(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 15 d.  

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės  (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir  Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GRH LT“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai (dabartinis pavadinimas – Inovacijų agentūra) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GRH LT“ skunde prašo panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra, LVPA, IA) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą dėl projekto Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 „Moksliniai tyrimai, skirti inovatyvių ir tvarių statybos sprendimų kūrimui“ patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą išnagrinėti pareiškėjos pateiktus Europos patento paraiškos licencijos įsigijimo rinkos kainos pagrindimo dokumentus.

Nurodo, jog nesutinka su Agentūros Sprendimu, kadangi sistemiškai įvertinus susiklosčiusias faktines aplinkybes, teisės aktų reikalavimus bei formuojamą teismų praktiką, laiko, jog patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidos turi būti pripažintos tinkamomis finansuoti.

Teigia, jog Agentūrai atliekant paraiškos Nr. 01.2.1-LPVA-T-848-01-0015 (toliau – ir Paraiška) vertinimą 2019 m. sausio 25 d. ji pateikė patentinės licencijos įsigijimo projektą (toliau – ir Patentinė sutartis). Sutartyje nurodoma, kad įsigyjama patentinė licencija, kurios kaina sudaro 500 000 Eur. Kartu buvo pateikta patentinių patikėtinių Hautier IP pažyma, kurioje pateikiama išvada, kad nurodoma kaina atitinka patento sukūrimui skirtas išlaidas. Anot pareiškėjos, atsakovė vertinimo procese išanalizavusi minėtą pažymą nekėlė jokių klausimų ar abejonių dėl jos patikimumo, išsamumo ar joje esančių kitų trūkumų.

Paaiškina, kad 2019 m. liepos 15 d. Agentūra raštu pareiškėjai išaiškino, kad patento įsigijimo kainos atitikimas rinkos sąlygomis nebuvo tinkamai pagrįstas ir paprašė pateikti turto savikainos skaičiavimo metodiką arba kitokį kainos nustatymo pagrindą. Pažymi, jog 2019 m. liepos 30 d. buvo pateiktas pareiškėjos motininės bendrovės G. R. Habitat International (toliau – ir Motininė bendrovė) licencijuoto apskaitininko patvirtinimas, jog finansinės atskaitomybės nematerialaus turto eilutėje „Concessions, patents, similar rights“ nurodoma suma atitinka patento sukūrimui skirtas išlaidas bei minėta Hautier IP pažyma pareiškėjos nebuvo laikomi tinkamais dokumentais, kurie pagrindžia patento kainos atitikimą įprastoms rinkos sąlygoms.

Nurodo, kad 2019 m. spalio 7 d. susitikimo tarp pareiškėjos bei Agentūros atstovo metu buvo sutarta, kad pareiškėja kreipsis į ekspertus, kurie atliks patento rinkos kainos vertinimą. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 1 d. atsakovei pateikė finansų konsultantų tarptautinės įmonės „Mazars“ vertinimo ataskaitą, tačiau atsakovė pripažino, jog ši ataskaita nėra pagrįsta, nes atliktas vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu vertinimu.

Pareiškėjos teigimu, pagrindinis aspektas, kuris yra vertinamas dėl patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų pripažinimo finansuotinomis yra išlaidų atitikimas Bendrojo išimties reglamento Nr. 651/2014 25 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatoms. Pagal Reglamento Nr. 651/2014 25 straipsnio 3 dalies d) punktą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tinkamos finansuoti išlaidos priskiriamos prie konkrečios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kategorijos ir yra išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos.

Pareiškėja, remdamasi skunde išdėstytu teisiniu reglamentavimu teigia, kad kai rinkos kaina negali būti nustatyta konkurso tvarka, ji gali būti nustatoma vadovaujantis kitais metodais, t. y. pateikiant ekspertinį vertinimą. Nurodo, kad tokią poziciją pagrindžiančios nuostatos buvo pateiktos ir Agentūros 2019 m. kovo 25 d. rašte dėl Paraiškos vertinimo, kuriame pateiktas eState aid Wiki išaiškinimas, susijęs su nusidėvėjimo išlaidų vertinimu. Pareiškėja pabrėžia, jog pačios atsakovės cituojamame išaiškinime nurodoma, kad rinkos vertė gali būti nustatoma vadovaujantis įvairiais metodais, pvz., kaina pagrindžiama lyginamaisiais rinkos standartais; kaina, nustatyta pagal patento sukūrimui patirtas išlaidas ir maržą; bei derybų dėl intelektinės nuosavybės rezultatais.

Pareiškėjos įsitikinimu, reikalavimas dėl rinkos sąlygų turi būti laikomas įgyvendintinu ir tuo atveju, kai negali būti organizuojamas konkursas dėl patento įsigijimo, tačiau atitiktis rinkos sąlygoms užtikrinama kitomis priemonėmis (pvz., nepriklausomų ekspertų vertinimu, kuris vadovaujasi pripažintomis kainos nustatymo taisyklėmis). Pažymi, kad teisės aktuose nėra nurodoma reikalavimo, pagal kurį nepriklausomas ekspertas, nustatydamas rinkos sąlygas bei kainą, privalo remtis kokiu nors konkrečiu vertinimo metodu.

Pareiškėjos nuomone, tai, kad „Mazars“ vertinime nustatyta patento vertė svyruoja nuo 1,626 mln. Eur iki 5,023 mln. Eur. neturi jokios reikšmės. Nurodo, kad šios išvados gautos taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Pažymi, kad šis vertinimo metodas yra pripažintas, kaip galimas taikyti vertinant sandorių tarp susijusių asmenų rinkos kainą. Todėl, pareiškėjos įsitikinimu, toks metodas gali būti taikomas ir nustatant konkrečiu atveju nagrinėjamo patentinės paraiškos licencijos įsigijimo rinkos kainą.

Nurodo, kad „Mazars“ vertinimas pagal taikytinus rinkos kainos nustatymo metodus atitinka Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatų reikalavimus, todėl jis turi būti laikomas pagrindžiančiu išlaidas, kurias pareiškėja prašo finansuoti. Pareiškėjos manymu, Agentūros sprendimas įsigijimo išlaidų nepripažinti tinkamomis finansuoti yra nepagrįstas ir turi būti naikintinas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Agentūra, spręsdama klausimą dėl pareiškėjos patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti nesilaikė gero viešo administravimo taisyklių.

Pažymi, kad Agentūra, gavusi pirminę informaciją neįvardijo visų sąlygų reikalingų, kad patentinės licencijos įsigijimo išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti. Nurodo, kad iki 2019 m. liepos 15 d. Agentūra kaip iš esmės vienintelį trūkumą nurodė tai, kad minėtos išlaidos negali būti finansuojamos, kadangi Motininė bendrovė pareiškėjos atžvilgiu negali būti laikoma „išorės subjektu“. Tačiau pareiškėja, kreipėsi išaiškinimo šiuo klausimu į Europos Komisiją ir gavo patvirtinimą, kad Agentūros pozicija yra nepagrįsta. Tuo tarpu dėl pareiškėjos pateiktos Hautier IP pažymos, kurioje pasisakoma dėl patentinės licencijos įsigijimo kainos, tinkamumo Agentūra jokių pastabų ar komentarų nepateikė. Praėjus daugiau nei pusei metų ir pareiškėjai pasinaudojus Komisijos praktika įrodžius, kad įsigijimas gali iš Motininės bendrovės taip pat finansuojamas, Agentūra pradėjo kelti klausimus dėl patento rinkos kainos įvertinimo. Teigia, jog Agentūra prašydama pateikti patento rinkos kainos pagrindimą nenurodė aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis rinkos kainos vertinimas turi būti atliktas, nors pagal gero viešojo administravimo principo reikalavimus turėjo tai padaryti.

Apibendrindama skundo argumentus, pareiškėja nurodo, kad net ir įvykdžius Agentūros reikalavimus bei pateikus pasaulyje pripažintų ekspertų „Mazars“ vertinimo ataskaitą, Agentūra vis vien dėl neaiškių priežasčių nepripažįsta minėtos ataskaitos kaip tinkamos ir tuo prieštarauja teismų praktikai.

Pareiškėjos papildomais rašytiniais paaiškinimais, teisme gautais 2022 m. gegužės 2 d., pareiškėja nurodo, kad ji prašo finansuoti su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas, kurias pareiškėja ir atsakovė nustatė Finansavimo sutarties 2 priede „Finansavimo sąlygos“. Finansavimo sąlygų 3 dalyje nurodomas projekto biudžetas, patvirtinantis, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama įsigytos patento licencijos suma lygi 500 000 Eur. Mano, kad prieš šalims sudarant Finansavimo sutartį, atsakovė pripažino patento licencijos įsigijimo išlaidas tinkamomis finansuoti ir papildomų klausimų dėl tokių kaštų nekėlė. Tokius klausimus dėl LVPA pradėjo keli po Finansavimo sutarties sudarymo.

Pažymi, kad pareiškėja per visą jo projekto finansavimo tinkamumo vertinimo procesą pateikė net tris skirtingus dokumentus (patentinių patikėtinių, licencijuoto apskaitininko bei tarptautinių finansų konsultantų „Mazars“ išvadas), pagrindžiančias patento kainos nustatymo pagrindą ir patento kainos atitiktį rinkos sąlygoms.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja, teikdama LVPA skirtingus dokumentus, įrodančius patento kainos atitiktį rinkos sąlygoms, rėmėsi Europos Sąjungos teisės aktais ir Europos Komisijos oficialiai pateiktais išaiškinimais, t. y. Komisijos komunikato Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistema (2014/C 198/01) 29 punktas bei byloje pateikti Europos Komisijos oficialūs išaiškinimai nustato, jog patento rinkos kainą galima nustatyti pagal nepriklausomo eksperto vertintojo išvadas. Tai reiškia, kad pareiškėja pateikė tris skirtingas kvalifikuotų nepriklausomų specialistų išvadas / vertinimus. Nei vienas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų LVPA nebuvo paneigtas, kaip negaliojantis, klaidinantis ar neteisėtas. LVPA nepagrindė, kodėl šie dokumentai ir juose taikyti patento kainos metodai nėra tinkami, be to, nenurodė pareiškėjai jokių sąlygų ar kriterijų, kuriuos reikėtų įgyvendinti, kad išlaidos būtų laikomos pagrįstomis. Taip pat nepateikė jokios informacijos apie keliamus reikalavimus ekspertinei išvadai, duomenų analizės metodikai, eksperto kvalifikacijai ir panašiai.

Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė patento kainos neatitikinimą rinkoje esančioms kainoms įrodinėja deklaratyviais teiginiais.

Mano, kad aplinkybė dėl patento neįsigijimo visa apimtimi, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos prašoma suma už patento įsigijimą nėra tinkama finansuoti. Be to, teigia, jog jeigu pareiškėja butų įsigijusi patentą visa apimti jo kaina būtų buvusi ženkliai didesnė. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenustato pareigos licenciatui (šiuo atveju pareiškėjai) leisti dar kitam asmeniui naudoti išradimą, esančiu patento objektu, todėl teisės aktams nenustatant imperatyvios pareigos sutartyje nustatyti tokią teisę, šalys turėjo teisę tokios teisės nenustatyti.

Nurodo, kad atsakovė patentinės paraiškos vertinimo metu nekėlė jokių reikalavimų įregistruoti patentą Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure ar kituose Europos Sąjungos nacionaliniuose patentų registruose. Šis reikalavimas su patento licencijavimo įsigijimu kainos tinkamu finansuoti pirmą kartą susietas tik atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose pateiktuose teismui.

Pažymi, kad „Mazars“ ataskaitoje buvo įvertinamos planuotos pajamos 2020 m., kurios buvo vertinamos pagal faktinius pareiškėjos duomenis, t. y. pareiškėjos gautus užsakymus produktui. O tai, kad pareiškėjos veikla 2020 m. faktiškai neatitiko „Mazars“ planuotų pajamų nedaro įtakos „Mazars“ ataskaitos įvertinimui, nes jis buvo atliktas 2019 metais dar iki kilusios COVID-19 pandemijos. Nurodo, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. investavo į produkto vystymą ir sukūrimą, todėl finansinėje ataskaitoje nurodomas 1 646 671 Eur veiklos nuostolis, t. y. kad, nors atitinkamu laikotarpiu pareiškėja pajamų uždirbo nedaug, tuo metu jis atliko dideles investicijas į gamybinių pajėgumų vystymą ir pasiruošimą aktyviam veiklos etapui. Pareiškėja šiuo metu vykdo aktyvią komercinę veiklą ir sėkmingai teikia gaminamą produkciją į rinką. Pareiškėjos įsitikinimu, pareiškėjos veiklos nuostoliai didele dalimi nulemti ir tai, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimo pagal finansavimo sutartį.

Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog „Mazars“ ataskaitoje turėjo būti analizuojami išimtinai pareiškėjos duomenys, nes patentą nuosavybės teisėmis valdo motininė pareiškėjos įmonė. Todėl motininės bendrovės duomenų analizė „Mazars“ ataskaitoje yra reikšminga. 

Teisme 2022 m. lapkričio 28 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog pareiškėja palaiko visus argumentus, kurie buvo dėstomi apeliaciniame skunde ir prašo jais vadovautis. Šiais paaiškinimais papildomai ir pakartotinai akcentuojama pareiškėjos pozicija, atitinkamai replikuojant į atsakovo pateiktus paaiškinimus.

Teigia, jog pareiškėja teismui pateikė Prancūzijoje registruoto nepriklausomo auditoriaus D. D. 2022 m. birželio 29 d. pažymą apie įmonės G. R. Habitat International balanse įrašytų turto sumų teisingumą. Minėtoje pažymoje nustatyta, kad bendrovės G. R. Habitat International išradimo „Daugiasluoksnė plokštė“ (t. y. kurio įsigijimo išlaidas pareiškėja prašė finansuoti ir dėl kurio finansavimo yra kilęs ginčas byloje) įsigijimo, kūrimo ir patentavimo išlaidų suma 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 582 033,16 Eur. Šis rašytinis įrodymas patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes dėl patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų vertės, dėl kurios tarp šalių byloje yra kilęs ginčas, t. y. kad patento išlaidos buvo pagrįstos ir atitiko rinkos kainą. Pažymi, jog atsakovė niekada neatliko ekspertinio pareiškėjos pateiktų dokumentų vertinimo, tuo tarpu pareiškėja nuo pat pradžių pateikė detalų ir išsamų patento vertės paskaičiavimą ir detalizavimą.

Vertina, jog finansavimo sutartimi LVPA įsipareigojo pareiškėjai finansuoti 500 000 Eur patento įsigijimo iš patronuojančiosios įmonės GRHI išlaidas. Finansavimo sutartyje pareiškėja nebuvo įpareigota sudaryti patento perleidimo sutarties, t. y. LVPA Finansavimo sutartyje nenustatė ir pareiškėjai nei karto nepatikslino, jog motininė bendrovė turėtų visa apimtimi perleisti patentą, nepasilikdama teisės juo naudotis pati. Atsakovė Finansavimo sutartyje nenustatė ir vėliau pareiškėjai nei karto nepatikslino, jog pareiškėjos motininė bendrovė turėtų perleisti patentą pareiškėjai visa apimtimi, nepasilikdama teisės juo naudotis pati. Be to, pagal atsakovės pareikalavimą pareiškėja ir motininė bendrovė sudarė priedą prie licencijos sutarties, dėl to, kad atsakovė pageidavo, jog būtų pakeistas licencijos sutarties 1 straipsnis, kas dar kartą aiškiai parodo, jog atsakovė pritarė licencijos sutarčiai kaip tokiai ir joje numatytam patento teisių turiniui. LVPA nepareiškė jokių prieštaravimų Finansavimo sutartyje įtvirtintai pareiškėjos teisei reikalauti patirtų patento licencijos įsigijimo išlaidų atlyginimo, t. y. LVPA nereiškia reikalavimų dėl Finansavimo sutarties nutraukimo, Finansavimo sutarties ar tam tikrų jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Nurodo, jog atsakovė nuolat atmesdavo pareiškėjos pateiktus dokumentus, kuriuose patvirtinama kaina pagal antrąjį Europos Komisijos pateiktą metodą, atspindintį išlaidas, patirtas siekiant apsaugoti atitinkamą patento licenciją, pridėjus protingą maržą. Atsakovė nepagrįstai bando apriboti galimybes ir sutelkti visų dėmesį tik į trečiąjį metodą (derybos ištiestos rankos principu). Atsakovė neturi teisės ar kompetencijos spręsti, kuriuo būdu turi būti grindžiama sutartis. Vienintelė priežastis, dėl kurios atsakovas primygtinai reikalauja sutelkti dėmesį į trečiąjį metodą, yra ta, kad trečiasis metodas yra subjektyvesnis, todėl atviros diskusijos, leidžiančios teismui pateikti kelis argumentus, bandant sukelti abejones, o ne pateikti aiškią ir neginčijamą poziciją, kurią užtikrina antrasis metodas, t. y. patirtas išlaidas. Tačiau Europos Komisija akcentavo, jog nurodyti metodai yra alternatyvūs. Pareiškėja pateikė keletą dokumentų, tarp jų ir registruoto išorinio auditoriaus išvadą, patvirtinančią patento licencijos kainą pagal Europos Komisijos reikalavimus (pagal antrą metodą).

Nurodo, jog „Mazars“ vertinime pritaikytas metodas yra pripažintas (jo iš esmės nebeneigia atsakovė ir paskutiniu metu pateiktais paaiškinimais), kaip galimas taikyti vertinant sandorių tarp susijusių asmenų rinkos kainą. Teigia, jog „Mazars“ vertinimas pagal taikytinus rinkos kainos nustatymo metodus atitinka Reglamento 25 str. 3 d. d. „Mazars“ ekspertai yra visiškai nepriklausomi ir niekaip nesusiję su pareiškėja.

Pastebi, jog priešingai, nei teigia atsakovė, „Mazars“ buvo informuotas ir sutiko, kad analizė gali būti perduota trečiosioms šalims. Šiuo atžvilgiu „Mazars“ parašė patvirtinimą, atsakydama į atsakovės susirūpinimą, kuris 2020 m. balandžio mėn. pateiktas atsakovei ir teismui. Taip pat atsakovė neteisingai interpretuoja „Mazars“ raštus, siekdama sukelti teismui abejonių, ir ydingai teigia, kad „patento licencijos kaina nustatoma išimtinai remiantis pagrindinės įmonės pateikta prognoze“.

Pažymi, jog pareiškėja papildomai pateikė ir nepriklausomo registruoto auditoriaus 2022 m. birželio 29 d. išvadą. Nepriklausomas auditorius atliko oficialų bendrovės GRHI buhalterinės apskaitos ir patvirtinamųjų dokumentų auditą. Apibendrindamas jis patvirtino, kad išlaidos, patirtos kuriant patentuotą technologiją, yra tikslios, nurodytos GRHI finansinėse knygose (kurios buvo pateiktos, teikiant paraišką) – 583 033,16 Eur. Tačiau šio dokumento atsakovė visiškai nevertina ir dėl jo nepasisako, nors jis yra patvirtinantis nuoseklią pareiškėjos poziciją ir argumentus. Licencijos sutartis tarp pareiškėjos ir jo motininės bendrovės nuo pat pradžių buvo pateikta atsakovei ir jos turinys, taigi ir perleidžiamų teisių į patentą apimtis, atsakovei buvo visą laiką žinomas.

Taip pat pažymi, kad LVPA veiksmai viso proceso metu buvo vangūs (pavyzdžiui, LVPA paraiškos nagrinėjimo metu turėjo 5 mėnesius išanalizuoti pareiškėjos pateiktus su patento įsigijimu susijusių išlaidų dokumentus, tačiau LVPA jokių klausimų dėl minėtų išlaidų pagrįstumo nekėlė, taip pat pareiškėjai konkrečiai nenurodė, kokias sąlygas reikalinga įgyvendinti, kad išlaidos būtų laikomos pagrįstomis), LVPA nesikooperavo ir nebendradarbiavo su pareiškėja, nesuteikė išsamios informacijos ir pagalbos, kurią LVPA turėjo suteikti kaip viešojo administravimo subjektas.

Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėja patento paraiškos licencijos rinkos kainą iš pradžių grindė patentinių patikėtinių Hautier IP pažyma, kurioje teigiama, kad patento kaina jau įvertinta patirtoms išlaidoms. Agentūros manymu, toks dokumentas nepagrindžia patento įsigijimo kainos dydžio, kadangi jame nebuvo detalizuojamos patirtos išlaidos.

