LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria nustatyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai, civilinėje byloje Nr. eA2-665-886/2023 pagal ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl hipotekos sutarčių ir vekselių pripažinimo negaliojančiais bei jų pagrindu atliktų vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Z. K., AIG Europe Ltd, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-270-948/2022 tenkino ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį ir pripažino negaliojančiais (niekiniais) ab initio (nuo sudarymo momento) ieškovų J. M. ir A. M. su atsakovais V. J. ir A. J. sudarytas 2018 m. kovo 7 d., 2018 m. birželio 22 d. hipotekos sutartis ir jų pagrindu atliktus 2019 m. balandžio 4 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. ML-2767) bei 2019 m. kovo 27 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. ML-2520); pripažino negaliojančiais (niekiniais) nuo sudarymo momento ieškovės J. M. atsakovui V. J. 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. vasario 17 d. išduotus vekselius bei jų pagrindu atliktus 2020 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1928, 2020 m. kovo 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1851, 2020 m. kovo 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1850; pripažinti negaliojančiais (niekiniais) nuo sudarymo momento ieškovo A. M. atsakovui V. J. 2020 m. vasario 20 d. išduotą vekselį ir jo pagrindu atliktą 2020 m. balandžio 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2134; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė:

2.1.                      Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-270-948/2022 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu;

2.2.                      Atnaujinus procesą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-270-945/2022 dalį, kuria teismas nusprendė: pripažinti negaliojančiais (niekiniais) nuo sudarymo momento ieškovės J. M. atsakovui V. J. 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. vasario 17 d. išduotus vekselius ir jų pagrindu atliktus tris vykdomuosius įrašus: 2020 m. balandžio 2 d. Nr. 1928, 2020 m. kovo 26 d. Nr. 1851, 2020 m. kovo 26 d. Nr. 1850; pripažinti negaliojančiais (niekiniais) nuo sudarymo momento ieškovo A. M. atsakovui V. J. 2020 m. vasario 20 d. išduotą vekselį ir jo pagrindu atliktą 2020 m. balandžio 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2134.

2.3.                      Atnaujinus procesą, atmesti ieškovų J. M. ir A. M. 2020 m. birželio 18 d. ieškinio dalį dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad jam nežinomas mokėtino žyminio mokesčio dydis, todėl prašė pranešti žyminio mokesčio sumą, atidėti jos mokėjimą kol ji bus aiški arba žyminio mokesčio dalį užskaityti iš kitose bylose nepanaudoto 362,50 Eur žyminio mokesčio dalies.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. J. septynių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-270-945/2022 dalį, kuria pripažinti negaliojančiais (niekiniais) nuo sudarymo momento (ab initio) ieškovės J. M. atsakovui V. J. 2020 m. sausio 14 d. (2 990 Eur), 2020 m. sausio 15 d. (2 490 Eur), 2020 m. vasario 17 d. (2 330 Eur) išduoti vekseliai ir jų pagrindu atlikti vykdomieji įrašai: 2020 m. balandžio 2 d. Nr. 1928, 2020 m. kovo 26 d. Nr. 1851, 2020 m. kovo 26 d. Nr. 1850; pripažinti negaliojančiais (niekiniais) nuo sudarymo momento ieškovo A. M. atsakovui V. J. 2020 m. vasario 20 d. išduotas vekselis (940 Eur) ir jo pagrindu atliktas 2020 m. balandžio 15 d. vykdomasis įrašas Nr. 2134. Šių vekselių bendra vertė yra 8 750 Eur.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas ne elektroninių ryšių priemonėmis, todėl, remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 263 Eur. Tačiau pareiškėjas, prašydamas užskaityti šioje byloje mokėtiną žyminį mokestį iš kitose bylose nepanaudoto 362,50 Eur žyminio mokesčio dalies, nepateikė duomenų, kuriose bylose ir kokio dydžio žyminio mokesčio dalys yra grąžintinos, todėl teismas neturi galimybės patikrinti ir nustatyti tokių duomenų, siekiant įskaityti mokėtiną šioje byloje žyminį mokestį.

7.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo 2022 m. gruodžio 15 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjui nustatė  septynių dienų terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti – sumokėti 263 Eur žyminį mokestį.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismas diskriminuoja pareiškėją, neleidžia jam teikti elektroniniu parašu pasirašytų procesinių dokumentų elektroninio ryšio priemone – elektroniniu paštu, atsakovą persekioja, terorizuoja, prie jo priekabiauja, jam kaip politiniam kaliniui, disidentui ir prookupacinio režimo sąlygomis pripažintam psichinę negalią turinčiu asmeniu, nepagrįstai skiria daugiatūkstantines baudas, todėl pareiškėjui buvo užkirstas kelias sumokėti tik 75 procentus žyminio mokesčio.

8.2.                      Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos, kol bus išnagrinėtas apeliacinis V. J. skundas civilinėje byloje Nr. 2-823-894/2022 ir įsiteisės teismo sprendimas dėl teisės teikti elektroniniu parašu pasirašytų procesinių dokumentų elektroninio ryšio priemone – elektroniniu paštu.

8.3.                      Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 1 dalį, nes byla gali būti sujungta su civiline byla Nr. e2A-1621-1043/2022, kadangi reikalavimus dėl paskolos sutarčių ir vekselių bei hipotekos sutarčių Kauno apygardos teismas visose bylose laikė susijusiais. Todėl žyminis mokestis neturėtų būti mokamas arba jis galėtų būti mokamas civilinėje byloje Nr. e2A-1621-1043/2022.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai teikiamų įrodymų (ne) priėmimo

11.       Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir CPK 176 – 220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 straipsnis).

