(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adampolis“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vlantana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Adampolis“, prašydama priteisti 136 170,82 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo datos ieškovės UAB „Vlantana“ ir atsakovės UAB „Adampolis“ 2017 m. birželio 14 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL 7.5 punktą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2017 m. birželio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei sunkvežimius: 25 pirmos komplektacijos MAN vilkikus už 63 350 Eur ir 35 antros komplektacijos MAN vilkikus už 63 850 Eur. Šios pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja pristatyti ir perduoti ieškovei sunkvežimius 2017 metais pagal elektroniniu paštu tarp šalių atskirai sutartą grafiką. Ieškovės teigimu, elektroniniu paštu šalių sutartame pristatymo plane buvo numatyta, jog visi 60 vilkikų bus pagaminti nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 11 d. Tarp šalių buvo susiklostę įprasti komerciniai santykiai – atsakovė perduodavo ieškovei sunkvežimius praėjus nuo 3 iki 11 dienų po numatytos jų pagaminimo datos.
3. Ieškovė nurodė, kad pristačiusi 35 vilkikus atsakovė neteisėtai atsisakė pristatyti likusius 25 vilkikus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ji visiškai atsiskaitė su atsakove už visus pristatytus vilkikus, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo nepristatyti likusių vilkikų. Be to, atsakovė elektroniniuose laiškuose ėmė reikšti pretenzijas, jog ieškovė neturėjo teisės eksportuoti įsigytų vilkikų į kitas Europos Sąjungos valstybes, todėl atsakovė nusprendė toliau nebetiekti vilkikų ieškovei. Ieškovės aiškinimu, tokie atsakovės veiksmai pažeidžia šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat Konkurencijos įstatymo bei Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo nuostatas.
4. Pasak ieškovės, atsakovė tikėtinai sudarė draudžiamus susitarimus dėl rinkos pasidalijimo su MAN gamykla Vokietijoje ir (ar) su kitais MAN automobilių platintojais, esančiais Europos Sąjungos valstybėse narėse. Ieškovės teigimu, ji dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė nuostolių – negavo 110 850 Eur pelno. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 25 320,82 Eur nuostolių bylinėjantis su BAS Trucks B. V. dėl nepristatytų MAN vilkikų, kurie buvo nepristatyti todėl, jog atsakovė pažeidė šalių 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
5. Atsakovė UAB „Adampolis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, kreipdamasi į teismą ieškovė nutylėjo svarbias aplinkybes. Ieškovė neteisingai nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl vilkikų pagaminimo ir perdavimo datų, kadangi tos datos kaskart kisdavo dėl transporto priemonių gamybos tempų bei galimybių jas pervežti į Lietuvą. Atsakovė pabrėžė, jog šalis siejo tik 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir jos kitokių komercinių santykių neturėjo. Atsakovė taip pat akcentavo, kad 2017 m. spalio 13 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą, kuriame nurodė, jog vienašališkai nutraukia 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2017 m. spalio 13 d. Atsakovės nuomone, ieškovei vienašališkai nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovei nebeliko pareigos pristatyti vilkikus.
6. Atsakovės teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė patyrė nuostolių, taip pat neįrodytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovės veiksmai bei priežastinis ryšys. Atsakovė pažymėjo, jog perpardavinėdama įsigytus sunkvežimius ieškovė prisiėmė besąlygišką riziką dėl tokių savo veiksmų. Atsakovės įsitikinimu, inicijuodama bylą ieškovė siekia ne materialaus rezultato, o tik bando rinkti konfidencialią informaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės UAB „Vlantana“ ieškinį atsakovei UAB „Adampolis“ dėl nuostolių priteisimo atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad šalys 2017 m. birželio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti 60 vienetų MAN sunkvežimių. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei adresuotame 2017 m. spalio 13 d. rašte ieškovė nurodė, jog laiko pirkimo-pardavimo sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės. Atsakydama į šį raštą atsakovė 2017 m. spalio 24 d. nurodė, kad ji jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė ir laikosi nuomonės, jog ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė nesant teisinio pagrindo.