Nurodo, kad 2019 m. spalio 7 d. susitikimo su pareiškėjos atstovais metu, jos atstovai patikino, jog pateiks atsakovei patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau jokių dokumentų nepateikė, tik patento paraiškos licencijos finansų įmonės „Mazars“ ekspertų rinkos kainos vertinimo ataskaitą, kurioje patento paraiškos licencijos kaina jau pagal kitą metodą – ekspertų vertinimą, kuris vadovaujasi pripažintomis kainos nustatymo taisyklėmis.

Pažymi, kad sprendimą priėmė motyvuodama ir argumentuodama tuo, kad „Mazars“ atliktas vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, kaip tai aprašoma Europos Komisijos pateiktame išaiškinime, kadangi iš pateiktos ataskaitos matyti, kad nebuvo atliktas nepriklausomas rinkos tyrimas, neįvertintos gamybinės sąnaudos, neatlikta rinkos apklausa, neišnagrinėti konkurentai ir kita svarbi informacija, kuri yra reikalinga nepriklausomam vertinimui užtikrinti.

Pažymi ir tai, kad prieš priimdama sprendimą kreipėsi į intelektinės nuosavybės teisės ekspertus, siekiant įsitikinti pareiškėjos pateiktu „Mazars“ vertinimo korektiškumu. Gavusi ekspertinę išvadą, jog pateiktas „Mazars“ vertinimas nepagrindžia patento paraiškos licencijos rinkos kainos, Agentūra priėmė sprendimą šiame išlaidų vertinimo etape nepripažinti išlaidų tinkamomis. Taigi, Agentūros įsitikinimu, pareiškėja skunde nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog „Mazars“ ekspertinis vertinimas pagrindžia patento paraiškos licencijos rinkos kainą. Mano, kad pareiškėjos skunde nesant teiginių dėl Agentūros atlikto ekspertinio vertinimo netinkamumo, pareiškėjos skundas turi būti atmestas.

Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad patento paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų tinkamumo vertinimo metu ji nesilaikė gero administravimo principų. Teigia, kad aktyviai bendravo ir bendradarbiavo, siekiant nustatyti patento išlaidų tinkamumą – kreipėsi į Europos Komisiją išaiškinimo, ekspertinio vertinimo bei susitiko su pareiškėjos atstovais.

Atsakovės teigimu, tai, jog Agentūros sprendimas netenkina pareiškėjos teisėtų lūkesčių, niekaip nesąlygoja, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliekamas geras administravimas, todėl pareiškėjos teiginius vertina kaip nereikšmingus, kadangi Agentūra sprendimą priėmė visapusiškai išnagrinėjusi išlaidas pagrindžiančias aplinkybes. Agentūros teigimu, sprendimas priimtas atlikus ekspertinį vertinimą, todėl jis atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, t. y. buvo pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas sprendime adekvatus, aiškus ir pakankamas, išdėstyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Agentūra rėmėsi priimdama ginčijamą sprendimą.

Teisme 2022 m. balandžio 14 d. gauti Agentūros rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovė neginčija, kad sandorio atitikimą rinkos kainai galima įrodinėti ekspertų išvadomis ar kad Patento licencijos rinkos kainos nustatymui gali būti naudojamas diskontuotų pinigų srautų metodas. Tačiau išlieka reikšmingi toliau nurodomi „Mazars“ ataskaitos trūkumai, dėl kurių ši ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu Patento licencijos įsigijimo išlaidų pagrįstumui konstatuoti.

Nurodo, kad „Mazars“ vertinimas buvo užsakytas Motininės bendrovės, kuri, kaip licencijos pardavėjas, yra suinteresuota kuo didesnės kainos nustatymu. Tokiu būdu galima teigti, kad vertinimas buvo atliekamas, orientuojantis į Motininės bendrovės, o ne pareiškėjos - kaip licencijos pirkėjo - lūkesčius (žr., pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sandorių kainodaros gairėmis tarptautinėms įmonėms ir mokesčių institucijoms; angl. OECD Transfer Pricing Guidelines for Multinational Enterprises and Tax Administrations; toliau – Gairės 6.14 p. ). „Mazars“ vertinimo metu nebuvo atsižvelgta ir įvertinta tai, kad patento licencijos mokestis įprastai yra nustatomas periodiniais mokėjimais, apskaičiuojamais nuo naudotojo pardavimo pajamų (žr., pvz., Gairių 6.16 p. ), tuo tarpu nagrinėjamu atveju šalys sudarė Pareiškėjui akivaizdžiai nepalankų susitarimą, kad 500 000 Eur dydžio mokėjimas bus atliekamas dar nepradėjus patento naudoti, tuo pačiu palikdamos ir papildomą galimybę periodinius mokėjimus numatyti ateityje. Teigtina, kad toks sandoris nebūtų būdingas nepriklausomiems asmenims įprastinėmis rinkos sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių; toliau – Taisyklės; 66 p. ), kai įsigyjamas naujas, praktikoje neeksploatuotas patentas, kurio pritaikymas gamybai ir pati gamyba gali susidurti su eile sunkumų. „Mazars“ vertinimo metu nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad, nepaisant deklaruojamo licencijos išimtinumo, Motininė bendrovė sutartimi pasiliko teisę naudoti patentą savo veikloje, taigi ir galimybę vykdyti tam tikrą konkurencinę veiklą pareiškėjos atžvilgiu (ypač tuo atveju, jeigu Motininė bendrovė parduotų jai priklausančias pareiškėjos akcijas). Nurodo, kad nebuvo vertintas faktas, kad pareiškėja neturi teisės suteikti sublicencijos ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų. „Mazars“ taip pat nevertino, kad pareiškėjai suteikiama Patento licencija nėra įregistruota viešuose registruose, kas reiškia, jog pareiškėja licencijos fakto neturi teisės naudoti prieš trečiuosius asmenis, įskaitant atvejus, kai Motininė bendrovė perleidžia patentą trečiajam asmeniui, o pareiškėjos licencija (teisė naudoti Patentą) tokiu atveju gali pasibaigti ir pareiškėjas neturi teisės savarankiškai ginti pažeistų Patento teisių, o pažeidimo atveju dėl gynybos apimties ir būtinumo sprendžia tik Motininė bendrovė. „Mazars“ vertinimo ataskaitoje buvo nagrinėjama ir diskontuotų pinigų srautų metodas taikomas iš esmės tik vieno pareiškėjos veiklos scenarijaus atžvilgiu. Nepalankus verslo scenarijus (jeigu užtruktų Patento panaudojimo gamyboje technologijos sukūrimas, ženkliai nebūtų pasiektas dėl Patento naudojimo planuojamas žaliavų sutaupymo lygis, pardavimai būtų daugiau nei 10 proc. mažesni nei planuoti ir kt.) ir galimi nenumatyti atvejai vertintojų nebuvo analizuojami (Komisijos pranešimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos C/2016/2946 (toliau - Pranešimas) 101 p. ). Kaip nurodyta pačioje vertinimo ataskaitoje, „Mazars“ neauditavo jai pateiktų pareiškėjos finansinių prognozių, nėra duomenų, kad šios verslo prognozės būtų audituotos kitų kompetentingų subjektų. Lieka neatsakyti klausimai, kaip pareiškėja – 2018-05-21 įsteigta įmonė, turinti 4-8 darbuotojus ir 2019 m. nevykdžiusi jokių pardavimų (žr. „Mazars“ ataskaitos psl. 27 pateiktą pajamų ataskaitą) – 2021 m. planuoja/ planavo pasiekti 5 mln. Eur apyvartą, kuri 2023 m. jau išaugs iki 20 mln. Eur. Pažymi, kad pareiškėjos finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, Pareiškėja tik 2022 m. balandžio 7 d. po LVPA prašymo pateikė Juridinių asmenų registrui finansines ataskaitas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. laikotarpį (priedas Nr.1). Iš ataskaitų matyti, kad pareiškėjos pardavimo pajamos (apyvarta) sudarė tik 3 250 Eur, nuostoliai – 1 646 671 Eur ir jokiu būdu neartėjo prie „Mazars“ ataskaitoje (psl. 8) numatytų pajamų prognozių (2020 m. planuotos pardavimo pajamos 531 000 Eur). Lygiai taip pat lieka neatsakytas klausimas, kiek pagrįstos / nepagrįstos „Mazars“ ataskaitoje naudojamos užsakymų apimčių prognozės, kokiais motyvais vedini užsakovai gamybinės veiklos dar nevykdančiai ir niekada nevykdžiusiai įmonei / pareiškėjai pateikė / deklaravo savo ketinimus pateikti didžiulės apimties užsakymus (kaip nurodyta ataskaitos psl. 9, 23, pvz., Avis Financial Services sutiko pateikti 2,758 mln. Eur vertės užsakymą). Pažymi, kad pačių gamybinių užsakymų ar ketinimų pateikti užsakymus kopijos kaip „Mazars“ ataskaitos priedai nėra pridėtos. Nurodo, kad „Mazars“ nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad patentą naudojanti gamybos technologija nėra galutinai sukurta ir nėra taikoma, kad pagal pareiškėjos verslo planą numatoma eilė naujų inovacijų ir patobulinimų, kad Patentas iki licencijos suteikimo niekada nebuvo naudotas gamybinėje veikloje, dėl ko svarbu identifikuoti galimas kliūtis ir problemas. Nėra aišku, ar nauja technologija apskritai pasiteisins, ar bus pasiektos pageidaujamos kuriamo prototipo techninės savybės, numatomas žaliavų sutaupymo gamybos procese lygis ir kt.

Pažymi, kad patento įsigijimo išlaidos numatytos vykdant mokslinių tyrimų veiklą, be šių patento įsigijimo išlaidų, mokslinių tyrimų veiklai papildomai buvo skirta dar 307 935,59 Eur, neskaitant moksliniams tyrimams vykdyti skirtos įrangos įsigijimo išlaidų, o projekto verslo plane nurodyta, kad numatoma papildomai pasaulio mastu (Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje) patentuoti projekto metu sukurtas inovacijas ir patobulinimus – plokščių sudėtis / struktūra ir konstrukcinė geometrija, sujungimo sprendimas ir gamybos procesas.

