripažino ekonomiškai nenaudingais vien dėl to, kad jie sudaryti dėl turto, parduoto mažesne kaina, negu šis turtas buvo įsigytas. Tretieji asmenys G. B. ir B. B. pažymėjo, kad UAB „Plienas“ restruktūrizavimo byla iškelta dėl 2008–2009 metais kilusios ekonominės krizės, dėl kurios krito nekilnojamojo turto kainos. Be to, tretieji asmenys pabrėžė, kad įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tik kai įmonės vadovas restruktūrizavimo metu veikė ne pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą, priešingai kreditorių valiai ir jų interesams, nepaisydamas restruktūrizavimo administratoriaus nurodymų ar nuslėpdamas informaciją ir tokiais veiksmais sąmoningai mažindamas įmonės mokumą.
64. Nutraukdamas UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-76-513/2018 konstatavo, kad per ketverius UAB „Plienas“ restruktūrizavimo metus buvo įvykdyta mažiau nei pusė restruktūrizavimo plano, tai yra padengta tik 46,99 procento plane numatytų padengti kreditorių reikalavimų. Vadinasi, priešingai nei teigia tretieji asmenys G. B. ir B. B. UAB „Plienas“ restruktūrizavimo planas nebuvo
65. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir jo perleidimo kainų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apskųstoje nutartyje teismas vertino 2004–2006 m. įsigytą nekilnojamąjį turtą, kuris parduotas 2015 m., tai yra po ekonominės krizės praėjus 6 mėtų laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Plienas“ nekilnojamojo turto įsigijimo kaina ir perleidimo kaina skiriasi keliais kartais – pavyzdžiui, žemės sklypas, esantis Klaipėdos rajone, Karklėje, Krikštų g. 2, UAB „Plienas“ įsigytas už 306 997,22 Eur (1 060 000 Lt), o parduotas už 34 800 Eur, kas sudaro beveik 9 kartų kainų skirtumą. Taip pat pastebėtina, kad atskiruoju skundu tretieji asmenys neteigė, kad pirmosios instancijos teismo vertintas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už adekvačią, rinkos kainą atitinkančią sumą. Nustačius, kad turto perleidimo ir įsigijimo kainą skiriasi keliais kartais, tokie sandoriai teismo gali būti vertinimai tik ekonomiškai nenaudingi UAB „Plienas“.
66. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgus į per ketverių metų laikotarpį įgyvendintą UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano dalį, į UAB „Plienas“ ekonomiškai nuostolingų sandorių kiekį bei dėl sandorių prarasto turto dydį (pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą), taip pat į byloje nustatyta UAB „Plienas“ finansinės padėties blogėjimą restruktūrizavimo proceso metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą
67. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
68. Tretieji asmenys G. B. ir B. B. atskirajame skunde išdėstė poziciją, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies prezumpcijai taikyti turi būti nustatytos visos trys sąlygos – mokėjimų eiliškumo pažeidimas, daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis bei bendrovės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad UAB „Plienas“ pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Plienas“ bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas taipogi vertino, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Byloje nenustatyta, kad UAB „Plienas“ darbuotojams darbo užmokestis būtų nemokėtas ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.
69. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesant nemokios įmonės skolų darbuotojams, vien faktinių aplinkybių, kad įmonės vadovas nedelsdamas nesikreipė dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir kad įmonei atsiskaitant su kreditoriais buvo pažeista įstatymu nustatyta atsiskaitymo tvarka, nustatymas tyčinio bankroto nepreziumuoja (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Dėl to teismas, nustatęs, kad įmonės vadovas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turėtų atsižvelgti ir vertinti įmonės nemokumo mastą ir trukmę iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, taip pat atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo mastą, vadovo veiksmus įmonei tapus nemokiai, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo priežastis ir vadovo, kuris veikė pažeisdamas įstatymų reikalavimus, siekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018 22 punktas).
70. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties 32 punktas ir jame nurodyta praktika).
71. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis).