12.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

13.       Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė advokatės K. R. rengto rašto Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei S. Z. kopiją.

14.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas nenurodė, nei kokias aplinkybes įrodinės pridedamu nauju įrodymu, taip pat nepagrindė, kodėl negalėjo šio dokumento pateikti pirmosios instancijos teismui.

16.       Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas nenurodė naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių ir iš tiesų svarbių priežasčių, leidžiančių taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, apeliacinės instancijos teismas nepriima pareiškėjo teikiamų naujų įrodymų, kurie, kaip minėta, nebuvo laiku pateikti ir dėl to nevertinti pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo.

Dėl termino trūkumams pašalinti nustatymo (ne)pagrįstumo

17.       Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo reikalavimas sumokėti žyminį mokestį yra nepagrįstas, nes pareiškėjas negalėjo pateikti dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, teismas nepagrįstai neįskaitė žyminio mokesčio iš anksčiau pareiškėjo sumokėtų sumų, taip pat nagrinėjama byla galėtų būti sujungta su kita, todėl žyminis mokestis gali būti mokėtinas kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

19.       Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, kuris mokėtinas pareiškiant ieškinį. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

20.       Šiuo atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė ne elektroninių ryšių priemonėmis, todėl CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta nuostata nėra taikoma. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-270-945/2022 dalį, kuria pripažinti negaliojančiais (niekiniais) nuo sudarymo momento (ab initio) keturi vekseliai, kurių bendra vertė yra 8 750 Eur, todėl, remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 263 Eur. Atskiruoju skundu neginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio dydis, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad jis nustatytas netinkamai.

21.       Pareiškėjo argumentai dėl jo diskriminacijos, persekiojimo, priekabiavimo ir pan. yra vertinami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais ir nesudarančiais pagrindo spręsti, kad šiuo atveju pareiškimo trūkumai nustatyti nepagrįstai.

22.       Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020; kt.). Pareigą sumokėti žyminį mokestį turi visi į teismą besikreipiantys subjektai, jei jie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnyje nurodytais pagrindais, arba atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo teismo nutartimi. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, taip pat neprašė atleisti jo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį negali būti vertinamas kaip pareiškėjo diskriminacija, persekiojimas ar priekabiavimas.

23.       Pareiškėjo argumentai, kad jam buvo užkirstas kelias sumokėti tik 75 procentus žyminio mokesčio, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pateikė ne elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat nenurodė aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškimą pateikti elektroninio ryšio priemonėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip ir pats nurodė, kitose bylose yra atstovaujamas advokatės, kuri procesinius dokumentus teismui teikia naudodamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu. Šiuo atveju nėra nurodyta jokių aplinkybių, kas galėjo sutrukdyti pareiškėjui ar jo atstovei procesinius dokumentus teismui pateikti naudojantis minėta teismų informacine sistema.

24.       Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesustabdė šios bylos, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-823-894/2022, taip pat nesujungė šios civilinės bylos su civiline byla Nr. e2A-1621-1043/2022, kadangi reikalavimus dėl paskolos sutarčių ir vekselių bei hipotekos sutarčių Kauno apygardos teismas visose bylose laikė susijusiais. Pažymėtina, kad procesiniai šalių prašymai dėl bylų stabdymo ar jų sujungimo nesprendžiami ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje. Gavęs ieškinį (pareiškimą) teismas visų pirma įvertina šio procesinio dokumento atitikimą teisės aktų reikalavimams ir tik įsitikinęs, kad ieškinys (pareiškimas) yra tinkamas, nagrinėja bylą toliau. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje pagrįstai nesprendė pareiškėjo nurodomų procesinio pobūdžio klausimų.

25.       Pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad žyminio mokesčio dalis galėtų būti įskaityta iš civilinėje byloje Nr. e2-270-945/2022 sumokėto ir nepanaudoto 362,50 Eur žyminio mokesčio už nepriimtą apeliacinį skundą. Iš LITEKO VEP duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-270-945/2022, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Tuo pačiu pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi šią žyminio mokesčio sumą grąžino pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškėjas, siekdamas susigrąžinti minėtą sumą, turėtų kreiptis į šią instituciją.

26.       Pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodė, kad jam nežinoma žyminio mokesčio suma, prašė teismo šią sumą nustatyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žyminio mokesčio suma, mokėtina už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo yra 263 Eur ir nustatė pareiškėjui terminą šiam žyminiam mokesčiui sumokėti.

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Toks prašymas pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį apmokestinamas tokiu pat žyminiu mokesčiu kaip ir ieškinys. Byloje duomenų, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, žyminį mokestį sumokėjo, nėra. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti, t. y. žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 115 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl pareiškimo trūkumų nustatymo, nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.

28.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas pareiškėjo pateikto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, pareiškėjui nustatytinas naujas terminas nutartyje nurodytam trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę prašyti byloje įskaityti pareiškėjo anksčiau sumokėtą, tačiau kitose bylose nepanaudotą žyminį mokestį, ar jo dalį, tačiau turėtų tiksliai nurodyti, kokia suma iš kurio mokėjimo (nurodyti mokėjimo nurodymo datą, numerį, sumą) turėtų būti panaudota.

30.       Pareiškėjui išaiškintina, kad pašalinus pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, pareiškimas bus laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, t. y. nepašalinus nustatytų pareiškimo trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui V. J. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, pašalinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartyje nurodytam pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumui – žyminiam mokesčiui sumokėti.

Teisėja                                                                                                Alma Urbanavičienė