Kaip atsakovė yra nurodžiusi ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, WIPO (Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija) savo interneto puslapyje yra pateikusi medžiagą, pristatančią pagrindinius intelektinės nuosavybės vertinimo ir kainos nustatymo aspektus (toliau – ir WIPO medžiaga). Remiantis šiuo šaltiniu (9 skaidrė), kuo labiau išvystytas patentu pagrįstas produktas (nuo idėjos iki įvedimo į rinką), tuo didesnė intelektinės nuosavybės vertė. Nagrinėjamu atveju patentu grindžiamas produktas nėra išvystytas, tačiau, nustatant intelektinės nuosavybės vertę, ši aplinkybė buvo ignoruojama. Nors pareiškėja teigia, kad byloje pateikta WIPO medžiaga yra tik mokomoji rekomendacinio pobūdžio informacija, tačiau, nepaisant to, joje pateiktos įžvalgos yra pripažįstamos WIPO, skelbiamos jos puslapyje ir vertingos bei reikšmingos vertinant intelektinę nuosavybę.

Nurodo, kad „Mazars“ nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad patentuojamas išradimas yra klasifikuotas net pagal kelias klases: B29C63/00; B32B3/08; B32B5/12; B32B5/30; E04B1/74; E04C2/296, kurios apima dešimtis tūkstančių patentų. Toks didelis skaičius patentuotų / patentuojamų išradimų šioje srityje demonstruoja, kad yra daugybė analogiškų sprendimų ir sprendimas, kad licencijuojama technologija yra tikrai vertinga ir ateityje pasiteisins, reikalauja platesnės analizės, o ne vien tik diskontuotų pinigų srautų metodo taikymo pagal užsakovo pateiktus duomenis. Kaip nurodyta WIPO medžiagoje, taikant diskontuotų pinigų srautų metodą būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios galėtų įtakoti gautiną pelną (47, 51-54 skaidrė), įskaitant rinkos dydį ir rinkos dalį, pirkėjų skaičių, konkuruojančius produktus, naujo produkto privalumus lyginant su esamais produktais; numatyti būsimas išlaidas ir kt. Tuo tarpu „Mazars“ ataskaitoje neanalizuojama, kokią konkrečiai rinkos dalį galėtų užimti pareiškėja, kokie kiti pardavėjai veikia toje konkrečioje rinkoje, ar jų siūlomi konkretūs produktai turi privalumų, lyginant su pareiškėjos planuojamu gaminti produktu, kodėl pirkėjai renkasi vienus ar kitus produktus ir kt. Sandorio vertę „Mazars“ nustatė vieninteliu būdu ir palyginimui nesinaudojo alternatyviais sandorio vertės nustatymo būdais (Pranešimo 101 p.). Tiesa, ataskaitos 6 psl. „Mazars“ nurodė patento sukūrimo kaštus, kurie buvo nustatyti pagal Motininės bendrovės balanso duomenis, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad šie balanso duomenys yra audituoti ir todėl gali būti vertinami kaip patikimi. Nustatyta sandorio vertė nebuvo lyginama su rinkoje vykusiais sandoriais, nėra informacijos, kad apskritai būtų rinkti duomenys apie palyginimui tinkamų sandorių egzistavimą / neegzistavimą.

Atsakovės įsitikinimu, „Mazars“ vertinimo ataskaitoje yra ir kitų reikšmingų trūkumų. Vertinimo ataskaita yra skirta vidiniam Motininės bendrovės, o ne išoriniam naudojimui (pavyzdžiui, pateikimui LVPA), ją pateikdama „Mazars“ neprisiėmė, o priešingai – atsiribojo, nuo bet kokios atsakomybės prieš trečiuosius asmenis („Mazars“ ataskaitos 2 psl.). „Mazars“ ataskaitoje neįvardina savęs kaip turto vertintojo (nepateikiama turto vertintojo licencija). Atitinkamai „Mazars“ nėra saistoma turto vertintojo atsakomybės ir vertinimas laikytinas ne turto vertinimu, o nuomone / konsultacija. Nors pareiškėja savo rašytiniuose paaiškinimuose teikia nuorodas į Tarptautinius vertinimo standartus, vertinimą atlikusi „Mazars“ nenurodo, kad rėmėsi šiais ar bet kokiais kitais vertinimo standartais. Be to, „Mazars“ ataskaitoje (2 psl.) konstatuojama, kad ji yra paremta vertinimo užsakovo pateiktomis 2020–2023 metų veiklos prognozėmis, o „Mazars“ pabrėžia neteikianti jokių garantijų, kad šios prognozės bus įgyvendintos (kaip aprašyta aukščiau, pagal esamus faktinius duomenis prognozių įgyvendinimu galima pagrįstai abejoti). Apibendrinant atliktą vertinimą ir pateikiant išvadas, „Mazars“ ataskaitoje (psl.18) taip pat nurodoma, kad vertinimo rezultatai (nustatytas patento vertės diapazonas) priklauso nuo verslo plano įgyvendinimo ir to, kaip bus užbaigtos patento išdavimo procedūros. Taigi pripažįstama, kad patento kaina yra nustatyta išimtinai pagal Motininės bendrovės pateiktas prognozes.

Atsakovės nuomone, dėl visų nurodytų priežasčių „Mazars“ ataskaita negali būti pripažįstama įrodymu, jog pareiškėjos įsigytos patento licencijos vertė atitinka rinkos kainą.

Atkreipia dėmesį, kad nesusiję asmenys, esant palyginamai situacijai, rinkos sąlygomis neprisiimtų rizikos įsigyti Patento licencijos tokiomis sąlygomis, kuriomis tai daro pareiškėja: už licenciją mokant ne įprastinius periodinius mokėjimus (skaičiuojamus nuo pardavimo apimčių), tačiau konkrečią 500 000 Eur sumą; įsigyjant viešuosiuose registruose neįregistruotą licenciją, kuri nesuteikia teisės ginti pažeistų patento teisių teisme ir gali būti prarandama licencijos davėjui perleidus nuosavybės teisę į patentą; neįgyjant sublicencijos teisės; įgyjant teisę naudotis Patentu, kuris niekada nebuvo naudotas gamybinėje veikloje, kurio panaudojimas gamyboje dar nėra aiškus, panaudojimo technologijos nėra sukurtos ir kt.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad „Mazars“ ataskaitos nepriklausomumą ir objektyvumą gali pagrįsti UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ pateiktas pasiūlymas, įvardinantis šios kompanijos taikytinus ekspertinio vertinimo metodus ir preliminarią vertinimo veiksmų eigą. Vien tai, kad preliminari vertinimo veiksmų eiga gali būti panaši, savaime nereiškia, kad vertintojui susipažinus su vertinimui pateikta informacija nebūtų paprašyta papildomos medžiagos, kad vertintojas, esat reikalui, savarankiškai nerinktų palyginimams reikalingos papildomos informacijos ar kad būtų padarytos analogiškos išvados.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad „Mazars“ ataskaitos teisingumo ir Patento licencijos rinkos kainos nepatvirtina ir kiti pareiškėjos pateikti dokumentai – Hautier IP pažyma ir Motininės bendrovės licencijuoto apskaitininko rašytinis patvirtinimas, kuriuose teigiama, kad patento sukūrimo išlaidos sudaro 592 040 Eur. 

Pažymi, kad licencijos registracija gali turėti įtakos Patento naudojimo efektyvumui, o tuo pačiu ir licencijos rinkos kainai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Savo ruožtu Projekto sutarties 7.3 p. teigiama, jog sutartis vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau – ir  PĮ) 67 straipsnio 1 dalį, Europos patentas, išplėstas į Lietuvos Respubliką, turi tokią pat galią ir prilyginamas pagal šį įstatymą išduotam patentui. Savo ruožtu licencinė sutartis tretiesiems asmenims įsigalioja nuo jos duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos patentų registrą dienos. Duomenys apie licencinės sutarties įrašymą skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje (PĮ 45 str. 5 d.). Pažymi, kad rašytinės pozicijos pateikimo dienai Motininės bendrovės Europos patentas (paraiškos Nr. 17720702.4) buvo įregistruotas ir įsigaliojo Lietuvoje. Tačiau Patento licencija Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure nebuvo įregistruota, kas, remiantis PĮ 45 straipsnio 5 dalimi, reiškia, kad ji negalioja trečiųjų asmenų (įskaitant ir LVPA) atžvilgiu. Pareiškėjas nepagrįstai ignoruoja, kad PĮ 45 straipsnio 5 dalyje numatytas licencinės sutarties registravimo reikalavimas yra imperatyvi nuostata, norint licencijos faktą naudoti prieš trečiuosius asmenis. Vienokie ar kitokie šalių tarpusavio susitarimai (ar tokių susitarimų nebuvimas) šio įstatyminio reikalavimo negali paneigti. Pareiškėjos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teisinės registracijos srityje nagrinėjamam atvejui negali būti taikoma dėl to, kad savo išvadas dėl teisinės registracijos atliekamos išviešinimo funkcijos kasacinis teismas padarė pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto, o ne dėl patento, remdamasis iš esmės skirtingu įstatyminiu reglamentavimu.

Agentūros įsitikinimu, nors pareiškėjos bei Motininės kompanijos tarpusavio susitarimas dėl Patento licencijos suteikimo ir yra galiojantis, tačiau jis negali būti naudojamas ir nėra įpareigojantis LVPA atžvilgiu. Pareiškėjai ši pozicija yra žinoma (ji, be kita ko, buvo aiškiai išsakyta bylos procesiniuose dokumentuose), tačiau pareiškėja dėl nežinomų priežasčių Patento licencijos vis tiek neregistravo.

Pažymi, kad pareiškėja nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų Motininei bendrovei pagal Patento licencijos sutartį, kurioje numatyta pareiga atlikti antrąjį mokėjimą už Patento licenciją per 12 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo mokėjimo, taigi iki 2020 m. birželio 24 d. Sąskaita antrajam mokėjimui (pavėluotai) išrašyta 2020 m. gruodžio 17 d., šią sąskaitą pareiškėja teikė LVPA 2021 m. sausio 29 d. kaip neapmokėtą. Tokiu būdu nei vienas pareiškėjos pateiktų dokumentų nepagrindžia, jog sandoris dėl Patento licencijos suteikimo buvo įvykdytas, įvykdytas rinkos kaina, atvirai ir skaidriai, o pateiktas sandorio vertinimas pasižymi eile aukščiau nurodytų trūkumų. Todėl Patento licencijos įsigijimo išlaidas Agentūra pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti.

Teisme 2022 m. lapkričio 18 d. gauti Agentūros rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog nepaisant deklaracijų apie kainos atitikimą rinkos sąlygoms, pareiškėja nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų Motininei bendrovei pagal 2019 m. birželio 19 d. Patento licencijos sutartį su jos 2019 m. spalio 17 d. dienos papildymu, kurioje numatyta pareiga atlikti antrąjį mokėjimą už Patento licenciją per 12 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo mokėjimo (kuris buvo atliktas 2019 m. birželio 24 d., pervedant 300 000 Eur sumą), taigi iki 2020 m. birželio 24 d. Sąskaita antrajam mokėjimui (pavėluotai) išrašyta 2020 m. gruodžio 17 d., šią sąskaitą pareiškėja teikė IA 2021 m. sausio 29 d. kaip neapmokėtą.

Teigia, jog nors pareiškėjos bei Motininės kompanijas tarpusavio susitarimas dėl Patento licencijos suteikimo ir yra galiojantis, tačiau jis negali būti naudojamas ir nėra įpareigojantis kitų asmenų atžvilgiu. Pareiškėjai ši pozicija yra žinoma (ji, be kita ko, buvo aiškiai ir ne kartą išsakyta bylos procesiniuose dokumentuose), tačiau dėl nežinomų priežasčių Patento licencijos vis tiek neregistravo. Iš byloje pateiktų ataskaitų matyti, kad pareiškėjos pardavimo pajamos (apyvarta) sudarė tik 3 250 Eur, nuostoliai – 1 646 671 Eur ir jokiu būdu neartėjo prie „Mazars“ ataskaitoje (psl. 8) numatytų pajamų prognozių (2020 m. planuotos pardavimo pajamos 531 000 Eur). Pareiškėjos pateikti dokumentai atsakovei kelia abejones dėl sąžiningumo, nes aktyvią komercinę veiklą ir pardavimus pareiškėja įrodinėja dviem Švedijos bendrovei adresuotomis, tačiau lietuvių kalba išrašytomis išankstinėmis sąskaitomis faktūromis, neaišku, ar pagal šias išankstines sąskaitas buvo sumokėta.

Atsakovės nuomone, neaišku, kiek pagrįstos „Mazars“ ataskaitoje naudojamos užsakymų apimčių prognozės, kokiais motyvais vedini užsakovai gamybinės veiklos dar nevykdančiai ir niekada nevykdžiusiai įmonei - pareiškėjai pateikė /deklaravo savo ketinimus pateikti didžiulės apimties užsakymus (kaip nurodyta ataskaitos psl. 9, 23, pvz., Avis Financial Services sutiko pateikti 2,758 mln. Eur vertės užsakymą). Pažymi, kad pačių gamybinių užsakymų ar ketinimų pateikti užsakymus kopijos kaip „Mazars“ ataskaitos priedai nėra pridėtos. Rizika, kad Patentas negalios didelėje dalyje Europos teritorijos nebuvo įvertinta ir „Mazars“ ataskaitoje, kas reiškia, kad šiame dokumente nurodytas rinkos kainos vertinimas (kuris, be kita ko, remiasi ir pardavimais Patentu neapsaugotoje teritorijoje - Norvegijoje ) nėra realus.

Nurodo, jog Agentūra, priimdama savo sprendimą, elgėsi prisilaikydama jos veiklą reguliuojančių teisės aktų ir tinkamai vykdė pareigą įsitikinti, ar pagal Projekto sutartį finansuojamos prekės (šiuo atveju patentinės Paraiškos licencija) yra įsigytos, o įsigijimui patirtos išlaidos yra realios ir tinkamos finansuoti. Byloje nėra ginčo, kad būtina sąlyga, kurią turėjo tenkinti tinkamos finansuoti išlaidos – patento paraiškos licencija įsigyjama įprastomis rinkos sąlygomis, kaip numato Reglamento nuostatos. Šios sąlygos netenkinant, akivaizdu, kad atsakovė, priimdama sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, tad iš esmės teisingo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Agentūra vertina, jog aiškiai nurodė pareiškėjai, kokie papildomi dokumentai turi būti pateikiami, jeigu Patento licencijos įsigijimo kainą norima grįsti. Tačiau pareiškėja šių dokumentų pasirinko neteikti, vietoje to pristatydama „Mazars“ ataskaitą, kurios trūkumus atsakovė nurodė savo sprendime.

Atsakovo įsitikinimu, priimtas sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus ir LVAT praktiką, pagal kurią sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą. Negana to, vykdydama paramos administravimo procedūrą, atsakovė buvo pakankamai aktyvus ir padėjo pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teisę į paramą, suteikė informaciją, padedančią rasti tikslo siekimo būdus. 

Pažymi, jog LVAT, du kartus nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir priimdamas galutines bei neskundžiamas nutartis, nekonstatavo, kad atsakovė būtų atlikusi bet kokius tokio pobūdžio pažeidimus. Priešingai, LVAT nurodė kad Agentūra prisilaikė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi IA 2020-01-27 sprendimo priėmimo metu) reikalavimų.

             Teismas 

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. sausio 27 d. sprendimo, kuriuo patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidos nepripažintos tinkamomis finansuoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad LVPA ir UAB „GRH LT“ 2019 m. birželio 6 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Moksliniai tyrimai, skirti inovatyvių ir tvarių statybos sprendimų kūrimui“ projekto Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 (toliau – ir Projektas) sutartį Nr. S-01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 (toliau – ir administracinė sutartis). Į projekto sutartį įtraukta išlyga: „6.30 Patento įsigijimo išlaidos projekto vykdytojui gali būti kompensuojamos tik tuomet, jei gavus Europos Komisijos išaiškinimą dėl patento įsigijimo iš projekto vykdytojo patronuojančiosios įmonės projekto veiklų vykdymui pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 25 straipsnio 3 dalies d punktą, bus nustatyta, kad patento įsigijimo išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti. Kitu atveju, nustačius, kad tokios išlaidos arba jų dalis nesuderinamos su valstybės pagalbos taisyklėmis, įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 184 punktu, turi teisę vienašališkai atlikti Sutarties keitimą, eliminuojant patento įsigijimo išlaidas iš projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos.“ Be to, aktuali ginčui administracinės sutarties 2.3 punkto nuostata, kad Projektų taisyklių (Projektų administravimo ir finansavimo taisykles) II, IV, VI ir VII skyrių nuostatos yra laikomos projekto sutarties bendrosiomis sąlygomis, kaip nurodyta Projektų taisyklių 165 punkte.

Projekto metu numatyta finansuoti įsigytą turtą ir/ar sukurtus rezultatus, kurie priklauso projekto vykdytojui ir naudojami jo veikloje ne trumpiau kaip 3 metus po projekto finansavimo pabaigos (administracinės sutarties 6.13 punktas). Sutarties 1 priede 1.1 veiklos aprašyme buvo numatyta, kad pareiškėjas įsigis veiklų vykdymui reikalingą išradimo patentą. Antrame priede projekto biudžete taip pat numatyta eilutė 1.1.2 „įsigytas patentas“, tinkamų finansuoti išlaidų suma 500 000 eurų, iš jų skiriama finansavimo lėšų 350 000 eurų.

LPVA susitarimo sudarymo metu nusprendė kreiptis į Europos Komisiją dėl Bendrojo bendrosios išimties reglamento (toliau – ir Reglamentas) 25 straipsnio 3 dalies d punkto taikymo.

Pareiškėja nurodo, kad projekto įgyvendinimui pagal 2019 m. birželio 19 d. susitarimą įgijo iš motininės įmonės G. R. Habitat International leidimą naudoti patentą, kuris įregistruotas Europos patento registre licencijos Nr. 17720702.4 (patento savininkas – motininė įmonė). Sutartyje šalys susitarė, kad leidimas apima leidimo gavėjo teisę tiesiogiai arba netiesiogiai gaminti, prekiauti bei naudoti medžiagas, susijusias su išduotu patentu, visais įmanomais jų pritaikymo būdais. Šalys aiškiai susitarė, kad, nepaisant išskirtinio šio leidimo pobūdžio, Leidimo davėjas (motininė įmonė) turės galimybę asmeniškai naudotis patentu. Leidimas yra išduotas griežtai asmeniniu pagrindu. Dėl to, Leidimo gavėjui draudžiama bet kam kitam perleisti visas ar dalį savo teisių, kylančių iš šios sutarties. Šio draudimo pažeidimas reikš sutarties nutraukimą. Leidimas suteikiamas už 500 000 Eur, kurie turi būti sumokami nurodytu būdu: 300 000 eurų suma sumokama per vieną mėnesį nuo dienos, kai kompetentingos institucijos SMAT FDI programos gavimo patvirtinimą ir 200 000 eurų suma sumokama per 12 mėnesių nuo pirmos įmokos. Šalys taip pat susitarė atidėti autorinio atlyginimo nustatymą iki gamybos pradžios ir gaminių pardavimo dienos, užbaigus tyrimo ir vystymo laikotarpį. Motininė (patronuojanti) įmonė pateikė patentinių patikėtinių Hautier IP pažymoje nustatyto kainos komercinį pasiūlymą pareiškėjai, kurio vertė yra 500 000 Eur.

LPVA 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. R4-3059 pareiškėją informavo, kad 2019 m. birželio 17 d. buvo gautas Europos Komisijos išaiškinimas dėl Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto taikymo, t. y. dėl patento įsigijimo iš pareiškėjos patronuojančiosios įmonės Projekto veiklų vykdymui. Įvertinusi gautą išaiškinimą, atsakovė nustatė, kad patento įsigijimo išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, jei laikomasi „ištiestos rankos“ principo, t. y. įsigyjama įprastomis rinkos sąlygomis. Nustatyta, jog patento įsigijimas dėl techninių priežasčių galimas tik iš vieno tiekėjo, taip pat paraiškos priede „Verslo planas“ numatyta, kad prototipo kūrimui reikalingas konkretus patentas, rinkos sąlygos turi būti užtikrinamos kitais metodais: 1) kainą pagrindžiant lyginamaisiais rinkos standartais; 2) nustatant kainą pagal patento sukūrimui patirtas išlaidas pridedant pagrįstą maržą arba 3) derybomis dėl intelektinės nuosavybės.