9. Įvertinęs į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą, teismas padarė išvadą, jog šalių pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta jų susitarimu – ieškovė pateiktame rašte nurodė, jog laiko sutartį nutraukta nuo 2017 m. spalio 13 d., o atsakovė, atsakydama į šį ieškovės raštą, nurodė, kad sutinka su sutarties nutraukimu nuo 2017 m. spalio 13 d.
10. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė reiškė tik bendro pobūdžio teiginius, kad atsakovė esą pasakė, jog nebevykdys šalių sudarytos sutarties. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė akivaizdžiai buvo pažeidusi pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi joje nustatytais terminais neapmokėjo už pristatytus vilkikus.
11. Teismas laikėsi nuostatos, kad būdama verslo subjektu ieškovė suprato, jog nutraukus sutartį, ji neįsigys vilkikų, nebegalės jų perparduoti ir užsidirbti pelno. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių. Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vlantana“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai tenkinti. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
13. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
13.1. Atsakovė UAB „Adampolis“ atliko neteisėtus veiksmus – įsipareigojusi ieškovei perduoti 60 MAN vilkikų, atsakovė perdavė tik 35 vilkikus ir atsisakė perduoti likusius 25 vilkikus.
13.2. Tikroji atsakovės atsisakymo vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį priežastis buvo ieškovės įvykdytas dalies įgytų sunkvežimių perpardavimas į kitas Europos Sąjungos valstybes.
13.3. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė nutraukė 2017 m. spalio 13 d. pretenzija dėl sutarties vykdymo pažeidimų.
13.4. Atsakovė tyčiniais neteisėtais veiksmais sukėlė žalą ieškovei, o ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, ribojančios atsakovės civilinę atsakomybę, negalioja pagal Civilinio kodekso 1.80, 6.211 bei 6.252 straipsnius.
13.5. Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų lygybės principą, suteikdamas prioritetą atsakovės pateiktiems įrodymams, nenustatydamas ir nevertindamas juose esančių duomenų kilmės, jų tikrumo bei pagrįstumo.
13.6. Teismas nepagrįstai apribojo ieškovės įrodinėjimo galimybes, atmetė jos teiktus prašymus išreikalauti papildomus dokumentus, apklausti liudytojus, taip pat įtraukti į bylą Konkurencijos tarybą kaip išvadą teikiančią instituciją.
13.7. Teismas rodė šališkumą ginčo šalių ar bent jų atstovų atžvilgiu – pasisakymų metu ieškovės atstovas buvo dažnai nutraukinėjamas, nors atsakovės atstovas nė karto nebuvo nutrauktas, o dar neišnagrinėjęs bylos teismas jau išreiškė poziciją, kad ieškovė „spekuliavo“ perpardavinėdama vilkikus.
14. Atsakovė UAB „Adampolis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, netenkinti ieškovės prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
15. Atsakovės atsiliepimas į skundą motyvuojamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas bei neįrodytas, ieškovė siekia suklaidinti teismą deklaratyviais samprotavimais, kurie nesusiję su ginčo esme.
15.2. Ginčo šioje byloje apimtis yra atsakovės civilinės atsakomybės klausimas pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, joje nesprendžiama dėl tariamų Konkurencijos įstatymo pažeidimų.
15.3. 2017 m. birželio 14 d. prikimo-pardavimo sutartį šalys sudarė laisva valia, po ilgų derybų, jų aptartomis ir suderintomis sąlygomis.
15.4. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė laiku ir tinkamai, o ginčo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ieškovės rašytiniu pranešimu.
15.5. Vienašališkai nutraukdama pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė eliminavo atsakovę nuo bet kokių tolimesnių prievolių bei įsipareigojimų ieškovei vykdymo.
15.6. Ieškovė, be kita ko, neįrodė nei prašomos priteisti žalos dydžio, nei jos atsiradimo fakto.
15.7. Teismas sudarė šalims galimybę teikti prašymus bei reikšti pageidavimus. Teismas atmetė ieškovės teiktus nepagrįstus ir neargumentuotus prašymus, todėl ieškovės teiginiai dėl teismo šališkumo yra visiškai nepagrįsti bei deklaratyvūs.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) pateikė šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais dėl sutarties sudarymo kopijas ir prašo jas pridėti prie bylos.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).