72. Pirmosios instancijos teismas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „Plienas“ 2019 m. gegužės 29 d. operatyvaus patikrinimo pažymos nustatė, kad UAB „Plienas“ nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. sausio 16 d, padengė AB SEB banko 1 680 000 Eur reikalavimą ir atsiskaitė 147 959,30 Eur suma su kitais kreditoriais; nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. kovo 31 d. UAB „Plienas“ padengė 1 680 000 Eur AB SEB bankas reikalavimą ir 40 233,79 Eur suma atsiskaitė su kitais kreditoriais. Minėtoje pažymoje Valstybinė mokesčių inspekcija nurodytus mokėjimus įvertino kaip CK 6.9301 straipsnio 1 dalies pažeidimą, tai yra kad UAB „Plienas“ teikė pirmenybę išmokėdama darbo užmokestį ir atsiskaitydama su kitais kreditoriais, o ne Valstybine mokesčių inspekcija.
73. Tretieji asmenys G. B. ir B. B. atskiruoju skundu neginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos aplinkybės, kad UAB „Plienas“ teikė pirmenybę išmokėdama darbo užmokestį ir atsiskaitydama su kitais kreditoriais, tačiau ginčija, kad mokėjimai atlikti AB SEB bankui buvo atlikti pagal 2011 m. vasario 10 d. tikslinio deponavimo sutarties sąlygas, o šiems mokėjimams taikytino FUSĮ, bet ne CK 6.9301 straipsnio nuostatos.
74. FUSĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad šis įstatymas reglamentuoja finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus ir jų vykdymo ypatumus. Pagal FUSĮ 2 straipsnio 2 dalies 10 punktą finansinio užtikrinimo susitarimas – finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimas arba finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimas, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra sudarytas kaip atskiras susitarimas ar yra pagrindinės (dėl bendrųjų principų) sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis, o finansinio užtikrinimo susitarime turi būti nurodomi užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai. CK 4.198 straipsnyje yra apibrėžta įkeitimo sąvoka. CK 4.221 straipsnis nustato kreditoriaus reikalavimų iš įkeistų lėšų, esančių įkaito davėjo banko sąskaitoje, tenkinimo tvarką. CK 4.198 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad FUSĮ gali nustatyti kitas taisykles, negu nustatyta CK. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad specialūs papildomi reikalavimai finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo šalims ir susitarimo objektui daro šią įkeitimo sutartį specifinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009). Taigi tik nustačius FUSĮ reikalavimus įkeitimo sutartis gali būti kvalifikuojama kaip finansinio užtikrinimo susitarimas.
75. FUSĮ 9 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užstato gavėjas (kreditorius) turi teisę, skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrintų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius. FUSĮ 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad finansinio užtikrinimo susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davėjo ar užstato gavėjo likvidavimo procedūros arba reorganizavimo priemonių taikymo. Nurodytas reguliavimas reiškia, kad kreditoriams pagal finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus yra teikiama pirmenybė prieš kitos kreditorius.
76. Analizuojamu atveju tretieji asmenys G. B. ir B. B. atskirajame skunde (taip pat trečiasis asmuo AB SEB bankas pirmosios instancijos teisme) rėmėsi UAB „Plienas“ ir AB SEB banko 2011 m. vasario 10 d. tikslinio deponavimo sutartimi, tačiau šios sutarties į bylą nepateikė. Tai reiškia, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti minėtos 2011 m. vasario 10 d. tikslinio deponavimo sutarties sąlygas ir nustatyti, ar šis susitarimas atitinka FUSĮ keliamus reikalavimus. Be to, kaip minėta, G. B. ir B. B. atskiruoju skundu neginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytas pažeidimas dėl mokėjimų kitiems kreditoriams (neskaitant AB SEB banko) pažeidžiant Valstybinės mokesčių inspekcijos teises bei teisėtus interesus pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalį.
77. Tretiesiems asmenims nepagrindus savo teiginių dėl mokėjimų AB SEB bankui atlikimo pagal FUSĮ nuostatas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog mokėjimų eiliškumo pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalį pažeidimas po restruktūrizavimo bylos nutraukimo iki bankroto bylos iškėlimo sudaro pagrindą pripažinti UAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu.
Dėl AB SEB banko atskirojo skundo
78. Susipažinus su atskiruoju skundu matyti, kad AB SEB bankas atskirajame skunde nėra pareiškęs reikalavimo dėl ginčo esmės – nei prašo UAB „Plienas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nei prašo atmesti reikalavimą UAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu. Taigi, AB SEB bankas atskiruoju skundu iš esmės skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir siekia arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pašalinti dalį motyvų iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies.
79. Aiškindamas asmens teisę kasacine tvarka skųsti teismo motyvus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę: tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis 1 dalis). Toks kasacinio teismo išaiškinimas analogiškai turi būti taikomas ir vertinant asmens teisę apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021 26 punktas ir jame nurodyta praktika; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-67-241/2021 39 punktas ir jame nurodyta praktika).
80. Nurodytas teismų praktikos išaiškinimas lemia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai atskirai gali būti skundžiami tik išimtinais atvejais – kai skundžiami motyvai daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aptariamu atveju AB SEB bankas atskirajame skunde išdėstė argumentus dėl pirmosios instancijos atlikto įrodymų vertinimo ir pateikė savo nuomonę dėl tyčinio bankroto sąlygų teisinio aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirojo skundo argumentus pasisakė dėl tyčinio bankroto sąlygų bei teisinio pagrindo UAB „Plienas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
81. Atskirajame skunde AB SEB bankas nenurodė, kokias teisines pasekmes AB SEB banko teisėms bei teisėtiems interesams galėtų sukelti skundžiami pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio nuostatas prejuducinę galią turi teismo nustatytos aplinkybės, bet ne tokių aplinkybių teisinis vertinimas. Vadinasi, net jeigu tam tikras faktines aplinkybes, susijusias su AB SEB banku, bendrame UAB „Plienas“ tyčinio bankroto kontekste pirmosios instancijos teismas vertino kitaip nei jas vertina trečiasis asmuo AB SEB bankas, vien tik toks vertinimo skirtingumas nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo atveju AB SEB bankas turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus.
82. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Šiuo atveju nustačius, kad apskųstos nutarties motyvai negali būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas pagal AB SEB bankas atskirąjį skundą nutraukiamas.
Dėl kitų argumentų bei bylos procesinės baigties
83. G. B. ir B. B. atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl UAB „plienas“ įstatinio kapitalo suformavimo, tačiau šiais argumentais nesprendė ginčo – tai yra negrindė išvados dėl tyčinio bankroto. Su tokia trečiųjų asmenų pozicija nėra pagrindo sutikti. Apskųstos nutarties 48 punkte pirmosios instancijos teismas UAB „Plienas“ nuosavo kapitalo dydį vertino bendrame tyčinio bankroto pagrindų kontekste, taip pat padarė išvadą, kad tokiu vadovo bei akcininkų imperatyvių įstatymo reikalavimo nevykdymu buvo pažeisti teisėti kreditorių interesai.
84. Kiti trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
85. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirasis skundas atmetamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis procesas pradėtas pagal AB SEB banko atskirąjį skundą nutraukiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
86. Trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimus į atskiruosius skundus – 1 149,50 Eur už atsiliepimą į AB SEB banko atskirąjį skundą bei 605 Eur už atsiliepimą į trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirąjį skundą.
87. UAB „Ladavas“ išlaidos už atsiliepimą į trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. atskirąjį skundą neviršija Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas atsakovui priteisiamas iš trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. lygiomis dalimis, tai yra po 302,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
88. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju nenustatyta, kad trečiojo asmens AB SEB banko elgesys būtų buvęs netinkamas, tačiau trečiojo asmens UAB „Ladavas“ bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl AB SEB bankas pateikto atskirojo skundo. Atsižvelgus į UAB „Ladavas“ bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, jų atlyginimas priteistinas iš AB SEB banko.
89. UAB „Ladavas“ išlaidos už atsiliepimą į AB SEB banko atskirąjį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl tokių išlaidų atlyginimas mažinamas iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio ir trečiojo asmens UAB „Ladavas“ naudai priteisiama 692 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą, nutraukti.
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ (juridinio asmens kodas 135807588) naudai 302,50 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti iš trečiojo asmens B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ (juridinio asmens kodas 135807588) naudai 302,50 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti iš trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ (juridinio asmens kodas 135807588) naudai 692 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėjas Vigintas Višinskis