2019 m. sausio 25 d. pateiktoje patentinių patikėtinių Hautier IP išvadoje daroma išvada, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta suma jau yra įvertinta taikant išlaidų vertinimo metodą. Taip pat pateiktas įmonės G. R. Habitat International licencijuoto apskaitininko raštas, kad finansinės atskaitomybės nematerialaus turto eilutėje „Concessions, patents, similar rigths“ nurodyta suma atitinka patento sukūrimui skirtas išlaidas.

2019 m. rugsėjo 5 d. pateiktas mokėjimo prašymas Nr. 1 dėl patento įgijimo išlaidų finansavimo. Deklaruojama patentinės licencijos įsigijimo sutartis (500.000,00 Eur) ir pagal šią sutartį pirmos išlaidos – 300.000,00 Eur (mokėjimo pavedimas patronuojančiai bendrovei pateiktas).

LPVA 2019 m. spalio 1 d. per DMS komunikavimo įrankį siųstu paklausimu dėl mokėjimo prašymo Nr. 1 pakartotinai prašė pareiškėjos nurodyti, kaip G. R. Habitat International įmonėje buvo įvertinta intelektinės nuosavybės savikaina, pateikti įmonės finansinės atskaitomybės nematerialaus turto eilutės „Concessions, patents, similar rights“ detalizaciją, įmonės turto savikainos skaičiavimo metodiką.

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2, kuriame pakartotinai deklaravo patento įsigijimo išlaidas (pateiktas Finansų konsultantų tarptautinės įmonės „Mazars“ patento rinkos kainos vertinimas).

LPVA, atlikusi pareiškėjos pateiktų patento paraiškos licencijos rinkos kainos pagrindimo dokumentų ekspertinį vertinimą, priėmė sprendimą nepripažinti patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų tinkamomis finansuoti, kadangi pateiktas finansų įmonės „Mazars“ patentinės paraiškos licencijos rinkos kainos vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, kaip tai laikoma pagal Europos Komisijos pateiktą išaiškinimą. Taip pat nurodyta, jog ataskaita negali būti teikiama tretiesiems asmenims, jeigu nėra aiškaus sutikimo, neatsakoma už ataskaitos turinį prieš trečiuosius asmenis, be to vertintojas nevertino pirminių patento sukūrimui skirtų išlaidų dokumentų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą ir grąžindamas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. eA-2919-525/2021) iš naujo nagrinėti administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo 2022 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2878-816/2022, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3252-624/2022 Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, pagal susitarimą atlieka funkcijas, kurios įtvirtintos ir struktūrinės paramos administravimo teisės aktuose: „9.3. įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: 9.3.1. tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (išskyrus tuos atvejus, kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu).“ Pagal pasirašytos tarp šalių administracinės sutarties 2.2 punktą reikalavimus projektų išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, nustato Projektų taisyklės (Projekto administravimo ir finansavimo taisykles arba PAFT). Kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus, privalo atitikti visus Projektų taisyklių VI skyriuje nustatytus projektų išlaidų reikalavimus (bendruosius ir specialiuosius). Projektų taisyklių VI skyrius nustato Projektų išlaidų reikalavimas, atitinkamai šio skyriaus 33-35 skirsniuose yra nustatyti bendrieji ir specialieji projektų išlaidų reikalavimai, bei apibrėžtos netinkamos finansuoti išlaidos.

Šioje byloje aptariama administracinė sutartis pasirašyta pagal 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-T-848 „Smart FDI“, kurios projektų finansavimo sąlygų aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 4-363 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 105 punkte nustatyta, kad Projektas įgyvendinamas pagal projekto sutartyje, Apraše ir Projektų taisyklėse (Projektų administravimo ir finansavimo taisykles) nustatytus reikalavimus.

Išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai – banko arba kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir (ar) kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas (PAFT 6.12 punktas). Išlaidų pagrindimo dokumentai – rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros, perdavimo aktai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, kelionių ir (ar) kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos (PAFT 6.13 punktas). Patirtos išlaidos – išlaidos, nurodytos sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame įrodomajame dokumente arba išankstinio mokėjimo dokumente prekėms, paslaugoms, darbams apmokėti, išlaidos, apskaičiuotos kaip darbo užmokestis ar kitos išmokos, taip pat kitos pagal projekto vykdytojo įsipareigojimą mokėti dar neapmokėtos išlaidos (PAFT 6.19 punktas). Už mokėjimo prašymų tikrinimą, projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija (PAFT 232 p.).

Įgyvendinančioji institucija mokėjimo prašymus tikrina ir tvirtina vadovaudamasi patikimo finansų valdymo principu (PAFT 233 p.). Tinkamos finansuoti išlaidos privalo atitikti bendruosius išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus, nustatytus 402–408 punktuose (PAFT 401 p.).

Išlaidos turi būti patirtos projekto vykdytojų ir (ar) partnerių, išskyrus trečiųjų šalių projekto veiklose dalyvaujančių asmenų naudai išmokėtas išmokas ar atlyginimus, kai įgyvendinami iš ESF lėšų bendrai finansuojami projektai (PAFT 404 p.). Išlaidos turi būti faktiškai patirtos, t. y.: 1) skirtos už patiektas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus sumokėti ar priskaičiuotų palūkanų subsidijoms, apskaičiuotam darbo užmokesčiui ir kitoms teisės aktuose nustatytoms išmokoms (pavyzdžiui, dienpinigiams, stipendijoms) išmokėti (PAFT 405.1 p.); 2) skirtos iš anksto sumokėti rangovui, prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui pagal su juo sudarytą sutartį ir vadovaujantis pateiktomis išankstinio apmokėjimo sąskaitomis (arba sutartimi, jeigu joje nustatyta išankstinio mokėjimo galimybė, didžiausias išankstinio mokėjimo dydis ir išmokėjimo terminai), jeigu projekto vykdytojas pateikia iš rangovo, prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo gautą kredito įstaigos išankstinio mokėjimo grąžinimo garantiją, laidavimo ar laidavimo draudimo dokumentą dėl ne mažesnės nei išankstinio mokėjimo lėšų sumos (išskyrus šiam mokėjimui naudojamas projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas lėšas), kuriame naudos gavėju nurodytas projekto vykdytojas ar partneris, jei projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyta kitaip. Tuo atveju, jeigu rangovas, prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra biudžetinė įstaiga, taip pat viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė, valstybės valdoma įmonė arba labdaros ir paramos fondas, kurio vienintelė dalininkė yra valstybė, reikalavimas projekto vykdytojui pateikti rangovo, prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo gautą kredito įstaigos išankstinio mokėjimo grąžinimo garantiją netaikomas (PAFT 405.2 p.); 3) skirtos teisės aktuose nustatytoms išankstinėms išmokoms (įskaitant trečiųjų šalių išmokas pagal šių Taisyklių 404 punktą) mokėti (PAFT 405.3 p.); 4) supaprastintai apmokamos išlaidos, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, apdovanojimai ir nepiniginis įnašas, jeigu tokios išlaidos apskaičiuotos pagal šias Taisykles (PAFT 405.4 p.).

Pažymėtina, kad patento įsigijimas ir teisių į patentą įsigijimas yra skirtingos teisinės kategorijos. Patento licencija – licenciaro – pareiškėjo arba patento savininko – leidimas kitam asmeniui – licenciatui naudoti išradimą, kuris yra paskelbtos patento paraiškos arba išduoto patento objektas, licencinėje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Licencija gali būti išimtinė ir neišimtinė (patentų įstatymo 2 str. 15 d.). Licenciaras turi teisę atšaukti leidimą naudoti jam priklausantį patentą, nutraukdamas civilinę sutartį. Patento savininkas – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje išduotas patentas (patentų įstatymas 2 str. 17 d.). Patento savininko teisės į patentą plačiausios (Patentų įstatymo 35 str.). Tuo tarpu licencijato teisės į patentą yra išvestinės, nes jam nuosavybės teise nepriklauso patentas ar jo paraiška. Teisės į patentą ar jo paraišką gali būti perduodamos, perleidžiamos. Tam sudaromas raštu specialus susitarimas ir daromi pakeitimai patentų registre (Įstatymo 42 str.). Licencinė sutartis sudaroma dėl patento naudojimo, ji įsigalioja tretiesiems asmenims tik atlikus registracijos pakeitimus (Patentų įstatymo 45 str.). Pagal PĮ 45 straipsnio 6 dalį paskelbtos patento paraiškos ar patento savininkas gali šio įstatymo 35 straipsnyje nurodytas teises panaudoti prieš licenciatą, jeigu šis nevykdo kurios nors licencinėje sutartyje numatytos sąlygos.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo registruotas Europos patentas patronuojančios įmonės vardu.

Pagal projektą ir pasirašytą susitarimą numatyta finansuoti patento įsigijimo išlaidas. Išlaidų pagrindimui pareiškėjas pateikė pasirašytus susitarimus su motinine įmone dėl patento bei įsigijimo vertei pagrįsti įrodymus. Iš patentinės licencijos susitarimo, jos pakeitimų matyti, kad pareiškėjas įsigijo atitinkamos sutartos apimties teises naudoti patentą, o licencijatui toliau išlieka nuosavybės teisės į patentą. Tad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad įgijo patentą, kurio įsigijimo išlaidas atsakovas įsipareigojo finansuoti.

Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje šioje byloje pateiktus išaiškinimus, jog būtina išsamiai išnagrinėti ir įvertinti šalių argumentus ir pateiktus įrodymus dėl „Mazars“ ataskaitos, teismas pasisako ir dėl patento licencijos įsigijimo išlaidų vertės nustatymo. Teismas pažymi, kad tam, jog patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidos būtų pripažintos finansuotomis, jos turi atitikti Bendrojo išimties reglamento Nr. 651/2014 (toliau –ir  Reglamentas) 25 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatas.

Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkte nustatyta, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tinkamos finansuoti išlaidos priskiriamos prie konkrečios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kategorijos ir yra laikomos išlaidomis pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos. Reglamento nuostatas įgyvendinančiame Priemonės Nr. 01.2.1-LPVA-T-848 „Smart FDI“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 58 punkte nustatytos tinkamos finansuoti išlaidos, skirtos Aprašo 10.1 punkte nurodytai veiklai vykdyti, t. y. techninių žinių ir išradimų patentų arba teisių pagal licencijos sutartį įsigijimo iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. kai perkama iš išorinių šaltinių už rinkos kainas, pagal šalių sudarytą sandorį, kai nėra jokių susijusių slapto susitarimo elementų, išlaidos.

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad tam, jog išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, turi būti tenkinamos dvi būtinos sąlygos: 1) patentas įsigyjamas iš išorės šaltinio ir 2) patentas įsigyjamas įprastomis rinkos sąlygomis. 

Pirmiausia, kaip jau minėta, pareiškėjas pateikė įrodymus, kad įsigijo naudojimo teises į patentą. Vertinant pareiškėjos pateiktus įsigijimo vertei pagrįsti duomenis, pagrįstai atsakovė nusprendė patento licencijos įsigijimo vertei pagrįsti pateiktus įrodymus nelaikyti tinkamais patirtoms pareiškėjos su projekto vykdymu išlaidoms pagrįsti. Pažymėtina tai, kad kiekvienas iš vertei pagrįsti pateiktų įrodymų pateikia iš esmės skirtingo objekto skirtingą vertę, kadangi vieni rašytiniai įrodymai teikia patento naudojimo ekonominę vertę (žr. „Mazars“ galutinė išvada), kiti patento įsigijimo vertę (žr. Hautier IP). Tuo tarpu, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, ji įgijo teisę naudoti atitinkamą laikotarpį ir sutartomis sąlygomis patentą, todėl rašytiniais įrodymais įrodinėjamos vertės nesusijusios su tinkamomis finansuoti patirtomis patento įgijimo išlaidomis. Pastebėtina, kad patronuojančios bendrovės finansinės atskaitomybės nematerialiojo turto eilutėje „Koncesijos, patentai, panašios teisės“ nurodomos tik su patentu susijusios plėtros išlaidos, išskyrus visas kitas, iš viso 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 595 369,96 euro (žr. motininės įmonės buhalterės V. A. patvirtinimas), kas labai artima projektu finansuoti prašomai patento įsigijimo sumai ir pagal licencinę sutartį numatytai atlyginimo licenciarui sumai, nors, kaip minėta, patentas pagal šią sutartį neįgyjamas. 

Iš „Mazars“ ataskaitos 5 priedo, jog G. R. habitat international (GRHI) leidimas pareiškėjai išimtine teise savo veikloje naudoti G. R. habitat international (GRHI) patentą negali būti prilyginama patento įsigijimo išlaidomis, nes pareiškėja šia sutartimi neįsigijo patento. Pagal Reglamento formuluotę tinkamomis finansuoti išlaidomis galėtų būti pripažinta ir teisių pagal licencijos sutartį įsigijimo iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis. Kaip minėta, projekte aiškiai įvardintos veiklos ir planuojamas įsigyti turtas.

Taip pat Lietuvos Respublikos valstybiniame patento biure nėra įregistruotas 2019 m. birželio 19 d. G. R. habitat international (GRHI) ir pareiškėjos sudarytas susitarimas dėl patento leidimo naudoti. Byloje nepateikta jokių duomenų 2019 m. birželio 19 d. susitarimas būtų įregistruotas. Tačiau nepaisant šios nustatytos aplinkybės, susitarimas atitinka licencinei sutarčiai būdingus elementus. Todėl laikytina, jog pareiškėja įsigijo teisę pagal licencijavimo sutartį. Išlaidos patirtos pagal susitarimą galėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti, jeigu būtų nustatyta, kad sutartyje nustatyta kaina atitinka įprastines rinkos sąlygas. Reglamento 2 straipsnio 89 punkte numatyta, jog įprastos rinkos sąlygos reiškia, kad sutarties šalių sandorio sąlygos nesiskiria nuo sąlygų, kuriomis sandorį būtų sudariusios nepriklausomos įmonės, ir kad nėra jokių slapto susitarimo elementų. Aprašo 58 straipsnyje taip pat numatytos analogiško pobūdžio nuostatos, kurios nedetalizuoja rinkos sąlygų nustatymo kriterijų. Sistemiškai vertinant aukščiau nurodomas Reglamento ir Aprašo nuostatas, matyti, kad juose numatytas reikalavimas laikytis rinkos sąlygų, kuriomis sandorį būtų sudariusios nepriklausomos įmonės, tačiau jose nėra įtvirtinta pareiga visais atvejais organizuoti konkursą tam, kad būtų nustatyta rinkos kaina. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Komisijos komunikato (toliau – ir Komunikatas) Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistemos 29 punktą numatyta, kad gauta kompensacija yra lygi rinkos kainai, jeigu susijusios mokslinių tyrimų organizacijos arba mokslinių tyrimų infrastruktūra gali naudotis visą tų teisių teikiamą ekonominę naudą, kai yra tenkinama viena iš šių sąlygų: a) kompensacijos suma buvo nustatyta taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinio pardavimo procedūrą; b) nepriklausomo eksperto vertinimu patvirtinama, kad kompensacijos suma yra bent jau lygi rinkos kainai; c) mokslinių tyrimų organizacija arba mokslinių tyrimų infrastruktūra, kaip pardavėja, gali įrodyti, kad veiksmingai derėjosi dėl kompensacijos įprastomis rinkos sąlygomis, siekdama gauti maksimalią ekonominę naudą sutarties sudarymo metu, kartu atsižvelgdama į savo statutinius tikslus; d) tais atvejais, kai bendradarbiavimo susitarimu bendradarbiaujančiai įmonei numatyta pirmojo atsisakymo teisė dėl intelektinės nuosavybės teisių, kurias sukuria bendradarbiaujančios mokslinių tyrimų organizacijos arba mokslinių tyrimų infrastruktūra, jeigu tie subjektai naudojasi abipuse teise prašyti trečiųjų šalių pateikti ekonomiškai pranašesnius pasiūlymus, kad bendradarbiaujanti įmonė atitinkamai pritaikytų savo pasiūlymą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus mokėjimo prašymui pagrįsti daro išvadą, jog susitarimas nėra sudarytas įprastinėmis rinkos sąlygomis. „Mazars“ ataskaitoje nurodoma, kad Motininės įmonės nustatyta 500 000 Eur suma yra investicija, kurią reikia kapituliuoti. Žodis kapituliuoti pagal tarptautinių žodžių žodyną reiškia: 1. paversti pridedamąją vertę kapitalu; 2. sudaryti fiktyvųjį kapitalą; 3. nustatyti turto vertę pagal gaunamas iš jo pajamas. Kaip žinia, finansavimas skirtas Lietuvoje įsteigtai įmonei ir veiklos turi būti vykdomos Lietuvos Respublikoje, o jei ne Lietuvos Respublikoje, tai vykdant veiklas sukurti produktai, rezultatai ir nauda turi tekti Lietuvos Respublikai (susitarimo 6.8 p.). „Mazars“ ataskaitoje pareiškėjos atsiskaitymas pagal licencinę sutartį yra apskaičiuotas įvertinus tik prognozuojamas (sėkmės atveju) pajamas, gautas už pardavimus. Taip pat „Mazars“ ataskaitoje pažymima, jog pareiškėjos finansinius pajėgumus padidintų dotacijos, kurias pareiškėja gautų GR/h LT produktus tinkamais finansuoti kaip „SMART FDI“ programos dalį. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja pateikė prašymą LVPA atlyginti jai išlaidas, kurias ji patirs įsigijusi leidimą naudoti patentą savo veikloje ateityje, tačiau neprašo atlyginti išlaidų faktiškai patirtų dėl teisių pagal licencijavimo sutartį. Pagal 2019 m. birželio 6 d. sutarties Nr. S-01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 4.2 papunktyje nustatyta, kad visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo, kurių datos nurodytos Sutarties 1 ir 2 prieduose (jei teikiant galutinį mokėjimo prašymą išlaidas prašoma apmokėti sąskaitų apmokėjimo būdu, šios išlaidos gali būti apmokėtos ir pasibaigus šiam laikotarpiui). Kitas aspektas sudarantis pagrįstą manymą, jog susitarimas nėra sudarytas įprastinėmis rinkos sąlygomis yra tai, kad pareiškėja yra įsteigta 2018 m. gegužės 21 d., įmonėje dirbo nuo 4 iki 8 darbuotojų, 2019 metais negavo jokių pardavimo pajamų („Mazars“ ataskaitos 27 psl.). Taigi darytina išvada, jog pareiškėjos motininė įmonė, suteikdama pareiškėjai išimtinį leidimą naudotis jos patentu, su tikslu ateityje gauti finansinę grąžą, prisiėmė ypatingai didelę riziką, kurios įprastomis sąlygomis tikėtina neprisiimtų, o mokėjimo prašymu siekiama finansuoti patento savininko galimai patento sukūrimo išlaidas, tačiau ne pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su projekto vykdymu. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. veikė nuostolingai. Pareiškėja šių aplinkybių neneigia. Dėl to negali būti įprastomis rinkos sąlygomis sudarytas susitarimas dėl aptariamos vertės teisių į patentą įgijimo nesant įmonėje pakankamai finansinių resursų ir pajėgumų.