19. Prie apeliacinio skundo pridėtus elektroninius laiškus ieškovė teikė ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. posėdyje žodine nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktus šalių susirašinėjimo duomenis, kadangi: 1) ieškovė nepagrindė teikiamų įrodymų sąsajumo su nagrinėjimu ginču; 2) įrodymai pateikti netinkamu laiku. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Susipažinus su ieškovės pateiktų elektroninių laiškų kopijomis matyti, kad šie laiškai atskleidžia ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčija vieną iš pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų bei tai, kad travaux préparatoires (liet. parengiamieji darbai) yra vienas iš galimų sutarties ir jos sąlygų aiškinimo metodų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog teikiami duomenys nėra susiję su nagrinėjamu ginču. CPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovė papildomus rašytinius įrodymus teikė 2019 m. lapkričio 22 d., bylą pirmosios instancijos teisme jau pradėjus nagrinėti iš esmės. Nors ieškovė naujus rašytinius įrodymus galėjo pirmosios instancijos teismui pateikti anksčiau, tačiau atsisakydamas priimti tuos įrodymus teismas niekaip nemotyvavo savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo užvilkinimo tų įrodymų priėmimo atveju. Įvertinus pateiktų elektroninių laiškų nedidelę apimtį ir tą aplinkybę, kad juose fiksuoto susirašinėjimo turinys abiem ginčo šalims buvo žinomas, nebuvo pagrindo daryti išvados, jog šių įrodymų priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą.
20. Pripažindamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas priima prie ieškovės apeliacinio skundo pridėtas elektroninių laiškų kopijas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra susipažinusi su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, savo poziciją dėl apeliantės prašymo juos priimti ir dėl jų turinio atsakovė išreiškė atsiliepime į apeliacinį skundą.
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties (ne)nutraukimo aplinkybių vertinimo
21. Apskųstame spendime teismas padarė išvadą, jog 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu nuo 2017 m. spalio 13 d. Apeliaciniu skundu ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, išreikšdama poziciją, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutartis nei vienos iš šalių nebuvo nutraukta.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje apibrėžti sutarties nutraukimo pagrindai: 1) šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (straipsnio 1 ir 2 dalys); 2) kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (straipsnio 3 dalis); 3) vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (straipsnio 5 dalis). Kitais CK 6.217 straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (straipsnio 4 dalis). 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL 8.2 punkte ieškovė ir atsakovė susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta: 1) sutartyje nustatytais atvejais šalies rašytiniu pranešimu, jeigu kita sutarties šalis nevykdo arba netinkamai vykdo sutarties sąlygas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; 2) abiejų šalių rašytiniu susitarimu; 3) jei dėl force majeure (liet. nenugalima jėga) sąlygų sunkvežimių pristatymas užtruks ilgiau kaip 2 mėnesius, bet kuri iš šalių turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai. Aptartas teisinis bei sutartinis reguliavimas suponuoja nuostatą, jog sutarties nutraukimui būtina bent vienos iš sutarties šalių valia.
23. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu. Bylos duomenys nepatvirtina tokios išvados. Į bylą nėra pateiktas joks šalių sudarytas rašytinis susitarimas dėl ginčo sutarties nutraukimo, o nagrinėjant bylą nei viena jos šalis neteigė, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta joms susitarus. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta ieškovės 2017 m. spalio 13 d. raštu, o ieškovė dėstė, kad sutartis laikytina nutraukta atsakovės faktiniais veiksmais, pasireiškusiais sunkvežimių neperdavimu ieškovei, arba kad ginčo sutartis apskritai nebuvusi nutraukta.
24. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2017 m. spalio 13 d. ieškovė parašė atsakovei raštą dėl pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL, kuriame, be kita ko, nurodė „...Tuo atveju, jeigu iki 2017 m. spalio 20 d. negausime iš Pardavėjo (teismo pastaba – nagrinėjamoje byloje atsakovės) oficialaus atsakymo dėl sutarties nevykdymo priežasčių ir Šalių tarpusavio derybų būdu nebus išspręstos Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, UAB „Vlantana“ Sutarties nutraukimo data laikys šio rašto išsiuntimo datą“. Nors 2017 m. spalio 13 d. rašte naudojamos tekstinės formuluotės nėra pakankamai aiškios ir tikslios, tačiau aukščiau pacituota rašto dalis aiškinant ją lingvistiškai reikštų, jog, ieškovės nuomone, atsakovė savo veiksmais yra pažeidusi šalių sudarytą sutartį (jos nevykdydama dėl ieškovei nežinomų priežasčių), o nesulaukus atsakovės atsakymo, paneigiančio tokią ieškovės nuomonę, šio rašto išsiuntimo datą ieškovė laikys sutarties nutraukimo data, jeigu šalys derybų būdu neišspręs sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Taigi, rašte išdėstytos formuluotės dėl sutarties pasibaigimo yra išimtinai sąlyginio pobūdžio, nes galimą sutarties vienašalį nutraukimą ir jo momentą ieškovė susiejo mažiausiai su dviem ateityje atsirasiančiomis arba neatsirasiančiomis sąlygomis – atsakovės atsakymo dėl sutarties nevykdymo priežasčių gavimu arba negavimu, taip pat su sutarties nutraukimo teisinių pasekmių suderinimu arba nesuderinimu šalių derybomis.
25. Atsakydama į ieškovės 2017 m. spalio 13 d. raštą atsakovė 2017 m. spalio 24 d. rašte akcentavo niekada neinformavusi ieškovės UAV „Vlantana“ apie tai, jog ji (atsakovė) nevykdys sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatsisakė sutarties vykdymo ir laikosi pozicijos, kad UAB „Vlantana“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 170614 01 AL nutraukė vienašališkai nesant tam teisinio pagrindo.
26. 2017 m. spalio 25 d. rašte atsakovei ieškovė patikslino savo anksčiau išdėstytą poziciją, nurodydama, jog po 2017 m. spalio 13 d. rašto išsiuntimo, telefono ryšiu buvo susisiekę šalių atstovai ir telefoninio pokalbio metu ieškovė patikslinusi, kad siųsto rašto tikslas buvo išsiaiškinti, kodėl UAB „Adampolis sustabdė sutarties vykdymą, bet ne vienašalis sutarties nutraukimas. Toks ieškovės išdėstytas patikslinimas patvirtina šios nutarties 24 punkte padarytą išvadą, jog 2017 m. spalio 13 d. rašte panaudotomis tekstinėmis formuluotėmis nebuvo išreikšta ieškovės valia vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį nuo to rašto išsiuntimo atsakovei momento.
27. 2018 m. sausio 2 d. ir 2018 m. sausio 4 d. raštais abi šalys informavimo vieną kitą, kad jų nuomonės dėl to, kuri šalis nevykdė sutarties, nesikeičia ir ieškovė pažymėjo, jog ketina reikšti atsakovei reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, o atsakovė savo ruožtu nurodė pasiliekanti teisę reikšti reikalavimus ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.
28. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti pateiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Analizuojamu atveju nustačius, jog ieškovės 2017 m. spalio 13 d. rašte nebuvo išreikšta ieškovės valia vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, negalima daryti išvados, kad ieškovė nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį. Nei viename į bylą pateiktame atsakovės dokumente taip pat nėra nurodyta, kad atsakovė vienašališkai nutraukia ginčo pirkimo- pardavimo sutartį.
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, įvertindama šios nutarties 22 bei 28 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nei ieškovei, nei atsakovei neišreiškus savo valios dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, šalių veiksmai (pasireiškę sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu) negali būti vertinami kaip sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties vienašališkas nutraukimas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo nutraukta, todėl galiojančia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas gali būti vertinamas kaip sutarties šalies neteisėti veiksmai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad nutraukusi sutartį ieškovė prisiėmė neigiamas tokio veiksmo pasekmes, už kurias atsakovė nėra atsakinga, yra nepagrįstos, nes padarytos netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus.
