KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 25 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jolantos Dedelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti: (duomenys neskelbtini), Prienuose, deklaruota gyvenamoji vieta: ten pat, neteista,
kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu
nustatė:
A. D., laikotarpyje nuo 2008 m. sausio l d. iki 2010 m. spalio mėnesio, būdama individualios A. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)" savininke, bei įmonės buhalterinės apskaitos tvarkytoja, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. numatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2008 m. sausio l d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t.y. pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatas - „ ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: l) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama lauku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams". Įmonės savininkė neužtikrino, kad Mokėtojo apskaita būtų tvarkoma vadovaujantis minėtomis nuostatomis. Buhalterinės apskaitos informacija nebuvo išsami ir pakankama Mokėtojo VMI pateiktose deklaracijose nurodytų duomenų teisingumo patikrinimui atlikti. Dėl nevestų analitinės apskaitos ir kitų suvestinių dokumentų, nepakankamų pirminių dokumentų ir apskaitos registrų, iš dalies nebuvo galima nustatyti Mokėtojo vykdytos veiklos rezultatų; 6 str. 2 d. nuostatas - „apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pakeitimais...." A. D., žinodama, kad visas ūkines operacijas privaloma fiksuoti apskaitoje, leido įmonės rekvizitais ir dokumentais naudotis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ko pasekmėje A. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2008 - 2010 m. buvo įformintos automobilių pirkimo - pardavimo sutartys viso už 266964,34 litų sumai, tačiau įmonės apskaitoje šie pardavimai buvo neapskaityti. Taip pat įmonės vardu nenustatyti asmenys importavo įvairių transporto priemonių bei jų dalių 114 110 Lt statistinei vertei, kurie įmonės apskaitoje nebuvo apskaityti bei nepateikta jokių duomenų apie šių prekių pardavimą; 12 str. l d., ir 4 d. nuostatas - "visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais" ir 4 dalį "apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti". Mokėtojo pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai yra pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turėjo būti surašyti ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 str. l d. ir 2 d. nuostatas - "ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" ir „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius". Mokėtojo patikrinimui pateiktuose apskaitos registruose buvo fiksuoti ne visi įmonės vardu vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys. Dėl nevestų analitinės apskaitos ir kitų suvestinių dokumentų, iš patikrinimui pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti Mokėtojo turto likučių ir įsipareigojimų. Tokiu būdu, A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. l d.
Kaltinamosios A. D. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. l d. nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamoji A. D., ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji neatidžiai ir gal būt aplaidžiai organizavo savo įmonės, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinės apskaitos tvarkymą, perdavė kitiems asmenims įmonės rekvizitus ir dokumentus, ir tiksliai nežinojo kas naudojosi šiais dokumentais vykdydami veiklą jos įmonės vardu. Ji tikrai jokių sandorių įmonės vardu nesudarinėjo tik leido pasinaudoti įmonės vardu. Savo parodymus, duotus 2014-09-24 tvirtina visiškai jie surašyti teisingai ir prašo jais vadovautis tolimesnio tyrimo metu. Esant galimybei prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu paskiriant jai baudą. (t. 2, b. l. 98-99). 2014-09-24 A. D., parodė, kad apie 2007 m. pradžią jai paskambino kaimynė D. T. ir paklausė ar ji nenorėtų užsidirbti. Ji paminėjo, kad visas detales paaiškins žentas S. K., kurį A. D. pažinojo iš anksčiau. Vėliau jis atėjęs paaiškino, kad reiktų tiktai įsteigti savo vardu individualią įmonę, o visus su įmonės veikla susijusius reikalus tvarkys jis pats. A. D. tik reikės tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Kadangi A. D. tuo metu niekur nedirbo ir turėjo antros grupės invalidumą, be to, turėjo buhalterinį išsilavinimą, todėl sutiko. Visais įmonės įsteigimo klausimais rūpinosi S. K., o A. D. tik vykdavo ten kur reikėdavo jos parašo. A. D. suteikė jam teisę pasirašinėti įmonės vardu banke ir tvarkant muitinės dokumentus. Jam davė ir įmonės antspaudą. Tačiau visus pirminius apskaitos dokumentus pasirašinėti jis neturėjo teisės. Todėl A. D. įmonei vykdant veiklą, viską darė S. K., o ji mokesčių inspekcijai, sodrai pateikdavo dokumentus, kuriuos ji įtraukdavo į apskaitą. Todėl ji visiškai pasitikėjo juo. Apie tai, kokią veiklą vykdo įmonė sužinojo iš jai pateikiamų dokumentų ir S. K. pasakojimų - tai buvo prekyba automobiliais. Su S. K. dirbo ir L. Š., A. M.. Į jos įmonės sąskaitą banke minėti asmenys įnešinėjo pinigus, kurie vėliau būdavo pervedami kitoms įmonėms už perkamus automobilius. Jai pačiai tekdavo pasirašyti ir PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, pirkimo pardavimo sutartis, muitinės deklaracijas ir jų kvitus. Šiuos dokumentus jai pateikė pasirašyti L. Š., mokesčių inspekcijai pradėjus įmonės patikrinimą ir paprašius pateikti įmonės dokumentus. Prieš tai jie nebuvo pasirašyti, tačiau L. Š. pasakė, kad neveš nepasirašytų dokumentų, todėl ji vienu kartu ir pasirašė daug išvardintų dokumentų. Realiai ji jokiam sandoryje niekada nedalyvavo, jokios veiklos įmonės vardu tikrai nevykdė, viską darė S. K. arba su juo buvęs L. Š.. (t. 2., b. l. 88-89).
Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Specialistės E. Ž. paaiškinimais apie tai, kad A. D. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31. Patikrinimo metu įmonės savininkė A. D. pateikė visus turimus įmonės dokumentus- pirminius apskaitos dokumentus, registrus. Apskaita įmonėje buvo vedama A. D. rankiniu būdu, kompiuterinės apskaitos programos nebuvo naudojamos. Patikrinimo akte ji nurodė, kad įmonė pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.lX-574: 4 str. nuostatas - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama lauku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams". Įmonės savininkė neužtikrino, kad Mokėtojo apskaita būtų tvarkoma vadovaujantis minėtomis nuostatomis. Buhalterinės apskaitos informacija nebuvo išsami ir pakankama Mokėtojo VMI pateiktose deklaracijose nurodytų duomenų teisingumo patikrinimui atlikti. Dėl nevestų analitinės apskaitos ir kitų suvestinių dokumentų, nepakankamų pirminių dokumentų ir apskaitos registrų, iš dalies nebuvo galima nustatyti Mokėtojo vykdytos veiklos rezultatų, pažeidė 6 str. 2d. nuostatas - „apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pakeitimais...." Mokėtojas neapskaitė visų ūkinių operacijų, tačiau įmonės apskaitoje jų neapskaitė bei nepateikė jokių duomenų apie šių prekių pardavimą, pažeidė 12 str. 1d., ir 4 d. nuostatas - "visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais" ir 4 dalį "apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti". Mokėtojo pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai yra pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turėjo būti surašyti ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, pažeidė 16 str. 1d. ir 2d. nuostatas - "ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" ir „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius". Mokėtojo patikrinimui pateiktuose apskaitos registruose buvo fiksuoti nevisi įmonės vardu vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys. Dėl nevestų analitinės apskaitos ir kitų suvestinių dokumentų, iš patikrinimui pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti Mokėtojo turto likučių ir įsipareigojimų.
Iš pateiktų įmonės dokumentų neįmanoma nustatyti įmonės turimų prekių likučio, be to nustatyta, kad įmonė importavo įvairių automobilių, kurių importas įmonės dokumentuose atžymėtas, nustatyta, kad šie automobiliai buvo parduoti Lietuvos gyventojams, tačiau jų pardavimas apskaitoje neatžymėtas. Pagal surinktą priešpriešinę informaciją nustatyta, kad neapskaityta automobilių 266 964,34 Lt sumai. Taip pat nustatyta, kad A. D. įmonės vardu buvo importuota ir kitų automobilių bei kitų prekių bendrai 114 110 Lt sumai, tačiau įmonės apskaitoje nėra jokių duomenų apie šių prekių pardavimą. Taip pat nustatyta, kad 2008-10-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą AUT Nr.297 A. D. įmonės vardu buvo parduotas automobilis 19 116 Lt sumai (5 priedas), tačiau šias automobilio nei pirkimas nei pardavimas nefiksuoti įmonės apskaitoje. Taip pat įmonės apskaitoje nefiksuotas automobilio pirkimas ir pardavimas pagal 2008-10-28 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) viso 41450 Lt sumai (6 preidas). Iš surinktų duomenų nustatyta, kad pagal šią faktūrą matosi tik automobilio pirkėjo SEB Lizingas piniginių lėšų įnešimas viso 393 77,49 Lt sumai į įmonės banko sąskaitą. Apskaitoje neatžymėtas ir pirkėjo –fizinio asmens avansas pagal šią sąskaitą. Apskaitoje neapskaitė automobilio BMW 528 nei įsigijimo nei pardavimo (duomenys nurodyti 7 priede). Iš minėtų priešpriešino patikrinimo metu gautų dokumentų matosi, kad dalį dokumentų, susijusių su šio automobilio pirkimu-pardavimu pasirašė ir įmonėje dirbęs S. K.. Taip pat nustatyta, kad pil. J. M. į banko sąskaitą 2010-03-26 pervedė 4 500 Lt už automobilio Subaru Legacy įsigijimą, tačiau apskaitoje nėra jokių duomenų apie šio automobilio įsigijimą ir jo pardavimą. Taip pat neįmanoma visiškai nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio, nes iš vis tokia apskaita nevesta.
Dėl nurodytų pažeidimų ir netinkamai vestos buhalterinės apskaitos, nepateiktų pirminių dokumentų, registrų iš dalies nebuvo galima nustatyti Mokėtojo vykdytos veiklos rezultatų, turto likučių ir visiškai negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio (t. 2. b. l. 32-33).
2014-04-22, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) patikrinimo aktu Nr. FR0682-305, kurio nustatyti įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai (7 – 18 b. l.)
2014-06-04, Kauno apskrities VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo patvirtintas 2014-04-22 patikrinimo aktas Nr. FR0682 (19 – 26 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu, tokie kaltinamosios A. D. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 223 str. 1 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. D. laikotarpyje nuo 2008 m. sausio l d. iki 2010 m. spalio mėnesio, būdama individualios A. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)" savininke, bei įmonės buhalterinės apskaitos tvarkytoja, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. numatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2008 m. sausio l d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t.y. pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatas - „ ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: l) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama lauku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams". Įmonės savininkė neužtikrino, kad Mokėtojo apskaita būtų tvarkoma vadovaujantis minėtomis nuostatomis. Buhalterinės apskaitos informacija nebuvo išsami ir pakankama Mokėtojo VMI pateiktose deklaracijose nurodytų duomenų teisingumo patikrinimui atlikti. Dėl nevestų analitinės apskaitos ir kitų suvestinių dokumentų, nepakankamų pirminių dokumentų ir apskaitos registrų, iš dalies nebuvo galima nustatyti Mokėtojo vykdytos veiklos rezultatų; 6 str. 2 d. nuostatas - „apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pakeitimais...." A. D., žinodama, kad visas ūkines operacijas privaloma fiksuoti apskaitoje, leido įmonės rekvizitais ir dokumentais naudotis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ko pasekmėje A. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2008 - 2010 m. buvo įformintos automobilių pirkimo - pardavimo sutartys viso už 266964,34 litų sumai, tačiau įmonės apskaitoje šie pardavimai buvo neapskaityti. Taip pat įmonės vardu nenustatyti asmenys importavo įvairių transporto priemonių bei jų dalių 114 110 Lt statistinei vertei, kurie įmonės apskaitoje nebuvo apskaityti bei nepateikta jokių duomenų apie šių prekių pardavimą; 12 str. l d., ir 4 d. nuostatas - "visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais" ir 4 dalį "apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti". Mokėtojo pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai yra pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turėjo būti surašyti ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 str. l d. ir 2 d. nuostatas - "ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" ir „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius". Mokėtojo patikrinimui pateiktuose apskaitos registruose buvo fiksuoti ne visi įmonės vardu vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys. Dėl nevestų analitinės apskaitos ir kitų suvestinių dokumentų, iš patikrinimui pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti Mokėtojo turto likučių ir įsipareigojimų.
Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei kaltinamosios visišku prisipažinimu, todėl A. D. baustina.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu. (2 t., 157 b. l.).
Kaltinamosios A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamoji, A. D., padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), ji neteista (2 t., 124 b. l.), nedirbanti, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi vieną kartą – 2003 metais. Diagnozė: mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (2 t., 101 b. l.), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad jai konstatuojamas psichikos sutrikimas – somatoforminė autonominė disfunkcija F45.3. Ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą, su ja galima atlikti tyrimo veiksmus. Skirti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga (2 t. 121- 123 b. l.).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo nuomone, prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Ikiteisminio tyrimo metu, A. D. laikinai sulaikyta nebuvo, kardomoji priemonė jai nepaskirta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinio ieškinio nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui nėra.
Proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1d. 1p., 421 str., 422 str.,
n u s p r e n d ž i a:
A. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d. ir skirti jai 8 (aštuonių) MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 641 str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. D. galutinę bausmę – 5,3 MGL arba 199,60 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų ir 60 euro centų) dydžio baudą.
Įpareigoti A. D. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti A. D., kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
A. D. išaiškinti, kad:
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.