Kaip minėta, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse numatytas funkcijas be kita ko turi pareigą įsitikinti, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų (9.3 p.); tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1 p.). Agentūra priimdama savo sprendimą, laikėsi jos veiklą reguliuojančių teisės aktų ir tinkamai vykdė pareigą įsitikinti, ar pagal Projekto sutartį finansuojamos prekės (šiuo atveju patentinės Paraiškos licencija) yra įsigytos, o įsigijimui patirtos išlaidos yra realios ir tinkamos finansuoti. Byloje nėra ginčo, kad būtina sąlyga, kurią turėjo tenkinti tinkamos finansuoti išlaidos – patento paraiškos licencija įsigyjama įprastomis rinkos sąlygomis, kaip numato Reglamento nuostatos. Šios sąlygos netenkinant, akivaizdu, kad atsakovė, priimdama sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, tad iš esmės nėra pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo. Agentūros sprendimo 1 priede yra pridėta ir atsakovės procesiniuose dokumentuose pakartota Patento paraiškos licencijos įsigijimo ir atitikimo rinkos kainai vertinimo eiga, iš kurios matyti kad, siekiant nustatyti Patento išlaidų tinkamumą, Agentūra bendravo ir bendradarbiavo su pareiškėja – kreipėsi į Europos Komisiją išaiškinimo, susitikdavo su pareiškėjos atstovais gyvai, bendravo telefonu, per DMS komunikavimo įrankį, raštais, kreipėsi ekspertinio vertinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos Agentūra aiškiai nurodė pareiškėjai, kokie papildomi dokumentai turi būti pateikiami, jeigu Patento licencijos įsigijimo kainą norima pagrįsti. Tačiau pareiškėja šių dokumentų pasirinko neteikti, vietoje to pristatydamas „Mazars“ ataskaitą, kurios trūkumus Agentūra nurodė savo sprendime. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, Agentūra Sprendimą patentinės paraiškos licencijos įgijimo išlaidų nepripažinti tinkamos finansuoti priėmė ne dėl to, kad projekto vykdytojas nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto, kuris turi būti įsigyjamas pagal projektą ir pasirašytą susitarimą, įsigijimo išlaidų, o dėl to, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia patentinės paraiškos rinkos kainos.

Teismo įsitikinimu, tai, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju patento kainos rinkos vertę įrodinėjo trimis skirtingais rinkos kainos nustatymo metodais (Hautier IP pažyma, motininės bendrovės licencijuoto apskaitininko rašytiniu patvirtinimu bei „Mazars“ vertinimo ataskaita), neįrodo, jog pareiškėja projekto įgyvendinimo metu patyrė, ar atitinkamais ataskaitiniais laikotarpiais patyrė išlaidas, susijusias su patento įsigijimu (kas numatyta finansuoti pagal administracinį susitarimą, 6.30 p., 2 priedo 1.1.2 p.). Jos pateikti dokumentai įrodo, kad motininė įmonė sudarė susitarimą su dukterine įmone (pareiškėja), kuri sutarties sudarymo metu turėjo mažai darbuotojų, neturėjo pardavimo pajamų, neįprastomis rinkos sąlygomis, dėl teisių pagal patentą naudojimo.

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su atsakovės argumentu, jog „Mazars“ ataskaita negali būti laikoma nepriklausomu ekspertiniu vertinimu pagal Reglamento nuostatas, kadangi nebuvo atliktas nepriklausomas rinkos tyrimas, neįvertintos gamybinės sąnaudos, neatlikta rinkos apklausa, neišnagrinėti konkurentai ir kita svarbi informacija, reikalinga nepriklausomam vertinimui užtikrinti. Iš aukščiau cituojamų Reglamento nuostatų teisėjų kolegija nustatė, kad minimuose nuostatose nėra įvardijami konkretūs metodai, kurių pagrindu turėtų būti atliekamas kainos vertinimas rinkos sąlygomis. Atsakovė ginčijamame sprendime nepagrindžia aplinkybių, kodėl būtent jos, o ne pareiškėjos nurodomi metodai yra privalomi vertinant tikrąją rinkos vertę, be to, nepateikia jokių nuorodų į teisės aktų nuostatas, kurios įpareigotų taikyti nagrinėjamu atveju tik atsakovės nurodomos metodus. Be to, atsiliepime atsakovė nurodo, kad ji priimdama sprendimą rėmėsi ir intelektinės nuosavybės teisių eksperto išvadomis, tačiau šių išvadų turinio ginčijamame sprendime neatskleidžia.

Dėl kokių priežasčių yra abejojama „Mazars“ vertinimo ataskaitos ekspertų nešališkumu ir nepriklausomumu, lieka neaišku. Teisėjų kolegijos vertinimu, „Mazars“ ataskaitoje atlikta detali duomenų analizė, t. y. joje nustatyti pareiškėjos verslo aplinkos aspektai ir pateiktos ateities prognozės, įvertinta rinkos paklausa, technologiniai procesai bei jų įtaka rinkos sąlygoms bei kiti ekonominiai veiksniai. Todėl atsakovės teiginiai, jog „Mazars“ vertinimo ataskaitoje nėra analizuojami vieši duomenys ir nėra atliktas nepriklausomas rinkos vertinimas yra nepagrįsti, nes šios ataskaitos tinkamumą, šiuo atveju, patento įsigijimo išlaidoms pagrįsti patvirtina ne tik tarptautiniai standartai, bet ir formuojama teismų praktika. Be to, kaip teisingai savo rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo pareiškėja, „Mazars“ ataskaitoje vertinimas atliktas naudojant diskontuotų pinigų srautų metodą, kuris tarptautinėje praktikoje pripažįstamas tinkamu vertinant turto vertę.

  Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog turto vertintojams suteikiama laisvė pasirinkti vertinimo metodus, skaičiavimo būdus ir kitus vertinimo veiksmus, tačiau svarbu, kad vertinimo veiksmai visiškai atitiktų apdairumo ir atsargumo kriterijus, o pasirinktas vertinimo metodas sietųsi su vertinimo tikslu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-763-415/2017).

   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje pripažįstama, kad nustatyti, ar sandoris atitinka rinkos sąlygas galima remiantis ir visuotinai pripažinta standartine vertinimo metodika. Diskontuotų pinigų srautų metodas yra visuotinai pripažintas bendrasis vertinimo standartas, kuris tinkamas nustatyti įprastų rinkos sąlygų vertę. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Europos Komisijos Pranešime dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, kuriame numatyta, kad taikoma plačiai pripažinta standartinė investicijų grąžos nustatymo metodika, pagal kurią apskaičiuojama vidinė grąžos norma. Europos Komisija išaiškino, jog grynąją dabartinę vertę galima įvertinti taikant tinkamą grąžą diskontuotų teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumą investicijos gyvavimo laikotarpiu. Kaip matyti iš „Mazars“ vertinimo ataskaitos, joje ir buvo nustatyta grynoji dabartinė vertė, todėl ataskaitoje naudojami rinkos vertės nustatymo metodai turi būti pripažinti tinkamais pagal Reglamento nuostatas. Atsakovės atsiliepimo argumentai, kad „Mazars“ vertinimas buvo atliktas pareiškėjos pateiktų duomenų pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nepaneigia „Mazars“ vertinimo ataskaitos tinkamumo, nes duomenys būtini atitinkamos išvadoms padaryti ir joms pagrįsti. Pažymėtina, jog nors ataskaitoje ir buvo vertinami pareiškėjos verslo plano duomenys, tai dar nereiškia, jog vertinimas atliktas šališkai, nes kaip jau minėta, šis duomenų vertinimo metodas yra plačiai taikomas turto vertinimo praktikoje bei pripažįstamas Europos Komisijos ir ESTT. Todėl šios aplinkybės nepaneigia „Mazars“ ekspertų nepriklausomumo ir ataskaitos tinkamumo patento įsigijimo išlaidoms pagrįsti.

  Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos pateiktas „Mazars“ vertinimas pagal taikytinus rinkos kainos nustatymo metodus atitinka Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatų reikalavimus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, jis turėjo nagrinėjamu atveju būti vertinamas pagrindžiant patento įsigijimo išlaidas.

Teismo įsitikinimu, tai, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju patento kainos rinkos vertę įrodinėjo trimis skirtingais rinkos kainos nustatymo metodais (Hautier IP pažyma, motininės bendrovės licencijuoto apskaitininko rašytiniu patvirtinimu bei „Mazars“ vertinimo ataskaita), neįrodo, jog pareiškėja projekto įgyvendinimo metu patyrė, ar atitinkamais ataskaitiniais laikotarpiais patyrė išlaidas, susijusias su patento įsigijimu (kas numatyta finansuoti pagal administracinį susitarimą, 6.30 p., 2 priedo 1.1.2 p.). Jos pateikti dokumentai įrodo, kad motininė įmonė sudarė susitarimą su dukterine įmone (pareiškėja), kuri sutarties sudarymo metu turėjo mažai darbuotojų, neturėjo pardavimo pajamų, neįprastomis rinkos sąlygomis, dėl teisių pagal patentą naudojimo.

Teismas daro išvadą, jog nepriklausomas ekspertinis „Mazars“ vertinimas nepagrindžia pareiškėjos projekto įgyvendinimo prašomų apmokėti išlaidų. Jau minėta anksčiau, jog tinkamomis finansuoti laikomos ne bet kokios, o pagal susitarimą numatytos finansuoti faktiškai patirtos išlaidos, taip pat tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo. Byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjos faktiškai patirtas patento įsigijimo išlaidas, kaip ir apie išlaidas, susijusias su leidimo naudotis patentu įsigijimu. „Mazars“ atlikta teisės naudoti patentą ekonominis įvertinimas nepatvirtina išlaidų, susijusių su teisės naudoti patentą įgijimu, patyrimo. Prognozuojama ekonominė vertė, kurią galėtų gauti asmuo naudodamas tam tikrą technologiją (išradimą), nėra patirtos turto įsigijimo išlaidos. Be to, reikšmingas pateiktos ataskaitos trūkumas yra jos apribojimas naudoti išorės vartotojams, įskaitant institucijas. Be to, nepaneigta, kad ši ataskaita paremta iš esmės užsakovo pateiktomis savo veiklos prognozėmis, o ne priklausomų vertintojų pateiktomis įmonės veiklos perspektyvomis ir prognozėmis. Pažymėtina, kad nustatytus esminius ataskaitos trūkumus nepaneigia pareiškėjo papildomai pateikti argumentai ar kiti rašytiniai įrodymai, kadangi jie negali pakeisti tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo dokumentų.

Vertinant pareiškėjos reikalavimo panaikinti sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir priimto sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamą sprendimą, teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Agentūros sprendimas yra pakankamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir esminėmis teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus pagrindinius reikalavimus.

Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr. pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012). 

Darytina išvada, kad Agentūra, priimdama sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, tad iš esmės teisingo ir teisėto sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Atmetus pagrindinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos pateiktus Europos patento paraiškos licencijos įgijimo rinkos kainos pagrindimo dokumentus, kadangi, kaip nustatyta, atsakovė išsamiai juos yra išanalizavusi ir priėmusi teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos UAB „GRH LT“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                Gitana Butrimaitė

Jolita

 Vita Valeckaitė