Dėl atsakomybę ribojančios sutarties sąlygos
30. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 punktą. Ginčo sutarties 7.5. punkte nustatyta, kad „...Šalys, sudarydamos šią sutartį pareiškia ir patvirtina, kad Pardavėjas (teismo pastaba – šioje byloje atsakovė) jokiais atvejais neatsako už Pirkėjo (šioje byloje – ieškovės) dėl šios Sutarties pažeidimų ar dėl netinkamos sunkvežimių kokybės arba gedimų patirtą netiesioginę žalą (nuostolius), t. y. negautas pajamas“.
31. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Sutarties laisvės principas leidžia šalims sutarties sąlygas nustatyti savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).
32. Ribojimai susitarimams dėl civilinės atsakomybės yra apibrėžti CK 6.211 bei 6.252 straipsniuose. Pagal CK 6.211 straipsnį sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. CK 6.252 straipsnio 2 dalyje atitinkamai įtvirtinta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tai, ar šalių sutartyje įtvirtintos sąlygos, ribojančios jų atsakomybę, atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, vertina teismas konkrečioje byloje spręsdamas šalių ginčą, kylantį iš sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2012).
33. Nagrinėjamu atveju ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 7.5. punkte šalys susitarė, kad atsakovė jokiais atvejais neatsako už ieškovės patirtą netiesioginę žalą. Toks susitarimas apima atsakovės civilinės atsakomybės ribojimą ir tais atvejais, kai nuostoliai (žala) būtų padaryti dėl atsakovės tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip minėta, CK 6.252 straipsnio 1 dalis imperatyviai draudžia susitarti dėl civilinės atsakomybės ribojimo, esant skolininko tyčiai ar dideliam neatsargumui. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 7.5. punktas, nenumatydamas išimties netiesioginės žalos atlyginimui, kai sutarties šalies neteisėti veiksmai padaromi tyčia ar pasireiškia dideliu neatsargumu, prieštarauja imperatyviai CK 6.252 straipsnio 1 dalies normai. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Be to, įvertinant ginčo sutarties prigimtį, pobūdį ir šalis, abstrakti ginčo sutarties sąlyga tik dėl vienos iš sutarties šalių atsakomybės ribojimo bet kokiu sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, pripažintina nesąžininga, todėl negaliojančia (CK 6.211 straipsnio normos imperatyvas).
34. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 punktas pagal turinį prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl ieškovės reikalavimas dėl šio sutarties punkto pripažinimo negaliojančiu yra pagrįstas ir teisėtas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.96 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 punktas yra niekinis ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 punktą negaliojančiu, yra naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas pripažinti 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 punktą negaliojančiu tenkinamas.
36. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimus priteisti 136 170,82 Eur dydžio nuostolius ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nagrinėdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, priešingą pirmosios instancijos teismo išvadai, konstatuodamas, kad 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo nutraukta, todėl ja prisiimtų prievolių nevykdymas gali būti šalių neteisėtų veiksmų sudėtis. Apskųstu sprendimu nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė kitų galimos civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (teismas tik trumpai paminėjo, kad ieškovės negautas pelnas neįrodytas, bet neanalizavo ir netyrė ieškovės pateiktų jos patirtus nuostolius patvirtinančių įrodymų) bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismo neištirtų civilinės atsakomybės taikymo sąlygas sudarančių aplinkybių mastas lemia, kad reikalavimas dėl žalos (nuotolių) atlyginimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas naujais aspektais beveik visa apimtimi. Remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įstatyme numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti žalą teismas neatskleidė bylos esmės, todėl dėl šio reikalavimo būtina bylos procesą pakartoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų ir nevertintų civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjimas esminiais fakto ir teisės aspektais apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismą ir vykdo jo funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.
37. Remiantis nutarties 36 punkte išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą bei procesines palūkanas, yra naikinama ir ši bylos dalis grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. Nusprendus, kad yra pagrindas bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas bylos dalį išnagrinėjus pakartotinai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti.
Dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ reikalavimo pripažinti sutarties dalį negaliojančia priimti naują sprendimą – pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ (juridinio asmens kodas 163377040) ir uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ (juridinio asmens kodas 234522530) 2017 m. birželio 14 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL 7.5. punktą negaliojančiu nuo šios sutarties sudarymo dienos.
Bylos dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ reikalavimų priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą ir procesines palūkanas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė