Civilinė byla Nr. 2S-1424-390/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SKAGINTA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4838-285/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SVEIKATINGUMO PROJEKTAI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKAGINTA“ dėl baudos priteisimo,

Teismas,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Atsakovė UAB „SKAGINTA“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš UAB „SVEIKATINGUMO PROJEKTAI“ 62 677,43 Lt skolos už atliktus darbus, 664,62Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes 2013-02-05 Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4838-285/2013, kuria nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „SKAGINTA“ priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas , esančias bankuose ir kituose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Esant tokiai padėčiai UAB „SKAGINTA“ neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminį mokestį.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „SKAGINTA“ prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, jog areštuotos jos piniginės lėšos. Konstatavo, jog atsakovė taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas pagal savo procesinius tikslus taikomas tuomet, kai asmens turtinė būklė nors konkrečiu metu yra gana komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti. Atsakovė tokių duomenų nepateikė, todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė.  

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „SKAGINTA“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-03-21 nutartį ir išspręsti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas atmetė atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio, nes UAB „SKAGINTA“ nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, tai, jog jos piniginės lėšos yra areštuotos. Atsakovės nuomone, tokia teismo pozicija pažeidžia bendradarbiavimo principą. Nagrinėjamoje byloje yra priimta nutartis (2013-02-05), kuria yra areštuoti UAB „SKAGINTA“ priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos, esančios bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, todėl tokios nutarties pridėjimas prie priešieškinio būtų perteklinė medžiaga bylai. Pateiktas prašymas dėl žyminio mokesčio buvo argumentuotas tinkamai, todėl turėjo būti patenkintas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „SVEIKATINGUMO PROJEKTAI“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

2013-02-05 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neįrodo fakto, kad apeliantė neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Apeliantė veikia statybų sektoriuje, kuriame dažna atsiskaitymų per kasą praktika. Apeliantės kasoje esančios lėšos nėra areštuotos.

Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad turės galimybę sumokėti žyminį mokestį ateityje. Iš antstolio pažymos akivaizdu, kad apeliantės teiginys, kad žyminis mokestis bus sumokėtas panaikinus laikinąsias apsaugos priemones yra melagingas. Antstolio pažymoje nurodoma, kad jokio turto ar piniginių lėšų apeliantės sąskaitose nėra, todėl ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones apeliantė žyminio mokesčio sumokėti negalėtų. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog jo turtinė padėtis pagerės ir ji galės sumokėti žyminį mokestį ateityje, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Prašymas turi būti motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentą, jog faktas, kad šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-02-05 nutartimi, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota atsakovei priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos 84 000 Lt sumai. Piniginių lėšų areštas taikytas esant nepakankamai kito atsakovės turto (b.l. 9-10). Taigi, 2013-02-05 nutartimi buvo nustatytas areštuojamų daiktų eiliškumas, t.y. areštas piniginėms lėšoms taikytinas tik esant nepakankamai kito atsakovės turto reikalavimams užtikrinti,  areštas buvo taikytas 84 000 Lt sumai. Todėl pačios nutarties priėmimas dar nesudaro pagrindo spręsti, kad yra areštuotos atsakovės piniginės lėšos. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), todėl pareiga pagrįsti teiginį, jog šiuo metu atsakovė dėl areštuotų piniginių lėšų neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį teko būtent atsakovei. Tokių duomenų atsakovė nepateikė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas galimas tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (ieškinio/priešieškinio padavimo dieną) asmuo neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės finansinė padėtis ateityje tiek pagerės, jog atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą ji bus pajėgi jį sumokėti, teismui taip pat nepateikta. Todėl prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstai netenkintinas.

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas ginčijamą nutartį tinkamai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą. Atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

nutaria:

                            Atskirąjį skundą atmesti.

              Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties nekeisti.    

Teisėjas                                                                                                   Algimantas Kukalis